Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Š. įgaliotai atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis (iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, 2013 m. liepos 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis), teistas:

1) 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2013 m. lapkričio 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2015 m. balandžio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, 2015 m. liepos 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms, 2015 m. rugsėjo 10 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus – pataisos namų, atlikus arešto bausmę;

4) 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 3 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnis);

5) 2015 m. gruodžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį (su pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

6) 2016 m. gegužės 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2015 m. gruodžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, 2017 m. rugsėjo 15 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos;

7) 2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2020 m. vasario 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį (su pagal 2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, 2021 m. kovo 4 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų;

9) 2022 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis M. G. pasikėsino išžaginti mažametį asmenį ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra 2022 m. birželio 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja K. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), jėga pargriovė pastarąją ant žolės, užgulė ją savo kūnu, taip jėga prispausdamas nukentėjusiąją prie žemės, sudavė nukentėjusiajai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešiniame momenyje, intraodines kraujosruvas kairiame žande, kakle, dešiniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kraujosruvą dantenose, be to, jėga movė nukentėjusiosios kelnaites, tokiu būdu pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja K. Š. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių. Šiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis M. G. nesunkiai susargdino mažametę nukentėjusiąją K. Š., tai yra sukėlė jai psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8).

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. G. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. nuo 14 val. iki 15.30-16 val. gėrė alų pas tėtį. Dviese išgėrė 5 vieno litro talpos butelius alaus 5-6 laipsnių stiprumo. Jautėsi apsvaigęs. Grįždamas namo parduotuvėje nusipirko 0,5 l talpos butelį „Grand Cavalier“ (brendžio) ir tokios pačios talpos butelį „Coca-cola“. Po to nuėjo į antrąjį bendrabutį ieškoti draugo, su kuriuo galėtų dar išgerti, tačiau nerado. Išėjęs iš bendrabučio pamatė kieme „ant žolynėlio“ vaikščiojančią mergaitę, kuri buvo su paspirtuku. Galvojo, kad ta mergaitė yra dešimties metų, tačiau pasirodė, kad ji jaunesnė. Suvokė, kad ji yra vaikas. Nors gyvena netoliese, tos mergaitės nebuvo matęs. Pasikvietė tą mergaitę eiti kartu, nes norėjo su ja lytiškai santykiauti. Negali paaiškinti, kodėl jam kilo noras lytiškai santykiauti su vaiku. Anksčiau seksualinio potraukio vaikams nejautė. Mano, kad tai įvyko dėl girtumo. Dar iki įvykio spėjo išgerti pusę butelio nusipirkto brendžio. Su mergaite nuėjo link netoliese esančios krūmais apaugusios elektros skydinės. Mergaitė ėjo jam iš paskos pati, jis jos netempė. Prie skydinės ėjo todėl, kad niekas nepamatytų, nes tai nuošali vieta. Jam ir mergaitei atėjus prie skydinės, jis pastūmė mergaitę ir ši nugriuvo ant žolės. Ji parkrito ant nugaros. Tada jis savo kūnu užgulė mergaitę, be to, sudavė jai kelis smūgius, nes ji šaukė. Gali būti, kad sudavė tris kartus kumščiu į veidą, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu metu pakėlė mergaitės suknelę ir plėšė jos kelnaites, nes norėjo su ja lytiškai santykiauti. Pats apsinuoginęs nebuvo. Tą dieną jis dėvėjo žalios spalvos šortus, oranžinę „maikutę“, avėjo juodos spalvos „tapkėmis“. Tuo metu kažkas iš bendrabučio pradėjo rėkti, todėl jis išsigando ir, pasiėmęs alkoholį, pabėgo. Jeigu nebūtų tų aplinkinių (žmonių) šauksmų, jis mergaitę būtų išprievartavęs, nes toks ketinimas buvo. Pripažįsta, jog savo veiksmais galėjo sutrikdyti mergaitės psichikos sveikatą. Pripažįsta nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 10000 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Stengsis dirbti ir atlyginti žalą. Labai gailisi taip pasielgęs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Suprato, kad mergaitė yra mažametė ir dėl amžiaus negalės jam pasipriešinti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 83-84), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad buvo apklaustas sekančią dieną po įvykio, todėl geriau atsiminė visas aplinkybes.

Mažametė nukentėjusioji K. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (ji į teisiamuosius posėdžius kviesta nebuvo, o jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka), parodė, kad ją buvo pagrobęs piktas dėdė, bet ji pabėgo. Negeri dėdės grobia vaikus ir kažkur nusineša. Ji buvo lauke be draugų, žaidė su paspirtuku. Tai nutiko netoli jos namų. Blogas dėdė ją norėjo nusivesti į krūmus. Geras dėdė norėjo iššokti per langą ir išgelbėti ją. Ji pabėgo, kai pamatė žmonės. Ji kiek galėjo įsibėgėjo ir bėgo namo. Ji bijojo. Blogas dėdė ją paguldė su rankomis. Ji gulėjo ant žemės. Kas vyko nepamena, ji šaukė „gelbėkite ją, gelbėkite“. Tuomet jis (blogas dėdė) padarė taip (parodo, kad užčiaupia burną). Dėdė per langą pamatė, kad ją muša. Ją mušė į dantuką, į abu (rodo į skruostus), daugiau niekur. Namuose mama ir tėtė iškvietė policiją. Ji nežino, kaip jis ją mušė. Jis stovėjo, ji gulėjo. Ji ne viską atsimena. Dar jai lietė kojas, rankas. Nežino, ką jis darė su jos kojomis. Jis lietė neskaudžiai. Dar čia (parodo į alkūnes), jis ją visur lietė. Ji vilkėjo suknelę, kojines, triusikėlius, turėjo kepurę. Dėdė jos rūbeliams nieko nedarė, nesilietė prie triusikėlių. Triusikėlius rodė mamai ir tėtei, jie buvo nesuplėšyti. Ji parbėgusi negalėjo kalbėti, nes buvo kraujas burnytėje. Buvo išsigandusi, negalėjo pasakoti. Bijo dėdės, kuris ją pagrobė. Ji ne viską atsimena, nes buvo išsigandusi. Dėdė nebuvo pakėlęs jos suknelės (purto galvą). Dėdė laikė jos pilvą su viena ranka (parodo). Kita ranka laikė jos burną, kad nekrutėtų. Ant triusikėlių nebuvo kraujo, ji nematė. Neprisimena, ar parbėgusi namo su mama buvo vonioje. Dėdė suplėšė triusikėlius su rankomis. Nesakė iš karto apie triusikėlius, nes neprisiminė (t. 1, b. l. 195-197).

Mažametės nukentėjusiosios K. Š. atstovė pagal įstatymą D. P., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, parodė, kad kaltinamojo iki to įvykio nepažinojo. Tą dieną (birželio 26 d.) apie 13 val. K. išleido į kiemą pasivažinėti paspirtuku. Iš pradžių dukra žaidė su draugais, po to liko viena. Ji ir jos sutuoktinis K. stebėjo per balkoną, kuris yra į kiemo pusę. Praėjus apie 10 minučių po to, kai vyras paskutinį kartą matė K. kieme, pastaroji grįžo namo verkdama. K. visa drebėjo, iš lūpos bėgo kraujas. K. iš pradžių nenorėjo sakyti, tačiau po to pasakė, kad ją „dėdė užpuolė“. Nuėjus į vonią nusiprausti, ji pakėlė dukros suknelę ir pastebėjo, kad sudraskytos kelnaitės. Kelnaitės buvo kraujuotos, todėl jai kilo įtarimas, kad dukra gali būti išprievartauta. Jai paklausus, kas nutiko, K. pasakė „užpuolė mane dėdė, pradėjo mušti ir draskyti“. Dukra papasakojo, kad tas „dėdė“ buvo apsirengęs oranžine „maikute“. Vyras iškvietė policiją. Po to jie išbėgo to vyro ieškoti. Iš kaimyno sužinojo, kad jis tuo momentu gaminosi kavą ir išgirdo, kad K. pradėjo šaukti. Iš pradžių jis pagalvojo, kad vaikai laksto, bet kai išgirdo antrąjį ir trečiąjį kartą ją šaukiant, kaimynas pradėjo šaukti per langą ir pamatė, jog vyras užsigulęs mergaitę „niurkė“. Tą pačią dieną K. nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas ekspertus. Dukra buvo labai išsigandusi, vis prašydavo jos nepalikti vienos. Kai buvo (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tą dukrą užpuolusį vyrą pagavo. Šiuo metu dukra po truputį atsigauna, tačiau vakarais, grįžtant iš darželio, neramiai dairosi, vis klausia: „ar nėra dėdės?...ar nepareina dėdė?“ Palaiko dukros civilinį ieškinį dėl 10000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Mergaitei buvo padaryti sužalojimai, ji patyrė šoką, pasekmės jaučiamos ir dabar. Dukra po įvykio visą savaitę naktimis šaukdavo. Darželyje jai sakė, kad K. pasidarė labai baugi ir užsidariusi. Į psichologus pagalbos nesikreipė.

Liudytojas A. P. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja apklausta D. P..

Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną (2022 m. birželio 26 d.) apie 17 val. jis išsivirė kavos ir išėjo į koridorių jos atsigerti. Būdamas prie atdaro lango išgirdo žingsnius. Kadangi lauke buvo karšta, dauguma gyventojų buvo išvykę, aplink buvo tylu, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad iš kairės į dešinę pusę žolynu eina jaunuolis. Po kokios minutės vėl tas pats jaunuolis praėjo ta pačia kryptimi. Netrukus po to iš tos pusės, kur nuėjo tas jaunuolis, išgirdo kvietimą „ateik čia“. Tai buvo vyriškas balsas. Tada pamatė su tuo pačiu vaikinu einančią mažą mergaitę, kurios prieš tai kieme nematė. Tai buvo tas pats jaunuolis, kadangi jį atpažino iš oranžinės „maikutės“. Tas vaikinas mergaitės netempė, ji ėjo šalia. Jam įtartina pasirodė tai, kad jie ėjo ne takeliu, o link tankiais krūmais apaugusios transformatorinės. Nuo jo namo iki tų krūmų apie 100 metrų. Pagalvojo, kad tas vaikinas yra iš naujai pastatyto namo, kuris yra už tų krūmų. Po to išgirdo, kaip mergaitė pradėjo sakyti „dėde, neskriausk“ ar panašiai. Netrukus išgirdo mergaitės žodžius „dėde, dėde, nemušk“ ir cypimą. Mergaitė cypė „velnišku“ balsu. Tada jis dar labiau persisvėrė (per langą) ir pamatė, kad tuose krūmuose jaunuolis mosikuoja rankomis, tarsi smaugdamas ar mušdamas. Jis sušuko, tačiau tas jaunuolis nereagavo. Po to, kai jis sušuko du-tris kartus, jaunuolis tarsi pasikėlė ir iš po jo išlindo mergaitė, kur pasileido bėgti. O tas jaunuolis atsistojo ir nuėjo pro katilinės pastatą. Tada jis nusileido į apačią, kur sutiko kaimyną V. V., kuris irgi girdėjo mergaitės šauksmus. Abu pasitarė ir nutarė ieškoti to vaikino. Išėjo mergaitės tėvai, kuriems jis parodė, kur nuėjo tas jaunuolis. Po to jie bandė ieškoti to jaunuolio, matė jį, tačiau sulaikyti nesugebėjo, nes tas jaunuolis slapstėsi. Tačiau policijos pareigūnai tą vaikiną vėliau sulaikė. Jis atpažino tą vaikiną. To jaunuolio veidą matė, kai pastarasis po jo šūksnių pakilo ir buvo į jį atsisukęs. Tai buvo kaltinamasis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 116-117), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Patvirtino aplinkybę, kad jaunuolis garsiai pakvietė mergaitę sakydamas „ateik čia“. Patvirtino aplinkybę, kad netrukus pamatė tą patį jaunuolį einantį kartu su maža mergaite, maždaug 5-6 metų amžiaus, kuri buvo su balta kepure ir suknele. Patvirtino, kad mergaitė pagalbos šaukėsi žodžiais „paleisk, dėde“.

Iš 2022 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną 17.18 val. iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato OVS specialistų buvo gautas pranešimas apie namo grįžusią sumuštą ir galimai išprievartautą 6 metų amžiaus dukrą. Nuvykus į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), mažametės K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina D. P. paaiškino, kad dukra jai sakė, jog ją kieme užpuolė dėdė, daugiau mergaitė nieko nepasakojo, nes yra išsigandusi ir nekalba (t. 1, b. l. 17).

Iš 2022 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo patrulio G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, kurias minėtas policijos pareigūnas sužinojo atvykęs į įvykio vietą, o taip pat informacija apie įtariamojo M. G. paiešką ir sulaikymą (t. 1, b. l. 22-23).

Iš 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiosios patrulės R. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamajam M. G. 2022 m. birželio 26 d. 19.57 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 1, b. l. 29).

Iš 2022 m. birželio 26-27 d. d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – teritoriją prie elektros pastotės, esančios netoli daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), netoli pastotės esančioje pievoje rasti išgulėti žolės plotai (140 cm x 110 cm ir 50 cm x 40 cm). Išgulėtos žolės plote rastos rožinės spalvos kepurė ir rožinės spalvos skiautė (galimai kelnaičių). Kepurė rasta apie 130 cm atstumu nuo elektros pastotės pietvakarinės sienos pietinio kampo. Rožinės spalvos skiautė rasta apie 170 cm atstumu nuo elektros pastotės pietvakario sienos, pietinio kampo. Tarp kepurės ir rožinės spalvos skiautės yra 40 cm atstumas. Kepurė ir skiautė paimtos (t. 1, b. l. 38-45).

Iš 2022 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – pievą, esančią (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių), rasti ir paimti daiktai –1,5 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Coca-cola“ ir 0,5 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Spartaks“ (t. 1, b. l. 47-52).

Iš 2022 m. birželio 26-27 d. d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įtariamasis M. G.. Apžiūros metu iš įtariamojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos korpusu, ausinukai raudonos spalvos. Nuo įtariamojo nuvilkti ir paimti rūbai: žalios (haki) spalvos šortai su raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis, oranžinės spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis (galimai kraujo), tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės su galimais biologinės kilmės pėdsakais, juodos spalvos su baltos ir mėlynos spalvos ornamentais kojinės (2 vnt.), juodos spalvos su baltos spalvos juostomis guminės šlepetės (2 vnt.). Ant įtariamojo kūno rasti nubrozdinimai. Nuo įtariamojo rankų (vietos nurodytos protokole) paimtos nuoplovos su biologinės kilmės pėdsakais (t. 1, b. l. 54-70).

Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos ausinės „Westrom“, paimtos įtariamojo M. G. apžiūros metu (t. 1, b. l. 72-75).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A22 5 G“, paimtas įtariamojo M. G. apžiūros metu. Buvo nufotografuoti skambučiai, vykę įvykio dieną po 17.30 val. (t. 1, b. l. 77-84).

Iš 2022 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad mažametės nukentėjusiosios K. Š. atstovė pagal įstatymą D. P. policijos pareigūnams pateikė nukentėjusiosios rožinės spalvos vaikiškas apatines kelnaites ir vaikišką suknelę (t. 2, b. l. 120, 123-126).

Iš 2022 m. spalio 13-14 d. d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietų apžiūrų bei įtariamojo M. G. apžiūros metu, – 0,5 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Spartaks“ (jame rastas rudos spalvos skystis); 1,5 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Coca-cola“ (jame rastas rudos spalvos skystis); rožinės spalvos apatinių kelnaičių skiautė (akivaizdžių kraujo pėdsakų nerasta); vaikiška rožinės spalvos kepurė su snapeliu; žalios (haki) spalvos šortai su rausvos spalvos dėmėmis; oranžinės spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis; tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės; kojinės juodos spalvos su pilkos ir mėlynos spalvos ornamentais (2 vnt.); guminės šlepetės „Active“ (2 vnt.), o taip pat mažametės nukentėjusiosios atstovės D. P. savanoriškai pateikti daiktai – rožinės spalvos vaikiškos apatinės kelnaitės (suplėšytos, išteptos) ir vaikiška berankovė tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos burbuliukais suknelė (t. 1, b. l. 86-103).

Iš 2022 m. liepos 7-11 d. d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai, ir nurodytos esminės šiomis kameromis užfiksuotos aplinkybės. Viename iš įrašų matyti šalia policijos automobilio stovintis antrankiais už nugaros surakintas jaunuolis, vilkintis oranžinės spalvos marškinėliais (M. G.), kuris pokalbio su policijos pareigūnais metu nurodo, kad mergaitę užvertė ant nugaros, pastaroji pradėjo rėkt ir jis pabėgo, kelnių nespėjo nusimauti, mergaitei numauti kelnes nespėjo, pirštų įkišti mergaitei nespėjo, nes ji pradėjo šaukti ir pabėgo. Neįkišo, net nespėjo kelnių nusimaut, senis pradėjo šaukt, todėl pabėgo (t. 1, b. l. 133-137).

Iš 2022 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore įrašas, ir užfiksuotas šio pokalbio turinys (t. 1, b. l. 148-149).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Š. tepinėlyje ir tamponėlyje su nuoplovomis nuo lytinių lūpų spermos nerasta, lytinių organų srityje sužalojimų nėra. K. Š. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žande, dešiniame momenyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, intraodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, dešiniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva dantenose. Šie kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. Š. nustatyti kūno sužalojimai (odos nubrozdinimai dešiniame žande, intraodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva dantenose) padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. K. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, padaryti kelių valandų bėgyje iki apžiūros (t. 1, b. l. 167-168).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad K. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (t. 1, b. l. 194).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) K. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau daugiau jos apklausti nerekomenduojama; 2) K. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, bei turimas žinias, negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės), dėl ko ji negalėjo laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, prognozuoti įvykių eigos ir tiems veiksmams priešintis; 3) K. Š. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui), dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja byloje. Vertinant K. Š. parodymus rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad duodamų parodymų turinys atitinka jos emocinę būseną bei tai, kad dėl jos būsenos įvykio metu (itin stiprus išgąstis) ji negalėjo įsidėmėti visų aplinkybių, todėl negalėjo ir negali detaliau, išsamiau apibūdinti byloje tiriamo įvykio eigos; 4) dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos K. Š. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose; 5) šiuo metu K. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kuris susijęs su byloje tiriamais M. G. veiksmais, ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 55-59).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. M. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku (t. 2, b. l. 172).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (gauto byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad: M. G. 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. pavojingų visuomenei veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. M. G. šiuo metu (ekspertizė atlikta nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 8 d.) neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas netrukdo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 3, b. l. 1-20).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kad: 2022 m. birželio 26 d. M. G. nustatomas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. G. nustatomas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo šiuo metu suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 3, b. l. 45-52).

Iš 2022 m. birželio 27-28 d. d. įtariamojo M. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis, pristatytas į įvykio vietą, nurodė aplinkybes, apie kurias parodė apklausiamas įtariamuoju. Atvykus šio procesinio veiksmo dalyviams į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), įtariamasis M. G. parodė vietą, kurioje jis buvo, kai pamatė mažametę nukentėjusiąją K. Š., taip pat vietą, kur stovėjo nukentėjusioji. Po to įtariamasis parodė, kad su nukentėjusiąja ėjo link elektros skydinės. Po to M. G. parodė vietą pievoje, į kurią atsivedė nukentėjusiąją, ir manekeno pagalba parodė, kokius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko (priėjo prie nukentėjusiosios, suėmęs rankomis už pečių ją pastūmė, užgulė nukentėjusiąją, smūgiavo pastarajai į veidą). Taip pat M. G. parodė, kaip jis laikė nukentėjusiąją, kokioje padėtyje pastaroji buvo ir kaip jai movė kelnaites. Be to, įtariamasis parodė, kur link jis pasišalino (t. 3, b. l. 89-101).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismas konstatuoja, kad pasitvirtino visos kaltinamajame akte nurodytos kaltinamajam M. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai pripažino savo kaltę. Jis nurodė, kad, norėdamas lytiškai santykiauti su kieme pamatyta mažamete nukentėjusiąja, nusivedė ją į nuošalesnę vietą (prie krūmais apaugusios elektros skydinės), pastūmė ją ant žolės, o nukentėjusiajai nukritus ant nugaros, ją užgulė savo kūnu, sudavė nukentėjusiajai kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajai (nes pastaroji šaukė), po to pakėlė mergaitės suknelę ir plėšė jos kelnaites, nes norėjo su ja lytiškai santykiauti, tačiau šio savo ketinimo neįvykdė, nes kažkas iš bendrabučio pradėjo rėkti, todėl jis išsigando ir pabėgo. Jeigu nebūtų tų šauksmų, jis mergaitę būtų išprievartavęs. Pripažino, jog tokiais savo veiksmais galėjo sutrikdyti mergaitės psichikos sveikatą. Taip pat pripažino suvokęs, kad mergaitė yra mažametė, kad dėl amžiaus ji negalės jam pasipriešinti. Kadangi kaltinamasis M. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys (mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. P., liudytojų A. P. ir R. K. parodymai, iš dalies – ir pačios mažametės nukentėjusiosios K. Š. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai K. Š. padarytų kūno sužalojimų, ekspertų išvados dėl nukentėjusiajai konstatuoto psichikos sutrikimo), teismas neturi jokio pagrindo šiais kaltinamojo parodymais abejoti ir todėl detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų. Teismas mažametės nukentėjusiosios K. Š. parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems aukščiau paminėtiems bylos duomenims, nes (kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto) nukentėjusioji negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės), be to, dėl jos būsenos įvykio metu (itin stiprus išgąstis) ji negalėjo įsidėmėti visų aplinkybių, todėl negalėjo ir negali detaliau ir išsamiau apibūdinti byloje tiriamo įvykio eigos (t. 2, b. l. 52-59).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal šio straipsnio 4 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu prieš jo valią. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu, ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis.

Išžaginimu pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. BK 149 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius su kitu žmogumi. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimasis pabaigė lytinį aktą. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma pastarajam nesutinkant. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir panašiai. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, liga ar amžius, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

Kaltinamasis M. G. pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete (asmeniu iki 14 metų) nukentėjusiąja K. Š. prieš pastarosios valią, jos galimą ir prasidėjusį pasipriešinimą (pasireiškusį rėkimu, šaukimųsi pagalbos) palauždamas panaudojant fizinį smurtą (kuris pasireiškė nukentėjusiosios pargriovimu ant žolės, jos užgulimu (taip prispaudžiant prie žemės), smūgių sudavimu į veidą bei kitas kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus), o taip pat pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimas išžaginti mažametį asmenį.

Akivaizdu, kad kaltinamasis M. G. pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja K. Š. prieš jos valią, tai yra nesutinkant nukentėjusiajai (negavus jos sutikimo). Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), K. Š. negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės), dėl ko ji negalėjo laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, prognozuoti įvykių eigos ir tiems veiksmams priešintis ((t. 2, b. l. 55-59), o tuo pačiu negalėjo ir duoti sutikimo tokiems veiksmams, kurių esmės ji nesupranta. Teismų praktikoje lytinis santykiavimas ar, kaip nagrinėjamu atveju, pasikėsinimas lytiškai santykiauti su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau šioje byloje tokių išskirtinių atvejų nenustatyta (nukentėjusioji K. Š. įvykio metu tebuvo 6 metų amžiaus ir, kaip jau buvo minėta, dėl savo amžiaus negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmės), todėl konstatuotina, jog nukentėjusioji dėl savo amžiaus negalėjo pasipriešinti kaltinamajam.

Iš kaltinimo išžaginimu M. G. šalintinas požymis „atimant galimybę priešintis“, nes lytinis santykiavimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“, „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“ ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis, dėl to lytinis santykiavimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią (tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas fizinis smurtas), me­la­gin­gas ko­kios nors reikš­min­gos nu­ken­tė­ju­sio­jo asmens apsi­spren­di­mui ži­nios pranešimas, uždarymas į izo­liuo­tą pa­tal­pą ir taip at­imant lais­vę, grasinimas tuoj pat su­nai­kin­ti ar atimti tur­tą, pa­lik­ti vie­ną be pa­gal­bos miš­ke ar ki­to­je nuo­ša­lio­je vietoje ar panašiai), tuo tarpu kaltinamojo M. G. mažametės nukentėjusiosios K. Š. atžvilgiu pavartotą prievartą visiškai apima terminas „fizinio smurto panaudojimas“.

Išžaginimas yra nusikalstama veika tik padarius ją tiesiogine tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko kaltės turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016). Kaltinamasis M. G. suprato, kad siekia lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja K. Š. prieš jos valią, jai nesutinkant tai daryti, suvokė, kad nukentėjusioji yra mažametė (paties kaltinamojo parodymai), todėl negali jam pasipriešinti, kad nukentėjusiosios nesutikimui įveikti jis naudoja fizinį smurtą, ir norėjo tokių lytinių santykių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kad kaltinamasis M. G. siekė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja (įvedant jo varpą į nukentėjusiosios makštį), o ne tenkinti lytinę aistrą analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pat matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš pastarojo veiksmų (nukentėjusiąją jis paguldė ant nugaros, prispaudė ją savo kūnu, pakėlė nukentėjusiosios suknelę ir bandė jėga numauti nukentėjusiosios kelnaites), kurie būdingi būtent lytiniam santykiavimui BK 149 straipsnio prasme.

Kadangi kaltinamasis M. G. pradėjo tiesiogiai vykdyti savo nusikalstamus ketinimus (lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja prieš jo valią), tai yra nusivedė ją į nuošalią vietą, jėga pervertė ją ant žemės, užgulė savo kūnu, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, taip siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, bandė apnuoginti nukentėjusiosios lytinius organus), tačiau nusikaltimo nebaigė (neįvedė varpos į nukentėjusiosios makštį) dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių (ir išsigandęs pabėgo), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju, jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti ar atlikti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-349-696/2015).

Nors kaltinamasis M. G., siekdamas fiziniu smurtu palaužti nukentėjusiosios K. Š. pasipriešinimą, padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius kūno sužalojimus: odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešiniame momenyje, intraodines kraujosruvas kairiame žande, kakle, dešiniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kraujosruvą dantenose, jo veiksmai teisingai papildomai nekvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal susiformavusią teisminę praktiką, tuo atveju, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama.

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Teismų praktikoje kaltininko seksualinė prievarta mažamečio asmens atžvilgiu, jei ji sukelia nukentėjusiajam asmeniui psichikos sutrikimą, kvalifikuojama kaip išžaginimo (ar seksualinio prievartavimo) ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo idealioji sutaptis. Jei seksualine prievarta nesunkiai sutrikdoma mažamečio asmens psichikos sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, papildomai neinkriminuojant „bejėgiškos būklės“ požymio (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas) net ir tuo atveju, jei kaltininkas pasinaudoja bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo asmens būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2021).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamojo M. G. veiksmai (pasikėsinimas išžaginti) sukėlė nukentėjusiajai K. Š. psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8) ir taip nesunkiai sutrikdė jos psichikos sveikatą (t. 2, b. l. 55-59). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji K. Š. būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu (to nenustatė ir jos psichinę sveikatą tyrę ekspertai). Akivaizdu, kad būtent dėl kaltinamojo M. G. seksualinės ir fizinės prievartos prieš nukentėjusiąją ir buvo nesunkiai sutrikdyta jos psichikos sveikata. Naudojant seksualinę prievartą prieš mažametę, neigiamų padarinių jos psichikos sveikatai tikimybė itin didelė, todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis M. G. suprato, jog jo atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu gali jai sukelti pasekmes – psichikos sutrikimą, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Todėl kaltinamojo M. G. veiksmai nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios K. Š. psichikos sveikatą teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Bylą nagrinėjant teisme prokurorės prašymu (t. 4, b. l. 81-82) buvo pakeistos kaltinamajam M. G. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, faktinės aplinkybės, papildomai nurodant, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus su mažamete nukentėjusiąja K. Š. atlikto turėdamas tikslą lytiškai su ja santykiauti bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės. Toks kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi apie tokį esminių faktinių aplinkybių pakeitimą proceso dalyviams (tame tarpe – kaltinamajam ir jo gynėjui) įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 dalis), pats kaltinamasis M. G. šias aplinkybes pripažino.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų (BK 149 straipsnio 4 dalis). Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 83-84, 89-99, 108), tiek teisme) ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (ši aplinkybė teismui nekelia abejonių, ją patvirtina ir kaltinamojo parodymai teisme, elgesys viso proceso metu, kritiškas savo veiksmų vertinimas, gan didelio nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pripažinimas), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Svarbu ir tai, kad kaltinamojo parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo joje, nes būtent kaltinamojo M. G. parodymų dėka buvo atskleistas jo tyčios kryptingumas.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, o taip pat tai, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Byloje esantys duomenys (2022 m. birželio 27 d. policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad M. G. 2022 m. birželio 26 d. 19.57 val. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 1, b. l. 29), paties kaltinamojo M. G. parodymai, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus taip nebūtų pasielgęs) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis M. G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė. Kaltinamasis M. G. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, tai yra būdamas teistu už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu (t. 2, b. l. 136-146), ir teistumui už juos neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamajame akte nebuvo nurodyta pastaroji kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, arba tos, kurių faktinės aplinkybės nebuvo aprašytos kaltinamajame akte, negali būti pripažįstamos asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, išskyrus atvejus, jei bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas patikslinti kaltinimą, tačiau šiuo atveju kaltinamojo M. G. teisės nebus pažeistos ir nebus suvaržyta jo teisė į gynybą, kadangi kaltinamajame akte buvo nurodyti duomenys apie jo teistumą (tai yra buvo nurodytos faktinės aplinkybės, reikšmingos šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019). Nors nusikalstamos veikos padarytos mažamečiui asmeniui, kuris dėl savo amžiaus buvo bejėgiškos būklės, tai nepripažintina kaltinamojo M. G. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai), kadangi šios aplinkybės numatytos kaip jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, o kitas jam inkriminuotas nusikaltimas (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte), sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 149 straipsnio 4 dalyje (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. G. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kurių vienas (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kitas (numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio įvykdymą, kaip jau minėta, įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų. Vienas iš kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte) buvo baigtas, o kitas (numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje) – nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Skiriant bausmę M. G. už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgtina į tai, kad seksualinė ir fizinė prievarta buvo panaudota vos 6 metų sulaukusio vaiko atžvilgiu. Vertinant kaltinamojo M. G. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad seksualinė prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vienkartinė, lytiškai santykiauti su mažamete nukentėjusiąja kaltinamasis nepradėjo (dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių), kad fizine prievarta nukentėjusiajai tebuvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o seksualine prievarta – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad mažametei nukentėjusiajai dėl patirtos seksualinės ir fizinės prievartos nereikėjo medicininio gydymo, kas lemia mažesnį kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu.

Nors M. G. teisiamas dešimtą kartą (t. 2, b. l. 136-146), tačiau atsižvelgtina į tai, kad jam inkriminuotų veikų padarymo metu jis buvo teistas 8 kartus, iš jų net 6 kartus už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas nepilnametis, be to, kaltinamasis niekada nebuvo teisiamas už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, kas leidžia manyti, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas kaltinamojo girtumo (į tai nurodo ir aplinkybė, kad iš kaltinamojo paimtame mobiliojo ryšio telefone nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios kaltinamojo lytinį potraukį vaikams). M. G. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 155-161), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b. l. 153), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 133). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 45-52).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. G. už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), artimą nusikalstamų veikų sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis M. G. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam M. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme, paskirta už pasikėsinimą išžaginti nukentėjusiąją, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, kadangi (kaip jau buvo minėta) jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, be to, labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas) (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi kaltinamasis M. G. nusikaltimus, už kurių įvykdymą teisiamas, įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio priėmimo (t. 2, b. l. 149-152), šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausme, kadangi nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje (labai sunkus nusikaltimas), už kurį kaltinamasis teisiamas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu (numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas)), labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 punktas).

Baudžiamajame kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs (išskyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį) apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi kaltinamasis M. G. šiuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kuri apėmimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje). Į bausmės laiką M. G. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (t. 3, b. l. 61-62, 122-124, 136-137, 151-153; t. 4, b. l. 44-46), o taip pat bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (tai yra laikotarpis nuo 2022 m. birželio 26 d., kada kaltinamasis buvo sulaikytas šioje byloje (t. 3, b. l. 61-62), iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje)) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Nors M. G. po to, kai buvo suimtas vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (tai yra, pradėjo atlikinėti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę), galimai buvo suimtas ir šioje byloje (duomenų, nuo kada (kurios dienos) M. G. atlieka minėtu 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra), šis laikotarpis dvigubai (kaip atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir kaip suėmime šioje byloje išbūtas laikas) į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-147-628/2019).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) kardomoji priemonė M. G. neskirtina, kadangi (kaip jau buvo minėta) jis šiuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų.

Nors kaltinamasis M. G., būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), padarė naują labai sunkų nusikaltimą, jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu, kaip tai numato BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi jis praeityje teistas už visai kito pobūdžio bei pavojingumo nusikalstamas veikas, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis šiuo metu nėra toks pavojingas visuomenei, jog jį būtų reikalinga pripažinti pavojingu recidyvistu su atitinkamomis pasekmėmis (BK 27 straipsnio 2-4 dalys).

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Mažametė nukentėjusioji K. Š., atstovaujama atstovės pagal įstatymą D. P., šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio prašo iš kaltinamojo M. G. priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgąstį, baimę, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, be to, jai buvo padarytas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą (t. 2, b. l. 101-102).

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai, iš jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. Š. ne tik patyrė seksualinę bei fizinę prievartą, bet ir baimę, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiosios valią buvo atliekami jai esant mažametei, pasinaudojus nukentėjusiosios bejėgiškumu, nukentėjusiajai negalint suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės) ir tiems veiksmams priešintis. Dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Be to, yra didelė tikimybė, kad dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų patirti neigiami išgyvenimai, neigiama seksualinė patirtis gali įtakoti ir nukentėjusiosios gyvenimą ateityje, nes nukentėjusioji šiuo metu tik bręsta ir (kaip jau ne kartą minėta) nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės (kuriuos ateityje, be jokios abejonės, suvoks). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad po šioje byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji K. Š. buvo labai išsigandusi, dar kurį laiką naktimis šaukdavo, neramiai dairydavosi į aplinkinius, tapo uždaresnė. Neabejotina, kad patirti seksualinio pobūdžio veiksmai turės neigiamą įtaką mažametės nukentėjusiosios asmenybės raidai, jos kasdieniam gyvenimui bei bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinęs aukščiau paminėtas nukentėjusiajai K. Š. padarytos neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo M. G. kaltės formą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), jo turtinę padėtį (nors byloje duomenų apie kaltinamojo turimą turtą nėra, iki suėmimo jis niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), sveikatos būklę (nors kaltinamajam nustatyti psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau jis yra darbingas), tai, kad nusikaltimais nebuvo padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis M. G. nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai ir iš jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo, o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), byloje nėra jokių duomenų, kad toks kaltinamojo ieškinio pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, dėl kurių teismas turėtų teisės nepriimti ieškinio pripažinimo (CPK 42 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Š. neturtinės žalos dėl kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų seksualinės ir fizinės prievartos veiksmų dydis yra 10000 eurų, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Š. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai iš kaltinamojo M. G., atsakingo už žalos padarymą, priteistina 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatuoja, kad toks neturtinės žalos dydis visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neviršija teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, įvertinus skirtingą nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas paprastai svyruoja nuo 1000 Eur iki 15000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K- 469- 303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-511-628/2016, 1A-297-518/2017, 1A-226-626/2022, 1A-283-843/2022). Todėl, įvertinus į tai, kad kaltinamasis M. G. nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai, nėra jokio pagrindo jį mažinti. Mažametei nukentėjusiajai K. Š. iš kaltinamojo M. G. priteistų lėšų (10000 eurų neturtinei žalai atlyginti) tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirtina nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

VI. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

Daiktai – rožinės spalvos vaikiškos kelnaitės ir vaikiška suknelė, 2022 m. birželio 26 d. pateiktos mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. P. (t. 2, b. l. 120, 123-126); vaikiška kepurė ir rožinės spalvos kelnaičių skiautė, paimtos 2022 m. birželio 26-27 d. d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 38-45); 1,5 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Coca-cola“ ir 0,5 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Spartaks“, du ėminiai su galimais biologiniais pėdsakais, paimti 2022 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 47-52); žalios (haki) spalvos šortai, oranžinės spalvos marškinėliai, tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, juodos spalvos kojinės (2 vnt.), dešimt ėminių su galimais biologiniais pėdsakais, paimti 2022 m. birželio 26-27 d. d. M. G. apžiūros metu (t. 1, b. l. 54-70); M. G. DNR ėminys, paimtas 2022 m. birželio 27 d. (t. 3, b. l. 111-112), saugomi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 108, 113; 117, 121; kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai – ausinės „Westrom“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A22 5 G“, guminės šlepetės (2 vnt.), paimti 2022 m. birželio 26-27 d. d. M. G. apžiūros metu (t. 1, b. l. 54-70), saugomi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 117, 121; kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam M. G. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, šie daiktai sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Keturios kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamąjį M. G. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Algirdas Zakrasas (t. 4, b. l. 36), ir ši tarnyba pateikė 2023 m. sausio 31 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 313,35 Eur, o mažametę nukentėjusiąją K. Š. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jurgita Šlapaitienė (t. 4, b. l. 58), minėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. G. nepriteistinos, nes gynėjas M. G. buvo paskirtas ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (t. 4, b. l. 37).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo M. G., kadangi šiuos tyrimus atliko valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bei jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalimi, M. G. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, o taip pat bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (laikotarpį nuo 2022 m. birželio 26 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje)).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) kardomosios priemonės M. G. neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš kaltinamojo M. G. priteisti 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Šių mažametės nukentėjusiosios K. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos atstovę pagal įstatymą D. P..

Daiktus – rožinės spalvos vaikiškas kelnaites, vaikišką suknelę, vaikišką kepurę, rožinės spalvos kelnaičių skiautę, 1,5 l talpos plastikinį butelį su užrašu „Coca-cola“, 0,5 l talpos stiklinį butelį su užrašu „Spartaks“, dvylika ėminių su galimais biologiniais pėdsakais, M. G. DNR ėminį, žalios (haki) spalvos šortus, oranžinės spalvos marškinėlius, tamsiai mėlynos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos kojines (2 vnt.), saugomus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus – ausines „Westrom“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A22 5 G“, gumines šlepetes (2 vnt.), saugomus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, šiuos daiktus sunaikinti.

Keturias kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. G. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.