- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- ATP-590-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02827-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 361 (trijų šimtų šešiasdešimt vieno) euro dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 19 d., 23.38 val., vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas lengvas – 0.60 promilių girtumo laipsnis, šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą iš dalies panaikinti ir sumažinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 mėn. ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį teismo nuožiūra apelianto naudai.
Apeliantas skunde nurodo, kad nutarime neteisingai nustatyta aplinkybė, jog jis per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad nepadarė jokio tos pačios rūšies pažeidimo ir tai matyti iš administracinių teisės pažeidimų pažymos. Apeliantas teigia, kad sutinka su baudos paskyrimu, tačiau mano, jog teisės vairuoti atėmimas 1 metams yra per griežta priemonė. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams bus labai apsunkinta M. K. gyvenimo kokybė, kadangi jis dirba pagal individualios veiklos pažymą ir darbo sutartį UAB „M“, darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, asmeniui yra būtina kelis kartus per savaitę darbo reikalais iš Palangos, kurioje gyvena, vykti į Vilnių ir kitus miestus. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo asmenybę, galiojančių nuobaudų ir teistumo nebuvimą, tai, kad apeliantas yra socialiai atsakingas, laiku moka mokesčius, pagal galimybes aukoja labdarai ar žmonėms, patekusiems į bėdą. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į apelianto sveikatos būklę, rimtas ligas, kuriomis apeliantas serga nuo 2010 metų ir tai, kad lankymasis pas medikus, naudojantis viešuoju transportu, bus itin apsunkintas. Apeliantas taip pat nurodo, kad išgertos dvi vyno taurės galėjo sureaguoti su nuolat vartojamais steroidiniais ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, kurie paskirti apeliantui gydantis, taip pat – surūkyta cigarete. Skunde pažymima, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, apeliantas manė nedarantis nusižengimo, kadangi jautėsi gerai, pasitikrino alkotesteriu ir vadovavosi susidariusia nuomone dėl matyto video reportažo, kuriame du visuomenės atstovai pietų metu išgėrė taurę vyno ir po 20 minučių sėdo prie vairo. Apeliantas pabrėžia, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, supranta jo socialines bei administracines pasekmes ir dėl išmoktos pamokos apskritai nusprendė nebevartoti alkoholio, o ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tokiam ilgam laikui. Sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, būtų realizuotas proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, teismai, spręsdami dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, turi tirti ne tik tai ar egzistuoja formalios sąlygos, bet turi vertinti visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis spręsti ar yra pagrindas konstatuoti, kad jau buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Skunde nurodo nesutinkantis su sunkinančios aplinkybės – tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymu antrą kartą per metus. Apeliantas teigia, kad jo padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas už kitus toks pačios rūšies pažeidimus, per įvykį niekas nenukentėjo, nepadaryta žala asmenų sveikatai, nepadaryta turtinė ar neturtinė žala, niekas pretenzijų dėl įvykio nereiškia, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Apelianto manymu, byloje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą neatimti teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui. Akcentuojama, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis dėl pažeidimo yra lengvinanti aplinkybė, reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už pažeidimą ribose. Apelianto požiūriu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuobaudos taikymas ilgesniam laikui, neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su jo specialybe, tiek su darbo funkcijų atlikimu, šeimos gyvenimo kokybe, sveikatos būkle ir būtų neproporcinga bei nesąžininga apelianto atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka. Tačiau apeliantas ginčija administracinės nuobaudos pagal nurodytą ATPK straipsnį paskyrimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.
Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad M. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas konstatuotas ir įrodytas pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.
Apeliaciniu skundu apygardos teismo prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, panaikinti ar mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas teismų praktikoje vertinamas kaip šiurkštus teisės pažeidimas, o transporto priemonės vairavimas neblaiviam – savaime parodančiu neatsakingą asmens, kaip vairuotojo, požiūrį bei didelį asmens pavojingumą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015). Vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam sukeliama grėsmė kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Kiekvieno vairuotojo pareiga – išmanyti Kelių eismo taisykles ir sąžiningai jų laikytis, įvertinant tiek savo, tiek kitų asmenų saugumą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, nesvarbu į išgertą alkoholio kiekį, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Apygardos teismas pabrėžia, kad net ir esant lengvam neblaivumui, M. K. privalėjo adekvačiai įvertinti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes ir tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kurios taikymas neišvengiamai sukels jam nepatogumus. Suvokdamas šias aplinkybes ir vis tiek pasirinkdamas vairuoti išgėręs, asmuo prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. M. K. elgesys vertintinas kaip lengvabūdiškas, neapgalvotas, neatsakingas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad asmuo, vairuodamas neblaivus, kartu vežė ir kitą asmenį. Šiame kontekste apygardos teismas įvertina ir tai, kad pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui ir šeimai, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles, sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Teismas įvertina skunde nurodomas aplinkybes dėl M. K. sveikatos būklės, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nurodytą informaciją ir antrą kartą jos vertinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė M. K. yra būtina užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Pabrėžtina, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai, interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 126 straipsnio ir 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-440-1020/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime pakankamai įvertino M. K. darbo interesus, sveikatos problemas ir paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą konkrečiomis aplinkybėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. vairavo naktį, kai eismo sąlygos yra natūraliai sudėtingesnės dėl prasto matomumo. Taigi pasirinkdamas vairuoti išgėręs, apeliantas parodė didelį nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Pažymėtina, kad nors padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Nei aplinkybė, jog dėl administracinio teisės pažeidimo neatsirado reali žala, kad niekas nereiškia pretenzijų dėl pažeidimo šioje byloje nesudaro pagrindo peržengti paskirtos minimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos ar apskritai šios priemonės netaikyti ir dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Pabrėžtina, kad M. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad pažeidimas nesukėlė jokios realios žalos ir dėl to gali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas, rodo, jog asmuo nesuvokia savo neteisėto elgesio pavojingumo, pažeidimo esmės ir neadekvačiai vertina įvykio reikšmę. Teismas pozityviai vertina M. K. teiginius apie tai, kad jis pasimokė iš šio įvykio, tačiau toks asmens požiūrio išreiškimas pats savaime nereiškia ir neužtikrina, kad nuobaudos tikslai šiuo momentu jau yra realizuoti.
Pažymėtina, kad M. K. praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka būtent už KET pažeidimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės yra reikšmingos charakterizuojant asmenį, į jas atsižvelgiama ne kaip į galiojantį baustumą administracine tvarka, tačiau kaip į objektyvius duomenis, rodančius, jog asmuo nepaiso savo neleistino elgesio sukeliamų padarinių, nedaro teigiamų išvadų ir toliau dalyvauja transporto priemonių eisme, pažeisdamas visuotinio saugumo taisykles. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios rūšies administraciniu teisės pažeidimu pagal teismų praktiką laikomas ne tik analogiško (t. y. šiuo atveju, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje uždrausto) administracinio teisės pažeidimo padarymas. Šiuo atveju tos pačios rūšies administraciniais teisės pažeidimais laikytini kiti Kelių eismo taisykles pažeidžiantys ir M. K. per metus padaryti pažeidimai. Taigi atmetamas apelianto argumentas dėl to, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą tinkamai įvertinta M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į ją atsižvelgta skiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą ir ji negali turėti lemiamos reikšmės skiriant nuobaudą. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. K. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 30¹ straipsnį, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti griežtą nuobaudą, kai nubaustieji prisipažįsta ir gailisi, nėra sunkinančių aplinkybių, įprastai skiriama 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tad pirmosios instancijos teismo nutarimas ir šia prasme teisingas ir nuoseklus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-32-626/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1251-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1052-562/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-968-312/2014). Apygardos teismo įvertintų ir aptartų aplinkybių kontekste, M. K. paskirtas 1 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra vertinamas kaip proporcingumo principo reikalavimus atitinkanti administracinė nuobauda, kurios švelninti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pabrėžtina, kad būtent šios teisės terminuotas atėmimas yra efektyviausia priemonė pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodytos administracinės nuobaudos tikslus ir užtikrinti prasmingą administracinės atsakomybės taikymą, įvertinant M. K. padaryto pažeidimo pobūdį.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta nuobauda nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti apelianto M. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.