Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-421-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-29
Bylos Nr.: e2A-421-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02677-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: H. K.
Ieškovas: D. K., K. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-421-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02677-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. K., K. K. ieškinį atsakovui H. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo priešieškinį atsakovėms dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės D. K., K. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino 2022 m. gegužės 6 d., atsakovui H. K. prašydamos:

1) atidalinti atsakovui H. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis turto – patalpos– buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant 21 750 Eur kompensaciją pinigais iš ieškovės D. K.;

2) priteisti ieškovei D. K. 12/16 dalių turto – patalpos– buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (3/16 ir 9/16 dalių) natūra;

3) priteisti ieškovei K. K. idealiąją dalį (1/4) turto – patalpos– buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra;

4) priteisti iš atsakovo ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 66,61 kv. m bendrojo ploto patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms D. K. (9/16 dalys), K. K. (1/4 dalis) ir atsakovui H. K. (3/16 dalys). Butas iki šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisių įregistravimo priklausė ieškovei D. K. ir jos sutuoktiniui P. K. Ieškovė butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo gyvendama santuokoje su sutuoktiniu, su kuriuo lėšas investavo turėdami tikslą – senatvėje kartu poilsiauti šiame bute. Po (duomenys neskelbtini) netikėtos ieškovės D. K. sutuoktinio mirties butą paveldėjo ieškovė D. K. (ieškovė K. K. atsisakė palikimo ieškovės D. K. naudai) ir atsakovas H. K. – mirusiojo sūnus iš ankstesnių santykių. Atsakovui tiek raštu, tiek ir žodžiu buvo pateikti net keletas jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymų, tačiau atsakovas nei su vienu pasiūlymu nesutiko, nepateikdamas jokių motyvų ar argumentų. Tarp šalių pradėjo augti įtampa, kadangi atsakovas pradėjo reikšti vis daugiau pretenzijų dėl dalintino turto, siekė ieškovių sąskaita naudotis visu butu. Ieškovės bendru sutarimu naudojasi ir valdo joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis buto dalimis (viso 54,12 kv. m), jokių nesutarimų ar konfliktų tarp ieškovių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto naudojimo ir valdymo nėra. Didelį nepatogumą ieškovėms naudotis joms priklausančia buto dalimi (54,12 kv. m iš 66,61 kv. m) sukelia atsakovas, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 12,49 kv. m (iš 66,61 kv. m), kuris nuolatos kelia konfliktus, naudojasi didesne buto dalimi nei jam priklauso, trukdo ieškovėms gerinti buto būklę, visiškai neprisideda prie jo išlaikymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovės nurodo teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovas nesiekė su kitomis bendrasavininkėmis taikiai išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų. Pažymėtina, kad ieškovei K. K. priklausanti buto dalis (t. y. 16,65 kv. m) yra tik nežymiai didesnė už atsakovui priklausančią buto dalį (t. y. 12,49 kv. m). Butą įrenginėjo atsakovo tėvas kartu su atsakovu, buto įrenginėjimo metu ieškovės jame nesilankė. Bute dažniausiai poilsiaudavo tėvas kartu su sūnumi (atsakovu). Po tėvo mirties, atsakovas ir toliau lankėsi bute, jame poilsiavo. Jokių nesutarimų su ieškovėmis dėl poilsiavimo bute niekada nebuvo kilę. Pažymėtina, kad butas yra naudojamas tik poilsiui ir šalys jame nuolatos kartu negyvena. Pastaruoju metu bute šalys poilsiauja ne vienu metu, todėl jokių tarpusavio konfliktų tarp šalių nekyla. Po apsilankymo bute, atsakovas visada palieka tvarkingas patalpas. Atsakovas nesinaudoja didesne buto dalimi. Ieškovės savo naudojamas patalpas visada užrakina. Taip pat atsakovas niekada netrukdė gerinti buto būklės. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės bute atliko ne turto gerinimo darbus, bet įrengė pertvaras ir pačios savavališkai, nesant atsakovo sutikimo ar pritarimo, be atsakovo informavimo įrengtomis pertvaromis padalino bute esančias patalpas taip kaip pačios norėjo. Tai nebuvo turto gerinimo darbai. Tai buvo buto padalinimo darbai be kito bendrasavininko (atsakovo) sutikimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo taip pat yra melagingi. Atsakovas moka už visas komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi. Neturėdamos jokio pagrindo ir savo ieškinyje nurodydamos tikrovės neatitinkančias išgalvotas aplinkybes, ieškovės nori atimti iš atsakovo jam teisėtai priklausančią nuosavybę, praktiškai priversti atsakovą parduoti jam priklausančią buto dalį už ieškovių pageidaujamą kainą. Tokie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nei vienas asmuo negali būti verčiamas atsisakyti jam priklausančios nuosavybės. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį ir galimybes išmokėti siūlomą kompensaciją, su kurios išmokėjimu atsakovas apskritai net nesutinka ir siekia išlaikyti jam priklausančią nuosavybę – vienintelį prisiminimą apie mirusį tėvą.

