- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-599-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00696-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Ieškovas
- N. V.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir A. Š. bei trečiojo asmens V. Š. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š., trečiajam asmeniui V. Š., dėl išlaidų, panaudotų svetimo turto sukūrimui bei pagerinimui, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteisti solidariai 5420,53 Eur pinigines lėšas, panaudotas atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimui, 6 proc. dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. su trečiuoju asmeniu V. Š. sudarė santuoką, kuri jau yra nutraukta. Dar iki santuokos sudarymo ji su V. Š. nutarė pasistatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kuriame planavo gyventi. Atsakovai patys pasiūlė statytis namą jiems priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), o po santuokos sudarymo žadėjo tą žemės sklypą padovanoti ieškovei ir V. Š. lygiomis dalimis. Statybos darbai prasidėjo 2018 m. Gyvenamojo namo statybai ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas, įgytas iki santuokos sudarymo bei lėšas, kurias uždirbo bendro gyvenimo su V. Š. metu. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog statybinių medžiagų įsigijimui ji išleido 4458,53 Eur, augalų, kurie buvo pasodinti atsakovams priklausančiame žemės sklype, įsigijimui išleido 962,00 Eur, viso ji investavo 5420,53 Eur savo asmeninių lėšų. 2020 m. rugsėji mėnesį ieškovė ir jos sutuoktinis buvo atsakovų paprašyti išsikelti, žemės sklypo dalis jai nebuvo padovanota.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. Š. ir A. Š. 2021 m. liepos 22 d. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės N. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog 1991 m. jie paveldėjo savo tėvų sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai pardavė turėtą (kartu su A. Š. broliu) savo namo dalį (duomenys neskelbtini), ir už gautus pinigus nusprendė pasistatyti namą. Atsakovų teigimu, ieškovė N. V. prie statybų neprisidėjo nei darbu, nei finansiškai.
3. Trečiasis asmuo V. Š. 2021 m. rugsėjo 2 d. atsiliepimu į ieškinį su N. V. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad su ieškove N. V. santuokoje pragyveno apie 6 mėn., iki 2020 m. sausio mėn. Namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo statomas jo tėvų A. ir A. Š. lėšomis, N. V. prie to neprisidėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. Š. ir A. Š. ieškovės N. V. naudai 1987,21 Eur už be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1987,21 Eur sumą nuo 2021 m. birželio 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Likusi ieškinio dalis atmesta ir iš ieškovės N. V. atsakovei A. Š. priteistos 136,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė N. V. ir trečiasis asmuo V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau bendrauti pradėjo nuo 2017 m. vasario 18 d. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. vasaros pradėjo dirbti atsakovams priklausančiame žemės sklype, pastatė akmeninę tvorą, prie vasarinio namelio įrengė terasą. Rudenį atsakovai pasiūlė jiems statytis namą atsakovui priklausančiame žemės sklype, sakydami, kad po santuokos sudarymo jiems padovanos jų pasistatytą namą. Atsakovai turėjo miško, jie davė medieną, kurią tvarkėsi patys. 2018 m. gegužės mėn. pradėjo kasti pamatus, buvo daromos perdangos, statomas namo karkasas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, vertindamas įrodymus, pripažino, kad yra pagrindas pripažinti įrodytomis sumas, kurios yra nurodytos ieškovės N. V. vardu išrašytais mokėjimo nurodymais, ir tai sudaro 1 987,21 Eur. Pinigų sumos, nurodytos ieškovės pateiktuose parduotuvių kvituose, teismo vertinimu, nepagrindžia kitos dalies ieškovės reikalavimų, nes iš jų negalima spręsti apie nupirktas prekes, jų panaudojimą.
5. Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pardavė gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, A. Š. pateikė įrodymus apie tai, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 29 d. banko sąskaitoje turėjo pinigų ir grynais pinigais nuėmė 21700 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės A. Š. teiginiais, jog ji taip pat prisidėjo piniginėmis lėšomis prie namo statybos, nes nuimtos sumos leidžia spręsti, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens bei liudytojų I. J., P. Š., A. N. ir kt. parodymai.
6. Vertindamas įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti visa 5420,53 Eur suma nėra pagrįsta neginčijamais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad ieškovė prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie namo statybos, tačiau, kaip minėta, jos prašoma priteisti 5420,53 Eur suma nėra įrodyta, nepateikta neginčijamų duomenų, jog ieškovės pinigai buvo naudojami tvenkinio įžuvinimui, pušelių pirkimui ir kt.
7. Teismas nurodė, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, o taip pat ir liudytojai nurodė, kad statybinių medžiagų pirkimo kvitai buvo laikomi daugeliui žinomoje vietoje – lauko virtuvėlės spintelės stalčiuke ir ieškovė juos paėmė. Šie teiginiai nėra pagrįsti neginčijamais įrodymais, tačiau kita vertus, jie ir nėra paneigti. Akivaizdu, kad ieškovė ginčo laikotarpiu pati turėjo skolų, ką pagrindžia Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. priimtas sprendimas už akių, iš kurio matyti, kad iš ieškovės buvo UAB „Admituras“ buvo priteista 163,08 Eur skola bei netesybos už daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susidariusi nuo 2018 m. kovo mėnesio. Be to, jos atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. vykdomojo rašto pagrindu, nes ieškovė laiku nemokėjo buvusiam sutuoktiniui 2017 m. gegužės 9 d. teismo sprendimu patvirtintos kompensacijos sumos. Teismas pripažino, jog atsakovės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo itin didelės, ginčo laikotarpiu ieškovė neretai neturėjo darbinių pajamų, išlaikė nepilnametį sūnų bei Mažeikiuose nuosavybės teise turimą butą.
8. Teismas nesutiko ieškovės pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu (CK 6.501 straipsnis) ir sprendė, jog ginčo santykiams taikytinas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kuris reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. Įvertinęs įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų A. Š. ir A. Š. solidariai priteistina ieškovei 1 987,21 Eur, t. y. nepagrįstai įgytas turtas už ieškovės įdėtas asmenines lėšas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Atsakovai A. Š. ir A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovams priklausantį turtą, kad atsakovai nepagrįstai įgijo turto už ieškovės įdėtas asmenines lėšas bei kad ieškovės asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovams priklausantį turtą.
9.2. Atsakovai nurodo, kad jiems priklausančio turto pagerinimą, statybas, finansavo patys atsakovai, ką patvirtino į bylą pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas apie nuimamas sumas bei kvitai, patvirtinantys po grynųjų pinigų nuėmimo patirtas statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančias išlaidas, atsakovams priklausančio namo pardavimo dokumentai (lėšų kilmei įrodyti), kurie aiškiai patvirtina aplinkybę, jog atsakovai nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos iš savo lėšų vykdė ginčo turto statybas.
9.3. Byloje esantys duomenys, byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog statybines medžiagas pirkdavo ne tik patys atsakovai (nes jie yra garbaus amžiaus ir kai kurių tiesiog fiziškai negalėjo nupirkti, transportuoti), todėl už įsigytas medžiagas kvitai (statybos medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai) šeimos sutarimu buvo laikomi sodyboje esančiame pastate „Viralinė“. Dalį šių kvitų pavyko išsaugoti, o dalį savavališkai pasiėmė ieškovė ir jais bandė grįsti neva savo patirtas išlaidas. Kai kurių prekių įsigijimas pagal datas buvo atlikti tuo metu, kai ieškovė net negyveno atsakovams priklausančioje sodyboje dėl įvykusio konfliktų su tuomečiu sutuoktiniu.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė turėjo Mažeikiuose butą, kurį planavo parduoti, todėl šios medžiagos buvo įsigytos jos pačios buto remontui, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas ieškovės sūnus bei liudytoja L. A.. Be to, kad medžiagos negalėjo būti nupirktos atsakovų namui, patvirtina ir aplinkybė, kad kaip nurodo pati ieškovė ieškinyje, 2018 m. pavasarį atsakovas A. Š. pradėjo pjauti savo mišką statybinei medienai, todėl 2018 m. vasario 7 d. (tokiu šaltu metų laiku tokie darbai ir negali būti atliekami, tik uždaroje patalpoje, t, y. bute), todėl statybinis mišinys bei medienos impregnantas negalėjo ir nebuvo naudingas ir reikalingas atsakovų dar nepradėtame statyti name. Atsakovai maždaug gegužės mėnesį tik pradėjo kasti žemę pamatų įrengimui, todėl gegužės 30 d. įsigytas dažymo volelis, gruntas, tvirtinimo elementai, taip pat nebuvo reikalingi, juolab, kad ieškovė ieškinio 8 punkte pati nurodo, kad namo karkasas buvo pastatytas tik 2018 m. rudenį.
9.5. Atsakovai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagerino jiems priklausantį turtą, kadangi ginčo turtą jie gerino iš savo lėšų, kurias prekių įsigijimui ar statybos darbų apmokėjimui namiškiams visada duodavo atsakovė. Priešingai, ieškovės nurodytos lėšos buvo panaudotos jos asmeninio buto pagerinimui, be to, lėšų į banko sąskaitą ir grynaisiais pinigais pervesdavo/duodavo trečiasis asmuo (buvęs sutuoktinis) V. Š..
9.6. Teismas negalėjo konstatuoti, jog neva atsakovai nepagrįstai įgijo turto už ieškovės įdėtas asmenines lėšas, neįvertinęs ir nekvalifikavęs susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovų gyvenimo ginčo sodyboje metu. Kol ieškovė parduos savo turimą butą Mažeikiuose, susiras ir įsigis kitą būstą kartu su V. Š. Telšių rajone, atsakovai leido laikinai nuomos pagrindais pagyventi jiems priklausančioje sodyboje, o pagal draugišką susitarimą buvo sutarta, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu V. Š. padės puoselėjant sodybą, prižiūrint ją, kol nėra atsakovų, prisidės nupirkdami kai kuriuos namų apyvokos daiktus, kurie pradžioje reikalingi gyvenimui ieškovei ir V. Š., o vėliau liks atsakovams ir jų šeimos nariams, prisidės prie kitų tuo metu atliekamų gerinimo darbų. Be to ieškovė niekada nemokėjo už gyvenamo namo išlaikymą - elektrą, malkas, atsakovų užaugintas daržoves ir vaisius. Ieškovės nurodytos išlaidos ne tik buvo patirtos ne iš asmeninių santaupų, kadangi jų tuo metu ieškovė neturėjo, o iš sutuoktinio ir atsakovų lėšų, jos galimai buvo panaudotos savo asmeninio būsto Mažeikiuose pagerinimui, be to galėjo būti atliktos kaip nuoma už laikiną gyvenimą bei su namo išlaikymu susiję mokesčiai. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
9.7. Ieškovės pareikšti reikalavimai turėjo būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, nes šioje byloje kalbama apie ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio trečiojo asmens bendro turto padalijimą, o ne ieškovės asmenines lėšas. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens byloje esančiame priešieškinyje ieškovė nurodo, kad po santuokos sudarymo ji su V. Š. toliau įrenginėjo gyvenamąjį namą, tvarkė aplinką bei sodino augalus. Šioje byloje ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tais pačiais pagrindais, t.y. gyvenamojo būsto pagerinimu, aplinkos tvarkymu, išlaidomis už augalus, kurios, kaip nurodo ieškovė Mažeikių rūmų teisme jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, atliko kartu su savo vyru V. Š.. Nagrinėjamu atveju, tik santuokos nutraukimo byloje nustačius teisiškai reikšmingus faktus, turėjo (turėtų) būti sprendžiama dėl sutuoktinių reikalavimo teisės pripažinimo į trečiąjį asmenį, šios bylos atveju į atsakovus. Atsakovų nuomone, ieškinys nurodytais pagrindais apskritai negalėjo būti tenkinamas, nes priešingu atveju, tai turi būti laikoma nukrypimu nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ir ieškovė pagal ginčijamą pirmos instancijos teismo sprendimą nepagrįstai praturtėjo atsakovų sąskaita.
9.8. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. pajamų namo statybai neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi šiuo laikotarpiu ji praktiškai nedirbo, buvo išlaikoma trečiojo asmens. Kad pinigų ieškovė neturėjo ir jai reguliariai pinigus mokėjo tuometinis sutuoktinis, patvirtina ir banko pavedimai, o kai kurių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyti kaip mokėjimai už skolą patvirtina aplinkybę, jog V. Š. pervesdavo pinigus ieškovei apmokėti jos turimas skolas už butą.
9.9. Teismas nevertino, kad ieškovė ginčo laikotarpiu 2017 - 2020 turėjo nepilnametį vaiką, kurį turėjo išlaikyti, kaip pati nurodė, 2017 m. - 2018 m. atliko savo asmeninio buto Mažeikiuose remontą, turėjo įsiskolinimą 1600 Eur, kuris buvo vykdomas priverstine tvarka, pagal pateiktus socialinio draudimo laikotarpius 2017 m. nuo rugsėjo 11 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė nedirbo, 2018 ir 2019 m., t. y. nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. taip pat nedirbo, o nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki lapkričio 29 d. gavo nedarbo išmoką, 2020 m. nuo sausio 20 d. iki sausio 31d. turėjo nedraudiminį laikotarpį, nuo 2020 m. vasario 17 d. iki kovo 3 d. gavo nedarbo išmoką, nuo 2020 m, rugsėjo 20 d. iki spalio 5 d. turėjo nedraudiminį laikotarpį. Ieškovės nurodytos išlaidos, netgi jei jos ir būtų buvusios panaudotos atsakovų turto pagerinimui, negali būti laikomos asmeninėmis ieškovės lėšomis.
Šalies argumentai
10. Trečiasis asmuo V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Asmeninių lėšų ieškovė į atsakovų turtą neįdėjo, kadangi lėšų ieškovė neturėjo, buvo išlaikoma trečiojo asmens, o atsakovų turtas buvo gerinamas atsakovų lėšomis, ieškovės pateiktos pastato statybos, aplinkos prie namo gerinimo aplinkybės, susiklosčiusių santykių tarp ieškovės ir atsakovų bei trečiojo asmens interpretacija kyla tik iš subjektyvios ieškovės pozicijos.
10.2. 2020-09-11 ieškovė ir trečiasis asmuo gavo atsakovų pasirašytą notarinį pareiškimą dėl išsikėlimo iš ūkinio pastato su visais daiktais. Šis faktas taip pat liudija, kad atsakovai niekada neplanavo perleisti pastatą ar jo dalį bei žemės sklypą ieškovei. Ieškovė turėjo Mažeikiuose butą, kurį planavo parduoti, todėl dalis medžiagų, už kurias ieškovė prašė priteisti ir pirmos instancijos teismas priteisė, buvo panaudoti jos asmeninio buto Mažeikiuose remontui, o tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu ieškovės sūnus V. bei liudytoja L. A..
10.3. Kadangi ieškovė buvo išlaikoma trečiojo asmens, o be to ieškovė ieškinyje pati įrodinėjo, kad dar iki santuokos sudarymo ji ir trečiasis asmuo nutarė pasistatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kuriame planavo gyventi, taip pat 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu nuo 2017 m. vasaros vedė bendrą ūkį, t.y. dar iki santuokos sudarymo ieškovė buvo išreiškusi valią kartu kurti bendrą nuosavybę, o išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esančiame priešieškinyje ieškovė nurodo, kad po santuokos sudarymo ji su V. Š. toliau ūkio būdu įrenginėjo gyvenamąjį namą, tvarkė aplinką bei sodino augalus, todėl pareikšti reikalavimai yra susiję su sutuoktinių bendru turtu ir šios aplinkybės turėjo būti sprendžiamos tik santuokos nutraukimo byloje. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo. Nenustačius, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, konstatuoti, jog priteistos lėšos yra ieškovės asmeninė nuosavybė nėra pagrindo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė N. V. atsiliepimu į trečiojo asmens V. Š. apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors atsakovai neabejotinai taip pat prisidėjo piniginėmis lėšomis prie namo statybos, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad prie tos pačios statybos atitinkamai prisidėjo ir ieškovė, be to, atsakovų teiginiai apie tai, kad ieškovė yra pasisavinusi lauko virtuvės spintelės stalčiuje jų paliktus statybinių medžiagų pirkimo kvitus, nėra pagrįsti įrodymais.
11.2. Teismo išvados apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą yra padarytos įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą. Teismas taip nurodė ir argumentus, dėl kurių jis atmetė atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus bei jų pateiktus bylai įrodymus ir vadovavosi Ieškovės paaiškinimais bei jos pateiktais įrodymais.
11.3. Nors apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė jokių asmeninių lėšų į atsakovų turtą esą neįdėjo, be to, jokių asmeninių lėšų esą ir neturėjo, nes neva buvo jo išlaikoma, būtina dar kartą pažymėti, jog ieškovės indėlis į atsakovų turtą byloje yra įrodytas, be to, jis yra įrodytas ieškovės banko sąskaitų išrašais ir bankiniais mokėjimo pavedimais, kuriais ji apmokėjo už atsakovų naudai pirktas statybines medžiagas. Teismas, nekonstatavo, kad namas atsakovų sodyboje buvo statomas tik ieškovės lėšomis, dėl to byloje ginčo nėra. Tačiau tuo pačiu neteisinga neigti bet kokį ieškovės indėlį į šią statybą, kai bylos įrodymais jis yra įrodytas.
11.4. Ieškovės atsakovams pareikšti reikalavimai nėra ir nebuvo susiję su jos bei apelianto bendru turtu ir jie neturėjo bei negalėjo būti sprendžiami jų santuokos nutraukimo byloje.
12. Ieškovė N. V. taip pat teikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais, kaip ir atsiliepimas į trečiojo asmens apeliacinį skundą, todėl teismas pakartotinai šių motyvų nedėsto. Papildomai ieškovė nurodė, kad apeliantai nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl teismas bylos aplinkybes vertino netinkamai.
13. Atsakovai A. Š. ir A. Š. teikė atsiliepimą į trečiojo asmens V. Š. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad šalių apeliacinių skundų motyvai ir reikalavimai sutampa, prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.
14. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą su juo visiškai sutiko ir prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ir statiniai, tame tarpe ir 2018 m. pradėtas ir nebaigtas statyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Š.. Ieškovė N. V. ir trečiasis asmuo V. Š. susituokė 2019 m. rugsėjo 2 d., tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad bendrauti pradėjo nuo 2017 m. vasario 18 d. Ieškovės N. V. ir trečiojo asmens V. Š. santuoka nutraukta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu.
17. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovų priteista 1987,21 Eur už be pagrindo įgytą turtą, nurodydami, kad ieškovė neturėjo asmeninių lėšų, kurias galėtų skirti namo statybai, teigia, kad ieškovė pasisavino iš atsakovų kvitus, kuriais grindžia savo išlaidas bei argumentuoja, kad tuo metu ieškovė remontavo jai priklausantį butą Mažeikiuose, tad ieškovės pirktos medžiagos galimai buvo skirtos ieškovės buto remontui. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas neįvertino tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių, tad netinkami konstatavo, jog atsakovai nepagrįstai įgijo turto už ieškovės asmenines lėšas.
18. Nors ieškinio reikalavimus ieškovė grindė CK 6.501 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas tinkamai santykius kvalifikavo ir jiems taikė CK XX skyriuje numatytas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo nuostatas.
19. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K--68/2011).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą).
22. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktus).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės patirtos išlaidos turėjo būti vertinamos kaip nuoma už laikiną gyvenimą atsakovams priklausančiame name bei su namo išlaikymu susiję mokesčiai, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovei su trečiuoju asmeniu buvo leidusi gyventi atsakovams priklausančiame name, adresu Dygulių g.18, Kalnėnų k., Telšių r., ir ieškovė to neneigia, tačiau nėra duomenų, kad šalys buvo kaip nors susitariusios, jog ieškovė, pirkdama statybai reikalingas medžiagas ir įrangą, taip atsilygins už gyvenimą atsakovams priklausančiame name. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu vasaros namelyje, adresu Dygulių g.18, Kalnėnų k., Telšių r., gyveno tik nuo 2018 metų lapkričio mėnesio, o namo statybos darbai buvo pradėti 2018 m. pavasarį, tad tai papildomai patvirtina, kad laikotarpiu, kuomet ieškovė savo lėšomis pradėjo pirkti statybines medžiagas atsakovams priklausančio namo statyboms, tarp šalių nebuvo nei nuomos nei panaudos santykių.
24. Atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai, kad kai kurie mokėjimo kvitai galėjo būti užvaldyti pačios ieškovės juos paimant iš atsakovų, atmestini kaip neaktualūs. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ir nepriteisė išlaidų, kurias ieškovė grindė mokėjimo kvitais, tad apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl šios aplinkybės nepasisako. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik tas išlaidas, kurios pagrįstos mokėjimo pavedimais iš ieškovės N. V. asmeninės banko sąskaitos ir šių mokėjimo pavedimų ieškovė niekaip negalėjo pasisavinti iš atsakovų.
25. Liudytojų prieštaringi parodymai dėl ieškovės indėlio į namo statybas, kuriais apeliantai remiasi apeliaciniuose skunduose, vertintini kritiškai dėl jų asmeninių ryšių su bylos šalimis. Ieškovės kviesti liudytojai nurodė ieškovę turėjus lėšų ir prisidėjus prie namo statybų, atsakovų kviesti liudytojai nurodė, kad ieškovė prie darbų visiškai neprisidėjusi arba neturintys informacijos apie tai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad liudytojų paaiškinimai leidžia spręsti apskritai apie atsakovams priklausančio namo statybos faktą laikotarpiu nuo 2018 m. pavasario ir faktą, kad tuo metu ieškovė vedė bendrą ūkį su atsakovų sūnumi V. Š., tačiau jais nesiremtina vertinant faktą, ar ieškovė prisidėjo savo lėšomis prie namo statybos.
26. Apeliantai taip pat argumentuoja, kad trečiasis asmuo V. Š. ieškovei reguliariai pervesdavo lėšų, iš kurių ieškovė pirko statybines medžiagas, ieškovė neturėjo nuolatinio darbo, turėjo skolų, tad ieškovė neturėjo galimybės atsakovų namo statyboms leisti savo asmeninių lėšų.
27. Apeliacinės instancijos teismas vėlgi atkreipia dėmesį į prieštaringus atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus dėl ieškovės asmeninių lėšų. Nors tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad ieškovė visiškai neturėjo pinigų ir buvo netgi remiama trečiojo asmens V. Š., tačiau kartu nurodė ir aplinkybę, kad ieškovė vis dėl to mokėjo iš savo sąskaitos už tam tikrus darbus, tačiau jai tie pinigai buvo atiduodami. Taip pat atsakovai ir trečiasis asmuo, nurodė, kad ieškovė savo ruožtu remontavo jai priklausantį butą Mažeikiuose, o ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas sietini su buto Mažeikiuose remontu, o ne su atsakovų namo statybomis, t. y. apeliantai iš esmės teigia, kad ieškovė turėjo lėšų, tačiau jas skyrė savo turto remontui. Tokie paaiškinimai leidžia labiau tikėti ieškovės teiginiais ir patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę savo asmeninėmis lėšomis įgyti atsakovų namo statyboms reikalingas medžiagas.
28. Faktą, kad ieškovė turėjo finansines galimybes savo asmeninėmis lėšomis pirkti atsakovų namo statyboms reikalingas medžiagas, ieškovė grindė argumentu, kad iki 2017 metais turėjusi apie 4000 Eur santaupų, ieškovė pateikė duomenis, kad per 2017 metus ieškovė, dirbdama Šiaulių darbo rinkos mokymo centre, uždirbo 4052,24 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gavo 3651 Eur, dirbdama draudimo konsultante „Aviva“ uždirbo 2376,97 Eur, tai pat ieškovė dirbusi UAB „E.“ ir gavo 2109,29 Eur pajamų, taip pat pateikti įrodymai (ieškovės banko sąskaitų išrašai), kad ieškovės nepilnamečio sūnaus tėvas reguliariai teikė išlaikymą nepilnamečiam ieškovės sūnui ir ieškovė gaudavusi valstybės išmokas už vaiką. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo didelės, kad ji tuo metu išlaikė ir savo nekilnojamąjį turtą Mažeikiuose bei savo nepilnametį sūnų, taip pat turėjo nedidelių skolų, tačiau ieškovės pateikti įrodymai apie darbines pajamas ir turimas santaupas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė vis dėl to turėjo finansines galimybes skirti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sumą (1987,21 Eur) atsakovų namo statyboms.
29. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad 2019 metais trečiasis asmuo V. Š. išties ieškovei atlikdavo mokėjimo pavedimų, kurių paskirtyse nurodyta „ūkio išlaidoms“, „ūkiui bendram“, „žmonai už tvarką“, „gražiems batukams“, „katino gydymui“ ir kt., tačiau šie mokėjimo pavedimai leidžia spręsti apie trečiojo asmens V. Š., kaip ieškovės sutuoktinio, prisidėjimą prie bendro ūkio išlaidų ir asmeninių tarpusavio išlaidų, bet ne apie ieškovės išlaikymą ar konkrečių lėšų gražinimą. 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. trečiasis asmuo ieškovei atliko pavedimus atitinkamai 150 Eur ir 560 Eur sumai (paskirtis „skola“). Ieškovė pateikė duomenis, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. ieškovė iš savo sąskaitos išsigrynino 560 Eur, ir tai patvirtina ieškovės teiginius apie ieškovės trečiajam asmeniui paskolintas sumas, kurias trečiasis asmuo gražindavo pavedimais ieškovei. Tai kartu leidžia atmesti trečiojo asmens argumentus, kad šiais pavedimais jis ieškovei pervesdavo lėšas, kurias ieškovė skyrė atsakovų namo statyboms.
30. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovė tuo metu remontavo jai priklausantį butą Mažeikiuose, tad ieškovės pateikti duomenys dėl statybinių medžiagų įsigijimo, pagrindžia išlaidas buto Mažeikiuose remontą, o ne prisidėjimą prie atsakovams priklausančio namo statybų.
31. Rungtyniškumo (rungimosi) civiliniame procese principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.
32. Tad šiuo atveju, atsakovai, teigdami, kad ieškovė savo asmenines lėšas skyrė jai priklausančio buto Mažeikiuose remontui, šias aplinkybes ir turėjo įrodyti. Ieškovė nurodė, kad butą Mažeikiuose remontavo 2017 metais, ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais grindžiama patenkinto reikalavimo dalis, kaip jau minėta, datuojami nuo 2018 m. vasario 7 d. t. y., po ieškovės nurodyto jai priklausančio buto remonto pabaigos bei atitinka atsakovų namo statybos laikotarpį. Tad nors byloje ir pati ieškovė patvirtina faktą apie jai priklausančio buto remontą, tačiau atsakovai neįrodė, kad prekės, įsigytos pagal ieškovės byloje pateiktus mokėjimo pavedimus, buvo panaudotos būtent ieškovės buto remontui. Ieškovės pateikti mokėjimo pavedimų kvitai yra datuojami laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. tai visiškai atitinka atsakovų namo statybų periodą, kurį nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo.
33. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai dėl ieškovės pareigos reikalavimus teikti byloje dėl santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu V. Š., nes pareikšti reikalavimai susiję su sutuoktinių bendru turtu. Iš Liteko duomenų matyti, kad ieškovės N. V. ir trečiojo asmens V. Š. santuoka nutraukta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu pagal pareiškėjų V. Š. ir N. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys išsprendė santuokoje įgyto turto pasidalinimo klausimus ir sutarties 3.4. punkte šalys susitaria, kad kiekvienos šalies vardu atidarytos banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai, indėliai, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės ir, po šios sutarties sudarymo į sąskaitas įnešamos lėšos, indėlių papildymai ar nauji indėliai, pensijų fondų papildymai ar nauji fondai, investicinių fondų papildymai ar nauji fondai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės yra ir bus asmeninė ją iki santuokos ir santuokos metu atidariusios arba įsigijusios šalies nuosavybė. Sutarties 4.2 punkte šalys patvirtino, kad skolų bei kitų finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturi. Trečiasis asmuo V. Š. byloje neteikė savarankiškų reikalavimų dėl ieškovės lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be to, didžioji dalis mokėjimo pavedimų iš ieškovės sąskaitos atlikti dar iki santuokos su trečiuoju asmeniu V. Š.. Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakovams asmenine nuosavybe priklausančio turto pagerinimo ieškovės asmeninėmis lėšomis be teisinio pagrindo, tad nėra pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad ieškovė turėjo šio ieškinio reikalavimus teikti byloje dėl santuokos nutraukimo bylos, kurioje atsakovai nebuvo bylos šalimis.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 280 Eur išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą bei 280 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistina 280 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens ieškovės naudai priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje