Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Bigbank AS filialas, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1469, dėl atsakovo kaltės; nustatyti K. K. (asmens (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas periodinėmis išmokomis teikia nepilnametėms dukroms po 125 Eur mėnesinį išlaikymo iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise nepilnamečių dukrų lėšų tvarkytoja; pripažinti prievolę pagal 2015 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1502146/95pa trečiajam asmeniui asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavarde (b. l. 3–4).Santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindas – 2016 m. vasario 24 d. atsakovas buvo sulaikytas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose už tyčinius nusikaltimus (vagystes). Nuo atsakovo sulaikymo dienos šalys gyvena atskirai, atsakovas šeima nesirūpina, bendro ūkio neveda, negali gyventi pilnaverčio šeimyninio gyvenimo, šalių santykiai yra atšalę.Santuokoje su atsakovu gimė dvi dukros, kurios yra nepilnametės. Jos gyvena su ieškove, dukroms yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir tobulėti. Atsakovas išlaikymo savo dukroms neteikia, todėl iš jo turėtų būti priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 125 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienai, atsižvelgiant į vaikų poreikių lentelę.Šalys santuokos metu turto valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Ieškovė 2015 m. balandžio 30 d. su trečiuoju asmeniu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1502146/95pa. Kreditas buvo skirtas ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, todėl po santuokos nutraukimo, ši prievolė turėtų būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole.Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

II. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai

Atsakovas atsiliepimu prašo teismo ieškinį tenkinti ir civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Trečiasis asmuo atsiliepimu neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal 2015 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1502146/95pa asmeniškai atsakytų ir vartojimo kredito sutartį vykdytų ieškovė. Prašo bylą nagrinėti kreditoriui nedalyvaujant (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1469 (b. l. 5).Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1475-246/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje. Iš nuosprendžio matyti, kad atsakovas prieš tai jau buvo teistas 7 kartus. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-651-383/2016 atsakovo apeliacinį skundą atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).Būtent šio įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Vadinasi, ieškovės reikalavimas visiškai atitinka įstatyminį reglamentavimą.Ši prezumpcija nuginčijama – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių neginčijo ir pritarė ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Neįrodinėjo ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Todėl teismas neturi pagrindo ieškovės reikalavimo netenkinti.Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir atsakovo ieškinio pripažinimą, teismas nutraukia šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).Ieškovė su trečiuoju asmeniu 2015 m. balandžio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1502146/95pa (b. l. 13–14). Ieškovė nurodo, kad ši paskola buvo skirta jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Trečiasis asmuo ir atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo asmeniškai atsakytų ir kredito sutartį vykdytų ieškovė, todėl po santuokos nutraukimo, ši prievolė pripažintina ieškovės asmenine prievole.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo – valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovė nėra įregistravę savo vardu transporto priemonių (b. l. 9–10). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovė ir atsakovė savo vardu nėra įregistravę nekilnojamojo turto (b. l. 8).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).Ieškovė nurodė, kad abu nepilnametės dukros gyvena su ja, ir ieškovė viena rūpinasi nepilnamečių vaikų buitimi, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina kasdieninį auklėjimą, priežiūrą, kontroliuoja nepilnamečių vaikų mokymosi ir ugdymo procesą. Tarp ieškovės ir nepilnamečių dukrą yra artimas emocinis ryšys. Atsakovas neišreiškė pageidavimo auginti nepilnametes dukras, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausia atitiks vaikų interesus, nes šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Tokiai pozicijai neprieštaravo ir išvadą teikianti institucija.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 125 Eur išlaikymą nepilnametės dukroms, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nagrinėjamu atveju 125 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo iš atsakovo pakankamai vaikų poreikiams. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties.Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šalių dukroms yra 7 metai ir 1 metai (b. l. 6–7). Ieškovė ieškinyje detalizavo būtinąsias nepilnamečių dukrų išlaidas, t. y. nurodė, kad kiekvienos dukros šias išlaidas sudaro: higienos reikmenys 40 Eur / mėn., avalynė, drabužiai 60 Eur / mėn., maistas 120 Eur / mėn., būstas 30 Eur / mėn. (b. l. 10–11).Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tiek ieškovė, tiek atsakovas registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 8–10). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 319,47 Eur, nes šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba ir pajamų negauna.Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, ar turėtų specialių poreikių. Yra jauno amžiaus (35 metų), todėl turi visas galimybes dirbti bei teikti išlaikymą. Ta aplinkybė, jog atsakovas dėl nusikalstamų veiksmų yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas mažinti prašomo išlaikymo dydį. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei bei teisės normoms prieštaraujančio elgesio (nagrinėjamos bylos atveju – nusikaltimo, už kurį atsakovui skirta reali laisvės atėmimo bausmė), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Administracija taip pat privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimas po 125 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo iš atsakovo nepilnametėms dukroms tenkinamas. Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikams mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės K. ir K.Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 24), todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 41 Eur žyminis mokestis.Iš atsakovo valstybei priteisiamas 90 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms (125 Eur X 0,03 proc. X 12 mėn.) X 2 vaikai) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šioje byloje turėjo 7,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso iš atsakovo priteisiama 97,49 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. K. (buvusi Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovą pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti santuokinę pavardę – K., A. K. – prigimtinę pavardę K..

Nustatyti nepilnamečių dukrų K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 26 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti ieškovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą Bigbank AS filialui (juridinio asmens kodas 301048563) pagal 2015 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1502146/95pa.

Priteisti ieškovei D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,49 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.