- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-1288-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01024-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. skundu prašo:
1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023-03-10 raštą Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.).
2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-04-20 sprendimą Nr. 1SS-581-(5.59 E.) “Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“.
3) Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti J. R. 2023 m. vasario 9 d. prašymą ir parduoti J. R. valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių šiame žemės sklype.
Šalies argumentai
4) Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti J. R. 2023-04-05 prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundo trečiąjį reikalavimą ir prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių tik iš naujo išnagrinėti J. R. 2023 m. vasario 9 d. prašymą, o reikalavimo dalies įpareigoti parduoti J. R. valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių šiame žemės sklype, atsisako.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. vasario 9 d. prašymą (toliau – Prašymas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ne aukciono tvarka.
NŽT Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau - Raštas) nurodė, jog Prašymas nebus nagrinėjamas, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023. Šį Raštą grindė tuo, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-651-1043/2023 pagal J. R. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuri yra tiesiogiai susijusi su J. R. turimomis patalpomis, esančiomis valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), todėl remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu NŽT Kauno miesto skyrius nusprendė Prašymo nenagrinėti, kol nepasibaigs teisminis procesas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023.
Šalies argumentai
J. R. pateikė 2023-04-07 skundą dėl Rašto NŽT direktoriui (toliau - Skundas).
Taip pat J. R. pateikė prašymą NŽT, kuriuo prašė sudaryti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti jo prašomus klausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančio pastato savininkų interesų pažeidimo formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas).
NŽT priėmė 2023-04-20 sprendimą Nr. 1SS-581-(5.59 E.) „Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo nurodė, jog Prašymas ir Skundas nebus nagrinėjami, nes iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėja teismas. Tačiau taip pat nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą parduoti Žemės sklypą, todėl minėtą raštą panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Nesutikdamas su Raštu ir Sprendimu pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype yra pastatas – administracinis 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas (duomenys neskelbtini)), kuriame yra J. R. nuosavybės teise priklauso patalpos Nr. 12-1, 10-2, 7-2, 7-4, 7-5, nuo 13-22 iki 13-26, patalpa – pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra ir pastatas - administracinis 1B2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas (duomenys neskelbtini)).
Patalpos, esančios Pastato (duomenys neskelbtini) pirmame ir antrame aukštuose, kurios inventorinėje byloje pažymėtos Nr. „7-2“, „7-5“, „12-2“, bei pastogės dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Tačiau likusios patalpos yra Žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. numato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 p. numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra ginčijami Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentai:
- Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-20 įsakymas Nr. A-191 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“;
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022-05-27 sprendimas Nr. 8SK-758-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.
Taisyklių 7 p. aiškiai numato, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl patalpų ir jų ploto, kurios patenka į Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, tokių klausimų nekėlė NŽT Kauno miesto skyrius, kai buvo formuojamas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir šių patalpų teisinis statusas nepakis nepriklausomai nuo Rašte nurodytos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-651-1043/2023 baigties. Toje byloje J. R. kelia ginčą iš esmės dėl to, kad prie tų Pastato (duomenys neskelbtini) patalpų, kurios patenka į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo būti išskirta valstybinės žemės dalis jų eksploatavimui, tačiau taip padaryta nebuvo ir nepagrįstai buvo parduotos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys išimtinai Pastato (duomenys neskelbtini)bendraturčiams.
Skundžiamas Raštas yra paremtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 4 p. nuostata, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Tačiau pareiškėjas nėra teismo keliu apskundęs Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavo dokumentų, nėra ir ginčijama J. R. priklausančių patalpų Pastate (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė. Taip pat Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023 nėra pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ribotų NŽT Kauno miesto skyrių disponuoti Žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl NŽT Kauno miesto skyrius neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad teismui nagrinėti buvo pateiktas skundas dėl to paties klausimo ar, kad sprendžiamas klausimas galėtų turėti reikšmės Žemės sklypui (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis apibrėžia sąlygas ir aplinkybes, kurioms esant viešojo administravimo subjektas turi teisę sustabdyti administracinę procedūrą, o šioms aplinkybėms išnykus – ją pratęsti. Tačiau nors Raštu NŽT Kauno miesto skyrius priėmė sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir ją pratęsti tuomet, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023, tačiau teisinį pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d., kuri labai aiškiai apibrėžia pagrindus, kuomet pateikti prašymai apskirtai nenagrinėjami.
NŽT Kauno miesto skyrius, turėdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Taisyklių 3 ir 7 p. pagrindu pareigą parduoti J. R. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų Pastate (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sustabdė administracinę procedūrą, nesant tam teisinio pagrindo, ir pažeidė aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, todėl Raštas yra naikintinas, o NŽT Kauno miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti J. R. 2023 m. vasario 9 d. prašymą parduoti Žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skundžiamame Sprendime NŽT, nurodydama, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 4 p. pagrindu atsisako nagrinėti Prašymą ir Skundą, netinkamai vertino Pareiškėjo pateiktą skundą dėl Rašto panaikinimo, nes jis buvo teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d . pagrindu, t. y. skundas buvo pateiktas pasinaudojant privaloma išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl NŽT neturėjo jokio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą dėl Rašto panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau kitoje Sprendimo dalyje, nurodoma, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą parduoti Žemės sklypą, todėl minėtą raštą panaikinti nėra teisinio pagrindo. Vertinant šią Sprendimo dalį, spręstina, kad NŽT vis tik išnagrinėjo Skundą ir priėmė sprendimą skundo netenkinti. Taigi, Sprendimas iš esmės yra dviprasmiškas ir neaiškus, nėra aišku, ar NŽT išnagrinėjo pareiškėjo Skundą ir priėmė sprendimą jo netenkinti, ar vis tik NŽT atsisakė nagrinėti Pareiškėjo Skundą.
Pareiškėjas pabrėžia, kad NŽT tiek Rašte, tiek ir Sprendime visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenka du savarankiški statiniai: Pastatas (duomenys neskelbtini) ir Pastatas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ginčas NŽT nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023 yra nagrinėjamas dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taigi, iškelta civilinė byla nesudaro kliūčių išskirti Žemės sklype (duomenys neskelbtini) dalis, reikalingas kiekvienam iš žemės sklype esančių statinių ir atitinkamą dalį valstybinės žemės parduoti dalies Pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkui – J. R..
NŽT nėra motyvavusi, kokią reikšmę turėtų galutinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023, sprendžiant Žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuomos klausimą. Vertinant tai, jog visais atvejais turėtų būti išskirtos Žemės sklype (duomenys neskelbtini) funkcionavimo dalys jame esančių savarankiškų statinių eksploatavimui, Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nuomai negali turėti reikšmės iškelta civilinė byla. Taigi, nagrinėjamu atveju NŽT tiek Raštu, tiek ir Sprendimu apskirtai nesiima spręsti nei kilusios ginčo situacijos, nei leidžia valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti jiems suteiktą teisę išsipirkti valstybinę žemę, o kartu ir užkertama teisė savininkams eksploatuoti Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius statinius ir pastatus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., Taisyklių 3 p., todėl tai sudaro savarankiška pagrindą pripažinti Sprendimą ir Raštą nepagrįstais ir juos panaikinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti jo skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad nepraleido termino skundui paduoti, kaip teigia atsakovė, nes tinkamai pasinaudojo privaloma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Skundžiamas raštas nėra sprendimas parduoti žemės sklypą, kuris turėtų būti tiesiogiai skundžiamas teismui, o yra sprendimas atsisakyti nagrinėti Prašymą. Todėl jis turi būti skundžiamas NŽT direktoriui. Pareiškėjas paaiškino, kad jis siekia įsigyti tokį Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ar jo dalį, koks yra suformuotas ir jo suformavimo administracinių aktų neginčija, todėl atsakovė turi spręsti jo prašymą, o ne atsisakyti nagrinėti. Civilinės bylos baigtis dėl gretimo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neturi įtakos suformuotam Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), o atsisakydama nagrinėti jo Prašymą dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovė pažeidžia pareiškėjo teises įsigyti šį žemės sklypą, jo dalį, reikalingą jo patalpoms eksploatuoti, ir jo teisę būti statytoju, nes neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą jis negali vykdyti pastato rekonstrukcijos ir gauti statybą leidžiančio dokumento.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo palikti jį nenagrinėtu, o netenkinus šio prašymo, pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. kovo 10 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) pareiškėją informavo, kad prašymas parduoti žemės sklypo dalį nebus nagrinėjamas, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023. Kauno miesto skyriaus Rašte taip pat buvo nurodyta, kad šis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjui 2023 m. kovo 10 d. į jo nurodytą elektroninę pašto dėžutę buvo atsiųstas ginčijamas Kauno miesto skyrius Raštas, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paskutinė diena pateikti skundą dėl Kauno miesto skyriaus Rašto buvo 2023 m. balandžio 10 d., tačiau Pareiškėjas skundą administraciniam teismui pateikė 2023 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020).
Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu būdu įstatymas apibrėžia, kokie skundai Nacionalinėje žemės tarnyboje yra nagrinėjami ikiteismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į NŽT Kauno miesto skyrių kreipėsi su prašymu parduoti žemės sklypą ir Kauno miesto skyrius priėmė sprendimą dėl žemės sklypo nepardavimo, laikytina, kad Žemės reformos įstatyme įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina. Pačiame Kauno miesto skyriaus rašte taip pat buvo nurodyta, kad Kauno miesto skyriaus Raštą galima skųsti teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savarankiškai nusprendė Kauno miesto skyriaus Raštą skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kai nei įstatymai, nei skundžiamame rašte nebuvo nurodyta tokia tvarka, todėl laikytina, kad pareiškėjas ne dėl svarbių priežasčių yra praleidęs terminą paduoti skundą.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, skunde net neprašo jo atnaujinti, todėl skundas neturėtų būti apskritai nagrinėjamas. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir uždelsė paduoti skundą teismui, todėl teismas turėtų pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-651-1043/2023, pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, t. y. teisme nagrinėjamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo skunde ir prašyme išdėstytais klausimais dėl patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo. Civilinėje byloje Pareiškėjas įrodinėja, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutarys sudarytos pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Šiuos reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpų, esančių pastate – administraciniame 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), turėjo/turi būti parduota dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
2023 m. vasario 9 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas pareiškėjo prašymas parduoti kitos paskirties valstybinį žemės sklypą.
2023 m. kovo 10 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) (toliau – Kauno miesto skyriaus Raštas) pareiškėją informavo, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023.
2023 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto skyriaus Rašto, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023-03-10 raštą Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti J. R. 2023 m. vasario 9 d. prašymą ir parduoti J. R. valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių šiame žemės sklype.
2023 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjo kreipimasis į NŽT dėl komisijos sudarymo, kuriai būtų pavesta išspręsti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo klausimus.
2023 m. balandžio 20 d. NŽT raštu Nr. 1SS-581-(5.59 E.) (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos Raštas) Pareiškėjui nurodė, kad Prašymas ir Skundas nebus nagrinėjami, nes iš esmės tuos pačius klausimus, rašte taip pat nurodyta, kad Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą parduoti Žemės sklypą, todėl minėtą raštą panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta teisės norma, reglamentuojanti administracinėje procedūros sustabdymą (nutraukimą), yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą ne teismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Teisės normos nuostatos (turi būti) taikomos esant situacijoms, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, iš jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-968/2014, 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015).
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-651-1043/2023, pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, t. y. teisme nagrinėjamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo skunde ir Prašyme išdėstytais klausimais dėl patalpoms, esančiomis (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo.
Civilinėje byloje ieškovas įrodinėja, kad valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutarys sudarytos pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir Taisykles, todėl yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. Šiuos teiginius iš esmės grindžia tuo, kad prie Ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpų, esančių pastate – administraciniame 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), turėjo/turi būti parduota dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Taigi, jeigu civilinėje byloje būtų patenkintas pareiškėjo ieškinys dėl valstybinių žemės sklypo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, iš esmės tai galėtu lemti, kad pareiškėjui taip pat turi būti išskiriama šio žemės sklypo dalis. Todėl Pareiškėjui pardavus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, susidarytų ydinga situacija, kad Pareiškėjui būtų priskiriamos skirtingų žemės sklypų dalys, prie tų pačių patalpų. Toks situacijos susidarymas neabejotinai pažeistu, tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visuomenės interesą dėl netinkamo valstybinės žemės disponavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad NŽT visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023.
Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrįstai teismo prašo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-04-05 prašymą dėl komisijos sudarymo, nes šiame prašyme keliami klausimai yra taip pat keliami ir nurodytoje civilinėje byloje, todėl tik teismui civilinėje byloje priėmus galutinį sprendimą, bus galima spręsti dėl tolimesnių žemės sklypo pardavimo procedūrų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė palikti skundą nenagrinėtą arba jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir pardavus jam dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), po civilinės bylos Nr. e2-651-1043/2023 baigties gali tekti skirti pareiškėjui ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl susidarytų ydinga situacija kai prie tų pačių patalpų pareiškėjui priklaustų dviejų sklypų dalys. Dėl reikalavimo sudaryti komisiją žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune suformavimui ištirti atstovas nurodė, kad šiuos klausimus taip pat nagrinėja teismas minėtoje civilinėje byloje, o pačios komisijos sudarymas NŽT nėra privalomas. Be to, ginčo dėl pačių teritorijų planavimo dokumentų, kuriais suformuoti abu sklypai iš viso nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) (prašymas gautas 2023 m. vasario 9 d.) prašė parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausančių statinių (toliau – Prašymas).
NŽT Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau - Raštas) nurodė, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-651-1043/2023 pagal pareiškėjo 2022 m. gruodžio 12 d. ieškinį atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo turimomis patalpomis, esančiomis valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023. Teisinis Rašto pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje 4 punktas.
Pareiškėjas J. R. dėl Rašto pateikė 2023 m. balandžio 7 d. skundą NŽT direktoriui (toliau - Skundas).
Taip pat pareiškėjas NŽT pateikė 2023 m. balandžio 5 d. prašymą Dėl komisijos sudarymo ir ginčo situacijos išnagrinėjimo, kuriuo prašė sudaryti komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti jo prašomus klausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir gretimame žemės sklype, esančiame A(duomenys neskelbtini), esančio pastato savininkų interesų pažeidimo formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas dėl komisijos).
NŽT priėmė 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-581-(5.59 E.) „Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo nurodė, jog Prašymas ir Skundas nebus nagrinėjami, nes iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėja teismas. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto skyrius 2023-03-10 raštu Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą parduoti Žemės sklypą, todėl minėtą raštą panaikinti nėra teisinio pagrindo. Savo sprendimo teisinį pagrindą NŽT taip pat nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje 4 punktą.
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla (buvę 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) pagal pareiškėjo patikslintą 2022 m. vasario 9 d. ieškinį, kuriuo pareiškėjas prašo:
1) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2005-03-04 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo A(duomenys neskelbtini), pardavimo;
2) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-05-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3073 ir 2005-05-18 Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 267, kurių pagrindu Atsakovė R. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį;
3) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2006-05-30 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo;
4) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2006-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4382 ir 2006-06-06 Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 402, kurių pagrindu Atsakovas J. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 453/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį;
Žemesnės instancijos teismas
5) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2012-08-28 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.);
6) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-10-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6412 ir 2012-10-10 Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 8SU-218, kurių pagrindu Atsakovas A. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį;
7) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-08-02 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5599, kurios pagrindu Atsakovai J. K. ir M. K. iš Atsakovės R. K. įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį;
8) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-10-19 Dovanojimo sutartį Nr. 4122, kurios pagrindu Atsakovas J. K. iš Atsakovo A. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį;
9) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022-04-08 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2495, kurios pagrindu Atsakovas M. K. iš Atsakovo J. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi su reikalavimais dėl NŽT Kauno miesto skyriaus Rašto ir NŽT Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir Prašymą dėl komisijos.
Tiek NŽT Kauno miesto skyrius, tiek NŽT, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, abiejų pareikėjo prašymų nenagrinėjo tuo pagrindu, kad pareiškėjo ieškinį dėl to paties klausimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.
Taigi, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė - ar viešojo administravimo subjektas NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, tačiau šioje byloje nėra sprendžiami jokie klausimai, susiję su valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjui ypatumais ir pačiu pardavimu ar atsisakymu parduoti valstybinę žemę.
Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. T-50/2023 konstatavo būtent tokią ginčo esmę ir taip pat konstatavo, kad šiame etape nėra sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo.
Dėl termino su skundu kreiptis į teismą
Atsakovė pirmiausiai kelia klausimą, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, skunde net neprašo jo atnaujinti, todėl skundas neturėtų būti apskritai nagrinėjamas.
Savo poziciją grindžia tuo, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi įstatymas apibrėžia, kokie skundai Nacionalinėje žemės tarnyboje yra nagrinėjami ikiteismine tvarka, o pareiškėjas į NŽT Kauno miesto skyrių kreipėsi su prašymu parduoti žemės sklypą ir Kauno miesto skyrius priėmė sprendimą dėl žemės sklypo nepardavimo, tai, atsakovės nuomone, Žemės reformos įstatyme įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina, nes skundai dėl žemės pardavimo skundžiami teismui.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas savarankiškai nusprendė Raštą skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kai nei įstatymas tą numato, nei skundžiamame rašte tai buvo nurodyta, todėl laikytina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės įteikimo dienos terminą.
Teismas nurodytus atsakovės argumentus atmeta kai nepagrįstus ir konstatuoja, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų.
Kaip minėta, ginčą pareiškėjas kelia ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, o dėl atsakovės atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą parduoti valstybinę žemę.
Teisę pirkti žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių (užstatytą žemę) numato Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktas. Tai reiškia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto sprendimas parduoti ar neparduoti žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų priimamas remiantis minėtais teisės aktais (Žemės reformos įstatymu, Žemės įstatymu, Taisyklėmis).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai reiškia, kad visi teritorinių padalinių vadovų sprendimai, kuriais nėra sprendžiamas valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis klausimas, yra skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Raštu NŽT Kauno miesto skyrius nenusprendė atsisakyti parduoti prašomą žemės sklypą, kaip nepagrįstai atsakovė teigia atsiliepime, nes Prašymo iš viso nenagrinėjo. Pažymėtina, kad skundžiamo Rašto teisinis pagrindas yra VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, o ne minėtų Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ar Taisyklių nuostatos, kas akivaizdžiai rodo, jog NŽT Kauno miesto skyrius Raštu priėmė ne sprendimą atsisakyti parduoti žemės sklypą dėl sąlygų, nurodytų minėtuose teisės aktuose, nebuvimo, o išsprendė tik procedūrinio pobūdžio klausimą nenagrinėti pareiškėjo Prašymo esant Viešojo administravimo įstatyme numatytam pagrindui. Taigi, ginčas kyla ne iš Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ar Taisyklių nuostatų taikymo parduodant žemę, o dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjant Prašymą dėl žemės pardavimo. Atsisakymas nagrinėti Prašymą nėra atsisakymas parduoti žemės sklypą, juo labiau, kad atsakovė net neginčija pareiškėjo teisės žemę pirkti. Iš esmės atsakovė nenagrinėja pareiškėjo Prašymo, nes nežino kaip jo teisę pirkti žemės sklypą tinkamai realizuoti konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai skundžiamą Raštą traktuoja kaip atsisakymą parduoti pareiškėjui žemės sklypą.
Nustačius, kad skundžiamas Raštas nėra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl žemės pardavimo teismas konstatuoja, kad jis, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį turėjo būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjas šia tvarka naudojosi pagrįstai ir tinkamai, ir kreiptis su skundu į teismą dėl abiejų skundžiamų administracinių sprendimų (Rašto ir Sprendimo) termino nepraleido.
Dėl Rašto ir Sprendimo teisėtumo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti Prašymą
Skundžiamų Rašto ir Sprendimo esmė ir teisinės pasekmės - pareiškėjo Prašymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo neišnagrinėtas iš esmės, t. y. nepriimtas joks sprendimas, nei parduoti, nei atsisakyti parduoti pareiškėjo prašomą žemės sklypą.
Tokį administracinį sprendimą viešojo administravimo subjektas gali priimti tik aiškiai įstatyme įtvirtintais atvejais ir tik esant įstatyme numatytam pagrindui.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas Raštas ir Sprendimas priimti remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kuris numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
Šiuo atveju skundžiame Rašte nurodyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-651-1043/2023 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo turimomis patalpomis, esančiomis valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo Prašymas nebus nagrinėjamas, kol nepasibaigs teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023.
Taigi, sprendžiant ginčą dėl skundžiamų Rašto ir Sprendimo šiuo atveju būtina nustatyti iš esmės tik vieną aplinkybę – ar atsakovė tinkamai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pareiškėjo Prašymą laikydama iš esmės tapačiu jo ieškiniui, kuris nagrinėjamas nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-651-1043/2023.
Teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime teisingai cituoja teismų praktiką, jog VAĮ teisės normų, leidžiančių nenagrinėti prašymo, nuostatos (turi būti) taikomos esant situacijoms, kai abu nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas, nes tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, iš jų ir tikslingumo sumetimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-968/2014, 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai nustatė pareiškėjo pateikto Prašymo ir civilinėje byloje pareikšto ieškinio tapatumą, kuris ir galėtų būti pagrindas priimti skundžiamą Raštą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Prašymu siekia ne to paties tikslo kaip ir ieškiniu atsakovės nurodomoje civilinėje byloje, o bet koks teismo sprendimas civilinėje byloje niekaip neįtakoja ir netrukdo spręsti pareiškėjo Prašyme pareikšto prašymo.
Aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (buvę bylos numeriai 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) nagrinėja pareiškėjo ieškinį ne dėl to paties klausimo patvirtina patys pareiškėjo reikalavimai. Nurodytoje civilinėje byloje jis ieškiniu prašo panaikinti administracinius aktus ir sandorius, susijusius tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių reikalavimų, susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)nereiškia. Vadinasi, šioje civilinėje byloje teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje negalės būti ir nebus pasisakyta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. teismo sprendimas niekaip nepakeis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinės padėties ir statuso. Tuo tarpu Prašymu pareiškėjas prašo parduoti jam tik žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet nereiškia jokių reikalavimų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad NŽT Kauno skyrius pagal Prašymą turi nagrinėti tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo klausimą, o Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (buvę bylos numeriai 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) nagrinėja klausimą tik dėl žemės sklypo A(duomenys neskelbtini) pardavimo atitinkamiems pirkėjams teisėtumo. Vadinasi, atsakovės išvada, kad pareiškėjas Prašymu prašo spręsti neva tą patį klausimą, kuris nagrinėjamas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje (buvę bylos numeriai 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) yra nepagrįsta, todėl remiantis ja nepagrįstai vadovaujamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kaip pagrindu nenagrinėti pareiškėjo Prašymo.
Teismas pažymi, kad itin svarbi aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuoti ir įregistruoti, jų ribos yra aiškios ir nėra ginčo, kad teritorijų planavimo dokumentų, kuriais šie žemės sklypai buvo suformuoti, neginčija nei pareiškėjas, nei atsakovė. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir atsakovės pateikto ieškinio matyti, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje (buvę bylos numeriai 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) priimtu patikslintu 2022 m. vasario 9 d. ieškiniu pareiškėjas neprašo panaikinti teritorijų planavimo dokumentų, kuriais suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o ginčija tik jo pardavimą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar šioje civilinėje byloje teismas panaikins pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus ir sandorius dėl šio žemės sklypo pardavimo pats žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (jo dydis, ribos ir kiti kadastro duomenys) niekaip nepasikeis, nes teritorijų planavimo dokumentai, kuriais jis yra suformuotas yra galiojantys ir niekas jų neprašo panaikinti. Atitinkamai toks teismo spendimas civilinėje byloje niekaip neįtakotų ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų, nes šis žemės sklypas taip pat yra suformuotas, įregistruotas ir atitinkami teritorijų planavimo dokumentai dėl jo suformavimo nėra ginčijami. Todėl atsakovės argumentas, kad kol nėra išspręstas ginčas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo ji negali spręsti ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo yra nepagrįstas ir nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareikėjo Prašymą.
Pažymėtina, kad Prašymu pareiškėjas prašo tik parduoti jam suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o ne suformuoti jį ar pakeisti jo ribas prieš parduodant, bet neprašo parduoti ir dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Todėl esant suformuotiems abiem šiems žemės sklypams ir jų suformavimo teritorijų planavimo dokumentų niekam neginčijant, atsakovė neturi pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą parduoti suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, remiantis tuo, kad galbūt pareiškėjo patalpoms eksploatuoti reikalinga ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą siedama su civiliniu ginču dėl kito žemės sklypo pardavimo teisėtumo atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš esmės išeina už pareiškėjo Prašyme suformuluoto reikalavimo ribų ir tuo remiantis jo nenagrinėja, nes pareiškėjas neprašo nei parduoti jam dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei ginčija teritorijų planavimo dokumentus dėl jo suformavimo.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad NŽT Kauno miesto skyrius Raštu nepagrįstai nusprendė, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (buvę bylos numeriai 2023 m. Nr. e2-651-1043/2023 ir Nr. e2-922-894/2023) nagrinėja pareiškėjo ieškinį dėl to paties klausimo, todėl nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo. Toks NŽT Kauno miesto skyriaus Raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktui), todėl naikinamas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Atitinkamai nagrinėdama pareiškėjo Skundą dėl Rašto NŽT nepagrįstai sutiko su Kauno miesto skyriaus Raštu ir nepagrįstai jo nepanaikino, todėl ir NŽT priimto Sprendimo dalis dėl Skundo naikintina kaip neteisėta iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), t. y. savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktui (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktui).
Panaikinus Raštą ir Sprendimo dalį dėl Rašto, o pareiškėjui atsisakius reikalavimo įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT Kauno miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priimti dėl jo sprendimą.
Dėl Sprendimo dalies teisėtumo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymą dėl komisijos
Pareiškėjas NŽT pateikė minėtą Prašymą dėl komisijos, kuriuo prašė sudaryti komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti ir atsakyti į jo prašomus klausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo aplinkybių ir tokiu suformavimu pažeidžiamų gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato savininkų interesų, tačiau NŽT šio prašymo nenagrinėjo vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nes iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėja teismas.
Teismui pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti šią Sprendimo dalį ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo Prašymą dėl komisijos.
Taigi, pareiškėjas siekia komisijos sudarymo, kuri galbūt atsakytų į jam rūpimus klausimus, tačiau nei savo skunde, nei teismo posėdyje iš esmės nepateikė jokių argumentų, kaip komisijos nesudarymas pažeidžia jo teises ir kaip komisijos sudarymas galėtų pakeisti jo teises, jas apginti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).
Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 17 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, kad teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai, nes ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika grindžiama įstatymų leidėjo nustatyta bendrąja teisės kreiptis į teismą taisykle, pagal kurią administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, o reikalavimas, kurio patenkinimas nereiškia pažeistų teisių ir interesų apgynimo, administraciniuose teismuose nenagrinėtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo patenkinimas įpareigoti NŽT sudaryti komisiją, kuri galėtų pateikti tik privalomos galios neturinčią savo nuomonę, bet negalėtų priimti ir nepriimtų jokių teisines pasekmes sukeliančių administracinių spendimų, niekaip negali pakeisti ar įtakoti paties pareiškėjo teisių. Todėl nei skundo reikalavimo patenkinimas, nei atmetimas dėl komisijos sudarymo klausimo apskritai negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms, o skundo patenkinimas nereikštų jo teisių ir interesų apgynimo. Todėl toks reikalavimas iš esmės yra tik formalus bylinėjimasis, kuris negali apginti pareiškėjo teisių, kadangi visus sprendimus, kurių reikia pareiškėjo teisėms apginti, priimti gali tik tam įgaliojimus turintys viešojo administravimo subjektai, o pastarųjų sprendimų teisėtumą gali patikrinti teismas.
Pareiškėjui skunde nenurodžius, ir neįrodinėjant, kad komisijos nesudarymas kaip nors pažeidžia, keičia jo teises, o šią komisiją sudarius pareiškėjo teisės pasikeistų ir būtų apgintos, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo ginti pareiškėjo teisę vien tik dėl smalsumo sužinoti galimą komisijos nuomonę tam tikrais klausimais.
Be to, pareiškėjas nenurodė, o teismas nenustatė, kad yra koks nors formalus teisinis pagrindas, imperatyviai įpareigojantis NŽT sudaryti komisiją tam tikriems klausimams nagrinėti ir todėl šį imperatyvą pažeisdama NŽT elgiasi neteisėtai.
Pareiškėjo Prašyme dėl komisijos nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 8.1 - 8.4 ir 14.3 punktai numato NŽT tikslus (8.1 - 8.4 ir 14.3 p.) ir NŽT teisę sudaryti bendras komisijas (darbo grupes) ir kitas kolegialias institucijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimais projektams rengti bei svarstyti, kitiems Nacionalinės žemės tarnybos klausimams spręsti, dalyvauti Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų komisijų (darbo grupių) ir kitų kolegialių institucijų veikloje (14.3 p.). Tačiau Nuostatai imperatyviai nenumato, kad NŽT privalo tokias komisijas sudaryti, todėl tai yra institucijos diskrecijos teisė, kuria negali būti verčiama naudotis priverstinai teismo tvarka.
Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Prašymą dėl komisijos patenkinimas nereikštų jo pažeistų teisių ir interesų apgynimo, todėl tos reikalavimas administraciniuose teismuose nenagrinėtinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).
Lietuvos vyriausiasis administracinis nurodo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sprendimo dalimi atsisakydama nagrinėti komisijos sudarymo klausimą realizavo savo diskrecijos teisę ir įvertinus, kad komisijos nesudarymas pareiškėjo teisių nepažeidžia, o jos sudarymas jo teisių nepakeistų ir neapgintų, teismas neturi pagrindo panaikinti šią pasekmių nesukeliančią Sprendimo dalį ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-04-05 prašymą sudaryti komisiją. Todėl pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 060,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato/advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Prašyme nurodė, kad už skundo parengimą advokato padėjėjui sumokėta 780 Eur, o už 1 valandą konsultacijų ir 2 valandas pasirengimo teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme sumokėta 280 Eur. Su prašymu pateiktos2023-04-11, 2023-06-27 ir 2023-09-12 sąskaitos už teisines paslaugas bei 2023-04-24 ir du 2023-09-12 mokėjimo nurodymai 1 060,00 Eur sumai.
Kadangi pagal pareiškėjo skundą teismas patenkina tris skundo reikalavimus iš keturių, tai pareiškėjui priteistina 75 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 5 d., CPK 98 straipsnio 2 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).
Teismas konstatuoja, kad 1 060,00 Eur išlaidos advokato pagalbai už skundo parengimą bei atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė pagal Rekomendacijas yra 2 valandos, neviršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl kartu su 23 Eur dydžio žyminiu mokesčiu priteistinos iš atsakovės, proporcingai patenkintai skundo daliai, t. y. 812,25 Eur ((1 060,00 Eur + 23,00 Eur) x 75 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023-03-10 raštą Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-04-20 sprendimo Nr. 1SS-581-(5.59 E.) “Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“ dalį, kuria J. R. 2023-04-07 skundas nebuvo nagrinėjamas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023-03-10 raštas Nr. 8SD-1153-(14.8.125 E.) nebuvo panaikintas.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti J. R. 2023-01-23 (gautas 2023-02-09) Prašymą parduoti J. R. naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausančių statinių.
Likusią skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui J. R. 812,25 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.