Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei S. A. dėl jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto dalies vertės priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių metu atsakovė įgijo butą, adresu J(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 77/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių padalijimo kyla ginčas. Nekilnojamas turtas Registrų centre įregistruotas atsakovės S. A. vardu. Taip pat, nustatyta, kad atsakovės vardu registruotas butas, adresu J(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 154/231 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios dalies turto tarp šalių ginčo nėra ir šiame sprendime bus sprendžiama, tik dėl turto dalies, dėl kurios ginčas tarp šalių yra, t. y. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu 15,50 kv. m. bendro ploto priestatu ir 77/231 dalių žemės sklypo, kurį šalys vadina gyvenamuoju namu.

9. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

11. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

12. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

14. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

15. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M.ir atsakovė S. A. nuo 1999 metų iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio palaikė artimus asmeninius santykius, gyveno kartu ir jų santykiai, nepaisant to, jog jie nebuvo sudarę santuokos, buvo panašūs į šeimos santykius. Šalių bendrą gyvenimą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šeimos švenčių, atostogų leidimo ir kt. akimirkos; šalių susirašinėjimas mesenger programoje (žinučių turinys patvirtina šalių bendro ūkio tvarkymąsi, buities detalių aptarimą), taip pat, liudytojų R. R., A. R., I. M., V. K., D. R. parodymai apie šalių kaip poros bendrą gyvenimą. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad šalys gyveno kartu kaip šeima, tačiau teigė, kad savo kaip poros finansinius klausimus bei visus finansus tvarkė atskirai, todėl ir pirkdama butą bei žemės sklypą neturėjo intencijos jų įgyti kaip bendro turto.

17. Kaip nurodyta šio sprendimo pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą. Taigi ieškovui, siekiančiam, kad, jam gyvenant kartu su atsakove, jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį konkretų daiktą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir savo įnašo dydį.

20. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas dar jiems gyvenant kartu įsigijo turtą Palangoje, tačiau ji į šį turtą nepretenduoja, nepaneigia fakto, kad šalys galėjo susitarti tam tikrą turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, o tam tikrą turtą bendrai. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą tik į tam tikrą ginčo turtą, kurį šalys susitarė įsigyti kartu bendram gyvenimui.

21. Kaip jau minėta, pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies. Byloje pateiktos šalių sąskaitos išrašai, atsakovės Sodra duomenys patvirtina, kad šalys bendro gyvenimo metu dirbo, gaudavo pajamas ir jų turėjo. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad už įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė S. A. varžytinėse sumokėjo 10 854 Eur. Tuoj po turto įregistravimo Registrų centre, prasidėjo remonto darbai. Atsakovė teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad pinigų remontui ji neturėjo ir už buto remonto darbus mokėjo A. M., o paskui kai jam pasibaigė pinigai ir atsirado nenumatytų būsto remontų išlaidų pati atsakovė pirko langus, laiptus į antrą aukštą, įtempiamas lubas, sumokėjo dažytojui už antrą aukštą, nes norėjo, kad greičiau būtų galima įsikraustyti. Nors atsakovė nurodė, kad faktiškai visa namo rekonstrukcija buvo vykdoma iš asmeninių jos lėšų ir tai patvirtina byloje pateiktos kredito sutartys bei jos asmeninio turto pardavimo sutartys, tačiau teismo nustatyta, kad namo remontas vyko nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio, šalys į namą persikraustė gyventi 2019 m. gegužės mėnesį, ir šiuo laikotarpiu iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ji tik (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3800 Eur kreditas. Šalys patvirtino, kad už šiuos pinigus buvo pirktas dujų katilas. Kitas kreditas atsakovei buvo suteiktas 2019 metų lapkričio mėnesį, o asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) iš pateiktų atsakovės dokumentų matyti, kad parduotas taip pat 2019 metų spalio mėnesį bei 2020 m. vasario mėnesį. Iš Registrų centro pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė prikimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šia sutartimi atsakovė įgijo ir 154/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi labiau tikėtina, kad 2019 metų suteiktą kreditą bei pinigus už parduotą turtą (duomenys neskelbtini) atsakovė panaudojo kitos dalies buto bei žemės sklypo įsigijimui, šių aplinkybių nepaneigė ir pati atsakovė. Pažymėtina, kad atsakovė teigdama, kad ji taip pat patyrė išlaidas namo remontui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius (nei pirkimo kvitų, čekių ir pan., daiktų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų).

