Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-687-797/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
2-687-797/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
V., V. N.
Trečiasis asmuo
M. B.
Advokatai
Kęstutis Petrauskas
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-687-797/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 26 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui D. N., atsakovui V. N., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovėms Sigitai Turskienei ir Jolitai Vaišvilaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui V. N., trečiajam asmeniui M. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaiko, prašo ieškinį tenkinti ir pakeisti priteisto po 150 Lt išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 400 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pakeisti ir bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su mergaitėmis kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val., jų neišvežant iš Šiaulių miesto, dalyvaujant ieškovei R. N., įpareigojant atsakovą neleisti su mergaitėmis matytis ir bendrauti atsakovo sugyventinei M. B..

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2005 m. Kai buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, mergaitėms buvo tik pora metukų, praėjo 5 metai ir mergaičių poreikiai išaugo. Pradėjo lankyti mokyklą, reikėjo supirkti visas mokyklines prekes, skirti neformaliam ugdymui, šokių aprangą suruošti, mokyklai- aprangą: baltas palaidines, juodus sijonukus, batelius. Avalynę perka ortopedinę, nes formuojasi pilnapadystė, drabužius perka turguje, todėl kvitų negali pateikti. Mergaitėms nuo 3 metų reikia nešioti akinukus, o 2005 metais jų nereikėjo. Akinius reikia keisti kas pusmetį, nes dažnai sulaužomi. Vieni akiniai kainuoja apie 300 litų. Šį kartą neplonino kontaktinių lešių, tai sumokėjo pigiau - po 130 litų. Mergaitės dažnai serga: dažnos anginos, neišoperuoti adenoidai, perka vaistus, vitaminus, papildus. Materialiai remia seneliai. Vaistams išleidžia apie 50 Lt. Išaugo maisto, drabužių kainos. Poreikių lentelėje nurodyta 450 litų suma maistui, nes perkama mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai, dauguma produktų perkama turguje. Pietūs mokykloje kainuoja 60 litų. Drabužiai perkami kiekvieną mėnesį, nes vaikai auga sparčiai ir jei rūbai nėra sudėvimi, jie yra išaugami. Rudeninių batukų viena mergaitė turi tris poras. Vieni su aukštesniais auliukais, kiti su žemesniais, vieni skirti mokyklai, o kiti - į kiemą. Komunaliniams mokesčiams reikia 200 litų. Butas yra 64 m². Vasaros metu mokama mažiau, apie 300 litų už vandenį, dujas ir elektrą. Prieš tai gyveno vieno kambario bute, sumokėdavo apie 500 litų per mėnesį. Higienos prekėms išleidžia apie 30 litų kas mėnesį, atostogoms reikia 50-70 litų. Kitos išlaidos: šventės darželiuose, įvairios rinkliavos, ekskursijos. Atsakovas moka po 150 litų, bet buvo atvejų kai nemokėjo ir teko kreiptis į antstolius. Po skyrybų buvo sunki padėtis, neturėjo net lovos, prašė atsakovo padėti nupirkti lovą vaikams, jis pervedė 1200 litų, o po to pusę metų nemokėjo vaikams išlaikymo. Jos turtinė padėtis nuo 2005 m. pasikeitė. Kai buvo priteistas išlaikymas 2005 m. ji nedirbo, dar mokėsi, o 2008 m. jos pajamos buvo apie 1500-2000 litų, vėliau 2400 Lt, bet padidėjo vaikų poreikiai. Dirba dviejuose darbuose, kad tik galėtų išlaikyti vaikus. Negali pasakyti, kad jos turtinė padėtis po to, kai buvo priteistas išlaikymas pagerėjo, nes dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Indėlių bankuose neturi. Tėvai padėjo 2006 m. nusipirkti vieno kambario butą. Skolino 25000 Lt, o sesuo K. B. pervedė 15000 litų. Dalį pinigų grąžino. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovei žinoma, kad jis visą laiką dirbo pas tėvą, ten gaudavo nemažas pajamas. Medienos apdirbimo įmonė gamina paletes, langus, duris. Užsakovai yra užsienyje. Atsakovas gali kiekvienais metais išvykti atostogauti į Egiptą, Turkiją. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis gerėjo, nes verslas išaugo, turi prabangius automobilius, gali važiuoti į keliones, bet turtas slepiamas. Dėl atsakovo sveikatos paaiškino, kad jo sveikata pagerėjo, nes anksčiau turėjo didesnę neįgalumo grupę, dabar turi trečią ir yra terminuota.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos paaiškino, kad ją reikia keisti, nes mergaitės 2007 m. po vasaros atostogų pasakė, kad tėtis krapšto lytinius organus. Močiutė papasakojo, kad mergaitės neleidžia numauti kelnaičių ir pasodinti ant klozeto. Į prokuratūrą nesikreipė iš karto, nes jos finansinė padėtis buvo prasta, neturėjo pinigų advokatui. Vaikai bijo važiuoti į Tauragę. Jos slėpdavosi, susirgdavo. Jos nenorėjo važiuoti į Tauragę, nes M. su tėčiu joms krapšto lytinius organus (mergaitės tai įvardija „dundes“). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis nutrauktas. Po apsilankymo pas atsakovą Tauragėje vaikai pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tėvą vaikai vadina N., jo nepasigenda. Pripažįsta, jog kartais pavadina prie vaikų atsakovą N. Nurodo, kad dirba psichologe, vaikų nenustatinėjo prieš atsakovą, nes pats atsakovas nesusitinka su vaikais.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas D. N. prašo ieškinį tenkinti, nes ieškinys pagrįstas. Pagal CK 3.201 str. ir suformuotą teismų praktiką, išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus vaikų poreikiams. Įrodyta, kad vaikų poreikiai išaugo, santuoka nutraukta 2005 metais, ieškinys pareikštas 2008 metais, atsirado poreikis akinukams, pradėjo lankyti muzikos mokyklėlę, padidėjo kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nevisi poreikiai suskaičiuoti, nėra kambario apstatymo, būsto, buitinės technikos. Atsakovas mojuoja savo neįgalumo pažymėjimu ir nurodo, kad 50 proc. darbingumas leistų neprisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymą Nr. A1-78/V-179 dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo matyti, kad asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai tarnyba jam nustato 30-55 proc. darbingumo lygį ir kad jis gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas. Net 30 proc. darbingumas žmogui leidžia dirbti visu etatu. Neteisinga galvoti, kad 50 proc. darbingumas leidžia dirbti 4 valandas. Jose gali būti nurodyta - negali kelti 10 kg, negali lankstytis ir kitų funkcijų. Išvados, kad atsakovas negali dirbti kažkokio tai darbo, nėra. Atsakovas neįrodė, kad negali dirbti. Į klausimą atsakė, kad darbo neieško, nes jo nepriims. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Tėvai turi įrodyti, kad maksimalias pastangas įdėjo ir negalėjo gauti atitinkamo dydžio pajamų. Šiuo atveju atsakovas jokių įrodymų apie tai nepateikė. Priešingai, pasakė, kad darbo neieško. Abu tėvai turi prisidėti prie išlaikymo. Ieškovė didesne dalimi ir prisideda ir prisidėjo. Atsakovas turi suprasti, kad jo skiriama suma per maža. Dėl bendravimo tvarkos ieškinyje nurodyta, kad kas antrą savaitgalį, dalyvaujant ieškovei, atsakovas galėtų bendrauti su mergaitėmis. Išklausius mergaičių paaiškinimus, tai tiktai vienintelė galima situacija, kad bendravimas gali būti bendraujant ieškovei. Ieškovė nebūtinai gali šalia sėdėti, gali būti gretimame kambaryje. Mano, kad tik toks bendravimas pradžioje galėtų būti. Dėl pereinamojo laikotarpio jeigu atsakovas pagalvos ir bandys protingai spręsti klausimus, praėjus pusmečiui ar metams, atsakovas galės ryšį rasti. Mergaičių nuomonė – jos dabar nenori bendrauti su tėčiu. Ieškinyje siūloma tvarka yra racionali, galėtų būti daugiau valandų, teismas gali varijuoti, bet dalyvaujant ieškovei ir nedalyvaujant M. B. Ji neatvyko į teismą, nepasakė nuomonės, teismas nežino jos nuomonės, mano, kad turėtų būti draudžiama jai bendrauti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad jis turi neįgalumą, nedirba ir darbo neieško, darbo biržos įskaitoje nėra. Invalidu tapo, kai buvo santuoka nenutraukta, jį išlaiko, nes gauna tik invalidumo pensiją, kurią sumoka vaikams. Ieškovė kuo daugiau uždirba, tuo daugiau rašo pareiškimų. 2008-02-01 iš tėvo įmonės išėjo, jokio darbo negali dirbti. Darbingumas tik 50 procentų. Sveiki žmonės nesusiranda darbo, o nesveikam – neįmanoma šiuo metu, kai visos įmonės bankrutuoja, nors išsilavinimas aukštasis. Specialybė – elektronikas. Kai tapo invalidu, jį ieškovė paliko. Pamatė, kad blogai, tai išsivežė su didžiausia mašina visus iki vieno daiktus. Nurodo, jog po 150 litų normalu, nors su vaikais nebūna, nežino kiek reikia vaikų išlaikymui. Negali įvardinti, kiek pasikeitę vaikų poreikiai. Pripažįsta, kad pasikeitė poreikiai labai mažai, nežino, kiek litras pieno kainuoja. Jis turto neturi, gyvena tėvų name, važinėja jų automobiliu. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad galima vieną kartą per mėnesį pasiimti iš mokyklos, kad nebūtų problemų, o sutarti, kad auklėtoja atveda, o sekmadienį ryte, ar kada reikia atvežtų. Paimtų penktadienį, sekmadienį atiduotų ieškovei. M. gyvena su juo. Ji dirba. Nebaigusi mokslų, studijuoja ekonomiką Riomerio universitete. Ji prižiūri jį, vargsta. Nesantaika su ieškove prasidėjo dėl to, kad vaikai labai gerai sutarė su M.. Ji švelnus, tylus, paprastas žmogus. Po to jam nebedavė vaikų, pusę metų kankinosi, važiavo, visi ieškojo, vėliau kreipėsi į policiją. Praėjus dar pusei metų parašė dėl vaikų tvirkinimo. Mergaitės Tauragėje buvo mėnesio antrą savaitgalį, taip kaip buvo nustatyta ir joms buvo gerai būti su tėvu, bet kai joms gerai, jos ir pasako parvažiavusios, o tada ieškovė ,,pasiuto“. Neseniai buvo prie mokyklos nuvažiavęs, tai mergaitės drebančios stovi prie durų, pamatė močiutę, tekinos už močiutės ir už kelių minučių įėjo močiutė. Ankščiau tekinos atbėgdavo, viską auklėtojos matydavo. Dabar įtikintas mažas vaikas, nes vaikai abu pasakojo lygiai tą patį. Anksčiau aiškino, kad krapštė M., o šiandien, kad krapštė ir tėvas. Jos kaip iš natų atpasakojo. Jau nuo pirmos dienos ieškovei reikėjo paskirti psichiatrinę ekspertizę. Mergaitėmis ieškovė rūpinasi, už tai ją gerbia. Ji gyvena su kitu žmogumi, kuris jam grasino, todėl negali lankytis jos namuose ir ten matytis su vaikais. Jei mergaitės nenorėtų, per prievartą nesivežtų. Pati ieškovė jį išvadino tokiais žodžiais: „pedofilas, pedofilų šeimyna“ pasakė, kad pasidarytų savo vaikus, prieš ją necenzūrinių žodžių nevartojo. Gal žmogus vartoją ką nors, nes taip pasakė. Tai yra nenormalu. Dėl lytinių organų sužalojimo - nebuvo nieko.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti dėl išlaikymo padidinimo. Įstatymas numato, kad tėvai išlaikymą turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės atlyginimas - 3400 litų, o atsakovo - 390 litų. Ieškovės turtinė padėtis nuolat gerėjo. Pajamos nuo 2400 iki 3400 litų. Ji turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovo padėtis negalėjo gerėti, jis yra invalidas. Kad nedarbingumo lygis pasikeičia nuo 50 proc. iki 60 proc. ir nuo 60 iki 50 proc., tai tikrai nieko nereiškia. Dėl 3.201 str. taikymo nurodė, kad vienareikšmiškai išvardinti atvejai, kada galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t.y. kai pasikeičia šalių turtinė padėtis. Šiuo atveju pasikeitė tik ieškovės turtinė padėtis, nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir didinti išlaikymą. Dėl bendravimo su vaikais mano, kad ankstesnio teismo sprendimo nustatyta tvarka buvo gera ir optimali, tik ji pradėjo blogėti, kai prasidėjo konfliktai. Vaikai aiškiai buvo nuteikinėjami prieš tėvą ir ne vieną kartą, ką patvirtino ir vaikų apklausa ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Matyti, kad 2007 ir 2010 metais vaikai nuteikinėjami ir verčiami meluoti. Įvertinus tai, kad ieškovė gali naudoti savo specialias žinias ir savo patirtį tokiems neteisėtiems veiksmams, tai yra logiška ir natūralu. Dėl bendravimo pas ieškovę namuose – tai yra neįmanoma, nes ieškovė turi kitą šeimą, neįsivaizduojama, kad buvęs vyras lankysis namuose, todėl tai atmestina. Todėl prašo, kad jeigu ir bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, gal būtų galima nustatyti bendravimą su specialistais, kurie galės įvertinti, kada galima išsivežti. Turėtų būti leidžiama bendrauti, kaip numatyta ankstesniame sprendime. Teismas turi atsižvelgti ne į buvusių sutuoktinių norus ar santykius, o į vaikų interesus. Vaikų interesai – turėti abu tėvus, su jais bendrauti. Prašome atmesti reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, pakeisti bendravimo tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį, kad vaikai galėtų iš naujo priprasti prie tėvo ir palikti ankstesnį teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo M. B. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad be reikalo ji yra įtraukta į procesą, nes neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovės pateiktus pasvarstymus ir fantazijas dėl netinkamo elgesio su vaikais, jau išnagrinėjo Tauragės rajono prokuratūra ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Tauragės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė davė išvadą, kad išlaikymas po 150 Lt yra tikrai per mažas, o atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau darbo neieško, darbo biržos įskaitoje nėra. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad apklausos metu matėsi, kad mergaitės nustatinėjamos, abi kalbėjo vienodai. Nesant grėsmės vaikų interesams mergaitės turi bendrauti su abiems tėvais, tačiau šiandien jos paaiškino, kad nenori su tėčiu bendrauti, todėl palaipsniui turėtų priprasti prie tėvo ir todėl turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kad abu tėvai nesugeba atsiriboti nuo savo principų, nesupranta, kad vaikų labui turi ieškoti kompromisų, prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatoma, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaikai turėti priprasti palaipsniui, todėl reiktų taikyti pereinamąjį laikotarpį, nes mergaitės šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, jau yra atpratusios. Išlaikymo dydis 150 Lt, kuris šiuo metu priteistas, pagal susiklosčiusią teisminę praktiką nėra vaiko poreikius tenkinanti suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė Skaitė ir Ž. N., kurių tėvai yra ieškovė R. N. ir atsakovas V. N. (b. l. 6-7 1 t.). Iš byloje esančio teismo sprendimo, priimto 2005-03-30 matyti, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 150 Lt ir nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, kad nuo 2005-08-01 V. N. pasiima kiekvieno mėnesio antro savaitgalio penktadienį 18.00 val. ir parveža sekmadienį iki 15.00 val. Dukros su tėvu atostogauja vasaros atostogų metu du kartus po vieną savaitę (b. l. 8-9, t. 1).

Ieškovė prašo pakeisti sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes padidėjo vaikų poreikiai, vaikai pradėjo lankyti mokyklą bei pakeisti bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su mergaitėmis kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val., jų neišvežant iš Šiaulių miesto, dalyvaujant ieškovei R. N., įpareigojant atsakovą neleisti su mergaitėmis matytis ir bendrauti atsakovo sugyventinei M. B.. Tokią bendravimo tvarką ji prašo nustatyti, kadangi 2007 m. pasikeitė dukrų elgesys, nes po apsilankymo pas tėvą Tauragėje, jos vartoja necenzūrinius žodžius, dukros pasakojo, jog atsakovo sugyventinė liečia jų lytinius organus, tėvas nesaugiau vairuoja, todėl kyla grėsmė vaikų sveikatai ir saugumui.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka su ieškiniu, nes nedirba, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl neturi galimybių mokėti daugiau, be to, CK 3.201 str. nenumato, kad dėl padidėjusių vaiko poreikių būtų galima keisti išlaikymo dydį, nes jo turtinė padėtis nepasikeitė. Nurodė, jog bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta gera, prašo ją palikti, nes dukros yra nuteikinėjamos prieš tėvą, mokamos meluoti ir viskas, ką teigia ieškovė, yra išgalvota, nes jokių tvirkinamųjų veiksmų vaikų atžvilgiu nebuvo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas ir sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Teismo nuomone, šioje byloje yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, nes pasikeitė vaikų poreikiai. Kai buvo nustatyta išlaikymo suma po 150 Lt, vaikams buvo tik 2 metukai. Šiuo metu vaikai lanko mokyklą, būrelius, turi specialių poreikių sveikatai, nes nešioja akinukus, turi avėti ortopedinę avalynę, nes vystosi pilnapadystė, dažnai serga angina, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: išrašai iš medicininių dokumentų, kvitai, pažymos (b.l. 19-21, 37, 38 t. 1). Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams išleidžianti apie 1050-1150 Lt. Nurodo, jog maistui išleidžianti po 450 Lt kiekvienai, drabužiams ir avalynei 180 Lt, tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos yra užaukštintos, nes vaikams tik septyneri metai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų poreikio maistui, atsižvelgia į Aukščiausiojo teismo senato rekomendaciją taikyti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas vienos dienos maitinimo normas, kurios maksimalus dydis yra nustatytas 10,9 Lt (2005-07-13 įsakymas Nr. ISAK-1384), išlaidos maistui mažintinos iki 300 Lt. Išlaidos aprangai ir avalynei mažintinos taip pat atsižvelgiant į Senato rekomendacijas, konstatuojant, jog kas mėnesį drabužių pirkti yra nebūtina, todėl suma mažintina iki 100 Lt. Kitiems poreikiams: vaikų lavinimui, vaistams, higienos prekėms ir kt. išlaidos laikytinos pagrįstomis. Teismo nuomone, pagrįsta suma per mėnesį vienam vaikui laikytina 800 Lt suma, atsižvelgiant į specialius vaiko poreikius sveikatai (CPK 178, 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis, tačiau tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).

Kadangi sprendžiamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas, svarbu nustatyti tėvų turtinę padėtį po to, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis po 150 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. kai buvo sprendžiamas išlaikymo klausimas, ji nedirbo, mokėsi. Šiuo metu dirba dviejose darbovietėse - (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini), kur sudaryta terminuota darbo sutartis, kol į darbą grįš kita darbuotoja. Nurodo, kad po 2005 m. pradėjo dirbti ir užsidirbti, tačiau ir vaikų poreikiai išaugo, todėl situacija beveik nepasikeitė, nes atsakovas moka tik po 150 Lt kiekvienam vaikui. Sprendžiant apie ieškovės turtinę padėtį, teismo nuomone, ji pagerėjo, nes tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus: duomenis apie nekilnojamąjį turtą (neseniai įsigytas butas), kilnojamąjį turtą – 2 automobilius (b. l. 110 t. 2), duomenis apie bankuose esančius ir buvusius indėlius, gaunamas pajamas (b. l. 39-48, 55, 57-86, 88, 91, 93-107, 119 t. 2), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo tik dėl pačios ieškovės didelių pastangų, siekiant, kad vaikai būtų tinkamai aprūpinti. Pateikti duomenys, kad ieškovė yra pasiskolinusi pinigų, paskolos negrąžinusi (b. l. 118).

Atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes jis nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvų name, kaip teigė atsakovas, tėvo yra išlaikomas, važinėja tėvo automobiliu, iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru (b.l. 83-85, t. 1). Atsakovo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės (b.l. 109, t. 2). Pripažino, kad vyksta į užsienio keliones, tačiau tėvo lėšomis. Atsakovas nurodo, kad jam yra nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, nes jis patyrė avariją, kurios pasekmės jaučiamos iki šiol (b.l. 119 t. 1; 21-22, 155-156, t. 2). Nedarbingumo lygis nustatytas iki 2011-06-27. Teismo posėdžio metu teigė, kad darbo, atitinkančio savo sveikatos būklę neieškojo, nes vis tiek negaus, darbo biržos įskaitoje neregistruotas, iš tėvo darbovietės išėjo savo noru. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokio darbo jis negalintis dirbti, tik nurodė, kad jo neieško, nes negaus. Teismas tokį atsakovo požiūrį laiko neatsakingu nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių ir sveikatos būklę pajamas, tik nurodo, kad gauna neįgalumo išmoką, kuri yra 300 Lt, o jį išlaiko tėvas. Dar gauna 90 Lt iš tėvo darbovietės, kai pavaduoja direktorių. Atsakovas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo 2008-02-01 savo noru, taip sąmoningai pablogindamas savo turtinę padėtį, nes duomenų, kad dėl sveikatos būklės turėjo išeiti iš darbo byloje nėra, nes tada būtų kitas ir darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o šiuo atveju, kaip nurodo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jis atleistas pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 151 t.2). UAB (duomenys neskelbtini) rašte ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodoma, kad direktorius V. N. pažymi, kad pasibaigus teismų procesams, sūnų bus galimybė vėl įdarbinti (b. l. 151), todėl teismas tai laiko įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas gali dėl savo sveikatos dirbti ir gauti didesnes pajamas, bet sąmoningai taip nesielgia. Teismas atsižvelgia, kad atsakovas tik iš dalies nedarbingas, todėl atsižvelgiant į padidėjusius vaikų poreikius, į tai, kad didesnė išlaikymo dalis turėtų tekti ir tenka didesnes pajamas gaunančiai ieškovei, tačiau tai neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors ir gaunant minimalias pajamas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir padidinant jį iki 250 Lt kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2008-05-13 iki vaikų pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str., Civilinio kodekso 3.192 str., CK 3.200 str., 3.201 str.), nustatant, kad vaikams mokamas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodo, kad dėl tėvo ir jo sugyventinės netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu buvo priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. 2007 m. pabaigoje pastebėjo, kad pasikeitė mergaičių elgesys pabuvus pas tėvą Tauragėje, nes jos vartojo necenzūrinius žodžius, nurodė, kad M. B. lietė lytinius organus. Ieškovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas (b. l. 7 t. 2).

