Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas E. U. į teismo posėdį neatvyko, tačiau ieškovės atstovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama advokatui nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė su ieškove 2016 m. kovo 10 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per nustatytą terminą atlikti priede Nr. 1 nurodytus 1 144 m² fasado įrengimo ir 700 m fasado skardos lankstinių montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) bei perduoti darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir atsiskaityti su ieškove. Darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. balandžio 20 d., tačiau ieškovė darbus baigė tik 2016 m. liepos 15 d. Nurodė, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, nes perduodamų darbų kokybė neatitiko nei sutartyje numatytų, nei įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų, o pati ieškovė trūkumų tinkamai nesugebėjo pašalinti. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 15 d. buvo pasirašytas atliktų darbų plotų suderinimo aktas, kuris tik patvirtina atliktų darbų plotus, tačiau nereiškia, jog darbai buvo tinkamai atlikti bei perduoti-priimti. Paaiškino, kad darbai buvo atliekami nekokybiškai, atsakovei pretenzijas pradėjo reikšti namo gyventojai ir užsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog ieškovei taip pat buvo pateiktos pretenzijos, tačiau ji į jas nereagavo, nenorėjo ir negebėjo ištaisyti darbų trūkumų ilgą laiką, todėl trūkumus ištaisė atsakovė savo lėšomis ir patyrė 4 108,84 Eur išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš ieškovės kaip nuostolių atlyginimas. Paaiškino, kad kaina už ieškovės atliktus darbus turėjo būti 19 516 Eur ir apėmė 21 proc. PVM, kuris taikytinas tokio tipo darbams ir mokamas tiesiogiai į valstybės biudžetą, todėl atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 15 417,64 Eur. Paaiškino, jog atsakovė sutinka, kad šalys papaildomai susitarė dėl pamatų apšiltinimo darbų, už kuriuos atsakovė ieškovei ir sumokėjo 1 600 Eur, o dėl papildomų 2016 m. balandžio mėn. stelažo montavimo ir 2016 m. gegužės mėn. dėl fasado kalimo dailylentėmis darbų jokių papildomų susitarimų nebuvo, viskas įėjo į sutarties kainą. Net pats ieškovas negalėjo aiškiai ir tiksliai pasakyti kokia jo nurodomų papildomai atliktų darbų apimtis ir kaina, todėl patikslintą ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovės 282,36 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 4 108,84 Eur nuostolių, patirtų taisant ieškovės darbo defektus ir 335,68 Eur delspinigių, nes darbus atsakovė baigė vėluodama, tik 2016-07-15. Likusioje 1 600 Eur dalyje priešieškinio atsisako, nes šią sumą ieškovei sumokėjo už pamatų apšiltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl 1 600 Eur priešieškinio reikalavimo nutrauktina.

Dėl ieškinio

Ieškovė pripažino, kad atsakovė ieškovei viso jau yra sumokėjusi 17 300 Eur (1 000 Eur grynais ir 16 300 Eur bankiniasi pavedimais). Kadangi pagal 2016-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50) atsakovė 1 600 Eur sumokėjo ne pagal subrangos sutartį, o už žodiniu susitarimu atliktus pamatų apšiltinimo darbus, todėl konstatuotina, jog pagal subrangos sutartį atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 15 700 Eur, t. y. 282,36 Eur daugiau nei šalys sutarė pagal sutartį.

Rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygų, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis).

Galimybė keisti sutartą darbų kainą priklauso nuo kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys nustatė 1 kv. m kainą ir pasirašė atliktų darbų plotų aktą. Taigi, teismas daro išvadą, jog ginčo kaina yra konkreti, t. y. 19 516 Eur (su PVM). Šalys šios kainos neginčijo. Subrangos sutarties 9.2 puntas nustatė, kad sutartis gali būti papildyta, pakeista tik raštišku abiejų šios sutarties šalių susitarimu. Toks pakeitimas, papildymas yra galiojantis ir neatskiriama sutarties dalis, jeigu jis pasirašytas abiejų šios šalies sutarties šalių įgaliotų atstovų. Byloje nustatyta, kad papildomų susitarimų dėl atlyginimo už darbus dydžio šalys nesudarė. Jokių atliktų darbų aktų, kuriuose matytųsi papildomų darbų kiekiai ir kaina, ieškovė atsakovei nepateikė. Ieškovės atstovas 2017-11-07 teismo posėdyje nurodė, jog už fasado aptaisymą dailylentėmis buvo žodžiu sutarta 10 Eur kaina, tačiau teismas pažymi, jog nei sutartyje, nei vienoje PVM sąskaitoje faktūroje tokia kaina nėra nurodyta, visose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodoma būtent 14 Eur kaina. Tokie prieštaravimai tarp ieškovės atstovo paaiškinimų ir jo paties byloje pateiktų rašytinių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atstovas sako netiesą. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė dvi PVM sąskaitas faktūras išrašė 2016-08-02 ir 2016-08-16, nors kaip nurodė, ieškovės atstovas, darbai buvo baigti 2017-07-15, pasirašius atliktų darbų suderinimo aktą (1 t., b. l. 47). Atsakovės atstovas nurodė, jog šių PVM sąskaitų faktūrų atsakovas nėra priėmęs. Be to, nors 2016-08-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56) ieškovė prie ieškinio yra pateikusi, tačiau nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje apie ją neužsimena. Teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat nesugebėjo tiksliai paaiškinti, už ką buvo išrašytos šios dvi PVM sąskaitos faktūros, vėliau, jau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog 2016-08-16 PVM sąskaitoje faktūroje buvo padarytas skaičiavimo apsirikimas ir 10 376 Eur sumą sumažino iki 4 616,12 Eur (2 t., b. l. 162–163).

Apibendrinant teismas konstatuoja, jog jeigu reikalaujama atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti statybos dokumentuose, tai, šalims dėl to nesutarus raštu, subrangovas galėjo sustabdyti tų darbų atlikimą (CK 6.684 straipsnis). Be rašytinio susitarimo su atsakove atlikusi tokius darbus pati ieškovė prisiėmė riziką ir žodinio susitarimo pasekmes. Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad atliko papildomus darbus, koks buvo atliktų darbų kiekis (plotas), kokia jų kaina, todėl patikslintas ieškinys dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus atmestinas.

Dėl priešieškinio

Reikalavimo dėl 1 600 be pagrindo Eur sumokėtos sumos priteisimo atsakovė atsisakė ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti, nurodė, jog jai yra žinomos priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės (2 t., b. l. 197).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas gali atsisakyti reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, byloje nėra duomenų, kad jis pažeistų trečiųjų asmenų teises (CPK 42 straipsnio 5 dalis), atsisakymas priimtinas ir byla priešieškinio dalyje dėl 1 600 Eur priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovės perduoti pinigai ieškovei būtent vykdant rangos sutartį, o ne kuriuo nors kitu tikslu. Šiomis lėšomis buvo apmokėti atsakovei atlikti subrangos darbai. Tokiu atveju nuostolių, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, atsakovei nėra padaryta ir jos subjektinės teisės nėra pažeistos. Taip pat nei viename iš atsakovės pateiktų įrodymų nebuvo deklaruota (patvirtinama), kad pinigai mokėti kitam adresatui, o sumokėti būtent įmonei, su kuria atsakovę siejo subrangos teisiniai santykiai ir su kuria ir turėjo būti atsiskaitoma už darbus (avansu ar po darbų, dalies darbų atlikimo). Taigi darytina išvada, kad ieškovė nėra gavusi to, ko ji neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.), todėl šis reikalavimas atmestinas.

Atsakovė taip pat nurodė, jog subrangos sutartis buvo įvykdyta netinkamai, darbai atlikti nekokybiškai. Kadangi ieškovė savo defektus taisė, tačiau pati vis tik nesugebėjo jų tinkamai ištaisyti, atsakovei teko tai pabaigti pačiai, savo lėšomis ir ji patyrė 4 108,84 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės.

Ieškovė teigia, jog defektus dar vasarą ištaisė pilnai, o atsakovė pateikia nuotraukas defektų, kuriuos ieškovė jau buvo ištaisiusi anksčiau. Be to, dalis defektų nuotraukose yra atsiradę ne dėl ieškovės, o dėl kitų rangovų kaltės. Pasak ieškovės, atsakovė nori iš ieškovės prisiteisti visame objekte šalintų defektų nuostolius.

Šalių sudarytos subrangos sutarties 4.1.2 punktas nustatė, kad subrangovas įsipareigoja darbus baigti 2016-04-20, pasirašant su užsakovu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė patvirtino, jog tokio darbų priėmimo-perdavimo akto šalys nepasirašė. 2016-07-15 šalys pasirašė tik atliktų darbų plotų aktą, kuriame patvirtinti atliktų darbų plotai (1 t., b. l. 47). Kadangi ieškovė, pabaigusi subrangos darbus, nepateikė atsakovei darbų priėmimo-perdavimo akto, atsakovė neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl atliktų darbų kokybės ir jų priėmimo, tačiau byloje esantys 2016-08-16 ir 2016-08-18 užsakovės UAB „Perpeta“ el. laiškai su nuotraukomis (2 t., b. l. 35–42), 2016-08-22 UAB „Perpeta“ pretenzija (1 t., b. l. 84–106) ir 2016-09-05 pačios atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pretenzija dėl darbų defektų patvirtina, kad atsakovė subrangos darbus atliko nekokybiškai (1 t., b. l. 84–107).

Kol statybos rangos darbai nebuvo perduoti užsakovei, pastaroji neprarado galimybės reikšti pretenzijas subrangovui dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, remiantis šalių sutarties 7.2 punktu, atliktiems darbams suteikiama 5 metų garantija, skaičiuojant nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos. Vadovaujantis šiuo punktu, ieškovė, gavusi pretenziją, turėjo pareigą taisyti savo darbo trūkumus, tačiau nustatytu terminu to nepadarė. Ieškovei nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atsakovė tai atliko savo lėšomis ir patyrė 4 108,84 Eur nuostolių. Kad pati atsakovė baigė taisyti ieškovės darbo defektus teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas E. B.. Atsakovė patirtus nuostolius įrodinėja savo papildomais paaiškinimais (2 t., b. l. 12–14), nekokybiškai atliktų fasado darbų taisymo aktu su nuotraukomis (2 t., b. l. 17–28), fasado nekokybiškai atliktų darbų medžiagų ir pastolių nuomos sąskaitų sąrašu, pačiomis sąskaitomis (1 t., b. l. 110–129), taip pat sunaudoto kuro ataskaita (2 t., b. l. 29) ir darbo užmokesčio žiniaraščiais (2 t., b. l. 30–31).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pretenziją dėl defektų ištaisymo UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2016-09-05 ir nustatė 5 dienų terminą defektams pašalinti, konstatuoja, jog pati atsakovė defektus galėjo pradėti taisyti nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio vidurio, tačiau pagal daugumą atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų medžiagos buvo pirktos daug anksčiau, pavyzdžiui, 2016-07-20 (1 t., b. l. 111), 2016-08-04 (1 t., b. l. 112), 2016-08-17 (1 t., b. l. 113), 2016-08-30 (1 t., b. l. 114), 2016-09-06 (1 t., b. l. 115–119), 2016-09-07 (1 t., b. l. 120), 2016-09-08 (1 t., b. l. 121–122). Be to, minėtose sąskaitose nurodytos tokios medžiagos kaip teptukas, hermetikas, spyna, gr. stogo sraigtai, plytelių tarpų glaistas, aerozoliniai dažai, plaktukas guminis, markeris stogų dangai, grąžtas ir pan. Taigi, teismas konstatuoja, jog pagal šias sąskaitas faktūras buvo pirktos įvairios statybinės medžiagos, reikalingos šiam statybiniam objektui, dar iki ieškovės statybos defektų šalinimo, todėl šios sąskaitos faktūros neįrodo, kad jose nurodytos medžiagos buvo skirtos ieškovės darbo defektų šalinimui.

Teismas vertina tik 2016-09-21, 2016-09-26, 2016-10-18, 2016-10-28 PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 123–129), pagal kurias, atsižvelgiant į defektų taisymo laikotarpį, buvo pirktos statybinės medžiagos fasado defektų taisymui. Taigi, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 123–129) defektų šalinimui atsakovė pirko medžiagų už 524,71 Eur.

Už pastolių nuomą 2016-10-28 atsakovė sumokėjo 653,40 Eur (1 t., b. l. 126–129).

Atsakovė pateikė sunaudoto kuro ataskaitą (2 t., b. l. 29), tačiau teismas priteisia patirtus 188,83 Eur kuro nuostolius tik už laikotarpį, kuriuo buvo taisomi atsakovės defektai, t. y. nuo 2016-09-14.

Atsakovė taip pat prašo iš ieškovės priteisti 1 649,66 Eur darbo užmokesčio ir 622,56 Eur „Sodros“ įmoką, papildomai sumokėtus darbuotojams už defektų šalinimą (2 t., b. l. 30–31), tačiau iš byloje pateiktų 2016 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščių nematyti, kad nurodytiems trims darbuotojams E. B., E. Ž. ir J. Č. buvo mokamas užmokestis už papildomai atliktus darbus taisant darbo defektus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Įvertinus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog LR CK 6.699 str. 1 d. pagrindu iš ieškovės atsakovei priteistina 1 366,94 Eur nuostolių.

Atsakovė taip pat nurodė, jog subrangos sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2016-04-20, tačiau ieškovė šį terminą pažeidė ir darbus atliko tik 2016-07-15, todėl remiantis sutarties 6.3 punktu, prašo iš jos priteisti 335,68 Eur delspinigius.

Subrangos sutarties 6.3 punkte numatyta, kad subrangovas pažeidęs darbų atlikimo terminus, užsakovui pareikalavus moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neatliktų darbų kainos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vėluojant atlikti darbus, būtų pareikalavusi iš ieškovės mokėti delspinigius. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad delspinigių buvo pareikalauta tik teisme, nes nei vienoje atsakovų pretenzijoje atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų vėlavimo ir delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys Subrangos sutartimi nustatė delspinigių skaičiavimo tvarką (nuo pareikalavimo), o šios tvarkos buvo nesilaikyta, teismas atmeta reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš ieškovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies (22 proc.), proporcingai iš ieškovės priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė byloje už priešieškinį sumokėjo 142 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 144), 1 600 Eur ieškinio dalies atsisakė ir bylą nutraukė, todėl proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovei priteistina 31 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei dalies priešieškinio reikalavimų atsisakius, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, žyminio mokesčio dalis negrąžintina.

Ieškovės atstovas byloje prašė iškviesti liudytoją E. B. (2 t., b. l. 102) ir 2018-02-05 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 15 Eur užstatą (2 t., b. l. 203–204). Remiantis šio liudytojo pateiktais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 198), iš teismo depozitinės sąskaitos jam pervestina 15 Eur transporto išlaidoms padengti.

Valstybė šioje byloje patyrė 39,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus ir priešieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistina 24,22 Eur, iš atsakovės – 15 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies. Bylos dalį dėl 1 600 Eur priešieškinio reikalavimo nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 1 366,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 94 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 366,94 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2016-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Kauno apylinkės teismo buhalterijai pavesti pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) transporto išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 24,22 Eur (dvidešimt keturis eurus 22 ct), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovei (duomenys neskelbtini) – 15 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.