Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-03-18 · Administracinė byla Nr. AS-211-415/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
AS-211-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04066-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriui, Lietuvos valstybė, atstovaujama Registrų centro, Registų centras, Klaipėdos filialas, "Registrų centras"
Trečiasis asmuo
V. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-211-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04066-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J.), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2003 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), versijos data 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 nuosavybės teisę (pasibaigusią bendrąja daline nuosavybe) teisėta, o po 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 versijos datos nuosavybės teisę įrašytą Centrinio duomenų banko išrašuose iki 2019 m. liepos 11 d. 15:50:20, naują nuosavybės teisę: bendrosios dalinės nuosavybės teisę pripažinti neteisėta, kuri padaryta neteisėtu veikimu (priskiriant po 2 vnt. lauko tualetų dalimis); 2) išreikalauti iš atsakovo Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2003 m. gautos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), pridėtos 1987 m. liepos 2 d. bylą su istorinėje dalyje esančiais dokumentais; 3) pripažinti atsakovo VĮ Registrų centro į 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą prašymą 2003 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), pradėtos 1987 m. liepos 2 d. bylą neteisėta; 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pateikti trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti, kokių dokumentų pagrindu yra įrašomi duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką sistemingai nuo 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 iki 2019 m. liepos 11 d. 15:50:20, kai tokių duomenų nėra nei 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), pradėtos 1987 m. liepos 2 d., nei į 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pateiktos 2003 m. bylos duomenyse; 6) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu išregistruoti pareiškėjos mamos V. V. žemės sklypai, turėję indentifikacinius numerius apmokestinamųjų laikotarpių kaip, pavyzdžiui 1999 m. sausio 1 d.–1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities VMI Kretingos skyrius: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 7) priimti sprendimus daiktinei teisei įregistruoti pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį Lietuvos Respublikos vardu civilinėje byloje Nr. 2-1116-206/2013, pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. patikslintą pareiškimą „Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo civilinė byla Nr. 2- 1116-206/2013“ su teismo atžyma „GAUTA Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. G01-1829 Sekretoriaus parašas“, kuria nustatyta, kad „pareiškėja jau be jokio teismo sprendimo turi teisę į palikimą ir yra savo mirusių tėvų turto paveldėtoja“ į šiuos žemės sklypus: 1) 0,30 ha namų valdos, Kretingos raj. valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkis Nr. 168 (J. V.); 2) 0,61 ha namų valdos, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ (V. V.); 3) 3,00 ha asmeninio ūkio, 1993 m. balandžio 15 d. Kretingos rajono, Darbėnų apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimas (J. V.); 4) 2,89 ha neatlygintinai, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymo Nr.418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ (V. V.) žemės sklypų formavimo procedūrai atlikti ir jų riboms įregistruoti; 8) taikyti restituciją natūra kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams adresu: (duomenys neskelbtini), naikinant 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data atliktus preliminarius matavimus ir administracinius aktus dėl V. J. nuosavybės teisės į žemę 2,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir dalies 0,20 ha namų valdos pardavimo iš 0,61 ha namų valdos žemės sklypo, t. y. 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 16258, 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1718-(l.3), kurie buvo priimti 2004 m. gegužės 15 d. kadastro duomenų nustatymo data, suformavus preliminariais matavimais naują namų valdos žemės sklypą 0,61 ha pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei naikinant esamą įvardintų žemės sklypų teisinę registraciją; 9) išsiaiškinti, kokių dokumentų pagrindu atliktas įregistravimas ir po to tokių duomenų išregistravimas: 2012 m. lapkričio 7 d. (15:23:54) VĮ Registrų centras „Paieška pagal fizinį asmenį“ su istorija nuosavybė Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kai tokiam daiktui žemės sklypui pareiškėja G. D. nuosavybės neturėjo ir neturi. Pareiškėjos nuosavybė pastatai (gyvenamas namas be žemės); 10) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini), inventorinis (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pradėtos 1987 m. liepos 2 d. versijos data 2003 m. birželio 30 d. 10:01:17, sudarymo data 1996 m. lapkričio 2 d. žemės sklypas pagal esantį byloje žemės sklypo planą, kurio plotas 0,7972 kv. m, iš kurio 0,6100 kv. m priklausė pareiškėjai (tėvų buvo valdomas) su pasibaigusia bendrąją daline nuosavybe buvo neregistruotas ir kodėl įregistruotas tik 0,6100 kv. m ploto, o ne 0,7972 kv. m; 11) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir/ar kokiu pareiškėjos įgaliojimu 2010 m. gegužės 20 d. VĮ Registrų centras buvo įregistruotas 0,41 ha namų valdos žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini). kurio plotas neatitiko pareiškėjos disponuojamoje kadastrinėje byloje nurodyto žemės sklypo ploto duomenis; 12) priteisti pareiškėjai 230 tūkst. Eur turtinės ir 600 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą; 13) išreikalauti iš atsakovo VĮ Registrų centro 2003 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. 44-60269 Kretingos rajono notarų biuro; 14) išsiaiškinti, kokio dokumento pagrindu V. J. viena 2010 m. gegužės 20 d. įregistravo savo dalį 0,2000/0,6100 ha namų valdos, būdama kaip bendrasavininkė su pareiškėja, kodėl jai suteikta dar ir tokia išskirtinė teisė užimti beveik 0,4000 ha žemės ploto savo statiniais ir sodu užsodintu apie 2000 metus, kuri yra valstybinė žemė (apie 0,2000 ha).

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą per 14 kalendorinių dienų nuo minėtos nutarties kopijos įteikimo dienos pašalintini nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Pareiškėjai išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai dėl aplinkybių pripažinimo bei sprendimų priėmimo daiktinei teisei įregistruoti (1, 2 ir 5 pareiškėjos reikalavimai) nenagrinėjami administraciniame teisme, todėl pareiškėjai pasiūlė tokių reikalavimų nereikšti. Papildomai nurodė, jog pareiškėja reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą atsakyti, kokių dokumentų pagrindu yra įrašomi duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką sistemingai nuo 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 iki 2019 m. liepos 11 d. 15:50:20, kai tokių duomenų nėra nei 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pradėtos 1987 m. liepos 2 d., nei į 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pateiktos 2003 m. bylos duomenyse (3 pareiškėjos reikalavimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Išaiškino, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymą nagrinėjo VĮ Registrų centras ir atsakė 2019 m. spalio 23 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir sprendimas), pateikė pareiškėjai atsakymą, tačiau, jeigu pareiškėjos netenkino šis atsakymas, pareiškėja turėjo formuluoti reikalavimą, prašydama teismo jį panaikinti. Pareiškėjai apsisprendus dėl šio reikalavimo, t. y. prašant panaikinti ginčijamą individualų sprendimą, pareiškėjai pasiūlė svarstyti klausimą dėl reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Be to, iš pareiškėjos pridėtų dokumentų, nustatė, kad VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. atsakymas pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta (Nr. RE128122758LT) ir įteiktas 2019 m. spalio 26 d, o skundą teismui pareiškėja pateikė 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl minėto rašto pateikti.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėja reiškė reikalavimus išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (4, 7, 8, 9 ir 11 reikalavimai). Pažymėjo, kad teismas aiškinasi svarbias aplinkybes nagrinėdamas bylą ir jas išsiaiškinęs, priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų sprendimų rūšių. Todėl pareiškėjos reikalavimai, kuriais ji prašo kažką išsiaiškinti, negali būti nagrinėjamos bylos dalyku. Pareiškėjai siūlytina tokių reikalavimų nereikšti ir skundo reikalavimus formuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti sprendimų rūšis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad vienu iš reikalavimų pareiškėja prašė priteisti 230 000 Eur turtinę ir 600 000 Eur neturtinę žalą (dviems institucijoms). Akcentavo, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl pareiškėją įpareigojo aiškiai išdėstyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjos, teigiančios, kad ji dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Atkreipė pareiškėjos dėmesys į tai, kad pareiškėjai tenka pareiga įrodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir turtinei žalai pagrįsti pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės ir pagrįsti prašomą priteisti neturtinę žalą. Be to, iš šio pareiškėjos reikalavimo nebuvo aišku, iš kurios institucijos (institucijų) pareiškėja prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjos reikalavimas taikyti restituciją ir panaikinti esamą įvardintų žemės sklypų registraciją (6 pareiškėjos reikalavimas) galėjo būti nagrinėjamas tuo atveju, jei pareiškėja prašytų panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu įregistruoti duomenys nekilnojamojo turto registre, bet pareiškėja tokių reikalavimų nepareiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pareiga yra nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, taip pat aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą. Pareiškėjos teismui pateiktas procesinis dokumentas didelės apimties, surašytas labai painiai ir neaiškiai, jame apstu įvairiausių faktų, susijusių su galimai nagrinėtais civiliniais ginčais, į skundo turinį „įkeltos“ pareiškėjos galimai institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galimai formuluotais pareiškėjos prašymais, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais, pareiškėjos galimai teismams teiktų procesinių dokumentų ištraukos su reikalavimais ir pridėtų dokumentų sąrašais, aptarti pareiškėjos trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktos V. J. veiksmai, Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus veiksmai ir pareiškėjos teikti prašymai, ištraukos iš laikraščių. Akcentavo, kad pareiškėjo skundo turinys turi būti aiškus, konkretus ir susijęs su skunde reiškiamais reikalavimais, pvz., jeigu pareiškėjas prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimta individualų administracinį aktą, jis turi pareiga skunde aiškiai nurodyti, kodėl, jo nuomone, skundžiamas aktas yra neteisėtas.

Šalies argumentai

Pareiškėja trečiuoju suinteresuotu asmeniu skunde nurodė V. J., tačiau iš skundo turinio nebuvo aišku, kokiu būdu bylos išsprendimas turėtų įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys turi tokias pačias teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.), todėl pareiškėjai pasiūlė svarstyti V. J. dalyvavimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtinybę šioje byloje (ABTĮ 12 str.), taip pat pareiškėja turėjo pareikšti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.). Pažymėjo, kad iš skunde nurodytos pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso, nustatė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai išaiškino, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, skundas pareiškėjos pasirinkimu gali būti paduotas ir pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą, t. y. Regionų apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 12 str., 31 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas, tuo atveju, jeigu pareiškėja reiškė reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto individualaus akto panaikinimo, ji turėjo sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriame šalindama teismo nurodytas aplinkybes dėl pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. skundo, teigė, jog skundas yra surašytas aiškiai ir įvardintos aplinkybės pagrįstos dokumentais ir įstatymais. Nurodė, kad VĮ Registrų centras viršijo savo kompetenciją ir šiuo atveju yra pažeistos visos teisės aktų nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalintini nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2020 m. sausio 21 d. pateikė teismui prašymą, kuriame papildomai suformulavo prašymą panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą. Taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimas yra neobjektyvus, visiškai klaidingas ir, pareiškėjos įsitikinimu, yra visiškas institucijos neveikimas (neteisėtas veikimas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja šalindama skundo trūkumus, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį ir prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymą.

Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kodėl pareiškėjos netenkina prašomas panaikinti sprendimas. Be to, iš pareiškėjos neaiškiai dėstomų pareiškėjos aplinkybių teismas darė išvadą, kad pareiškėjos dėstomos aplinkybės susijusios su galimai jos nuosavybės teisių netekimu, žemės sklypų suformavimu, V. J. veiksmais padidinant jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir sprendė, kad iš skundo bei jo patikslinimo nėra aišku, kaip tai susiję su atsakovų veiksmais. Atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nagrinėja administracines bylas, kurių sąrašas pateiktas ABTĮ 17 straipsnyje, tačiau nenagrinėja bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.) ir jeigu pareiškėja nori inicijuoti ginčą dėl pažeistos nuosavybės teisės, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino kitų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nenurodė, iš kurių dviejų institucijų pareiškėja prašė priteisti 230 000 Eur turtinę ir 600 000 Eur neturtinę žalą, nenurodė civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėja buvo pakartotinai įpareigota pašalinti skundo trūkumus pagal minėtoje nutartyje pateiktą išaiškinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė 2020 m. sausio 21 d. prašymą, kuriame prašė apginti jos „labai sistemingai daug metų (16 metų, nuo 2003 m.) pažeistas įstatymų ginamas teises ir įstatymų ginamus interesus, teisėtus lūkesčius, užtikrinti“ pareiškėjos „Konvencinę ir Konstitucinę teisę į teisingą gynybą, patiriant ilgalaikį sistemingą psichinės ir fizinės gerovės žalojimą, diskriminaciją, orumo žeminimą, V. J., jos artimųjų, jai prijaučiančių akivaizdoje, asmens duomenų paviešinimą, to nebūtų atsitikę, jei būtų elgiamasi teisiškai bei vadovaujantis padorumo, teisingumo, sąžiningumo principais, žmogiškumu.“

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad šalino skundo trūkumus, tačiau iš esmės ginčijo teismo padarytas išvadas dėl 2019 m. lapkričio 19 d. skundo turinio, nurodė esanti įsitikinusi, kad skundo turinys yra aiškus, aplinkybės įvardintos ir pagrįstos dokumentais, tuo pačiu nurodo nesutinkanti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. nutartyse nurodytų skundo reikalavimų skaičiumi ir toliau pareiškėja dėstė iš esmės anksčiau skunde ir jo patikslinime nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 23 d. prašyme nurodė reiškianti reikalavimą panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, tačiau nereiškė reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą jos prašymą išnagrinėti iš naujo, kaip tai buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. nutartyse, todėl sprendė, kad šiuo atveju teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjai jokių pasekmių, kadangi panaikinus nurodytą sprendimą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Be to, pareiškėja nenurodė nė vieno argumento, iš kurio būtų matyti, kodėl pareiškėja nesutinka su prašomu panaikinti sprendimu, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. nutartyse jai buvo išaiškinta, kad skundo turinys turi būti aiškus, konkretus ir susijęs su skunde reiškiamais reikalavimais ir kad, jeigu pareiškėja prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimta individualų administracinį aktą, ji turi pareigą skunde aiškiai nurodyti, kodėl, jos nuomone, skundžiamas aktas yra neteisėtas, akcentavo, kad iš painiai ir visiškai neaiškiai surašyto skundo bei jo patikslinimų iš viso nėra galimybės nustatyti, kuo ginčijamas sprendimas netenkina pareiškėjos, todėl konstatavo, kad skundas šiuo aspektu neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad nors pareiškėja nurodė įvertinusi turtinę žalą, kuri vidutiniškai siekia 14 375 Eur per metus (230 000 Eur už 16 metų), tačiau jokių šią žalą patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nenurodė visų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, į teismo reikalavimą nurodyti, iš kurių dviejų institucijų ji prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėja 2020 m. sausio 21 d. prašyme V. J. ir dvi institucijas, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. skunde nurodytas vienas atsakovas – VĮ Registrų centras, tačiau teigia, kad „skunde išdėstytos aplinkybės ir įterptas skundas teismui anksčiau dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus veiksmų/institucinio smurto“, taip pat minėtame prašyme nurodė, jog didelę moralinę ir materialinę žalą darė V. J., VĮ Registrų centro Kretingos skyrius, Kretingos žemėtvarkos tarnyba. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino ir skundo trūkumų, susijusių su prašoma priteisti turtine ir neturtine žala (pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skundo 12 reikalavimas).

Teismas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. skunde reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (2019 m. lapkričio 19 d. skundo 4 ir 5 reikalavimai). Sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama atsakyti, kokiu pagrindu jos nurodomi duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką ar prašydama pateikti V. J. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. 56/31519, tačiau institucija pareiškėjos reikalavimų netenkino, vilkino ar atsisakė tai padaryti, todėl šiuo atveju tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme kaip savarankiški skundo reikalavimai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priimti sprendimus daiktinei teisei įregistruoti (2019 m. lapkričio 19 d. skundo 7 reikalavimas) taip pat nenagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai.

Pareiškėja reiškė reikalavimą taikyti restituciją natūra kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams adresu: (duomenys neskelbtini) naikinant 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data atliktus preliminarius matavimus ir administracinius aktus dėl V. J. nuosavybės teisės į žemę 2,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir dalies 0,20 ha namų valdos pardavimo iš 0,61 ha namų valdos žemės sklypo, t. y. 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 16258, 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1718-(1.3), kurie buvo priimti 2004 m. gegužės 15 d. kadastro duomenų nustatymo data, suformavus preliminariais matavimais naują namų valdos žemės sklypą 0,61 ha pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei naikinant esamą įvardintų žemės sklypų teisinę registraciją (2019 m. lapkričio 19 d. skundo 8 reikalavimas).

Teismas iš šio reikalavimo formuluotės nustatė, kad pareiškėja prašė panaikinti Apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr.4-1718-(1.3). Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą, atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(l .3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytą žemę (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypai ir parduodant valstybinės žemės sklypo dalis, ir įpareigojimo atlikti veiksmus - suformuoti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui namų valdos 0,30 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3,00 ha asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą, 0,61 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,89 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista, todėl šio reikalavimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas, pareiškėjos reikalavimą dėl restitucijos taikymo nelaikė savarankišku reikalavimu, kadangi jis susijęs su ABTĮ 94 straipsnyje nurodytomis teisės akto panaikinimo teisinėmis pasekmėmis, kai atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės, o prašymą panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją taip pat nelaikė savarankišku skundo reikalavimu, nes tik tuo atveju, jeigu administraciniai aktai būtų panaikinti, galėtų kilti pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės.

Šalies argumentai

Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skunde nurodyti 6, 9, 10, 11 ir 14 reikalavimai, kuriais ji prašė teismo išsiaiškinti tam tikras pareiškėjos prašomas aplinkybes, nėra savarankiškais skundo reikalavimais, kadangi neatitiko ABTĮ 8 straipsnyje nurodytų galimų priimti sprendimų rūšių ir apie tai pareiškėjai išaiškino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi (II t., b. 1. 31­–34). O kitus pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skunde nurodytus reikalavimus reikalavimai dėl dokumentų išreikalavimo (2 ir 13) teismas laikė procesinio pobūdžio prašymais, kurie sprendžiami nagrinėjant administracinę bylą. Pažymėjo, jog pareiškėjos 2020 m. sausio 21 d. prašyme išdėstytas reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašė apginti pažeistas jos teises, neatitiko ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų priimti sprendimų rūšių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas du kartus, tačiau, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėja skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjos skundas laikė nepaduotu. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas ir jo priedai bei 30 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio grąžintini pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d., 38 str. 1 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjai išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 1, 4 d.).

III.

Pareiškėja G. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad VĮ Registrų centras savo neteisėtais veiksmais, neveikimu, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja įsitikinusi, kad 2019 m. lapkričio 19 d. skundas ir tai, kas jame išdėstyta yra aiškiai suprantama, tik teismas turi vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų.

Ginčijama teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, numatančia, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nustatęs, kad pareiškėja nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo tokių reikalavimų, pagal kuriuos teisme galėtų būti pradėta administracinė teisena, pareiškėja neatsižvelgė į teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus ir reikalavime, kuriuo ji turėjo apibrėžti ginčo ribas, paliko tą patį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį, atskirojo skundo argumentus ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kodėl pareiškėjos netenkina prašomas panaikinti sprendimas. Be to, iš pareiškėjos neaiškiai dėstomų aplinkybių teismas darė išvadą, kad pareiškėjos dėstomos aplinkybės susijusios su galimai jos nuosavybės teisių netekimu, žemės sklypų suformavimu, V. J. veiksmais padidinant jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir sprendė, kad iš skundo bei jo patikslinimo nėra aišku, kaip tai susiję su atsakovų veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus), pareiškėjos suformuluotas skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme administracine tvarka. Kadangi skundo trūkumas, susijęs su administracinio ginčo dalyko formulavimu (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), yra esminis, todėl nagrinėjamu atveju netinkamas jo suformulavimas trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą.

Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 9 d. nutartimi teismas nustatęs, kad pareiškėja nepatikslino skundo reikalavimų, dar kartą nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad reikalavimai skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kuris atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje, taip pat konkrečiai nurodyti aplinkybes, su kuriomis sieja prašomą atlyginti žalą.

Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjos skundas ir paaiškino pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo ir patikslintų skundų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. nutartimis pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šiose nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėja reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Būtent pareiškėjai kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Pažymėtina, nors pareiškėja taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja visiškai nedetalizavo, kuo remiantis ji nesutinka su šiuo sprendimu.

Iš pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą tiesiogiai susijęs su įpareigojimu viešojo administravimo subjektą jos prašymą išnagrinėti iš naujo, tokio reikalavimo nereiškė, taip pat pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. skunde reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (2019 m. lapkričio 19 d. skundo 4 ir 5 reikalavimai). Tačiau pareiškėja, kuriai pirmosios instancijos teismas du kartus nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodydamas, kad reiškiant reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, turi būti pateikti duomenys, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir tokius veiksmus VĮ Registrų centras vilkino ar atsisakė atlikti ir tik tada galima reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, paaiškinimų, kuriuos išdėstė atskirajame skunde ir šalindama skundo trūkumus suformulavo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, bet nenurodė šio reikalavimo pagrindo, t. y. nenurodė jokių argumentų, kuriais tokį reikalavimą pagrįstų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme kaip savarankiški skundo reikalavimai.

Taip pat pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama žalos, patirtos dėl, jos manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A619-444/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-1953/2013, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-198-415/2019).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja reikšdama reikalavimą atlyginti žalą, pakankamai aiškiai jį išdėstė, bet šiuo atveju neištaisė trūkumų dėl šio reikalavimo dėl to, kad nenurodė, kuo grindžiamas žalos atsiradimas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. nutartimis pareiškėjos skundo trūkumus aiškiai išvardino, taip pat nurodė, kaip pareiškėja juos gali pašalinti. Kaip minėta, iš nerišliai dėstomo skundo turinio nėra aiškus faktinis galimų reikalavimų pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė, dėl kokių priežasčių konstatuoja, kad pareiškėja nepašalino nutartyse nustatytų skundo trūkumų, savo išvadas pagrindė ABTĮ nuostatomis, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl to, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius minėtose nutartyse nurodytus skundo trūkumus, t. y. suformulavus konkrečius reikalavimus atsakovui, pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys