Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. eAS-831-492/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. T-117/2017Nutartis · 2017-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
eAS-831-492/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01728-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės admnistracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-831-492/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01728-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.1; 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama iš dalies panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti sprendimą negaliojančiu ūkinių pastatų, esančių sklype (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą pastatų, esančių sklype (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir uždrausti atlikti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)griovimo darbus iki kol bus išspręstas klausimas pagal pareiškėjos skundą šioje administracinėje byloje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos J. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), nesukeliančių jokių teisinių pasekmių, ir negalinčių būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Iš skundo turinio ir prie skundo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio teismas nustatė, kad juo Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1. papunktis) bei organizuoti 1.1. papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2. papunktis). Taigi, šiuo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu tik sudaromos prielaidos Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau pareiškėjai minėtu Sprendimu jokios teisės ir pareigos nenustatytos. Teismas sprendė, kad tik Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai ar sprendimai, vykdant skundžiamą Sprendimą ir priimti dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sukels pareiškėjai materialines teisines pasekmes. Padarė išvadą, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsisakęs skundą priimti, teismas nutarė grąžinti pareiškėjos J. K. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Pareiškėja J. K. dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu tik sudaromos prielaidos Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau pareiškėjai minėtu sprendimu jokios teisės ir pareigos nenustatytos. Pažymi, jog pareiškėja nebuvo supažindinta su jokiais Kauno miesto savivaldybės administracijos aktais, kurių pagrindu turi būti atliekami veiksmai – griaunamas jos gyvenamojo namo sklype esantis sandėliukas. Teigia, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra vienintelis administracinis aktas, kurio pagrindu turi būti atliekami veiksmai, turintys tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms naudotis jai priklausančiu turtu. Faktą, kad pareiškėja yra skundžiamos administracinės teisės normos adresatas patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos įspėjimas Nr. Nr. 04-7-735, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) namo gyventojams nugriauti jiems priklausančius sandėliukus arba šie darbai bus atlikti Savivaldybės lėšomis. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 tiek, kiek jis susijęs su ūkiniais pastatais, esančiais sklype (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Sprendimo 1.1. papunkčiu Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių (toliau – statiniai) statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis. To paties Sprendimo 1.2. papunktyje Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių (Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių) nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Viena vertus, iš ginčijamo akto matyti, kad jame nustatyti konkretūs įpareigojimai Kauno miesto savivaldybės administracijai, jame nėra konkrečiai įvardyti savavališkų statinių statytojai (užsakovai), be kita ko, neminima ir pareiškėja. Taigi, galima daryti išvadą, kad šis aktas jokių tiesioginių pasekmių pareiškėjai nesukelia – t. y. šiuo aktu pareiškėja nėra identifikuojama kaip savavališkų statinių statytoja, šiuo aspektu jai nesukuriama jokių pareigų, todėl iš esmės nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi teisinio pagrindo ginčyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409.

Antra vertus, vienu iš pareiškėjos skundo priedų yra Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo – Centro seniūnijos 2017 m. liepos 4 d. įspėjimas Nr. 04-7-135 medinių sandėliukų prie (duomenys neskelbtini) savininkams, kuriuo nagrinėjamu atveju yra ir pareiškėja, kuriame nurodyta pareiškėjai, jog per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos privalo nugriauti (pašalinti) pašalinti neįteisintus statinius – medinius sandėliukus (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodoma, kad nustatytu laiku nenugriovus neteisėtų statinių ir nesutvarkius statybvietės, Kauno miesto savivaldybės administracija šiuos darbus atliks savo lėšomis ir imsis priemonių, kad patirtos lėšos būtų išieškotos iš pastatų savininko (savininkų).

Iš pareiškėjo skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėja nesutinka, jog Kauno miesto savivaldybė turi teisę priimti tokio pobūdžio nurodymus pareiškėjai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad tik Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai ar sprendimai, vykdant skundžiamą Sprendimą ir priimti dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sukels pareiškėjai materialines teisines pasekmes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įsigilinęs į pareiškėjos skundo turinį bei išanalizavęs skundo priedu esančius dokumentus, turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjai tinkamai suformuluoti skundo dalyką (ABTĮ 33 str. 1 d.), t. y. skųsti tokį teisės aktą, kuris tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos teisiniam statusui, kadangi nebuvo akivaizdžių aplinkybių, kad pareiškėjos keliamas ginčas apskritai negali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, naikina Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir grąžina pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė