Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Inai Visockienei, Ingai Janušauskienei, Viktorijai Stanienei ir Laurai Rimeikei,

dalyvaujant ieškovei N. V., ieškovės atstovams advokatams Virginijai Vainorienei ir Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š., trečiajam asmeniui V. Š. dėl išlaidų, panaudotų svetimo turto sukūrimui bei pagerinimui, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja L. A. parodė, kad nuo 2012 m. gerai sutaria su ieškove N. V., ją apibūdino kaip labai darbščią, tvarkingą. 2019 m. spalio mėn. vyko į sodybą (duomenys neskelbtini) pasiimti katino ir matė, kad sodyba labai tvarkinga, gražus namas, gražiai apželdinta aplinka. Sodyboje buvo viena N. Tuo metu namas buvo su stogu ir langais, pirmas aukštas buvo pilnai įrengtas, rūsys ir antras aukštas dar buvo įrenginėjami. Aplinka buvo tvarkoma, aplink tvenkinį buvo pasodintos pušelės. N. visada gražiai kalbėdavo apie V., uošvius. Sodyboje yra buvusi tik vieną kartą, bet visą namo statymo eigą matė socialiniame tinkle „Facebook“, nes N. dažnai keldavo nuotraukas. Kiek N. prisidėjo prie namo statymo, žino tik iš jos pasakojimo. Ieškovė jai pasakodavo, kad ji su V. statosi namą, kad ji pirko ir rinkosi plyteles ir kita, kad pirko medelį, samdėsi tą patį vaikiną, kuris jos bute dėjo įtempiamas lubas, kad ir name jas sudėtų. Liudytojos teigimu, 2017-2020 m. N. (duomenys neskelbtini) negyveno, nes ji ėjo kelis kartus į ieškovės butą aplankyti jos sūnų G. Žino, kad N. V. savo bute (duomenys neskelbtini) darėsi remontą dar būdama santuokoje su V. Taip pat parodė, jog laikotarpiu 2017-2020 m. N. dirbo valytoja naftos gamykloje, medelyne, visada skųsdavosi, kad labai sunkiai dirba, bet buvo ir momentų, kai nedirbo. Taip pat N. jai skundėsi, kad visus savo pinigus, santaupas išleido namo statyboms ir dabar nebeturi darbo, nebeturi pinigų.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 2-3 metus jo krikšto mama A. Š. paprašė padėti padaryti remontą name (duomenys neskelbtini). Viskam vadovavo V., su juo derino ką ir kaip reikia padaryti. Dirbo maždaug 3 mėn. iki N. Ir V. vestuvių. N. V. name labai retai būdavo, į vidų neįeidavo, visada būdavo lauke, dirbdavo su kompiuteriu. Kad N. būtų dirbusi prie namo, nematė, matė, tik kai ravėjo daržą. Jis yra dirbęs statybose, todėl padėjo atsakovei turėdamas laiko, už darbą pinigų neprašė. Visas medžiagas jis pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten surašydavo ant lapo, o V. nuvažiavęs į parduotuvę sumokėjo už prekes. Kad V. sumokėjo už pirktas prekes žino iš to, jog skambino į parduotuvę pardavėjui ir domėjosi, ar jau sumokėta. Pirko glaistą, špaklių, klijus, dažus. Kartu padėdavo darbuotis sūnus L. N.. Padarė sienų, grindų, o vietomis ir lubų apdailą. Kas pirko plyteles, tapetus nematė ir nežino, tik yra matęs, jog N. kartu V. išvažiuodavo pirkti tapetų, plytelių, o visą kitą pirko jis. Namą statė gyvenimui, o kas žadėjo gyventi, nežino, bet žino, jog namas priklauso krikšto mamai A. Š..

Liudytojas V. Ž. parodė, kad su N. V. susipažino 2017 m. rudenį. Tais metais uošviai A. Š. su A. Š. ir jo brolio šeima buvo pardavę būstą ir ruošėsi statyti namą (duomenys neskelbtini) kaime, kur rinkdavosi visa šeima. Uošviai turėjo svajonę, pastatyti ten sodybą, kur galėtų visi susirinkti. Uošviai nebuvo sakę, kad namą statytų V. ir N. Statybos prasidėjo 2018 m. pavasarį. Kas ir ką pirko nežino. Pagrindinis darbų vykdytojas buvo V. Jis padėjo mūryti pamatus, statyti sienas, dengti stogą ir kitus smulkius darbus. Uošviai namą statė iš už parduotą namą gautų pinigų. Žinojo, kad jei uošvienė eidavo į bankomatą išsiimti pinigų, tai visada kažkas eidavo kartu, nes ji nelabai gaudosi technologijose, elektroninės bankininkystės neturi. Kai reikėdavo kažką pirkti statyboms, uošvienė duodavo grynų pinigų arba kuris nors jų pirkdavo iš savo banko sąskaitos, parveždavo čekius, o uošvienė iškart pinigus atiduodavo grynais. Kad N. būtų kažką pirkusi, nežino. Buvo atvejis, kad uošvienė N. davė pinigų sumokėti elektrikams, o ši pabėgo su tais pinigais į (duomenys neskelbtini). Uošvienė jau ruošėsi kreiptis į policiją, bet N. jos atsiprašė, o ar grąžino pinigus, nežino. Visus čekius laikė kaime, viralinėje, aplanke. Po kurio laiko A. Š. pasakė, kad dingo aplankas su čekiais, o tuo metu sodyboje gyveno viena N., nes V. buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo N. Ieškovė niekada nedirbo prie namo statybos, ji tik degindavosi prie prūdo, jokių pietų negamino. Namo statybose dirbo visa giminė, jei darbų būdavo mažiau, tai dirbdavo jis, uošviai ir V. Už darbą niekas nemokėjo, dirbo draugiškai. Kad N. būtų kažką pirkusi statyboms, nežino. Didžiąją dalį medžiagų pirko V., kažkiek pirko ir jis. Teigė girdėjęs, kad N. planuoja parduoti butą (duomenys neskelbtini) ir pirkti kitą sodybą. Žino, kad V. duodavo pinigų N. jos reikmėms.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad su N. V. susipažino 2017 m. rudenį. N. prie statybų neprisidėjo, nes jai tai skaudėjo koją, tai dantį. Po santuokos su V. jie pradėjo pyktis, ji viską mėtė ir daužė, gadino ne savo turtą. Tėvams pardavus namą, buvo nuspręsta kaime statyti kitą namą, kad būtų kur visai giminei susirinkti. Namo statybos prasidėjo 2018 m. Pavasarį buvo ruošiama mediena, o rudenį jau uždengtas stogas. Ir šiuo metu namas nėra iki galo įrengtas. V. gavus darbą (duomenys neskelbtini), kad nereiktų važinėtis, jis apsigyveno kaime, o po darbų ten ir darbuodavosi. Po santuokos N. irgi ten apsigyveno, atsivežė keletą daiktų. Gyventi jie žadėjo laikinai, žadėjo pirkti sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje N. gyveno tik kelis mėnesius su V., keletą kartų buvo pabėgusi nuo jo. Ar N. investavo kiek nors savo pinigų į statybas, nežino. Jos mama A. Š. sunkiai gaudėsi informacinėse technologijose, todėl jai reikėdavo padėti išimti pinigus iš bankomato. Žino, kad visas statybas finansavo atsakovė A. Š.. Statybines medžiagas pirkdavo V., jos vyras V., mama. Žino, kad V. rinkosi plyteles, bet gali būti, kad kartu vyko ir N. Mokėjimo kvitus laikė sodyboje, viralinėje. Po to kvitai dingo, juos paėmė N., kuri išvykdama, supjaustė lubas, paėmė atsakovės jai duotus pinigus, apie 1 000 – 1 500 Eur, kurie buvo skirti elektrikui. Sodyboje pušelės yra pasodintos jau 20-30 metų, V. taip pat buvo nupirkęs kelias pušeles. N. išrovė jų pasodintas gėles ir persodino į kitą vietą, išrovė alyvą, jazminą, vilkdalgius. Tos sodybos šeimininkai yra A. ir A. Š., bet į sodybą atvažiuodavo visi artimieji. Apie N. V. finansinę padėtį nežino.

Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad žemė (duomenys neskelbtini) priklauso jo seneliams A. ir A. Š., jis ten leisdavo vasaras. Vėliau atsakovai nusprendė pasistatyti namą, kad visiems būtų kur susirinkti. Namą statė jo seneliai, o jis padėjo pilti pamatą, dengti stogą. Prie namo statybų taip pat prisidėjo V. Ž., seneliai ir V. Š. N. statybose buvo, bet prie statybų darbų neprisidėjo. Jo žiniomis, statybą finansavo seneliai iš pinigų, kuriuos gavo už parduotą namą (duomenys neskelbtini). Statybos prasidėjo jau pardavus namą (duomenys neskelbtini). Visas medžiagas pirko močiutė A. Š. su jo tėvu. Žino, jog ten laikinai gyveno jo tėtis ir N.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir statiniai, tame tarpe ir 2018 m. pradėtas ir nebaigtas statyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Š..

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. V. ir trečiasis asmuo V. Š. susituokė 2019 m. rugsėjo 2 d., tačiau bendrauti pradėjo nuo 2017 m. vasario 18 d. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. vasaros pradėjo dirbti atsakovams priklausančiame žemės sklype, pastatė akmeninę tvorą, prie vasarinio namelio įrengė terasą. Rudenį atsakovai pasiūlė jiems statytis namą atsakovui priklausančiame žemės sklype, sakydami, kad po santuokos sudarymo jiems padovanos jų pasistatytą namą. Atsakovai turėjo miško, jie davė medieną, kurią tvarkėsi patys. 2018 m. gegužės mėn. pradėjo kasti pamatus, buvo daromos perdangos, statomas namo karkasas.

Ieškovė pateikė įrodymus – mokėjimo nurodymus, sąskaitas faktūras, kasos čekius, kuriais grindė išleistas savo asmenines lėšas, panaudotas namo statybai. Ieškovė N. V. pateikė mokėjimo nurodymus ir kasos kvitus bei sąskaitas faktūras, kuriais grindė savo išleistas asmenines lėšas namo statybai. Teismas, vertindamas įrodymus, pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti įrodytomis sumas, kurios yra nurodytos ieškovės N. V. vardu išrašytais mokėjimo nurodymais, ir tai sudaro 1 987,21 Eur. Pinigų sumos, nurodytos ieškovės pateiktuose parduotuvių kvituose, teismo vertinimu, nepagrindžia kitos dalies ieškovės reikalavimų, nes iš jų negalima spręsti apie nupirktas prekes, jų panaudojimą.

Atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pardavė gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, A. Š. pateikė įrodymus apie tai, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 29 d. banko sąskaitoje turėjo pinigų ir grynais pinigais nuėmė 21 700 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės A. Š. teiginiais, jog ji taip pat prisidėjo piniginėmis lėšomis prie namo statybos, nes nuimtos sumos leidžia spręsti, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens bei liudytojų I. J., P. Š., A. N. ir kt. parodymai.

Vertindamas įrodymus, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti visa 5 420,53 Eur suma nėra pagrįsta neginčijamais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad ieškovė prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie namo statybos, tačiau, kaip minėta, jos prašoma priteisti 5 420,53 Eur suma nėra įrodyta, nepateikta neginčijamų duomenų, jog ieškovės pinigai buvo naudojami tvenkinio įžuvinimui, pušelių pirkimui ir kt.

Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, o taip pat ir liudytojai nurodė, kad statybinių medžiagų pirkimo kvitai buvo laikomi daugeliui žinomoje vietoje – lauko virtuvėlės spintelės stalčiuke ir ieškovė juos paėmė. Šie teiginiai nėra pagrįsti neginčijamais įrodymais, tačiau kita vertus, jie ir nėra paneigti.

Akivaizdu, kad ieškovė ginčo laikotarpiu pati turėjo skolų, ką pagrindžia Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. priimtas sprendimas už akių, iš kurio matyti, kad iš ieškovės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 163,08 Eur skola bei netesybos už daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų ir bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susidariusi nuo 2018 m. kovo mėnesio. Be to, jos atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. vykdomojo rašto pagrindu, nes ieškovė laiku nemokėjo buvusiam sutuoktiniui 2017 m. gegužės 9 d. teismo sprendimu patvirtintos kompensacijos sumos.

Be to, teismas pripažįsta, jog atsakovės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo itin didelės, ginčo laikotarpiu ieškovė neretai neturėjo darbinių pajamų, išlaikė nepilnametį sūnų bei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turimą butą.

Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso, toliau – ir CPK, 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

Ieškovė savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.501 straipsniu, kuris nustato, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita, t. y. reiškiamas reikalavimas atlyginti už daikto pagerinimą, esant nuomos santykiams.

Teismas nesutinka su tokiu pažeistų ieškovės teisių gynimo būdu ir sprendžia, jog ginčo santykiams taikytinas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kuris reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 ir kt.).

Įvertinęs įrodymus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys tenkintinas tik iš dalies, iš atsakovų A. Š. ir A. Š. solidariai priteistina ieškovei 1 987,21 Eur, t. y. nepagrįstai įgytas turtas už ieškovės įdėtas asmenines lėšas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas, todėl patenkinu s ieškinį iš dalies, nuo priteistos sumos ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 122,00 Eur žyminis mokestis ir 1 260,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Ieškovės reikalavimai patenkinti 36,66 procentų, todėl ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 506,64 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovai taip pat turi teisė į atmestų reikalavimų daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė A. Š. pateikė įrodymus, kad advokatui sumokėjo 1 010,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, todėl iš ieškovės jos naudai priteistina atitinkamai 63,34 procentai (nepatenkintų ieškovės reikalavimų dalis) patirtų bylinėjimosi išlaidų – 642,76 Eur (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai leidžia atlikti šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019).

Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei A. Š. priteistina 136,12 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 229, 263, 268-270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų A. Š. ir A. Š. solidariai ieškovės N. V. naudai 1 987,21 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 21 ct) už be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 987,21 Eur sumos, nuo 2021 m. birželio 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės atsakovei A. Š. 136,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.