Šalies argumentai

4. Ieškovės dubliku į ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas tripliku į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

6. Atsakovas kreipėsi į teismą priešieškiniu prašydamas:

1) nustatyti atsakovo naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „Banesta“ parengtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

1.1) atsakovui priskirti naudotis atskira patalpa Nr. 10-6 (kambarys 9,25 kv. m);

1.2) atsakovui ir ieškovėms priskirti bendrai naudotis bendrai naudojamomis patalpomis Nr. 10-3 (virtuvė), Nr. 10-2 (vonia) ir bendrai naudojama patalpa Nr. 10-1 (koridorius), nepriskiriant šalims naudotis konkrečių patalpų dalių;

1.3) įpareigoti ieškoves pašalinti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje savavališkai įrengtas pertvaras;

2) priteisti atsakovui iš ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Priešieškinyje pažymima, kad ginčo butas nėra nuolatinė gyvenamoji bendrasavininkų vieta, jis yra skirtas tik poilsiui. Šiame bute šalys labai retai susitinka, retai poilsiauja kartu. Tai yra vienkartiniai atvejai. Dėl šių priežasčių prioritetas teiktinas naudojimosi butu tvarkos nustatymui, o ne priverstiniam atsakovui priklausančios buto dalies pardavimui. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal UAB „Banesta“ 2020 m. gruodžio 22 d. parengtą buto naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį atsakovui priskirtina naudotis atskirai naudojama patalpa Nr. 10-6 (kambarys 9,25 kv. m), o kitomis patalpomis – virtuve, vonia bei koridoriumi nuo atsakovo kambario iki virtuvės naudojamasi bendrai. Pažymėtina, kad bendro naudojimo patalpų (vonios, koridoriaus, virtuvės) izoliavimas ir konkrečių patalpų dalių priskyrimas šalims naudotis eliminuotų arba labai apsunkintų vienos ar kitos bylos pusės galimybes taikyti aptariamų buto patalpų naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Taip būtų iškreipta bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, todėl atsakovas prašo nustatyti, kad vonios, koridoriaus ir virtuvės patalpos priskirtinos šalims naudotis bendrai, nenustatant konkrečių naudotinų šių patalpų dalių. Tuo tarpu, visi ieškovėms priskirtini naudotis kambariai yra atskirti sienomis ir rakinamomis pertvaromis, kurios užtikrina privatumą, atsakovas šiais kambariais niekada ir nesinaudoja. Atkreiptinas dėmesys, kad buto dalių skaičiavimas yra atliktas pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. buto kadastrinių matavimų duomenis. Tačiau po šių kadastrinių matavimų ieškovės bute savavališkai atliko remonto darbus – įrengė stacionarias pertvaras, sraigtinius laiptus į palėpę, gyvenamą patalpą palėpėje, dėl ko pasikeitė buto naudingas ir gyvenamas plotai, todėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. buto kadastrinių matavimų duomenys (nustatytas buto naudingas plotas ir gyvenamas plotas) nebeatitinka faktinės situacijos.

Atsiliepimas

8. Ieškovės atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas turėdamas mažiausią (3/16) buto dalį, siekia naudotis ne turima buto dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o didesne buto dalimi, ieškovėms priklausančio buto dalies sąskaita. Atsakovas siekia sau neproporcingos ir ieškovių teises pažeidžiančios naudos, tai yra nenustatyti šalims konkrečių bendrai naudojamų patalpų dalių, tuo grubiai pažeisdamas ieškovių teises ir teisėtus interesus, neteisėtu būdu siekia atimti iš ieškovių teisę į privatumą, ir savanaudiškais tikslais siekia sumažinti ieškovėms nuosavybės teise priklausančio turto plotą. Atsakovo turima nuosavybės dalis bendrojoje dalinė nuosavybėje yra 3/16 dalys, iš to seka, jog atsakovui priklauso 12,49 kv. m bendrojo ploto. Tenkinus atsakovo reikalavimą atsakovui būtų nustatyta naudotis 16,96 kv. m. 2016 m. rugsėjo 30 d. buto kadastrinių matavimų duomenys (nustatytas naudingasis ir gyvenamasis plotai) nėra pasikeitę ir atlikti naujus kadastrinius matavimus nėra jokio tikslo. Ieškovių įsitikinimu, paskirti bendrai naudotis patalpas galima tik tuo atveju, jei bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios. Po atsakovo nuosavybės teisės įregistravimo, pastarasis pradėjo reikšti pretenzijas, priekaištus (tariamai ieškovės kuičiasi po atsakovo daiktus), įvairaus turinio laiškus dėl tvarkos ir bendro turto naudojimo, dėl ko buvo juntamas iš atsakovo ir jo sutuoktinės nuolatinis psichologinis smurtas. įtampos kūrimas ieškovių atžvilgiu. Bendrai naudotis butu tapo neįmanoma. Šalių santykiai tapo ypatingai konfliktiški. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nuolatinių konfliktų dėl bendrai naudojamų koridoriaus, vonios ir virtuvės patalpų, ieškovės negali esant poreikiui lankytis bute, nes nežino ar ten nesutiks atsakovo, kuris psichologiškai smurtaus ieškovių atžvilgiu ir kels nepakenčiamą įtampą. Būtent dėl to ieškovės pradėjo rečiau lankytis bute ir kreipėsi į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Pažymėtina, jog atsakovo prašymas nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką butu, kuomet paliekamos bendrai naudotis koridoriaus, virtuvės, tualeto patalpos, jau buvo įgyvendinama, tačiau dėl ypatingai konfliktiškų šalių santykių, toliau naudotis butu, nustatant minėtas buto patalpas naudotis bendrai, galimybių nėra. Ieškovės siekdamos privatumo ir siekio išvengti kontakto su atsakovu, įrengė stumdomą, stiklinę pertvarą, kurios pagalba buvo užtikrinamos ieškovių teisės į joms tenkančią naudotis virtuvės patalpos dalį. Ieškovės neužkirto kelio atsakovui naudotis virtuvės patalpa, kadangi atskirta virtuvės patalpos dalis atitinka atsakovo nuosavybės teise turimą dalį. Konfliktiškus šalių santykius patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo atsakovas siekė įpareigoti ieškovę išardyti pertvarą.

9. Atsakovas dubliku į priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

10. Ieškovės tripliku į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė: atidalinti atsakovui H. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis turto – patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant 28 313 Eur kompensaciją pinigais iš ieškovės D. K.; priteisti ieškovei D. K. 12/16 dalių turto – patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (3/16 ir 9/16 dalių) natūra; priteisti ieškovei K. K. idealiąją dalį (1/4) turto – patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) natūra; priteisti ieškovėms D. K. ir K. K. iš atsakovo H. K. 6 661,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti iš atsakovo H. K. 40,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo H. K. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovių D. K. ir K. K. naudai.

13. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog tarp šalių yra susidarę konfliktiški santykiai, šalys kartu patogiai, racionaliai, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir teisėtų interesų naudotis ginčo butu negali. Ginčo buto pagrindinė paskirtis yra gyvenamoji, atsakovui priklauso mažesnė 12,49 kv. m bendro buto ploto (3/16 dalys), kurią sudaro mažiausias kambarys, esantis bute 9,25 kv. m, o koridoriaus, virtuvės ir vonios patalpos į atskiras izoliuotas patalpas atidalinti nėra techninių galimybių, taip pat nėra galimybės nustatyti realiosios ginčo buto dalies, atitinkančios atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Atsakovo pateikti kadastriniai duomenys neatitinka VĮ „Registro centras“ įregistruotų duomenų, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais duomenimis. Net jei būtų vertinama pagal atsakovo pateiktus įrodymus, jog ginčo patalpų plotas didesnis, atsakovui priklausanti dalis yra per maža, kad būtų galima patogiai, racionaliai ir nepažeidžiant bendraturčių teisų ir teisėtų interesų naudotis izoliuotomis buto patalpomis. Ginčo patalpos nėra atsakovo pagrindinis gyvenamasis būstas, atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, tuo tarpu ieškovė gyvendama kartu su sutuoktiniu, ginčo butą įgijo planuodami įsikurti šiame bute senatvėje. Be to, ieškovė nurodė, jog turi galimybę atsakovui išmokėti kompensaciją. Siekiant užtikrinti racionalų ir patogų naudojimąsi ginčo patalpomis ir atkurti teisinę taiką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovėms priklauso didesnė ginčo patalpų dalis, su ginčo butu ieškovę D. K. sieja emocinis ryšys, atsakovo nuosavybės dalis atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Nusprendus patenkinti ieškovių ieškinį, yra atmestinas atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos ginčo patalpa nustatymo.

14. Teismas pažymėjo, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Šiuo atveju, pagrindo abejoti teismo eksperto išvada nėra, ji nebuvo nuginčyta, todėl konstatuotina, jog ginčo patalpų rinkos vertė yra 151 000 Eur. Atsidalijus turtą atsakovui iš ieškovės D. K. priteistina 28 313 Eur už jai tenkančią 3/16 dalį turto. Ieškovės pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo būtinos, įvertinus ieškovės atstovų atliktus procesinius veiksmus (teisines konsultacijas, surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose), spręstina, jog ieškovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl prašymas tenkinamas, iš atsakovo priteistina iš viso 5 661,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovės siekdamos nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto – ginčo buto, rinkos vertę užsakė nekilnojamojo turto vertinimą, už kurį sumokėjo ieškovė D. K. 1 000 Eur, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Nagrinėjant bylą susidarė 40,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

15. Teismas papildomu sprendimu nurodė, kad ieškovės be kitų bylinėjimosi išlaidų patyrė 360 Eur ir 290 Eur išlaidas, kadangi kreipėsi į UAB „Lovertus“ dėl buto vertės nustatymo konsultacinės išvados parengimo, 150 Eur išlaidas už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovės buvo priverstos įrodinėti aplinkybes dėl nekilnojamojo turto vertės dydžio, kuris besitęsiant bylos nagrinėjimui, per 2 metus kito, darytina išvada, jog ieškovėms iš atsakovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą ir 2023-02-23 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika patvirtina, jog nesant galimybių atidalinti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas taikė prioritetą atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o ne naudojimosi butu tvarkos nustatymui. Teismo teiginiai apie tai, kad šalių nesieja emociniai santykiai, yra visiškai nepagrįsti. Be to, turto bendrasavininkais dažnai tampa ir visiškai svetimi, nepažįstami asmenys, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo tokiais atvejais taikyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais. Atsakovą su butu sieja daug stipresnis emocinis ryšys nei ieškoves. Ieškovės nurodė teismui jų pačių išgalvotus konfliktus tam, kad galėtų įrodyti savo ieškinio reikalavimą. Teismo teiginiai, kad bendraturčių laiko leidimas kartu palyginus nedidelėje patalpoje, galimai sutrikdytų šalių psichoemocinę sveikatą yra nepagrįsti. Ginčų dėl naudojimosi butu tvarkos tarp šalių niekada nebuvo. Teismo teiginiai, kad šalys kartu patogiai, racionaliai, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir teisėtų interesų naudotis ginčo butu negali, yra nepagrįsti. Bute įrengtos pertvaros įrodo, kad yra įmanoma nustatyti naudojimosi butu tvarką atitinkančią visas bendrąsias taisykles ir kriterijus ir tik virtuvėje esanti vienos pertvaros dalis trukdo pilnai atidaryti langą, bet vėdinimui netrukdo. Taip pat šis faktas paneigia teismo išvadas, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti ginčo buto dalis yra per maža, kad būtų galima patogiai, racionaliai ir nepažeidžiant bendraturčių teisų ir teisėtų interesų naudotis izoliuotomis buto patalpomis. Atsakovas reiškia reikalavimą panaikinti pertvaras virtuvėje, nes jos yra įrengtos neprotingai – dalis virtuvės yra atitverta stumdomomis pertvaromis, kurios trukdo visiems bendraturčiams taikyti virtuvės patalpų naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti – naudotis virtuvinėmis spintelėmis, stalu, ruošti maistą, valgyti, pilnai atidaryti langą, pakabinti užuolaidas, išvalyti virtuvės patalpas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai, jeigu bendro naudojimo patalpų (vonios, koridoriaus, virtuvės) izoliavimas ir konkrečių patalpų dalių priskyrimas šalims naudotis eliminuotų arba labai apsunkintų vienos ar kitos bylos pusės galimybes taikyti aptariamų buto patalpų naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Ieškovės, kaip ir atsakovas, taip pat turi kito nekilnojamojo turto, kuriame pastoviai gyvena. Ieškovės, kaip ir atsakovas, ginčo butu naudojasi tik poilsiui, jame lankosi retai, nesusitinka. Atlikus patikslintus kadastrinius matavimus bendras buto plotas sudaro 68,15 kv. m, atitinkamai atsakovui tenkanti buto bendro ploto dalis sudaro 12,78 kv. m. Vadovaujantis šiais duomenis atsakovui tenkančią realią ginčo buto dalį nustatyti įmanoma.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo eksperto M. K. ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas į vertintų sandorių sąrašą įtraukė sandorius, kurių vertė sudarė nuo 185 000 Eur iki 315 000 Eur. Taip pat ekspertas nurodė, kad rinkoje panašūs nekilnojamojo turto objektai parduodami už 235 000 Eur – 410 000 Eur. Tačiau, nepaisant akte pateiktų duomenų, ekspertas nustatė, kad ginčo buto vertė yra 151 000 Eur. Tuo tarpu eksperto teismo eksperto R. G. konsultacijoje nurodyta ginčo turto vertė – 220 000 Eur atitinka rinkos situaciją. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi M. K. nustatyta ginčo buto verte. Be to, teismui patenkinus ieškovių prašymą dėl ekspertizės skyrimo buvo pažeisti asmenų lygybės teismui ir įstatymui, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai, nes atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovėms buvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, kurie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovių naudai 5 586,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo didelės apimties, nebuvo sudėtinga teisiniu požiūriu šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, viršija rekomenduojamus dydžius, todėl šios išlaidos mažintinos iki protingos už tokias teisines paslaugas sumos.

Atsiliepimas

19. Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius visus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, siekiant nustatyti, kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymą, taikyti. Teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs visas aplinkybes, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, suformuotu byloje esančių įrodymų neprieštaringos visumos, pagrįstai darė išvadą, jog netikslinga taikyti naudojimosi tvarkos nustatymą, kadangi šis nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas šalių bendru sutarimu buvo bandomas taikyti, tačiau nepasitvirtino, dėl ko darė visiškai pagrįstas išvadas, jog taikyti naudojimo tvarkos nustatymą netikslinga, nes tai neatitiks šalių interesų gynimo bei derinimo principų, o racionalesnis bei šalių teises geriau apginsiantis nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam iš bendraturčių priteisiant kompensaciją pinigais. Teismas aiškinosi ir analizavo, kurį iš nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą taikant bus pašalinta ar maksimaliai sumažinta bendraturčių nesutarimų galimybė ir daiktu pilnavertiškai galės naudotis visi bendraturčiai, dėl ko nustatęs, jog nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamos naudojimosi tvarkos, pagrįstai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priteisinat piniginę kompensaciją. Teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, jog atsakovo pateikti kadastriniai duomenys neatitinka VĮ Registro centre įregistruotų duomenų, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais duomenimis. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog šalių pasirinktų teismo ekspertų nustatytų kainų skirtumas yra pakankamai didelis, vertinimo kriterijai skirtingi, o teismas neturi specialių žinių nustatyti tikrąją turto vertę, pagrįstai bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir pasiūlė šalims atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kuri nustatytų aktualią ginčo turto vertę. Teismui atnaujinus bylą iš esmės, šalims buvo pasiūlyta atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tai yra abi šalys turėjo lygias galimybes iki 2022 m. rugsėjo 10 d. pateikti savo nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo ir siūlyti teismo ekspertą, suformuluojant jam klausimus, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, o priešingai, prieštaravo, jog būtų paskirta teismo ekspertizė ir teisingai, bei objektyviai nustatyta buto rinkos vertė. Atsakovas taip pat ginčija teismo ieškovėms priteistas 5 586,57 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, motyvuodamas tuo, jog išlaidos yra nepagrįstai didelės ir viršija rekomenduojamus dydžius, tačiau savo pozicijos nepagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovių D. K., K. K. ieškinys atsakovui H. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atmestas atsakovo priešieškinis atsakovėms dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė: atidalinti atsakovui H. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis turto – patalpos– buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant 28 313 Eur kompensaciją pinigais iš ieškovės D. K.; priteisti ieškovei D. K. 12/16 dalių turto – patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (3/16 ir 9/16 dalių) natūra; priteisti ieškovei K. K. idealiąją dalį (1/4) turto – patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) natūra; priteisti ieškovėms D. K. ir K. K. iš atsakovo H. K. 6 661,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti iš atsakovo H. K. 40,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo H. K. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovių D. K. ir K. K. naudai.

24. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė eilę materialinių ir procesinių teisės normų, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė prioritetą atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o ne naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymui, nepagrįstai nesivadovavo patikslintais kadastriniais matavimais, nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė šalims skirti ekspertizę aktualiai ginčo turto vertei nustatyti, nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto ekspertizės aktu, ieškovių naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

26. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 66,61 kv. m bendrojo ploto patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovei D. K. ir jos sutuoktiniui P. K. Po ieškovės D. K. sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) butą paveldėjo ieškovė D. K. ir atsakovas H. K. – mirusiojo sūnus iš ankstesnių santykių. Šiuo metu butas dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms D. K. (9/16 dalys), K. K. (2015 m. lapkričio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu 1/4 dalis) ir atsakovui H. K. (3/16 dalys).

27. Byloje iš esmės ginčas kyla dėl to ar turėtų būti tenkinamas ieškovių reikalavimas atidalyti atsakovo nuosavybės dalį bendrosios nuosavybės priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais ar turėtų būti tenkinamas atsakovo reikalavimas nustatyti bendrąja nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarką.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai vienas iš bendraturčių reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jo dalį, o kitas – nustatyti daikto naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės; kita vertus, kai atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

30. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 ir kt.).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

32. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalims, t. y. ieškovėms ir atsakovui nepriklauso lygios buto dalys. Atsakovui priklauso tik 3/16 dalys, t. y. 18,75 proc., buto. Vadovaujantis oficialiais VĮ Registrų centre įregistruotais šio buto kadastriniais duomenimis bendras buto plotas yra 66,61 kv. m, naudingas plotas 58,27 kv. m, gyvenamasis plotas 35,15 kv. m. Remiantis tuo laikytina, kad ieškovui priklauso beveik 12,49 kv. m bendro buto ploto, apie 10,93 kv. m naudingo ploto ir šiek tiek daugiau nei 6,59 kv. m gyvenamojo ploto. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės jau po buto paveldėjimo savo lėšomis įrengė kambarį pastogėje, kurios plotas minėtais duomenimis yra 8,34 kv. m. Taigi, net jei būtų laikoma, kad pastogėje įrengus kambarį buto gyvenamasis plotas padidėjo visu pastogės plotu iki 43,49 kv. m (35,15 kv. m + 8,34 kv. m), ieškovui priklausytų tik šiek tiek daugiau nei 8,15 kv. m gyvenamojo ploto. Vadinasi, atsakovas priešieškiniu teismo prašomu patvirtinti UAB „Banesta“ parengtu 2020 m. gruodžio 22 d. buto naudojimosi tvarkos nustatymo planu siekdamas izoliuotai naudotis mažiausiu bute esančiu kambariu, kurio plotas vadovaujantis oficialiais VĮ Registrų centre įregistruotais buto kadastriniais duomenimis yra 9,25 kv. m, bet kokiu atveju siekia izoliuotai naudotis didesne gyvenamojo ploto dalimi ieškovėms priklausančios gyvenamojo ploto dalies sąskaita. Tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus.

35. Iš atsakovo pateikto ir priešieškiniu teismo prašomo patvirtinti UAB „Banesta“ parengto 2020 m. gruodžio 22 d. buto naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, jog atsakovas siekia lygiomis teisėmis su ieškovėmis naudotis daugiau nei 14,45 kv. m ploto bendro naudojimo patalpomis (7/100 dalimis 9,32 kv. m ploto koridoriaus paž. 10-1, 2,73 kv. m ploto vonia paž. 10-2, 11,07 kv. m virtuve paž. 10-3), nors atsakovui priklausytų tik šiek tiek daugiau nei 2,7 kv. m šių patalpų. Taigi skirtumas yra 11,75 kv. m (14,45 kv. m – 11,75 kv. m). Tuo tarpu atsakovo asmeninio naudojimo patalpos – 9,25 kv. m kambarys yra tik šiek tiek mažesnis nei pagal šį planą atsakovui priklausytų 3/16 dalys nuo visų asmeninio naudojimo patalpų – 52,16 kv. m, t. y. beveik 9,78 kv. m. Taigi skirtumas yra tik 0,52 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka paskirtos bendrai naudotis dalys labai skiriasi nuo atsakovui tenkančios naudotis idealiosios dalies dydžio ir už tai nėra kompensuojama.

