Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-621-356/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. D., antstolis L. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Pareiškėjas J. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2022 m. sausio 11 d. pateikė antstoliui L. J. ne skundą, kuris turėjo būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas, o prašymą atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus vykdymo veiksmus, todėl neįgijo teisės, numatytos CPK 510 straipsnio 4 dalyje, tiesiogiai su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą. Nesutikimą argumentuoja tvirtindamas, kad 2022 m. sausio 21 d. teismui teiktame skunde aiškiai nurodė, jog antstoliui 2022 m. sausio 11 d. pateikė skundą dėl tos aplinkybės, kad antstolis pareiškėjo naudai iš skolininkės D. D. pagal tris vykdomuosius dokumentus labai ilgai nevykdo priverstinio išieškojimo iš skolininkės sutuoktinio V. D. gaunamos nuolatinės išmokos – pensijos, kurią pastarasis gauna iš VSDFV (CPK 667 straipsnis). Apeliantas taip pat teigė, kad skundžiama teismo nutartis yra šališka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

13. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo J. V. antstoliui L. J. pateikto 2022 m. sausio 11 d. skundo turinio, pareiškėjas nurodė antstoliui, kad skolininkės D. D. sutuoktinis V. D. iš VSDFV gauna nuolatines išmokas – pensiją ir antstolio prašė pasiūlyti raštu pareiškėjui su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo 2022 m. sausio 11 d. antstoliui L. J. pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip CPK 510 straipsnyje numatytas skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi jame nėra nurodytas joks konkretus skundžiamas antstolio L. J. procesinis veiksmas – patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. sausio 11 d. antstoliui L. J. pateiktas skundas vertintinas kaip pareiškėjo prašymas atlikti procesinį veiksmą – atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnyje. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolį L. J. su skundu dėl antstolio veiksmų, atitinkančiu tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtino, jog jis pateikė antstoliui CPK 510 straipsnyje numatytą skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau antstolis jo neišnagrinėjo, todėl pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolio veiksmų teikti tiesiogiai teismui.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstoliui galimai neišsprendus pareiškėjo 2022 m. sausio 11 d. prašymo, pareiškėjas turėjo teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka teikti skundą dėl antstolio neveikimo, tačiau toks skundas turėjo būti teikiamas ne tiesiogiai teismui, bet paduodamas antstoliui. Tik antstoliui netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio neveikimo ar jo neišsprendus per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjas įgytų teisę teikti skundą dėl antstolio neveikimo tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

17. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl galimo teisėjo šališkumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Taigi aplinkybė, kad atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, nors netinkamu teisės normos pagrindu (taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o turėjo atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą), tačiau iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.