Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. 2A-8-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
2A-8-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01654-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
V. N.
Ieškovas
R. N.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-8-569/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01654-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. N. prašė teismo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-687-797/2010 iš atsakovo V. N. nepilnamečiams vaikams S. N. ir Ž. N. priteisto išlaikymo (po 250,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaikų pilnametystės) dydį ir priteisti iš ieškovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą 250,00 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad ieškovė vaikams priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teisėmis.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo mergaitės paaugo ir iš esmės pasikeitė jų poreikiai, kiekvienos mergaitės poreikiams reikia apie 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas moka priteistą išlaikymą vaikams, tačiau kitaip jų neremia. Mano, kad atsakovas pagal į šią bylą jos pateiktus įrodymus galėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes yra jaunas, darbingas, sveikas, ir, nors deklaruojama, kad jis atlieka komercijos direktoriaus pareigas, tačiau yra faktinis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios metinis pelnas apie 2 mln. Eur, savininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-797/2010, dalį dėl išlaikymo iš atsakovo V. N. priteisimo nepilnamečiams vaikams – S. N. ir Ž. N. po 250,00 Lt kiekvienam vaikui, mokamo periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-13 iki vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. N. nepilnamečiams vaikams – S. N. ir Ž. N. išlaikymą po 185,00 Eur kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y., nuo 2017-02-22, iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė ieškovei R. N. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. N. 81,00 Eur žyminį mokestį valstybei, 228,69 Eur ieškovei R. N. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės R. N. atsakovui V. N. 259,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jo turtinė padėtis nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo pablogėjo, atvirkščiai, sprendė, kad atsakovo deklaruojamos pajamos išaugo beveik 4 kartus, atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidė visų duomenų apie jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir turtines teises, gaunamas pajamas.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, dirbamą darbą, sveikatos būklę turėtų galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams didesnį nei 100,00 Eur dydžio išlaikymą. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 m. spalio 26 d. pagerėjo.

6. Teismas vertino, kad išlaidos ortodontinėms paslaugoms yra trumpalaikio pobūdžio papildomos išlaidos, dėl kurių atlyginimo, būtinumo ir jų dydžio pagrįstumo šalys turėtų tartis atskirai. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta maistui išleidžiama suma (150,00 Eur) yra šiek tiek padidinta, nes ieškovė nepateikė duomenų, kad mergaitėms dėl jų sveikatos būklės ar kitų ypatumų turi būti perkamas specialus maistas. Dėl šių priežasčių maistui skirtą kasmėnesinę suma sumažino iki 80,00 Eur. Nesutiko su ieškove, kad kas mėnesį ieškovės išleidžiama mergaičių aprangai ir apavui suma yra po 60,00 Eur kiekvienam vaikui, nes mergaitės mokykloje dėvi uniformą ir kiekvieną mėnesį naujus rūbus bei avalynę nebūtina pirkti. Atsižvelgiant į tai, išlaidų aprangai ir apavui sumą sumažino iki 40,00 Eur kiekvienam vaikui. Įvertino tai, kad dalį laisvalaikio mergaitės leidžia su seneliais, kad galbūt dalį laisvalaikio jos galėtų leisti su tėvu, sprendė, kad nėra būtina kas mėnesį 50,00 Eur suma atostogoms, pramogoms ir vasaros stovyklai, todėl ją mažino iki 30,00 Eur. Teismas sprendė, kad kiekvienais metais nėra būtinybės keisti vaikų baldus, kompiuterį, indus, patalynę, todėl šiems poreikiams sumą sumažino iki 30,00 Eur. Teismas sprendė, kad kiekvienam vaikui išlaikyti skirtina kasmėnesinė suma yra 370,00 Eur, kuri yra pagrįsta atsižvelgiant į išlaikytinų vaikų skaičių, jų amžių, specialiuosius poreikius. Teismas sprendė, kad 370,00 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokama atsakovo dukroms S. ir Ž. (po 185,00 Eur kiekvienam vaikui), nepažeis kitų dviejų atsakovo vaikų – M. ir M. – teisių ir teisėtų interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir, priteisti iš atsakovo V. N. nepilnamečiams vaikams S. N. ir Ž. N. išlaikymą po 142 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas tinkamai vykdė prievolę išlaikyti vaikus, mokėjo Šiaulių apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priteistą išlaikymą kas ketvirtį, iki ieškinio pateikimo yra sumokėjęs už 2017 metų pirmą pusmetį į priekį. Atsakovas pripažino, kad dukros paaugo, todėl, vaikų poreikiai kažkiek padidėjo.

7.2. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti atsakovo pareigą skirti tinkamą išlaikymą ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams. Apie tai pirmos instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta.

7.3. Teismas nesulygino abiejų tėvų turtinės padėties, todėl teismo išvados iš esmės neatitinka įstatymo nuostatų, kad tėvai skiria vaikymą vaikams pagal savo turtinę padėtį. Teismas faktiškai „po lygiai“ padalino nustatytą išlaikymo sumą – t. y. 370 eurų paskirstė mokėti po 185 eurus kiekvienam iš tėvų. Teismas negalėjo tėvams „po lygiai“ padalinti vaikų išlaikymui skirtiną sumą, bei priteisti atsakovui mokėti po 185 eurus S. ir Ž. N., nes tokiu būdu nukenčia kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai. Teismas turėjo pagrindą sumažinti atsakovui tenkančią išlaikymo sumą, nes ieškovės šeimoje vienam asmeniui tenkančios pajamos yra didesnės.

7.4. Teismas niekaip nevertino ir sprendime neaptarė kitų esminių atsakovo argumentų apie tai, kad ieškovė ne tik apribojo jo bendravimą su dukromis, bet ir ėmėsi aktyvaus kenkimo, kad atsakovas nesiektų pasiimti vaikus laisvalaikiu. Vaikams praleidus dalį savaitgalių ir/ar atostogų su tėvu, ieškovei tektų mažesnė finansinė našta dėl jų išlaikymo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. N. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovei R. N. 242 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas nepilnametėms mergaitėms išlaikymas yra ir taip minimalus, atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, tikrai leidžia teikti nepilnametėms mergaitėms teismo nustatyto dydžio išlaikymą, teismo priteistas išlaikymas tenkins tik pačius minimaliausius nepilnamečių mergaičių poreikius.

8.2. Atsakovo argumentai, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės šeimos, akivaizdžiai nepagrįsti, aiškiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas byloje konstatavo, kad atsakovas neatskleidė visų duomenų apie jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir turtines teises, gaunamas pajamas. Pagal contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, jei šalis slepia ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos toks įrodymas pagrįstų.

8.3. Atsakovas šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl jo priekaištai, kad teismas neišsprendė su bendravimu susijusių klausimų, nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė po 185,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį.

11. Pažymėtina, jog atsakovas pripažįsta, kad dukroms paaugus, jų poreikiai padidėjo, neginčija ir teismo padarytos išvados, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį kiekvienai jų reikalinga 370 Eur suma. Tačiau atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį bei netinkamai tarp šalių paskirstė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas lygiai padalino nustatytą išlaikymo sumą tarp šalių, t. y. paskirstė mokėti po 185 Eur kiekvienam iš tėvų.

12. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.). Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

13. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Būtent tai, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, padarė šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad pareikšto ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grįstas esminiu vaikų poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog šis pagrindas egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, argumentai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra daug pagerėjusi, neturi esminės reikšmės, kadangi reikalavimas grindžiamas vaikų poreikių pasikeitimu.

14.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, neįvertino, kad apeliantas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, todėl netinkamai tarp šalių paskirstė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę.

16. Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvienam vaikui išlaikyti skirtina kasmėnesinė suma turi būti 370,00 Eur. Šalys šios teismo išvados neginčija.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 514,00 Eur; žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 172,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 693,00 Eur, su sodo pastatu, kurio vidutinė rinkos vertė 19 347,00 Eur, šiltnamiu, ūkiniu pastatu ir kitais kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); 1 transporto priemonė – 2003 m. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei moka 360,57 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 795,25 Eur darbo užmokestį, iš viso 1 155,82 Eur. Kreditorių ar kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2010-10-26 pagerėjo.

19. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam mokamas 380,00 Eur darbo užmokestis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 000,00 Eur; 1 transporto priemonė – 2007 m. M. B.. Asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. 2010-10-26 duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturėjo, jam nuosavybės teise priklausė 3 transporto priemonės, jis nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, buvo 50 procentų darbingas, jam buvo mokama 300,00 Lt (86,89 Eur) neįgalumo išmoka, kartais 90,00 Lt (26,07 Eur) išmoka iš tėvo darbovietės. Atsakovas yra sudaręs santuoką su sutuoktine augina 2 nepilnamečius vaikus – M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė, jai laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-08-14 buvo mokama 455,11 Eur vaiko priežiūros išmoka. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2010-10-26 taip pat pagerėjo.

20.Atsižvelgiant į aptartus duomenis, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis nuo 2010-10-26 pagerėjo, šalys yra sveikos, darbingos ir dirbančios, turinčios nuolatines pajamas, turi registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų.

21.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime neįvertino ir nepasisakė apie atsakovo pareigą skirti tinkamą išlaikymą ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas išlaiko dar 2 nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad kiti du atsakovo nepilnamečiai vaikai yra 3 m. ir 10 mėn. amžiaus. Konstatavo, kad duomenų apie tai, jog šie vaikai turi specialiųjų poreikių ir kiek jų išlaikymui atsakovas išleidžia kas mėnesį nepateikta, atsakovo teigimu vaikams išlaikyti pakanka po 100,00 Eur kas mėnesį. Įvertino, kad šiuos vaikus atsakovas privalo išlaikyti kartu su savo sutuoktine, ir sprendė, kad 370,00 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokama atsakovo dukroms S. ir Ž. (po 185,00 Eur kiekvienam vaikui), nepažeis kitų dviejų atsakovo vaikų – M. ir M. – teisių ir teisėtų interesų.

22. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.).

23. Vertinant tai, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vaikų poreikiai yra mažesni, juos išlaikyti pareiga tenka abiem sutuoktiniams, iš bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovas neatskleidė visų duomenų apie jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir gaunamas pajamas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas; turimą turtą; tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, kuriuos išlaiko kartu su sutuoktine, kad ieškovei tenka didžiausioji išlaidų našta), teisingai nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją ir sprendė, kad 370,00 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokamą atsakovo dukroms S. ir Ž.i, nepažeis kitų dviejų atsakovo vaikų – M. ir M. – teisių ir teisėtų interesų. Kaip jau anksčiau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti atsakovui tenkančią išlaikymo sumą.

24. Jeigu apeliantas, kaip teigia, gauna tik 380,00 Eur darbo užmokestį, tai jis turi galimybę ir pareigą susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas būtų nepajėgus uždirbti didesnes pinigines lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus.

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir sprendime neaptarė kitų esminių atsakovo argumentų apie tai, kad ieškovė apribojo jo bendravimą su dukromis. Kad vaikams praleidus dalį savaitgalių ir/ar atostogų su tėvu, ieškovei tektų mažesnė finansinė našta dėl jų išlaikymo. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių bendravimo su vaikas tvarkos klausimai nėra šios bylos dalykas. Atsakovas šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė su bendravimu susijusių klausimų. Kita vertus pažymėtina, jog kad apelianto išlaidos, patirtos vaikų išlaikymui bendravimo su jais laikotarpiu, neturi esminės įtakos nuolatinėms kasmėnesinėms išlaidoms ir priteistam išlaikymui, todėl nėra pagrindo dėl to mažinti atsakovui tenkančią išlaikymo sumą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas ir priteisia iš atsakovo V. N. ieškovei R. N. 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. N. ieškovei R. N. 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė