- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- AS-198-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00133-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl administracijos neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kuriuo prašė pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą šalia namo (duomenys neskelbtini) nugriovė neteisėtai ir pasiėmė jame buvusį turtą. Pareiškėjas prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlyginti dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų atsiradusią 1 982 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ginčas kilęs civilinių teisinių santykių srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismas nurodė, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija administracinių aktų, tačiau iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1. papunktis) bei organizuoti 1.1. papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2. papunktis). Teismas akcentavo, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-755-438/2017, LVAT 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-831-492/2017).
Teismo akcentavo, jog pareiškėjo nurodomi atsakovo, nors ir viešojo administravimo subjekto, atlikti veiksmai yra ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises. Atsakovo reikalavimas nugriauti ant valstybinės žemės savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Dėl ginčų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu ir įpareigojimu nugriauti laikinus statinius, priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) ne kartą savo nutartyse yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-98/2016; 2012 m. liepos 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-56-12). Kaip nurodė Specialioji teisėjų kolegija, reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl tokio pobūdžio reikalavimai yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-117/2017).
Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlyginti dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų atsiradusią 1 982,00 Eur turtinę ir 1 000,00 Eur neturtinę žalą teismas konstatavo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali buti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, o jų kompetencija bei nagrinėjamu bylų kategorijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15 straipsniuose. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Išimtis iš šios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kuomet ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Tuomet ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o būtent – atsakovo veiksmų įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išspręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6. 271 straipsnį atsiranda, jeigu savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kauno miesto savivaldybės darbuotojai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 vykdė ne taip, kaip pagal įstatymus privalėjo vykdyti: netinkamai įteikė raginimą nugriauti garažą, netinkamai konstatavo savavališkos statybos faktą, netinkamai nugriovė garažą ir pasiėmė jame buvusį turtą, neturėjo įstatymus atitinkančio priverstinio įvykdymo dokumento ir jo neįteikė antstoliui vykdyti, nesurašė paimto turto apskaitos akto, o, perduodant turtą UAB „Švara“, nesurašė turto apskaitos ir perdavimo akto.
2. Teismas, neteisėtai atsisakydamas priimti skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas žalos, patirtos dėl, jo manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Reikšdamas reikalavimą dėl pripažinimo, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą šalia namo (duomenys neskelbtini) nugriovė neteisėtai ir pasiėmė jame buvusį turtą, pareiškėjas iš esmės prašo atskirai konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, nors, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo yra tiriama ir vertinama, ar buvo visos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl to pasisakoma motyvuojamojoje sprendimo dalyje (ABTĮ 87 str. 4 d.). Pažymėtina, kad tokio reikalavimo kaip atskiro pareiškimas paprastai neturėtų būti vertinamas kaip skundo (pareiškimo) trūkumas ir taikomas trūkumų šalinimo procesinis teisinis institutas. Tokiais kaip šis atvejais teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakydamas dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, jei būtų pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo veiksmus, turėtų tai konstatuoti, tuo pačiu nurodydamas, kad toks reikalavimas nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas ir rezoliucinėje sprendimo dalyje padaryti išvadą tik dėl reikalavimo atlyginti žalą.
Šios bylos kontekste sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog ginčas kilęs civilinių teisinių santykių srityje, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, teisėjų kolegija pakartoja svarbias ginčo aplinkybes bylos teismingumui nustatyti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad, jiems nenugriovus statinių, šie statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis, ir statytojams (užsakovams) nenugriovus statinių organizuoti jų nugriovimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-831-492/2017, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409, kurio pagrindu, pareiškėjo teigimu, buvo nugriautas jo garažas, nurodė, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir tik Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai ar sprendimai, vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 ir priimti dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, gali sukelti pareiškėjui materialines teisines pasekmes.
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą viešojo administravimo subjekto veiksmais vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409, visiškai atitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas (vertinant tik bylos teismingumo aspektą). O tokios bylos yra teismingos administraciniams teismams (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).
Kartu su skundu nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas veikė įgyvendindamas nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises, kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Juo labiau, jei taip būtų, statiniai, kad ir pastatyti savavališkai, jei jie yra nuosavybės teisės objektai, galėtų būti griaunami tik teismo sprendimu. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių vyravimo faktą ir pripažįstama, kad byla teisminga administraciniam teismui.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija panaikina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. A. skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.