36. Pažymėtina ir tai, kad ginčas kyla tik tarp ieškovių ir atsakovo. Ieškovės nesiekia tarp savęs nusistatyti naudojimosi butu tvarką ar atsidalinti bendra nuosavybės teise valdomą turtą realiosiomis dalimis. Tačiau atsakovo pateiktu ir priešieškiniu teismo prašomu patvirtinti UAB „Banesta“ parengtu 2020 m. gruodžio 22 d. buto naudojimosi tvarkos nustatymo planu buto naudojimosi tvarka nustatyta ne tik tarp ieškovių ir atsakovo, bet ir tarp pačių ieškovių.

37. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Topolinija“ atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytus pastogės kadastro duomenis, antstato kadastro duomenis ir UAB „Topolinija“ parengtą ginčo buto vidaus plotų eksplikacija, kuriais remiantis bendras buto plotas sudarytų 68,15 kv. m, naudingas buto plotas sudarytų 66,86 kv. m, gyvenamas buto plotas sudarytų 53,61 kv. m. Tačiau tuo pačiu atsakovas nurodo, kad naujų buto kadastrinių duomenų teisingas nustatymas yra negalimas dėl ieškovių bute pastatytų rakinamų pertvarų dėl ko nebuvo galima pateikti į visas patalpas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog nuo oficialių VĮ Registrų centre įregistruotų buto kadastrinių duomenų nustatymo dienos – 2016 m. rugsėjo 30 d. būtų atlikti kokie nors buto rekonstrukcijos darbai, t. y. kad būtų perkeltos sienos ir dėl to būtų keitęsi patalpų plotai. Tuo tarpu, pagal atsakovo pateiktus kadastrinius duomenis matyti, kad patalpų dydžiai keitėsi – pavyzdžiui, atsakovo kambarys nuo 9,25 kv. m padidėjo iki 9,64 kv. m, kiti kambariai taip pat padidėjo nuo 9,46 kv. m iki 10,26 kv. m. ir nuo 16,44 kv. m iki 17,01 kv. m, taip pat keitėsi kitų patalpų dydžiai, be to, atsakovo pateiktuose duomenyse, skirtingai nei VĮ Registrų centre įregistruotuose buto kadastriniuose duomenyse į bendrą buto plotą įtrauktas 1,29 kv. m įstiklintas balkonas. Akivaizdu, kad toks buto patalpų plotų pasikeitimas, jų nepaaiškinant ir nepagrindžiant, kelia abejonių. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog neturi pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais kadastro duomenimis.

38. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog tarp šalių santykiai yra konfliktiški. Tai patvirtina jau vien tai, jog ginčas tarp šalių sprendžiamas teisme. Tai taip pat patvirtina aplinkybės, jog bute dar nuo 2018 metų yra ieškovių įrengtos rakinamos pertvaros, dėl kurių dalies atsakovas skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos, be to, kaip nurodė abi šalys, jos stengiasi kartu bute nepoilsiauti ir nesusitikti. Teismo posėdžio metu tiek šalys, tiek liudytoja – atsakovo sutuoktinė patvirtino, jog tarp šalių kyla konfliktai dėl bendraturčių paliktos tvarkos, dėl neplanuotų atvykimų į ginčo butą. Taigi, ieškovo siūloma patvirtinti buto naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas ir toliau tarp šalių kilti konfliktams.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka nustato neracionalų neefektyvų, neekonomišką daikto – buto naudojimą. Naudojimosi tvarka varžo šalių teise naudoti turtą savo nuožiūra. Kaip minėta ir byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys vengia kartu atvykti į butą, stengiasi kartu nepoilsiauti. Tokia tvarka, kai tarp šalių nėra sutarimo, apsunkintų turto išlaikymo, remonto, gerinimo ir kitus darbus, taip pat apriboja, pavyzdžiui, galimybes savo turtą nuomoti, o parduodant akivaizdu, jog tokios aplinkybės mažina turto dalies vertę.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypatingai į atsakovui ir ieškovėms priklausančios ginčo turto dalies santyki, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju tiek atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, tiek turto atidalijimas natūra nagrinėjamu atveju vertintini kaip pažeidžiantys šalių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principą. Vertinant tai, jog atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovių yra gerokai mažesnė, atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip svarbesnis nei tai, jog turtą atsidalijusių savininkų ar naudojimosi tvarką nusistačiusių bendraturčių teisių įgyvendinimas šiuo atveju būtų neproporcingai apsunkintas, pažeistų teises ir teisėtus interesus. Sutiktina, jog šiuo atveju, konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.

