- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- eAS-669-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02082-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos UAB "Lidl Lietuva"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Advokatas Audrius Kairevičius 2016 m. gegužės 19 d. pateikė teismui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lidl Lietuva“ vardu pasirašytą skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai rašytinį pritarimą statinio projektui „Įstaigos (duomenys neskelbtini) ir bokšto su radijo antenomis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), griovimo projektas“ (toliau – griovimo projektas, Projektas); 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento 2016 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (9.51)2-916; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai rašytinį pritarimą griovimo projektui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Nutarčiai įsiteisėjus nutarė grąžinti 21,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už UAB „Lidl Lietuva“ skundą.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas panaikinti dokumentas – tai Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus architektės K. P. per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2016 m. balandžio 20 d. 15.26 val. priimta išvada sustabdyti statybą leidžiančio dokumento griovimo projektui išdavimo procedūrą iki Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priims sprendimą dėl pastato (duomenys neskelbtini) įrašymo (ar neįrašymo) į Kultūros vertybių registrą. Atsižvelgdamas į minėtos išvados turinį, teismas sprendė, kad nepaisant to, jog informacinėje sistemoje pareiškėją atstovaujančio projektuotojo UAB „Archprojektų valdymas“ pateikto ir sistemoje 2016 m. kovo 30 d. užregistruoto prašymo būsena pažymėta kaip „Nepatenkintas“, vis dėlto minėta išvada šis prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. šia išvada nebuvo priimtas galutinis sprendimas prašymą patenkinti (ir statybą leidžiančius dokumentus išduoti) arba prašymo netenkinti (ir statybą leidžiančių dokumentų neišduoti). Taigi, skundžiama išvada yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Ji savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-556/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS966-556/2015).
Teismas taip pat vertino, kad nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka skundo reikalavimas panaikinti Kultūros paveldo departamento 2016 m. balandžio 13 d. raštą, kadangi minėtas raštas teismui nebuvo pateiktas. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad advokatas A. Kairevičius pareiškėjos vardu 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas pateikti 2016 m. balandžio 13 d. rašto kopiją. Jau sekančią dieną, t. y. nesulaukus atsakymo iš Kultūros paveldo departamento, buvo pateiktas skundas teismui. Teismas nurodė, kad neturėdamas galimybės įvertinti šio rašto turinio, apskritai neturi galimybės spręsti, ar skundžiamas raštas gali būti administracinės bylos dalyku.
Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo išduoti rašytinį pritarimą griovimo projektui taip pat negali būti administracinės bylos dalyku, nes, pagal LVAT praktiką, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiami įrodymai, kad tuos veiksmus buvo atsisakyta atlikti (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės administracija dar nėra atsisakiusi pareiškėjai išduoti griovimo projektui statybą leidžiančius dokumentus.
Be to, teismas vertino, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Nustatyta, kad skundą pasirašė ir teismui pateikė advokatas A. Kairevičius. Prie skundo buvo pridėta advokato su pareiškėja pasirašyta atstovavimo sutartis. Iš pareiškėjos pusės minėtą sutartį pasirašė pareiškėjos valdybos narys M. K. ir pareiškėjos Nekilnojamojo turto departamento vadovas M. F.. Iš teismui pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašo (toliau – išrašas) nustatyta, kad M. K. yra pareiškėjos valdybos narys ir prokuristas, veikiantis pagal bendrąją prokūrą. Iš teismui pateiktų pareiškėjos įstatų nustatyta, kad pareiškėjos valdymo organai yra 4 narių valdyba ir vadovas (10 straipsnis, 13 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjos vardu negali veikti atskiras valdybos narys. M. K. vienas negali veikti ir kaip prokuristas, nes pagal bendrąją prokūrą, tam, kad prokuristas galėtų atlikti teisinius veiksmus pareiškėjos vardu, jis turi veikti kartu su kitais bendrosios prokūros prokuristais, nurodytais išraše. Vienasmenis pareiškėjos valdymo organas yra pareiškėjos vadovas, veikiantis pareiškėjos įstatų 15 straipsnyje („Kiekybinis atstovavimas“) nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad pareiškėjos vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš pareiškėjos valdybos narių ar prokuristu. Minėtas straipsnis taip pat numato, kad jeigu pareiškėjos vadovas yra valdybos narys, tai pareiškėjai atstovauja pareiškėjos vadovas ir kitas valdybos narys arba pareiškėjos vadovas ir prokuristas. Taigi, pareiškėjos vadovas jos vardu taip pat negali veikti vienas, nes pareiškėjos įstatuose įtvirtintas kiekybinis atstovavimas. Iš išrašo nustatyta, kad pareiškėjos vadovas ir valdybos narys yra R. D. R.-P. (R. D. R.-P.). Teismui pateiktas pareiškėjo vadovo ir valdybos nario K. R. J. J. (K. R. J. J.) M. F. 2016 m. sausio 18 d. išduoto įgaliojimo tik pirmasis puslapis, iš kurio matyti, kad M. F., veikdamas kartu su pareiškėjos vadovu ir (arba) valdybos nariu turi teisę atstovauti pareiškėją visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, VĮ Registrų centre, Gyventojų registro tarnyboje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir notarų biuruose. Taigi, M. F., veikdamas kartu su valdybos nariu M. K., pagal minėtą įgaliojimą (kiek galima matyti iš teismui pateikto šio įgaliojimo pirmojo lapo) neturi teisės atstovauti pareiškėją teismuose. Atitinkamai, neturėdamas tokios teisės, negali jos suteikti ir advokatui. Daryta išvada, kad skundą pareiškėjos vardu pasirašė ir teismui pateikė neįgaliotas (netinkamai įgaliotas) vesti bylą asmuo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą priimti atsisakyta kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir kaip paduotą, neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 7 punktas).
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti nagrinėti skundą.
Pareiškėja tvirtina, kad pateikė Administracijai prašymą (išduoti rašytinį pritarimą projektui), kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, į kurį atsakovė turėjo atsakyti pateikdama atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba atsisakymo tai padaryti priežastis. Toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ginčijamu atsakovės sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja mano, kad toks sprendimas akivaizdžiai daro įtaką pareiškėjos teisiniam statusui. Pareiškėjos nuomone, tai, kad pareiškėjai nebuvo atsakyta iš esmės nereiškia, kad toks sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tvirtina, kad pareiškėjos prašymas išspręstas tokiu būdu, kuris nėra numatytas teisės aktuose, t. y. atsakovė veikė ultra vires. Be to, sprendime nenurodyta jokių atsisakymo tenkinti prašymą motyvų, jis nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja mano, kad atsakovės veiksmai vertintini kaip vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti rašytinį pritarimą projektui. Pareiškėjos teigimu, spręsdamas skundo dalies dėl Kultūros paveldo departamento 2016 m. balandžio 13 d. rašto panaikinimo priėmimo klausimą teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, vien ginčijamo dokumento nepateikimas teismui negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti šį reikalavimą. Pareiškėja nurodo padavusi skundą teismui nesulaukusi, kol gaus ginčijamą sprendimą, kadangi siekė nepraleisti įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Ginčijamą Kultūros paveldo departamento sprendimą pareiškėja pateikė teismui kartu su atskiruoju skundu. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjai ištaisyti skundo trūkumus, susijusius su atstovavimo teise, kadangi iš pateiktų duomenų negalėjo daryti vienareikšmės išvados, jog skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą konstatavus, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, be to, paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo konstatavęs, jog šis sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negalintis būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Nusprendęs, kad Administracija nėra atsisakiusi tenkinti pareiškėjos prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, teismas nepriėmė nagrinėti ir reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjai rašytinį pritarimą statinio griovimo projektui.
Apeliacinės instancijos teismas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama rašytinio pritarimo statinio griovimo projektui. Ginčijamu sprendimu pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas, nurodant, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros stabdomos atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštą, kuriame Administracijos prašoma neišduoti jokių statybą leidžiančių dokumentų, susijusių su pareiškėjai priklausančiu statiniu, kol bus priimtas sprendimas dėl šio statinio įrašymo/neįrašymo į Kultūros vertybių registrą.
Pareiškėja akcentuoja, kad rašytinis pritarimas statinio griovimo projektui nebuvo suteiktas, nors jau yra suėjęs Statybos įstatyme numatytas tokio leidimo išdavimo terminas. Mano, kad Administracija peržengė savo kompetencijos ribas, išspręsdama prašymą teisės aktuose nenumatytu būdu (sustabdydama procedūrą neapibrėžtam terminui), todėl prašo panaikinti Administracijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjai rašytinį pritarimą griovimo projektui.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas Administracijos sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kadangi jai neapibrėžtam terminui yra apribota teisė įgyvendinti Projektą. Nors formaliai galutinis sprendimas dėl prašymo nėra priimtas, kadangi nurodoma, jog procedūra sustabdyta, tačiau realiai pritarimas Projektui nėra išduotas (ar atsisakyta pritarti), todėl pareiškėjos teisės yra suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tvirtinimu, Administracija nėra atlikusi jos kompetencijai priskirtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo tokius veiksmus atlikti yra priimtinas nagrinėti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).
Tokiu trūkumu šiuo atveju teisėjų kolegija laiko ginčijamo akto – Kultūros paveldo departamento 2016 m. balandžio 13 d. rašto Nr. (9.51)2-916 – nepateikimą teismui. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas nevykdė savo pareigos nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumą ir nepagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.
Tas pats pasakytina ir apie trūkumą, susijusį su pareiškėjos tinkamu atstovavimu teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, kadangi atstovavimo sutartį su advokatu pasirašę asmenys neturėjo teisės atstovauti bendrovę teismuose, o neturėdami tokios teisės negalėjo jos perduoti ir advokatui. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į bendrovės įstatuose nurodytą bendrovės atstovavimo formą. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos įstatus jos vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš bendrovės valdybos narių ar prokūristu. Jeigu bendrovės vadovas yra valdybos narys, bendrovei atstovauja jis ir kitas valdybos narys arba bendrovės vadovas ir prokūristas. Nustačius, kad atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė tik pareiškėjos valdybos narys ir prokūristas M. K. bei pareiškėjos darbuotojas, skundą atsisakyta priimti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų nustatytinas terminas skundo trūkumams šalinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008). Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu galima tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo akivaizdu, jog advokatas neturi teisės atstovauti pareiškėjos interesus teisme, todėl sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Perdėtai formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą (atitinkamai – ir suponuojančių bylos nutraukimą), neįvertinus iš to kylančių pasekmių, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai. Akcentuotina, kad pareiškėjos vardu atskirąjį skundą padavęs advokatas, be kita ko, pateikė teismui atstovavimo sutartį, pasirašytą uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ direktoriaus ir valdybos nario M. K.
Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos UAB „Lidl Lietuva“ skundo priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimą perduodama pagal kompetenciją iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.