22. Tiek šalių, tiek liudytojų R. R., I. M., V. M., V. K. paaiškinimais byloje nustatyta, kad šalių įgytas būstas buvo prastos būklės, jam reikėjo remonto, remontas buvo atliekamas beveik dvejus metus nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio. Šalys į namą persikraustė gyventi 2019 m. gegužės mėnesį. Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. M. dar (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo indėlį į bendrą namą įrodinėjo byloje pateiktais mokėjimo kvitais, čekiais bei lokalinėmis sąmatomis. Atsakovė šias lokalines sąmatas ginčijo ir teikė savo lokalines sąmatas, tuo tarpu ieškovas pateikė teismui pastabas dėl atsakovės pateiktų lokalinių sąmatų, atitinkamai pažymėdamas kokie darbai nebuvo įtraukti į atsakovės S. A. sąmatą, kokių darbų, medžiagų apimtys sumažintos ir kt. Teismo posėdžio metu S. A. nurodė, kad savo pateiktoje sąmatoje ji neįtraukė darbų, kuriuos jie dirbo kartu, taip pat, ji nemažino pateiktų darbų kvadratūros, priešingai – ieškovas jas savo sąmatose buvo padidinęs.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos yra vienas iš įrodymų atliktiems remonto darbams pagrįsti bei piniginio įnašo prie bendro būsto įsigijimo patvirtinimas. Pažymėtina, kad kompensacijos suma nustatoma ir priteisiama ne pagal pateiktas lokalines sąmatas, o laikantis kasacinio teismo praktika, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina. Ieškovas kartu su pateiktomis lokalinėmis sąmatomis teikė ir kvitus, čekius, pagrindžiančius statybinių medžiagų įsigijimą, todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose pateikti tik hipotetiniai skaičiavimai. Sutiktina su ieškovo atstovo nurodytais teiginiais, kad teismo posėdžio metu pati atsakovė nurodė, kad statybose ji nesigaudo, kad statybos darbus paliko atlikti ieškovui ir juo pasitikėjo, ieškovas turėjo patirties statybose, jam tokie darbai buvo ne naujiena, jis pats ir parengė į bylą pateiktus buto rekonstrukcijos planus, pagal kuriuos buvo parengtas priestato ir mansardos projektas, gauti statybos leidimai (dokumentai pateikti su prašymu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovas į bylą pateikė eilę mokėjimo kvitų, čekių, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo pateiktose sąmatose nurodyta realiai atlikti namo remonto darbai bei išlaidos statybinių medžiagų įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje labai smulkiai ir išsamiai nurodė, kokie darbai buvo atlikti, kiek jie kainavo ir kuriuose lokalinių sąmatų punktuose jie nurodyti. Be to, kaip nurodyta aukščiau, būstas buvo pirktas labai prastos būklės ir iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo išardyta siena, to neginčija ir atsakovė, pakeistos namo konstrukcijos, visiškai naujai įrengta vonia, tualetas, virtuvė, iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų prieš būsto remontą ir po akivaizdžiai matyti, kad namas buvo rekonstruotas iš pagrindų, t. y. sudėtos naujos grindys, sienos, patalpos apšiltintos, dėti stoglangiai, o ne atliktas kosmetinis remontas kaip teigė atsakovė. Nors atsakovė teigė, kad darbai ieškovo buvo atlikti nekokybiškai, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą ji nepateikė. Iš ieškovo pateiktų namo išorės fotonuotraukų matyti, kad priestatas pagal statybos projektą pastatytas, nors registrų centre neįregistruotas, jame atsirado dvi naujos patalpos – tambūras, san. patalpa ir praplėstas buvęs vestibiulis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyti darbai atsispindi ieškovo pateiktose fotonuotraukose, tiek išorės, tiek vidaus, t. y. sienų ardymas, stoglangių montavimas, stogo tvirtinimo darbų atlikimas, grindų, sienų, šiltinimo vidaus apdailos darbų atlikimas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. A. patvirtino, kad jį per pažįstamus susirado A. M., prašė pagalbos, jis mūrijo, dėjo grindis, pylė žvyro išlyginamąjį sluoksnį, ardė kaminą, lyg buvo susitarę, kad jam A. mokės po 25 Eur į dieną, jis suprato, kad namo savininkas yra pats A., remonto darbus atliko gana ilgai. Liudytojas kaimynas V. M. taip pat patvirtino, kad namas buvo įgytas prastos būklės, matydavo prie namo dirbant A., kartais ir S. Nors liudytojas V. M. nurodė, kad namą pirko S., tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šią informaciją jam pateikė buvusi namo savininkė K. M.

24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė to, kad ieškovas rūpinosi nupirkto namo remontu, pirko statybines medžiagas, atliko statybos darbus, ji taip pat savo pinigais ir darbu prisidėjo, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad abi ginčo šalys rūpinosi nupirkto būsto remonto darbais, skyrė tam lėšų, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog šalis siejo bendri tikslai, bendro gerbūvio kūrimas. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra šalių elgesys tiek ginčo būsto įsigijimo metu, tiek ginčo būsto remonto laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai tarp šalių prasidėjo ginčas dėl daiktinių teisių į įsigytą ir sukurtą turtą. Taigi, ginčo namo remonto metu ieškovas nurodė, kad tarp šalių nekilo jokie nesutarimai, jie draugiškai nutardavo kiek ir kokius darbus reikėjo atlikti, nesutrimai tarp šalių prasidėjo jau pradėjus gyventi naujai suremontuotame bute. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 metų gruodžio mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįždavo epizodiškai, (duomenys neskelbtini) šalys jau pradėjo nesutarti, gyveno tai kartu, tai atskirai, kol 2022 metų rugpjūčio mėnesį jų santykiai nutrūko galutinai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nupirktas butas buvo registruotas atsakovės vardu tik formaliai, kadangi ji dalyvavo varžytinėse, šalys visada kalbėjo, kad reikės vėliau susitvarkyti dokumentus. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad šalys 2021 m. liepos mėnesį buvo nuvykusios pas notarą Klaipėdoje, nors šalys skirtingai nurodo priežastis dėl kurių vyko pas notarę (ieškovas teigė, kad atsakovė turėjo perrašyti pusę namo, o atsakovė teigė, kad norėjo „įforminti“ 12 000 Eur skolą ieškovui), tačiau aplinkybės, kad šalys buvo nuvykusios pas notarę, patvirtina atsakovės ketinimą vienu ar kitu būdu spręsti susidariusią tarp šalių situaciją ir susitvarkyti reikiamus dokumentus dėl buto.

25. Taigi, tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas aktyviai dalyvavo buto remonto darbuose, su juo buvo derinami remonto darbai, taip pat jis už atliktus darbus atsiskaitė, t. y. mokėjo pinigus darbuotojams, taip pat pats prisidėjo remontuojant butą, iš ko galima spręsti, jog ginčo nekilnojamasis turtas šalių buvo sukurtas bendrai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas turėjo materialines galimybes prisidėti prie nekilnojamojo turto remonto, jo įrengimo. Iš to, kas pasakyta akivaizdu, kad ieškovo darbai ir turimos pajamos, buvo esminis šaltinis remontuojant atsakovės vardu įregistruotą turtą.

26. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl buto remonto buvo nuoseklūs ir logiški, atitiko nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Tuo tarpu atsakovė jokių rašytinių įrodymų dėl atliktų darbų, pirktų medžiagų nepateikė. Akivaizdu, kad ieškovas prie buto remonto savo pinigais prisidėjo, organizavo darbus, juos atliko darbuotojai, kuriems už darbą jis sumokėjo. Nors liudytojai R. R., V. K., D. R. teigė, kad S. A. butą pirko išimtinai tik sau, tačiau šie liudytojų parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie bendrą šalių gyvenimą kartu beveik dvidešimt metų ir jų norą bei ketinimą turėti bendrą būstą. Pažymėtina, kad visi apklausti liudytojai patvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima, jiems nei vienam nekilo abejonių, kad ieškovas ir atsakovė yra vyras ir žmona, nors nesusituokę. Teismo posėdžio metu, vykusio 2023-11-29 atsakovė duodama paaiškinimus vartojo žodį „mes“, aiškiai įvardijo šalių ketinimą turėti bendrą būstą ir jo įsigijimo bei remonto aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybes ne tik darbu, bet ir finansiškai prisidėti prie ginčo turto sukūrimo. Atsakovė neneigė tiek ieškovo piniginio įnašo, tiek ir indėlio darbu ginčo namo statyboje. Nors liudytojai R. R. (atsakovės dukra), V. K. (atsakovės brolis) nurodė, kad šalys savo finansus tvarkė atskirai, šią aplinkybę labai akcentavo ir atsakovė teismo posėdžio metu, tačiau pažymėtina, kad visi liudytojai byloje patvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, be to, aplinkybė, kad šalys ir tvarkė savo finansus atskirai, negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių apie šalių ketinimą bendrai įgyti būstą bendram gyvenimui panaudojant abiejų šalių turimus finansus ir išteklius.

27. Atsakovė taip pat neigė, kad ji kartu su ieškovu įgijo 77/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, kad kaip ir butą, žemę ji pirko sau kaip asmeninę nuosavybę.

28. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad 77/231 dalys žemės sklypo buvo įgytos S. A. (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neneigė, kad tuo metu, kai buvo ketinama įsigyti žemės sklypo dalis, atsakovė buvo išvykusi, o ieškovas pardavėjai K. M. perdavė 110 Eur kaip avansą dėl žemės sklypo dalies įsigijimo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja K. M., kuri nurodė, kad pinigus (avansą) gavo iš A. M. Likusi pinigų dalis 800 Eur buvo pervesti pačios atsakovės, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl šio žemės sklypo dalies įgijimo į bendrą dalinę nuosavybę. Žemės sklypo dalys įgytos netrukus po gyvenamojo namo dalies įgijimo, šalys abi sutarė, kad žemės prie namo reikia ir aplinkybės, kad tik atsakovė sumokėjo pinigus už žemės sklypo dalis nepaneigia šalių susitarimo dėl bendro turto įgijimo. Tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys ir veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys bendromis jėgomis ir lėšomis įgijo bei kūrė bendrą turtą, tą suvokė ir priėmė vienas kito dalyvavimą šiame kūrime (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

29. Taigi remiantis išdėstytomis bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti esant šalių ginčui reikšmingą faktų visumą, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant nustatytiems šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu 15,50 kv. m. bendro ploto priestatu, esantys (duomenys neskelbtini), ir 77/231 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstamas ieškovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

30. Ieškovas laiko, kad jo dalis ginčo turte yra ½ ir prašo turtą atidalinti, priteisiant už atsakovei atitenkančią turto dalį, piniginę kompensaciją.

31. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 21 500 Eur kompensaciją, kuri sudarė ½ dalį ginčo turto vertės atimant atsakovės jam pervestus 11 000 Eur. Ginčo turto rinkos kaina buvo nustatyta ieškovo pateiktoje UAB „A.“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad vertinamo turto rinkos vertės kaina yra 65 000 Eur. Tokia ginčo turto vertė nepaneigta byloje esančiais duomenimis, atsakovė šios ginčo turto vertės neginčijo, todėl pripažintina, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga.

32. Tokiu būdu, visumoje įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes apie ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimą laikotarpį, ieškovo turtines ir fizines (statybos darbų organizavimas medžiagų įgijimas ir pan.) galimybes ir pripažintina, kad šalių prisidėjimas ir įnašai buvo lygūs, todėl galima vadovautis lygių dalių prezumpcija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios – po ½ dalį turto.

33. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio šalys nepalaiko santykių, ginčo gyvenamajame name kartu negyvena, vienas kito atžvilgiu nėra nusiteikę geranoriškai, santykiai yra konfliktiški, todėl spręstinas klausimas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės vienam bendrasavininkių priteisiant turtą, atitinkamai kitam piniginę kompensaciją už tenkančią bendros dalinės nuosavybės dalį.

34. Kompensaciją, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Ieškovas patikslintu ieškiniu to ir prašo. Taigi įvertinus aptartus duomenis ieškovui iš atsakovės priteistina 21 500 Eur (65 000:2 = 32 500 ir atimant 11 000 Eur, kuriuos atsakovė jau yra pervedusi ieškovui) kompensacija.

35. Teismas, taip pat, nori atkreipti dėmesį, kad ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-159-916/2022 bei nurodė, kad ieškovas šioje byloje iš esmės pagerino atsakovei priklausantį turtą ir šis ieškovo indėlis yra pakankamas, kad būtų konstatuotas šalių siekis įgyti ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad šias aplinkybes ieškovo atstovas nurodė tik baigiamųjų kalbų metu, o CPK 253 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovas ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu visada įrodinėjo būtent šalių ketinimą, siekį ir norą įgyti turtą kartu gyvenant nesusituokus, vedant bendrą ūkį, kuriant bendrą gyvenimą, kooperuojant savo asmenines lėšas ir darbą, turint tikslą įgyti ir valdyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Būtent šios aplinkybės ir buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu bei būtent visumos šių aplinkybių konstatavimui teismui pakanka byloje įrodymų padaryti išvadą buvus šalių susitarimą įgyti ginčo turtą bendrąją daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek aukščiau minėtoje nutartyje, tiek 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, konstatavo, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo, tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovas tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir kaip minėta, iš esmės tik baigiamųjų kalbų metu rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl aplinkybių, kurios buvo nurodytos tik baigiamųjų kalbų metu.

Dėl procesinių palūkanų

36. Ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 3520,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 2500 Eur už advokato teisinę pagalbą, 10,65 Eur duomenų iš VĮ Registrų centras gavimas, 500 Eur už atliktų statybos darbų sąmatų parengimą ir 510 Eur žyminis mokestis, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.

Pripažinti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu 15,50 kv. m. bendro ploto priestatu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 77/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atidalinti ieškovo A. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovui A. M. iš atsakovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21 500 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) piniginę kompensaciją už ieškovui A. M. tenkančio turto dalį, o atsakovei S. A. paliekant asmeninėje nuosavybėje natūra nekilnojamuosius daiktus: butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu 15,50 kv. m. bendro ploto priestatu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 77/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės S. A. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3520,65 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.