Teisme buvo apklaustos mergaitės S. ir Ž., kurios paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama, lanko mokyklą, iš mokyklos ją pasiima mama, tetos arba močiutė. Paklaustos, kada buvo Tauragėje, atsakė, kad seniai ir ten nenorinčios vykti, nes tėtis su M. (jo drauge) krapšto ,,dundę“ (taip jos įvardina lytinius organus). Paklausus, kada tai vyksta, paaiškino, tada, kai jos miega kartu su tėčiu ir M. vienoje lovoje ir be kelnaičių, jos miega viduryje. Dėl to jos bėgdavo slėptis į virtuvę, po stalu. Tauragės močiutei apie tai nepasakė, nes pamiršo. Dukros atsakovą vadina N., bet kartais nori sakyti tėtis, bet pasako ,,tėt“ ir iš karto pasitaiso, kad N. Ž. paaiškino, kad tėtis važinėja labai dideliu greičiu apie 100, paprašyta paaiškinti ir parodyti kaip atrodo šimtas, negalėjo to padaryti ir pasakė, kad nežinau. Mergaitės abi kalba vienodai, taip pat pasakoja, kur slėpėsi. Ž. apklausoje pavartojo tokius pat žodžius, kaip ir ieškovė teismo posėdžio metu, kad tėtis mokykloje padarė joms gėdą. Mergaitės paaiškino, kad tėčio nepasiilgsta ir nelaukia, jei atvažiuotų pasiimti – pasislėptų. Teisme Mergaičių apklausoje buvo išsakytos naujos aplinkybės, kurių ankstesnėje apklausose nėra fiksuota arba fiksuota kitaip.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad po 2007 m. ieškovės nurodytų aplinkybių, pirmoji vaikų apklausa vyko 2008-06-26 pas ikiteisminio tyrimo teisėją. S. N. apklausoje parodė, kad M. mamytę vadino negražiais žodžiais, M. mokė krapštyti ,,dundę“, ji sau krapštė. M. gulėjo vienoje lovoje su tėčiu, o jos su sese - kitoje lovoje. M. jai įbrėžė, bet kaip ta vieta vadinasi nežino, mokė bučiuotis, apie tai močiutėm ir mamytei viską papasakojo. Apie tėvą, kad buvo kas daroma jos atžvilgiu neužsiminė (ikiteisminio tyrimo medžiaga 28-29 psl.).

Ž. N. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. vieną mokė bučiuotis. Ji miega su sese vienoje lovoje, o tėtis su M. – kitoje. M. sesytės nemuša, neužgauna, piktai nekalba, kalba tik gražiai. M. jos užpakaliuką lietė, M. jos užpakaliuko nelietė. M. lietė ją ir sesę, bet jai nepatiko. M. nelietė tos vietos kur sisioja. M. išsigąstu. Vieną kartą tėtis matė, kaip ją lietė, tada jis išsigando ir pasakė M.i, kad taip daryti negalima. Tai pasakė griežtai. Tauragės močiutei pasakojo apie tai. M. negražiai vadino mamytę. Nematė, kad M. liestų užpakaliuką sau. Pas tėtį į Tauragę nenori važiuoti, nes nepatinka, kadangi mažai žaislų. Jei tėtis atvažiuotų be M., tai su juo norėtų draugauti. M. jai nepatinka, ilgi nagai, S. su nagais įbrėžė į ,,dundę“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga 30-31 psl.). Apie atsakovą blogai mergaitė nešneka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu šalys neprašė skirti vaikams psichologinės ekspertizės, tačiau ji buvo atlikta ikiteisminiame tyrime 2009-05-19. Pokalbio su Ž. N. ir S. N. metu mergaitės paaiškino, kad M. yra tokia teta, kuri mamą negražiai vadino, krapšto ,,dundę“ M., o paklausta, ar M. lietusi jos lytinius organus, atsako, kad M. nelietė. S. blogai buvo, šunis perdrėskė ,,dundę“, S. kaulą nešė, netyčia kaulas užkrito ant kojos, įkando sesei, M. S. gynė, su vata valė ,,dundę“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga 82, 84 psl.). Apie atsakovą mergaitės nekalba.

Iš paskutinių dviejų apklausų matyti, jog mergaitės tėvo elgesiu nesiskundžia, nepasakoja apie jį blogai, tik labai skirtingai pasisako trečiojo asmens M. B. atžvilgiu. Tik teisme mergaitės pradėjo aiškinti, kad ir tėtis ir M. krapštė lytinius organus, todėl nenori važiuoti pas tėtį, kad gulėjo vienoje lovoje su tėčiu ir M.. Tokių aplinkybių ieškinyje nenurodė ir ieškovė, bet pasiskundė atsakovo elgesiu, kad vaikų priežiūrą neretai patiki savo sugyventinei, kuri daro neigiamą įtaką vaikų auklėjimui bei asmenybės formavimui. Atsakovo atžvilgiu ieškovė tik nurodė, kad atsakovas nesaugiai vairuoja, nevaldo emocijų, nejaučia atsakomybės, tačiau apie tai, kad mergaites tėvas tvirkintų, nenurodo. Pateikta informacija iš Šiaulių miesto VPK nurodo, kad atsakovas nėra baustas administracine tvarka.

Liudytojos I. M. ir J. G. teisme parodė, kad pastebėjo pasikeitusį vaikų elgesį, kai sužinojo iš mažamečių, kad galėjo būti su jomis atliekami tvirkinamieji veiksmai. Tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į VTAS, prokuratūrą, policiją. Mergaitės prasitarė liudytojos J. G. 10 metų dukrai. Buvo 2007 m. rugpjūčio mėnesį, grįžusios iš tėčio papasakojo, kad M. mokė bučiuotis, kad lietė lytinius, vienoje lovoje miegojo, kad joms davė vyno ir alaus. Liudytoja I. M. parodė, kad mergaitės sakė, kad lietė lytinius organus tėtis ir M..

Iš mergaičių apklausos, kuri vyko dalyvaujant ir psichologei, teisme matyti, kad mergaitės kalba abi vienodai, nors ankstesnėse apklausose jų parodymai buvo skirtingi ir nurodė kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2007 m. praėjo treji metai, o 2010 m. teisme jos jau nurodo visai kitas aplinkybes, negu nurodė anksčiau. Teismas atsižvelgia į tai, kad net vaiko pavartota frazė ,,tėtis padarė gėdą“ tokia pat kaip ir ieškovės teismo posėdžio metu, leidžia teismui spręsti, kad kartu su mergaitėmis gyvenantys asmenys turi įtakos mergaičių elgesio, nuomonės, mąstymo formavimui. Tokią išvadą padarė ir specialistai, atlikę psichologinę ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, kuria teismas vadovaujasi kaip rašytiniu įrodymu. Prieš mergaičių apklausą teisme ieškovė pro duris į kabinetą padavė ant popieriaus lapo surašytus klausimus, kurie buvo nepriimti ir grąžinti ieškovei, kas įrodo, kad mergaitės buvo ruošiamos pokalbiui ta tema, todėl jų parodymai buvo analogiški.

Ieškovė neįrodė, kad atsakovas netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, o byloje esantys įrodymai leidžia teismui spręsti, kad nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (CPK 178, 185 str.), tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitės išsakė savo nuomonę, kad nenori matytis su tėčiu ir bendrauti, teismas tokį mergaičių elgesį pateisina, kadangi praėjo nemažai laiko, kai mergaitės nekliudomai galėjo bendrauti su tėvu, todėl šiuo atveju nustatant bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgtina į šiuo metu susidariusią situaciją dukrų ir tėvo bendravimo santykiuose, todėl teismas turi skirti adaptacinį laikotarpį, kad vaikai priprastų prie tėvo palaipsniui ir būtų atkurtas emocinis ryšys tarp jų.

Prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu neatitiktų vaikų interesų, nes ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką tik 3 val., jų neišvežant iš Šiaulių miesto, dalyvaujant ieškovei bei neleidžiant matytis su trečiuoju asmeniu M. B.. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius, kurie bendraujant kartu tėvams, vaikams gali kaip tik pakenkti, o neapsaugoti vaikų interesų. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kitą draugą, dėl kurio bendravimas pas ieškovę namuose, taip pat netikslingas, siekiant apsaugoti vaikus nuo konfliktų, galimų tarp šalių ir ieškovės draugo.

Nustatyta, kad šioje byloje egzistuoja problema, kadangi siekiama pasinaudoti vaikais, tėvams sprendžiant tarpusavio gin­čus, tarp šalių yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaiko teisę bendrauti su tėvu ir ieškovui realiai dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovės noras, kad atsakovas nuolat galėtų bendrauti su vaikais tik jai dalyvaujant, būtų patvirtinimas vaikams, kad tėvas dukroms yra grėsmės šaltinis. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu tėvai vaikų akivaizdoje netinkamai elgiasi, ką patvirtino pačios šalys savo paaiškinimuose, todėl bendravimas tėvo ir vaikų bendravimas motinos akivaizdoje, teismo nuomone, traumuotų vaikus, kadangi šalys elgiasi netinkamai viena kitos atžvilgiu, negerbia viena kitos, tą galima buvo pastebėti ir teismo posėdžių metu, todėl siekiant užtikrinti tinkamą vaikų bendravimą su tėvu, atsižvelgtina į vaikų interesus, nustatant, kad bendraujama ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, todėl yra nepagrįstas draudimas išvežti vaikus iš Šiaulių miesto ir bendrauti tik tris valandas. Teismas pagrįstu laiko ieškovės reikalavimą atsakovui neleisti vaikams bendrauti su trečiuoju asmeniu, kadangi vaikai turėtų priprasti pirmiausia prie tėvo, o paskui ir jį supančių žmonių.

Teismas atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką, į institucijų išvadas, į vaikų amžių, į tai, kad ilgą laiką tėvui buvo apribotas bendravimas, todėl, teismo nuomone, būtinas ieškovo ir jo vaikų tarpusavio bendravimo adaptacijos laikotarpis. Po adaptacijos laikotarpio, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumą ir vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, tikslinga leisti bendrauti su vaikais nustatyta ankstesniame teismo sprendime tvarka (Civilinio proceso kodekso 376 str. 4 d., Civilinio kodekso 3.175 str., 178 str., 185 str.).

Teismas vadovaujasi J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Civilinio kodekso 3.3 str., kur yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 str.), tai atitinka tėvų valdžios lygybės principą (Civilinio kodekso 3.156 str.). Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (Civilinio kodekso 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirai gyvenančio tėvo ar mo­tinos teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia, todėl teismo pareiga – kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes, o vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu ir užtikrindamas vaiko interesų prioritetą, teismas privalo išsiaiškinti, ar nėra piktnaudžiavimo tėvų teisėmis atvejus.

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų ar pažeistų vaiko interesus, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: ieškovė 1938 Lt, o atsakovas 2500 Lt, todėl atsižvelgiant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos šalims, kadangi sprendimas iš dalies yra abiejų šalių naudai (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau šalys turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 24,76 Lt. Kadangi ieškovai dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, todėl 36 Lt žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 83, 93 str., 88 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307, 376 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. sprendimu iš atsakovo V. N. dukrų S. N. ir Ž. N. išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-04-01 iki dukrų pilnametystės priteistą išlaikymo sumą. Priteisti iš atsakovo V. N. nepilnametės dukters S. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2008-05-13, iki dukrų pilnametystės.

Nustatyti ieškovei R. N. uzufrukto teisę tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti, kad keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas V. N. bendrauja su vaikais S. N. ir Ž. N. kas antrą šeštadienį nuo 12 iki 18 val., neišvežant jų iš Šiaulių miesto ir įpareigojant atsakovą neleisti bendrauti su vaikais M. B..

Nustatyti, kad, suėjus keturių mėnesių terminui po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas V. N. bendrauja keturis mėnesius su vaikais S. N. ir Ž. N. kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., įpareigojant atsakovą neleisti bendrauti su vaikais M. B..

Nustatyti, kad suėjus aštuoniems mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas V. N. su vaikais S. N. ir Ž. N. bendrauja pagal 2005-03-30 Šiaulių miesto sprendime (civilinė byla Nr. 2-0133-542/2005) nustatytą bendravimo tvarką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. N. valstybei 24,76 Lt (dvidešimt keturis litus, 76 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš V. N. valstybei 60,76 Lt (šešiasdešimties litų, 76 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė