- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-108-844/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-19281-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Šeputienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- G. A., V. A., L. A.
- Civilinis ieškovas
- G. G., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Advokatai
- Darius Mockūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
L. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš G. A. ir L. A. 335,30 Eur (trys šimtai trisdešimt penki eurai ir trisdešimt centų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo G. G. naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. A. ir L. A. 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo G. G. naudai.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš G. A. ir L. A. solidariai 127,84 Eur (vienas šimtas dvidešimt septyni eurai ir aštuoniasdešimt keturi centai) turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d.,, apie 17 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. A. ir L. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam G. G. į veidą, po ko šiam nugriuvus ant žemės, kartu su L. A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip po vieną kartą, po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vieną kartą trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvą šuns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G. G. konstatuotų odos pažeidimo viršugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai.
1.1. V. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. A. ir L. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, G. A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam G. G. į veidą, po ko šiam nugriuvus ant žemės, kartu su L. A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip po vieną kartą, po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vieną kartą trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvą šuns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G. G.konstatuotų odos pažeidimo viršugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai.
1.2. L. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. A. ir V. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, G. A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam G. G. į veidą, po ko šiam nugriuvus ant žemės, kartu su G. A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip po vieną kartą, po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, tyčia ne mažiau, kaip vieną kartą trenkdamas nukentėjusiajam G. G. į galvą šuns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G. G. konstatuotų odos pažeidimo viršugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistieji G. A., V. A. ir L. A. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. A. ir G. A. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, L. A. veiksmus pripažinti būtinąja gintimi ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, civilinius ieškinius atmesti.
1.1. Skunde nuteistieji cituoja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nurodydami, kad būtent apeliantai veikė būtinosios ginties pagrindu ir gynėsi nuo konfliktuojančio G. G.. Be to, keliamas klausimas ir dėl to, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu buvo nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti tikslių visų įvykio dalyvių veiksmų ir jų eiliškumo dėl ganėtinai prieštaringų visų liudytojų parodymų, todėl jų įsitikinimu, apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl privalo būti panaikintas. Teigia, kad tos pačios aplinkybės G. G. atžvilgiu buvo vertinamos vienaip (nutrauktas ikiteisminis tyrimas), o jau apeliantų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitaip. Nuteistieji nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados visiškai neatitinka tikrovės. Jų manymu, nėra teisinio pagrindo tikėti nukentėjusiųjų L. D., G. G. ir G. G. parodymais, kadangi jie melagingi, nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, todėl apylinkės teismo išvada, kad visi trys nukentėjusieji davė nuoseklius parodymus, yra visiškai nepagrįsta. Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino liudytojų V. A., V. A. ir J. G. parodymų, kurie patvirtina nuteistųjų duotus parodymus viso baudžiamojo proceso metu.
1.2. Skunde nurodoma, kad V. A. kaltė pagrįsta tik nukentėjusiųjų parodymais, kas anot apeliantų, nėra teisinga ir pagrįsta, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamas nuosprendis. Teigiama, kad net pačio nukentėjusiojo G. G. duoti parodymai patvirtina, kad V. A. jo nemušė ir nespardė. Pakartotinai nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja vieni kitiems ir nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis. Jų teigimu, V. A. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį.
1.3. Taip pat skunde nurodoma, kad L. A. nusikalstamos veikos padarymo metu veikė būtinosios ginties ribose, todėl apeliantų manymu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nuteistasis G. A. nuspyrė nukentėjusiojo G. G. kepsninę/šašlykinę, nukentėjusysis dėl tokių veiksmų supyko ir pradėjo ant jo pilti degųjį skystį, kuris pateko į nuteistojo G. A. akis, o nuteistasis L. A. tik ėjo ginti savo tėvo (G. A.), o nukentėjusysis G. G. pylė degųjį skystį ir ant L. A., todėl jis pradėjo mojuoti rankoje turėtų šuns pavadėliu ir pataikė G. G. į galvą padarydamas žaizdą galvoje. L. A. tik gynėsi nuo G. G. neadekvačių veiksmų – purškimo degaus skysčio į akis, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl jis veikė būtinosios ginties ribose.
1.4. Be kita ko, skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, kad G. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis tik nuspyrė nukentėjusiojo šašlykinę, o daugiau jokių veiksmų G. G. atžvilgiu neatliko. Jie su sūnumi L. A. tik gynėsi nuo G. G. neadekvačių veiksmų ir niekas nukentėjusiojo nespardė. Skunde keliamos abejonės ir dėl civilinio ieškinio, kuris dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo buvo tenkintas visiškai ir priteista suma nukentėjusiajam buvo 335,30 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nukentėjusysis G. G. teismui nepateikė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji G. A. ir V. A. bei jų gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinis skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
6. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino G. A., V. A. ir L. A. kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai.
7. Kaip matyti iš pateikto skundo apygardos teismui, nuteistieji itin akcentavo bei citavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nuteistųjų įsitikinimu identiškos aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai, t. y., kad ankstesniame ikiteisminiame tyrime nebuvo galimybės nustatyti realios įvykių sekos ir dalyvių veiksmų, o jau nagrinėjamu atveju buvo ir yra galimybė nustatyti realią įvykių seką ir dalyvių veiksmus bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį apeliacinio skundo argumentą, jį atmeta kaip nepagrįstą.
8. BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 242 straipsnio 1 dalimi ir 301 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y., įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl to tais atvejais, kai skirtingose bylose nagrinėjamos aplinkybės dėl to paties įvykio yra susijusios, išvados dėl asmens kaltumo gali ir turi būti grindžiamos būtent konkrečioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, kaip tai nustatyta BPK normose, reglamentuojančiose nagrinėjimo teisme ribas, įrodinėjimą baudžiamajame procese ir nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrindimą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021). Nors ir galima baudžiamojoje byloje vertinti kitoje byloje (ikiteisminiame tyrime) surinktus įrodymus, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu privalo būti tinkamai patikrinti ir sugretinti su kitais surinktais įrodymais, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nagrinėjamu atveju teismas privalėjo remtis prokurorės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18934-21 ir vadovautis jame nurodytais motyvais.
9. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18934-21 (3 t., b. l. 113-138), matyti, kad ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, šis nutarimas įsiteisėjęs. Šiuo konkrečiu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19281-21 apeliantų atžvilgiu, surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę, todėl byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota apylinkės teismui, kuris pilnai bei visapusiškai išnagrinėjęs įrodymų visumą priėmė skundžiamą nuosprendį, todėl tapatinti šių dviejų skirtingų ikiteisminių tyrimų bei jų metu surinktos medžiagos negalima, kadangi aplinkybės, duomenys bei įrodymai vertinami kiekvienu atveju individualiai. Aplinkybių vertinimas, kuris buvo atliktas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18934-21, negali būti naudojamas ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19281-21, kadangi nagrinėjamu atveju visos aplinkybės vertinamos iš naujo, nesivadovaujant ankstesnio tyrimo metu atliktu įrodymų vertinimu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nesivadovaujama prejudiciniais faktais, nes teismas privalo betarpiškai ištirti ir individualiai įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl identiškų aplinkybių skirtingo vertinimo, neatsižvelgimo į kitame ikiteisminiame tyrime priimto galutinio procesinio sprendimo rezultatą, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Dėl kaltės
10. Nustatyta, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
12. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje G., V. ir L. A. nuteisti pagal BK 284 straipsnį, tai yra už viešosios tvarkos pažeidimą, nes jie bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vieną kartą G. A. sudavė nukentėjusiajam G. G. į veidą, po ko šiam nugriuvus ant žemės, G. A., L. A. ir V. A. atliko spyrius kojomis nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip po vieną kartą, po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vieną kartą trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvą šuns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, dėl nukentėjusiajam G. G. konstatuotų odos pažeidimo viršugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai.
13. Neginčytinai skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji G. A., L. A. ir V. A. tyčia kėlė triukšmą, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, žmonių poilsis, visų nuteistųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems G. G., G. G. ir L. D. išgąstį ir stresą, jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai viešoje vietoje, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų.
14. Nuosprendyje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, nurodė, kad be kaltinamojo L. A. dalinio prisipažinimo (dėl sudavimo nukentėjusiajam šuns pavadžiu, įvykio metu šūkavimo, keikimosi ir viešosios tvarkos pažeidimo) visų trijų kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas, kuris kiek vėliau peraugo į fizinį konfliktą. Ginčo dėl to, kad G. A. priėjęs nustūmė G. G. pastatytą kepsninę nuo laužavietės ant žemės nekyla, kadangi šią aplinkybę patvirtina visi nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, tiek nuteistieji, tiek nukentėjusieji, tiek visi liudytojai. Be kita ko, nuteistasis G. A. pripažino ir tą aplinkybę, kad jis smogė G. G. į krūtinę, kad buvo vienas ar du smūgiai ir šiuos nuteistojo parodymus dėl suduotų smūgių patvirtina nukentėjusiųjų duoti parodymai. Apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad nuo G. A. suduotų smūgių G. G., pastarasis nukrito ir krisdamas rankoje turėjo degaus skysčio butelį, kuriuo apliejo tiek konflikto iniciatorių G. A., tiek jo sūnų L. A.. Nukentėjusioji L. D. įvykio metu matė, kaip visi rėkė ir trynėsi akis, muštynės tęsėsi toliau ir matė, kaip pribėgęs L. A. su šuns pavadžiu pradėjo trankyti G. G. bei patvirtino, kad gulintį G. G. spardė visi trys vyrai, tėvas ir jo sūnūs. Nukentėjusysis G. G. parodė, kad konflikto iniciatoriumi buvo G. A., jis buvo daugiausiai išgėręs ir labiausiai agresyvus, konfliktiškai nusiteikę buvo ir abu jo sūnūs, visi ėmė plūstis, jie visi sėdėjo pavėsinėje, o G. A. plūdosi daugiausiai. Jis pastarajam pasakė, kad jis nesiplūstų, kad jie yra viešoje vietoje, tačiau G. A. priėjo prie jo, koja nuspyrė jo kepsninę ir smogė vieną kartą kumščiu jam į veidą. Po G. A. smūgio į veidą jis nugriuvo, jam ištino lūpa, nukrito ir sudužo jo akiniai. Tuo metu pribėgo abu G. A. sūnūs ir jie visi trys pradėjo jį spardyti, jis užsidengė veidą. V. A. tuo metu nuo jo nuėjo. Tada jis vėl gavo 2-3 smūgius kumščiu į veidą ir vėl nugriuvo. Tada G. A. jį spardė, o L. A. šuns pavadžio sagtimi mušė jį į visą kūną ir į galvą, sudavė gal dešimt smūgių, prakirto galvą, pasipylė kraujas, po to visas jo kūnas buvo mėlynas, ant jo rankų, kojų, ant nugaros buvo sumušimai. Parodė, kad jo žmona G. G. jį ir G. A. bandė išskirti, tačiau gavo nuo pastarojo smūgį į veidą ir nugriuvo. Tos kitos kompanijos moterys sakė, kad: „greitai dedamės daiktus ir reikia greitai dingti iš čia, jie gaus baudą už melagingą iškvietimą, jokių įrodymų čia nėra“, G. A. priėjęs jam pasakė, kad: „aš tave surasiu ir tu pamatysi, kas tau bus“. Nukentėjusioji G. G. parodė, kad įvykio metu jos vyrui pradėjus pilti degųjį skystį į kepsninę, ji išgirdo, kaip stambus vyras iš pavėsinės ėmė rėkti vyrui nedegti kepsninės, sakė jos vyrui maždaug taip: „rinkis tą kepsninę savo ir čiuožk iš čia“. Jos vyrui atsakius, kad čia yra vieša vieta ir kokios gali būti pretenzijos, tuo labiau, kad jie sakė, jog jau išvažiuoja. Į žodinį konfliktą įsikišo ir jos su L., sakydamos, kad tai yra ne jų privati nuosavybė, kad gali juos išvaryti iš savo privataus kiemo, o ne iš poilsiavietės, kuri visiems bendra. Tada ji matė, kaip stambusis vyras vieną kartą bandė stotis nuo suolo, tačiau jį sulaikė kažkuri iš moterų, tačiau jis dar kartą atsistojo, nuėjo iki laužavietės, prie kurios stovėjo jos vyras, nuspyrė kepsninę ir puolė muštis, matė, kaip jos vyras rankomis nuo savęs pastūmė tą stambųjį vyrą. Tada atbėgo kiti du jaunesni vyrai iš tos kompanijos ir puolė mušti jos vyrą. Vienas iš vaikinų, kuris buvo be akinių, rankose laikė šuns pavadėlį, kuriuo ėmė daužyti jos vyrui per galvą. Kažkuriuo metu jos vyras parkrito ant žemės, jis buvo nukritęs kelis kartus, jam nukrito akiniai. Ji matė, kad jos vyrą spardė, ir rankomis mušė, smūgių tikrai buvo daug. Pamačiusios, kad vyrą puola jau trise, jos su L. iškart pasileido bėgti link jų ir bandė skirti konflikto dalyvius, mosikuodamos ir stumdydamos rankomis. Vienas iš vyrų, tas stambusis, pamatęs, kad įsikišo ir jos, rankos delnu trenkė jai į veidą. Nuo šio smūgio ji parkrito ant žemės, bet jokio fizinio skausmo nejuto, gal dėl streso, o gal dėl išgąsčio. Ji stojosi ir toliau gynė vyrą. Matė, kaip po smūgio grandine (pavadėliu su metaline dalimi) į galvą, jos vyrui gausiai kraujuoja iš viršugalvio. Kai konfliktas aprimo, asmenys iš tos kompanijos ėmė staigiai rinktis daiktus ir neštis į automobilius, ji paskambino į policiją. Vyras jai dar pasakė nueiti nufotografuoti jų automobilius, kad policijai galėtų pasakyti, kas jas užpuolė, ji taip ir padarė. Pamatę, kad ji fotografuoja, vaikinas su akiniais ir kepure pašaukė kitam jaunuoliui „pažiūrėk, ji fotografuoja“ ir jie ėmė ją vytis. Ji greitai nubėgo atgal į įvykio vietą, pas vyrą. Ta kompanija jau sėdo į automobilius, kai prie jų priėjo tas stambusis vyras ir pasakė maždaug taip „jei parašysi pareiškimą, sužinosiu, kur gyveni ir susipažinsim artimiau“. Jos vyras tai girdėjo ir jam pasakė, kad pareiškimą jis tikrai rašys. Tvirtina, kad ji aiškiai matė, kad visi trys (G., vyrukas su šuns pavadžiu ir kitas vyrukas su akiniais), puolė jos vyrą, jie keikėsi ir šūkavo. Kuris ir kokius smūgius sudavė jos vyrui iš tų vyrų, ji išskirti ir pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, bet jie tikrai visi trys puolė. To konflikto metu ji pati gavo smūgį nuo to G. A., tuo metu nuo streso ji nejuto fizinio skausmo, tačiau vėliau, atlėgus stresui ir įtampai, pajuto skausmą nugaroje, matėsi sumušimai ant nugaros, nes smūgio metu ji griuvo ant žemės. Ji tikrai matė, kad V. A. taip pat puolė jos vyrą, jis irgi jos vyrą spardė, ji kiek galėjo tiek nufilmavo. Jie pradėjo ją vytis, todėl ji kiek įmanoma greitai nubėgo prie savo artimųjų.
11.1. Iš 2021 m. birželio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - osios kuopos 2 - ojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo nustatyta, kad 2021-06-06, dirbant radijo šaukiniu „K1716“ kartu su vyriausiuoju patruliu P. G., apie 16.51 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje ką tik nepažįstami vyrai užpuolė pranešėją ir pranešėjos vyrą. Puolė muštis rankomis. Trenkė ir pranešėjai. Šiuo metu vyksta žodinis konfliktas. Pranešėja su vyru rašys pareiškimą. Vyras 65 m. kraujuoja iš galvos. Informuota greitoji medicininė pagalba (GMP), apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK). Atvykus nurodytu adresu, jis pastebėjo 1605 med. brigadą, kurioje sėdėjo nukentėjusysis G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad kilo konfliktas su asmenimis šalia esančioje pavėsinėje dėl norimos uždegti „šašlykinės“. Šalia stovėjusi pilietė L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad kilus konfliktui stambaus kūno sudėjimo pilietis koja nuspyrė „šašlykinę“ ir pradėjo mušti rankomis G. G., o smulkaus kūno sudėjimo pilietis su „grandine“ trenkė G. G. per galvą. G. G. med. brigada išvežė į Kauno klinikas. Po kiek laiko priėjusi pilietė G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), pasakė, kad matė visą įvykį, turi filmuotą vaizdo įrašą, teigė, kad konflikto metu buvo pastumta vieno iš asmenų. Pareigūnams atvykus, kitų konflikto dalyvių įvykio vietoje nebuvo, jie buvo išvažiavę automobiliu. Apsaugota įvykio vieta, padarytos foto nuotraukos, kurios įkeltos į „PPV“. Alcotest 6810 ARFM-0375, piliečiams patikrinti blaivumui: G. G. nustatyta 0,12 promilių, L. D. - 0,14 promilių, o G. G. - 0,20 promilių. Įvykio vietoje naudotas vaizdo registratorius B0F1EC5FE91A (1 t., b. l. 27).
11.2. Iš 2021 m. birželio 14 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad G. G. pranešė, jog 2021 m. birželio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) esančioje poilsiavietėje, kilusio konflikto su nepažįstamais asmenimis metu, vienas iš jų trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, jam parkritus ant žemės, atsipeikėjęs jis pamatė, kad trys vyrai spardo jį į įvairias kūno vietas, sukeldami fizinį skausmą. Jam atsistojus, vienas vyras grandine trenkė jam per galvą ir ją prakirto, nuo smūgio jis vėl susmuko ant žemės, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti (1 t., b. l. 115-116).
11.3. 2021 m. birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1076/2021(02) nurodyta, kad G. G. nustatyta: odos pažeidimas viršugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 128-129).
11.4. Iš 2021 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos eksperto G. A. C. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad G. G. sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau, kaip 6 (šešių) trauminių poveikių. Taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1076/2021(02) nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Be to, įvardijo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu, bei kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 131-132).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad visuomenės rimties sutrikdymas pasireiškė tuo, kad G. A., L. A. ir V. A. (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu visi trys kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje mušė ir spardė nukentėjusįjį G. G., padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad kaltinamieji tyčia kėlė triukšmą, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, žmonių poilsis bei kaltinamieji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems G. G., G. G. ir L. D. išgąstį ir stresą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų.
16. Nustatyta, kad tokias išvadas apylinkės teismas padarė remdamasis nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. duotais parodymais, kurie, kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta, viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo su kitais objektyviais bylos duomenimis, jų visetu, todėl apylinkės teismas priimdamas apeliantų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį neturėjo pagrindo abejoti šių nukentėjusiųjų parodymais. Kaip nurodyta anksčiau, L. D. patvirtino, kad žodinio konflikto iniciatorius buvo būtent G. A., pradėjęs piktybiškai tyčiotis iš nukentėjusiųjų ir kurio veiksmais (nuspyrus šašlykinę/kepsninę) konfliktas peraugo į fizinį, nes jis kelis kartus smogė G. G., kuris krisdamas ant žemės apliejo rankoje turėtu/laikytu degiu skysčiu nuteistuosius G. A. ir L. A., vėliau parkritusį ant žemės G. G. kojomis spardė visi trys nuteistieji. Identiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis G. G., kuris patikino, kad tiek žodinio, tiek fizinio konflikto iniciatorius buvo būtent įvykio metu buvęs neblaivus G. A.. Be to, kaip nustatyta, nukentėjusioji G. G. patvirtino ankstesnių nukentėjusiųjų duotus parodymus nurodydama, kuomet G. A. smūgiavo G. G. ir jam nukritus ant žemės pribėgo nuteistojo sūnūs (L., V. A.) ir pradėjo gulintį jos vyrą spardyti, ir vienas iš nuteistųjų (L. A.) pradėjo jį mušti su rankoje turėtu šuns pavadžiu. Pamačiusi, kad jos vyrą spardo/muša trys vyrai, jos su L. D. bandė skirti, tačiau G. A. delnu jai sudavė į veidą, dėl kurio ji nukrito ant žemės ir susitrenkė nugarą, po akimirkos iškvietė policijos pareigūnus, nufotografavo nuteistųjų automobilius, kad turėtų įrodymą kas juos užpuolė. Šie objektyvūs bylos duomenys neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį viešoje vietoje, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, jų elgesys buvo pavojingas. Byloje teisingai nustatytas konflikto pobūdis, nuteistųjų elgesys su nukentėjusiaisiais, juos mušant, naudojant fizinį smurtą kitų asmenų akivaizdoje, nepagarba aplinkiniams patvirtina, kad visi nuteistieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji norėtų apkalbėti nuteistuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, būtų buvę pažįstami iki įvykio. Nusikalstamą veiką nuteistieji padarė viešoje vietoje – viešoje poilsiavietėje, dėl to buvo sutrikdyta rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, nutrauktas nukentėjusiųjų poilsis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, apeliantai G., L. ir V. A. tokiais, ankščiau aptartais veiksmais, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be kita ko, svarbi aplinkybė ta, kad nukentėjusįjį G. G. mušė trise, konfliktuojančių pusių jėgos buvo akivaizdžiai neproporcingos. Dėl paminėtų aplinkybių, visų nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
17. Apygardos teismas, atmesdamas apeliantų skundą bei konkrečius skundo argumentus, kuriais ginčijama jų kaltė, neprisipažinimas padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymių, tokią pasirinktą nuteistųjų poziciją laiko kaip gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina nė vienas faktas, esantis byloje, todėl minėti skundo argumentai yra atmestini. Nors ir nuteistieji ginčija tą aplinkybę, kad jie visi trise nespardė gulinčio nukentėjusiojo G. G., tačiau tokią nuteistųjų išdėstytą poziciją paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie aiškiai ir detaliai išdėstyti anksčiau ir kaip nustatyta, kad nėra pagrindo jais netikėti. Nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo nuoseklūs, aiškūs, nukentėjusieji detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, apeliantų skunde nurodyti argumentai bei teiginiai, jog jų veikoje nėra ir nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad visų trijų apeliantų veiksmuose yra BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymių. Vien ta aplinkybė, kad V. A. konflikto metu mažiau naudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, kad atlikęs nenustatytą kiekį spyrių kojomis kartu su dukra nuėjo atsisėsti į automobilį, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti švelniau, juolab nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad būtent visi nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai, kuriems nepatiko, kad šalia jų pavėsinės, kurioje jie sėdėjo, buvo užkurta šašlykinė/kepsninė. Teisėjų kolegijos vertinimu konfliktą nuteistieji išprovokavo be jokios svarbios priežasties, elgdamiesi nemandagiai, nepagarbiai kitų besiilsinčių žmonių (nukentėjusiųjų) atžvilgiu, nepaisydami elementarių padoraus elgesio normų, pažeisdami įstatymų reikalavimus.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų veiksmus, aprašytus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Todėl visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės, inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-271-303/2016). Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad nuteistasis V. A. nors ir savanoriškai nutraukė savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau vis tiek buvo šalia ir matė, kaip toliau yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka nebandydamas sustabdyti savo giminaičių, vadinasi, tokiems neteisėtiems veiksmams jis pritarė, be to ir pats smurtavo nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu jam įspirdamas. Visos šios aplinkybės, patvirtina, kad tiek G. A., tiek V. A., tiek L. A. suvokė dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, norėjo taip veikti, taigi nuteistieji G., V. ir L. A. yra šio viešosios tvarkos pažeidimo bendravykdytojai, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, pagrindo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį – nėra.
19. Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji G. A., L. A. ir V. A. padarė kaltinime išvardintus veiksmus: 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nuteistasis G. A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam G. G. į veidą, po ko šis nugriuvo ant žemės, po to kartu su nuteistaisiais L. A. ir V. A. spyrė nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip po 1 kartą, po ko nukentėjusysis G. G. atsikėlė nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip 1 kartą trenkė nukentėjusiajam G. G. į galvą šuns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės – tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė viešosios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad viešojoje vietoje atlikti G. A., L. A. ir V. A. bendri veiksmai, laikytini įžūliu elgesiu, dėl kurių kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistųjų G., L. ir V. A. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.
20. Kolegija daro išvadą, kad visi apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu, jų nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas patikrino ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. O vien ta aplinkybė, kad teismas nesivadovavo liudytojų V. A., V. A. ir J. G. parodymais, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą, kadangi teismas argumentuotai pasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų, t. y., kad liudytojomis apklaustos minėtos moterys yra suinteresuotos baudžiamosios bylos baigtimi nuteistųjų naudai, kadangi jas su nuteistaisiais sieja giminystės ryšiai.
21. Nors apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantus pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tuo tarpu abejoti nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina, jog visi trys nukentėjusieji parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė išsamumo principo, jog įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrino jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais.
Dėl L. A. būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
22. Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nurodo, kad yra baudžiamąją atsakomybę L. A. atžvilgiu šalinanti aplinkybė, t. y. pagrindas pripažinti L. A. atliktus veiksmus būtinąja gintimi, kadangi jausdamas realų pavojų savo ir kartu su juo buvusių asmenų sveikatai sudavė šuns pavadžiu nukentėjusiajam G. G., todėl jo veiksmai turi būti vertinami būtinosios ginties principu. Nuteistųjų teigimu, būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, būtent jis pirmasis pradėjo purkšti/pilti degųjį skystį, pirmasis atliko smurtinius veiksmus nuteistųjų atžvilgiu, o L. A. tik norėjo apsiginti. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas jau minėtais bylos duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011).
25. Kaip matyti iš nuteistojo L. A. paaiškinimų, jis pripažįsta, kad sudavė nenustatytą kiekį smūgių šuns pavadžiu nukentėjusiajam G. G., tačiau šiuos savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis pylė degųjį skystį ant jo (L. A.), jo tėvo (G. A.) ir jo brolio (V. A.), buvo agresyviai nusiteikęs bei kėlė grėsmę jo šeimai ir artimiesiems. Tačiau nuteistojo iškeltos versijos, kad nukentėjusysis jį puolė, dėl to jam atsirado būtinybė gintis, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.
26. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodomą faktą, jog nuteistasis L. A. jautė realų pavojų tiek savo, tiek savo artimųjų sveikatai ir gynėsi nuo agresyvių G. G. veiksmų ir puolimo. Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina tokios apeliaciniame skunde išsakytos bei išdėstytos pozicijos. Apygardos teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistųjų apeliacinį skundą, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę ir pripažinti, kad L. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nuteistieji, ar kartu su jais buvę asmenys būtų jautę realų, pavojingą kėsinimąsi į jų sveikatą BK 28 straipsnio prasme, todėl nė vienam iš nuteistųjų, tame tarpe ir L. A., nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtą prieš G. G.. Iš bylos duomenų nustatyta, jog buvo kilęs abipusis konfliktas, dėl nuteistųjų vertinimu, ne laiku ir ne vietoje užkurtos kepsninės, konflikto dalyviai iš pradžių konfliktavo žodžiu, vėliau perėjo prie fizinio smurto, kuomet pirmasis įžūlius veiksmus atliko būtent asmuo iš nuteistųjų pusės (konflikto iniciatorių) G. A., kuris nuspyrė koja užkurtą kepsninę ir kumščiu kelis kartus sudavė G. G.. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad nebuvo nustatytas joks tiesioginis, realus pavojus nuteistiesiems, jų artimiesiems, nuo kurių tiek nuteistajam L. A., o taip pat ir kitiems nuteistiesiems reikėjo gintis. Todėl nėra būtinų sąlygų, jog apelianto L. A. veiksmai įvykio metu galėtų būtų vertinami kaip būtinoji gintis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nuteistojo L. A. tėvas iniciavo šį konfliktą, o apeliantų skunde įvardijamas pavojingas nukentėjusiojo veiksmas – nuteistųjų apliejimas degiuoju skysčiu, iš esmės vertinamas, kaip gynybinio pobūdžio beviltiškoje situacijoje.
27. Todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad L. A. gynėsi bei gynė savo tėvą nuo konflikto iniciatoriaus G. G., teisėjų kolegijai nėra pagrindo ir tokią apelianto išsakytą poziciją, teisėjų kolegija vertina, kaip jo gynybinę versiją, siekiant paneigti savo kaltę. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visetą, daro neabejotiną išvadą, jog nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistąjį L. A. ir jo aplinkos žmones, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, sąlygos.
Dėl civiliniu ieškiniu priteistos turtinės žalos dydžio
28. Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė jokių, turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, dokumentų. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kadangi jie nėra pagrįsti, todėl tenkinti nuteistųjų skundą ir keisti nuosprendį šioje dalyje, nėra teisinio pagrindo.
29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo - pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytais duomenimis dėl akinių vertės. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, G. G. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, kadangi jis yra logiškas bei pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent dėl G. A. ir L. A. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, nes įvykusio konflikto metu buvo sudaužyti ir sulaužyti jo (G. G.) akiniai, ką patvirtina daiktų apžiūros protokolas ir nuotraukos (1 t., b. l. 163-168). Abejoti, patirta turtine žala, nėra pagrindo, ji atitinka protingumo reikalavimus, rinkos kainas. Tačiau, kaip skunde nurodyta, ginčijamas priteistos turtinės žalos dydis, kuris nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Skunde teisingai nurodyta, kad nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei teismui nukentėjusysis G. G. nepateikė naujų akinių pirkimo kvito/čekio, kuris patvirtintų 312,00 Eur išlaidas už naujus akinius, tačiau kaip nurodyta nuosprendyje, ši kaina yra visiškai reali, atitinkanti naujų akinių kainą, kuri nėra per didelė, neprotinga. Todėl nėra pagrindo netikėti G. G. paaiškinimu dėl naujų akinių vertės. Daroma išvada, kad civilinio ieškinio pareiškime nurodytą galutinę 335,30 Eur sumą turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip atitinkančią protingumo kriterijus ir ją pagrįstai priteisė solidariai iš nuteistųjų G. A. ir L. A., kaip to ir prašė nukentėjusysis.
31. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio bei taip pat prašoma atmesti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, kad jis neturtinės žalos dydį buvo įvertinęs 3000 Eur sumai, tačiau apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais šią sumą motyvuotai ir pagrįstai sumažino iki 1000 Eur. Abejoti priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes ji yra teisinga, atitinkanti proporcingumo bei protingumo reikalavimus. Be to, apeliantai skunde nėra nurodę jokių argumentų, kurie įrodytų, jų vertinimu, neteisingą apylinkės teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Kitų proceso dalyvių apeliacinių skundų dėl to nėra. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo reikalavimus atmeta, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliantų skundas dėl skundžiamo nuosprendžio yra atmetamas, nuteistųjų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje yra įrodyta, taip pat nagrinėjamu atveju nėra nustatytas būtinosios ginties faktas, kuris šalintų baudžiamąją atsakomybę, todėl atmesti ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, abejoti jame nurodytos žalos dydžiu, nėra pagrindo.
32. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
33. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistųjų G. A., L. A. ir V. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.