41. Atsakovo pateiktoje 2022 m. balandžio 5 d. konsultacijoje dėl galimos buto, esančio Gintaro (duomenys neskelbtini), kainos teismo eksperto R. G. išvadoje nurodyta, kad išnagrinėjus pardavimo analogus bei pasiūlos objektus, vertinimo dienai (2022 m. balandžio 5 d.) vertinamo turto kaina galėtų būti vidutiniškai apie 3 300 Eur už kv. m, arba 220 000 Eur. Ieškovių pateiktoje UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertintojos teismo ekspertės L. C. 2022 m. gegužės 5 d. konsultacinėje išvadoje dėl turto rinkos vertės nustatytos 2022 m. gegužės 3 d. teismo ekspertė L. C. atsižvelgus į buto individualius požymius: statybos/rekonstravimo metus, bute esančias inžinerines bute esančias inžinerines komunikacijas, verčių zoną, nustatė, jog buto vertė 2022 m. gegužės 3 d. yra 116 000 Eur. Lietuvos Respublikos teismo ekspertas M. K. atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertizę. Iš rinkos vertės ekspertizės akto Nr. RE22-027 nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ekspertizės atlikimo datai 2022 m. spalio 17 d. yra 151 000 Eur.

42. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių pateiktose teismo ekspertų išvadose nustatytų ginčo turto kainų skirtumas yra ženklus, t. y. 104 000 Eur, pagrįstai atnaujino bylą iš esmės ir šalims pasiūlė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Abi šalys turėjo lygias galimybes iki pateikti savo nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo ir siūlyti teismo ekspertą, suformuluojant jam klausimus, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovės neįgyvendino įrodinėjimo pareigos dėl turto vertės nustatymo, o teismui patenkinus prašymą dėl ekspertizės skyrimo buvo pažeisti asmenų lygybės teismui ir įstatymui, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai.

44. Pažymėtina, jog turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 ir kitais teisės aktais, kurių pagrindų turtą vertina vadovaudamiesi įvairiais vertinimo kriterijais. Pavyzdžiui, minėtos Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punkte nustatyta, kad informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius naudojama tada, kai nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, t. y. informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Parduodamo turto skelbimai nėra realiai įvykę nekilnojamojo turto sandoriai, skelbimai iš esmės neatspindi realios rinkos kainos, nes skelbime nurodoma pardavėjo siekiama gauti kaina per neapibrėžtą laikotarpį, o ne realiai mokama pirkėjo. Be to, taikomi ir kiti kriterijai. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas M. K. nustatęs, jog butas yra vidutinės kokybės, apdailos būklė vidutinė, todėl taikęs lyginamąjį metodą, vietos pataisą, būklės pataisą, inžinerinių sprendinių skirtumo pataisą, aukštų skirtumą nustatė buto rinkos vertę 2022 m. spalio 17 d. dienai 151 000 Eur. Pažymėtina, kad nors teismo eksperto M. K. nustatyta turto vertė 151 000 Eur yra ženkliai mažesnė už atsakovo pateiktą teismo eksperto R. G. išvadoje nurodytą 220 000 Eur vertę, tačiau taip pat yra ženkliai didesnė už ieškovių pateiktą teismo ekspertės L. C. išvadoje nurodytą 116 000 Eur vertę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vienintelis argumentas, jog teismo ekspertas M. K. nurodė, kad rinkoje panašūs nekilnojamojo turto objektai parduodami už 235 000 Eur – 410 000 Eur, tačiau, nepaisant to nustatė, kad ginčo buto vertė yra 151 000 Eur, o tuo tarpu eksperto teismo eksperto R. G. išvadoje nurodyta ginčo turto vertė – 220 000 Eur atitinka rinkos situaciją atmestini kaip nepagrįsti, kadangi rinkoje parduodami panašūs (ne analogiški) objektai nėra vienintelis turto vertinimo kriterijus.

45. Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi byla nebuvo didelės apimties, nebuvo sudėtinga teisiniu požiūriu, išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius. Pažymėtina, jog Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85, 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus (nurodytus Rekomendacijų 8 punkte), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijomis nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, į nustatytus kriterijus, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, į ieškovių pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio, patikslinto ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, tripliko į priešieškinį, papildomų įrodymų, prašymų ir kt.) kiekį bei būtinumą juos teikti ir kt., sprendžia, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovėms priteistos 5 586,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra per didelės ir neviršija Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių.

46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skunda argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Apibendrindamas, tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė D. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taip pat byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 907 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 800 Eur advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant ir 107 Eur žyminis mokestis. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų maksimalių dydžių.

50. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas ieškovių naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovėms priteistina 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ieškovei D. K. iš atsakovo H. K. priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti atsakovo H. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė