- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-2189-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12376-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- V. C.
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui V. C. dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. C. (toliau – ir atsakovas) pareikšdama du alternatyvius reikalavimus: (i) apriboti atsakovo tėvo valdžią šalių vaikui B. A. C. (toliau – ir vaikas) arba (ii) pakeiti bendravimo tvarką. Išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką: (i) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Lietuvos laiku nuotolinio ryšio priemonėmis (per Skype (teismo pastaba: „Skype“ nuo 2025 m. gegužės 5 d. neveikia), ZOOM platforma ar kitom telekomunikacijos priemonėmis) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje; (ii) uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje
3. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, ieškovė prašė teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku iki bus priimtas teismo sprendimas. Paaiškino, kad pagal šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sulygtą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką ieškovė įpareigota tam tikru metu atvykti su vaiku į Turkiją ir leisti atsakovui tiesiogiai bendrauti su vaiku. Nurodė, kad ieškovei pirmą kartą su vaiku nuvykus į Turkiją, kad vaikas galėtų pabendrauti su tėvu, atsakovas vaiką pagrobė, slėpė jį ir tokiu būdu padarė vaikui neatitaisomą žalą, todėl vykdant bendravimo tvarką tikėtina, kad ir vėl nutiks kažkas panašaus.
4. Pabrėžė, kad į bylą pateikti įrodymai liudija, kad būtina apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui, pakeisti bendravimo tvarką. To nepadarius vaikas gali būti vėl pagrobtas, o jei ne, atsakovo bus toliau nuteikinėjamas prieš motiną, tai kenkia vaiko psichikai. Pažymėjo, jog pripažįstama, kad vaikai, patyrę tėvų atstūmimo sindromą ne tik netenka dalies savo gyvenimo, bet ir, kaip šiuo atveju, nukenčia vaiko ryšys su motina, giminaičiais iš motinos pusės, jos aplinka, šalimi, kurioje vaikas augo, ir ilgainiui ar suaugus žymiai dažniau kenčiama nuo depresijos, tapatybės krizės, nesaugumo jausmo, sunkumų kuriant santykius, pasitikėjimo savimi ir savivertės problemų. Vaikas pats negali savimi pasirūpinti, nesuvokia jam daromos žalos. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti priimami sprendimai, geriausiai atitinkantys vaiko interesus ir juos ginantys.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 buvo nustatyta su motina (ieškove), kurios gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ir šiuo metu vaikas gyvena Lietuvoje, konstatavo pagal 1996 m. Hagos konvencijos „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje“ 5 straipsnį turintis jurisdikciją spręsti ieškinio reikalavimus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 147 straipsniu, nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti nedelsiant nepranešus atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: ir iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje nustatė atsakovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką: (i) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį, ketvirtadienį bei šeštadienį tarp 19.00 val. ir 19.30 val. Lietuvos laiku nuotolinio ryšio priemonėmis (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis); (ii) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 numatytą bendravimo tvarka 2022 m. vasarą ieškovei nuvežus vaiką į Turkiją bendravimui su tėvu, atsakovas, nepranešęs ieškovei, vaiką išvežė į ieškovei nežinomą vietą, bendravimo tvarkoje numatytu laiku vaiko ieškovei negrąžino, ėmėsi teisinių veiksmų vaiko globos pakeitimui. Turkijos teismai tokius atsakovo veiksmus pripažino vaiko grobimu pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“, ir vaikas tik 2025 m. kovo mėnesį buvo grąžintas į Lietuvą motinai. Atsakovas Lietuvoje ėmėsi veiksmų, kad būtų pradėtas priverstinis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-17671-545/2025 atmetė atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovės į bylą pateiktų duomenų pagrindu teismas pripažino tikėtinu, jog atsakovas toliau sieks, kad būtų laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos – tiesioginio bendravimo su vaiku.
Teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktais duomenimis pagrįstus argumentus, kad atsakovui vaiką pagrobus ir jam gyvenant su atsakovu Turkijoje, vaikui padaryta emocinė ir fizinė žala, sutrikdytas vaiko ir motinos ryšys, atsakovas bendraudamas su vaiku nuteikinėja vaiką prieš motiną, dalija vaiko interesams prieštaraujančius pažadus ir taip kenkia vaiko psichikai, priėjo prie išvados, kad vaiko tiesioginis bendravimas su tėvu laikantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 patvirtintos bendravimo tvarkos ne tik kelia grėsmę dėl pakartotinio vaiko pagrobimo, bet ir šiuo metu neatitinka vaiko interesų, ir vadovaudamasis prioritetiniais vaiko teisių interesų apsaugos principais, patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. C. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:
9.1. Šiuo metu galioja įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-1435-930/2022, kuris nėra nuginčytas, byloje nėra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir nors sprendimo dalis, kuria nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, neįgyja res judicata galios, tačiau tai nereiškia, kad ši dalis negalioja, kol nėra priimtas kitas, šį sprendimą keičiantis, teismo sprendimas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iš esmės pakeitė galiojantį teismo sprendimą, nors teisės aktai nenumato galimybės galiojantį teismo sprendimą keisti teismo nutartimi. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 dėl vykdymo proceso sustabdymo, nes šios bylos aplinkybės nėra susijusios su sandorių nuginčijimu ir arbitražo sprendimo vykdymu. Šiuo atveju egzistuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo ir skundžiamos nutarties kolizija.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-17671-545/2025 atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau tai nereiškia, kad teisės aktai draudžia atsakovui pareikšti pakartotinį prašymą. Atsakovas taip pat pažymi, kad jo prašymas buvo atmestas dėl ieškovės pateiktos melagingos informacijos apie tai, kad ji leidžia atsakovui bendrauti su vaiku.
9.3. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs atsakovo ir vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonės, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus, kuriuos teikia su atskiruoju skundu. Pažymi, kad teismas ieškinį priėmė, nors ieškovė su ieškiniu nepridėjo ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą, kas CPK 113 straipsnio 3 dalies prasme yra laikoma ieškinio trūkumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio vertimas buvo pateiktas 2025 m. gegužės 5 d. (DOK-68981), o priedai – 2025 m. gegužės 7 d. (DOK-71123). Remdamasis tuo, kad ieškinio vertimai pateikti tik po ieškinio priėmimo, atsakovas abejoja, kad jam bus užtikrina teisė į nešališką teismą.
9.4. Atsakovas, neturėjo galimybės pateikti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vaiko situacijos vertinimo sprendimo, kuriame konstatuota, kad motina yra smurtavusi prieš vaiką ir šiuo metu nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su vaiku. Ieškovės tariamas leidimas yra apsimestinis – ieškovė paskambinus atsakovui palieka įrenginį įjungtą, taip imituodama bendravimo užtikrinimą, o iš tiesų bendravimas su vaiku nevyksta.
9.5. Atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti į ieškovės paskleistą melą, kad atsakovas pagrobė vaiką. Vaiko atsakovas niekada negrobė, vaikas atsakovui buvo perduotas, nes ieškovė smurtavo prieš vaiką. Atsakovas pažymi, kad Turkijos Respublikos Antalijos 13-asis šeimos teismas sprendimą perduoti vaiką tėvui priėmė įvertinęs byloje buvusius įrodymus – medicininę pažymą, nuotraukas ir žinutes. Taigi, sprendimo priėmimo metu buvo konstatuotas motinos smurtas prieš vaiką, o vaiko perdavimas tėvui buvo teisėtas. Atsakovas su vaiku gyveno paskutinius 2,5 metų. Atsakovas vienas pats rūpinosi vaiku, o ieškovė nesilaikydavo Turkijos Respublikos Antalijos 13-ojo šeimos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, visiškai finansiškai neprisidėjo prie vaiko poreikių apmokėjimo.
9.6. Atsakovo vertinimu, šiuo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta galiojanti bendravimo tvarka yra nepatogi ieškovei. Ieškovė turi mažametį vaiką, todėl laikytis bendravimo tvarkos, pagal kurią šalių bendrą vaiką reikėtų atvežti į Turkiją, ieškovei tiesiog yra nepatogu, todėl ieškovė sukūrė istoriją apie tėvą, kuris nori pagrobti vaiką, o teismas, neišklausęs atsakovo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonės, neteisėtai pakeitė galiojantį teismo sprendimą. Taigi, motinos, kuri smurtavo prieš vaiką ir dėl to vaikas buvo perduotas tėvui, veiksmai, o ne tėvo veiksmai buvo pagrindas perduoti vaiką tėvui. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tėvas pagrobė vaiką ar kitaip veikė priešingai vaiko interesams.
9.7. Ieškovė siekia uždrausti atsakovui visiškai dalyvauti vaiko gyvenime. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškinio reikalavimai, bet ir atsakovo teismui teikiami vaizdo įrašai, patvirtinantys, kad ieškovė neatsako į atsakovo skambučius ir žinutes. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl galimybės susitikti su vaiku Vilniuje balandžio 30 – gegužės 5 d., tačiau atsakovė atsisakė leisti atsakovui susitikti su vaiku. Atsakovas pažymi, kad su vaiku pavyko susitikti atsitiktinai, iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikas buvo labai laimingas pamatęs tėvą.
9.8. Pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones visiškai eliminuojama vaiko, kuris nori bendrauti su tėvu, teisė į gyvus susitikimus su tėvu, kas ne tik pažeidžia vaiko interesus, bet ir neatitinka teismų praktikos, pagal kurią teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė M. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti pridėtus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo siekiant paneigti atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
9.1. Atsakovas supranta, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka, neįgyja res iudicata galios ir gali būti keičiama, bet tuo pačiu ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kurių esmė, tuo neapsiribojant, pakeisti bendravimo tvarką. Nutartimi nustatyta būtent laikina bendravimo tvarka, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, o laikinosios apsaugos priemonės nustatytos atsižvelgiant į jų tikslą – sureguliuoti šalių ginčą iki kol byla bus išnagrinėta saugant vaiko interesus bei užkertant kelią sprendimo vykdymo negalimumui dėl tikėtinų pakartotinų atsakovo neteisėtų veiksmų vaiko ir ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovo argumentai yra nelogiški ir vieni kitiems prieštarauja. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo būtinas, kad būtų sustabdyta vaikui daroma žala ir vaikas nebūtų vėl pagrobtas. Remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis) bei CPK 376 straipsniu, teismas turi imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, ką teismas šioje byloje ir padarė. Laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose teismai gali taikyti net savo iniciatyva, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėta.
9.2. Įstatymu nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, todėl atsižvelgiant į tai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 ir 13 punktai tarpusavyje neprieštarauja ir vienas kito papildo, teismas tinkamai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę. CPK 147 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžia nedelsdamas, o apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą atsakovui pranešama tik tada, kai teismas mano, kad tai yra būtina. Šiuo klausimu teismui paliekama diskrecijos teisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pasielgė netinkamai.
Šalies argumentai
9.3. CPK 115 straipsnio 4 dalis leidžia teismui atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Šiuo atveju ieškinio vertimas buvo pateiktas laiku, t. y. iki ieškinio priėmimo ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo ir jokie ieškinio trūkumai ieškinio priėmimo momentui, kurie užkirstų kelią pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo nustatyti, juo labiau, kad jos buvo pritaikytos skubiai ir neinformuojant atsakovo. Dėl situacijos išskirtinumo ieškovei objektyviai nebuvo galimybės iki ieškinio priėmimo suspėti pateikti ieškinio priedų vertimus, kurie bet kuriuo atveju teismui buvo pateikti 2025 m. gegužės 7 d.
9.4. Vaiko situacijos vertinimą atsakovas pateikė su atskiruoju skundu. Atsakovas šmeižia ieškovę smurtavus prieš vaiką, neva tai užfiksuota vaiko situacijos vertinimo sprendime, nors tame pačiame sprendime toliau nurodoma, kad baudžiamoji byla nutraukta, nes smurtas prieš vaiką nepasitvirtino. Tai liudija ir ieškovės su ieškiniu pateiktas Turkijos teismo dokumentas. Atsakovas, pateikęs vaiko situacijos vertinimo sprendimą, sau patogiai nutyli, jog Vaiko teisių apsaugos skyriuje surinkta informacija liudija, kad santuokos metu ieškovė patirdavo atsakovo psichologinį smurtą, kad vaiko psichoterapeutė rekomendavo apriboti tėvo ir vaiko bendravimą, kad vaikas grįžo į Lietuvą nutukęs, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą. Atsakovo veiksmai, kuriais jis klaidina teismą dėl faktinių aplinkybių yra veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
9.5. Atsakovas, pasitelkdamas savo profesionalius įgūdžius, ciniškai nutraukė vaiko ryšį su mama. Atsakovas savo žinutėse reikalavimą bendrauti su vaiku motyvuoja vaiko gerove, vaiko prisirišimu prie tėvo, tačiau pats, turėdamas mokslinį laipsnį psichologijos, psichiatrijos srityje, 2,5 metų nesirūpino, kad vaikas neteko savo įprastos aplinkos ir artimųjų. Atsakovas neleido ieškovei bendrauti su vaiku, liepė jį prižiūrinčiai moteriai neleisti vaikui bendrauti su motina, reikalavo vaiko paso, kad galėtų vaiką išvežti į užsienį ir paslėpti. Atsakovas savaip interpretuoja savo veiksmus, tačiau vaikas buvo grąžintas ieškovei Turkijos teismo sprendimu pripažinus vaiko grobimą remiantis Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir vaikas tik 2025 m. kovą buvo grąžintas mamai į Lietuvą ir tai yra faktas, turintis prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl net neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnis). Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo atsikirtimus grindžia melu ir siekiu suklaidinti teismą.
9.6. Atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams akivaizdus vien pažiūrėjus į vaiką ar jo pasiklausius – viršsvoris, kuris vaikui jau dabar kelia nepatogumų ir neabejotinai turės pasekmių ateityje, vaiko nuteikinėjimas prieš motiną, vaiko tikėjimas atsakovo nerealistiškais pažadais, kas neabejotinai sukels nusivylimą ir taip pažeistoje vaiko psichikoje bei suklaidins vaiką dėl pareigų, tokių kaip mokyklos lankymas, vykdymo, lyg tai priklausytų vien nuo atsakovo ar vaiko palankumo atsakovui. Vaikas, siekdamas išvengti atsakomybių ir gauti dovanų, palaiko atsakovą, tačiau tai prieštarauja vaiko interesams. Atsakovui dėl jo išsilavinimo ir kompetencijos turi būti taikomi aukštesni standartai. Jis puikiai suvokia, kokią didžiulę žalą jo elgesys daro vaikui, tačiau suvokdamas pasekmes nenutraukia savo neteisėtų veiksmų vaiko atžvilgiu ir toliau jį nuteikinėja, naudoja manipuliacijas, padaro vaiką savo „sąjungininku“ prieš motiną.
9.7. Ieškovė nesiekia visiškai apriboti vaiko bendravimo su tėvu, tačiau šiuo atveju apriboti jų bendravimą yra būtina dėl vaiko interesų ir kelių labai svarbių priežasčių: vaiko psichologė rekomendavo apriboti vaiko bendravimo su tėvu iki 1 (vieno) karto per savaitę; atsakovas nuteikinėja vaiką prieš motiną bei papirkinėja jį, žada nerealistiškus dalykus ir taip žaloja vaiką; atsakovui susitikus su vaiku tiesioginiam bendravimui vaikas gali būti vėl pagrobtas ir šįkart taip, kad niekas jo neras.
9.8. Ieškovė išdėsto vaiko paėmimo iš atsakovo aplinkybes ir nurodo, kad atsakovas, turėjęs sudaryti jam saugią aplinką, rėkė, verkė, laikė vaiką. Šioje situacijoje vykdydamas teismo sprendimą atsakovas turėjo bendradarbiauti, paruošti vaiką, bet elgėsi priešingai – jį gąsdino, manipuliavo ir kūrė planus padarydamas jį savo sąjungininku. Ieškovė šioje situacijoje buvo visiškai viena, niekas negalėjo padėti, situacija buvo ypatingai sudėtinga, nes ji savo vaiko nematė 2,5 metų ir visa atsakovo aplinka buvo prieš ją nusiteikusi, vaikui ją vaizdavo kaip priešę. Vaiko verkimas ir kabinimasis į tėvą šioje situacijoje yra visiškai suprantamas, nes jis buvo vaikui labiausiai pažįstamas žmogus viso vaiko pagrobimo laikotarpiu.
9.9. Ieškovė yra gydytoja ir prieš pasiimdama vaiką iš ligoninės išsiaiškino, kokia diagnozė jam nustatyta, kokie tyrimų rezultatai bei koks gydymas skirtas. Pažymėtina, kad Lietuvoje su tokia diagnoze ir tyrimų rezultatais vaikas nebūtų hospitalizuojamas, todėl ieškovė įvertino vaiko būklę ir savo kompetenciją savarankiškai gydyti vaiką. Tėvo valdžios apribojimas ir(arba) bendravimo tvarkos keitimas yra proporcinga ir reikalinga priemonė atsakovui dėl jo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
12. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaiko tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku tik nuotoliniu būdu kiekvieną antradienį, ketvirtadienį bei šeštadienį nuo 19.00 val. ir 19.30 val. ir negali išvežti vaiko iš jo gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nustatymo tinkamumo.
13. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, siekia, kad iki sprendimo byloje priėmimo būtų laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-1435-930/2022 patvirtintos šalių bendru sutarimu nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovė, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus, įrodinėja, kad susiklosčiusioje situacijoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku geriausiai atitinka vaiko teises ir interesus ir prašo skundžiama nutartimi teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas bendrauja su tėvu (atsakovu) tik nuotoliniu būdu, palikti nepakeistą.
Dėl šalių pateiktų naujų įrodymų
14. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė: (i) Vaiko teisių apsaugos tarnybos vaiko situacijos vertinimo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1VSV; (ii) Privačios Olimpos ligoninės 2022 m. lapkričio 4 d. Medicininis išrašą 13779 – vaiko apžiūrą dėl įtariamo fizinio smurto prieš vaiką; (iii) Turkijos Respublikos Antalijos 13-asis šeimos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. tarpinį sprendimą, kuriuo pritaikyta kardomoji priemonė ir vaiko globa paskirta tėvui (atsakovui); (iv) vaizdo įrašus (vaiko susitikimas su tėvu; vaiko perėmimas iš tėvo); (v) Privačios Antalijos YASAM ligoninių grupės ligoninės pateiktą 2025 m. kovo 7 d. išrašą apie vaiko hospitalizavimą; (vi) atsakovo atstovės 2025 m. balandžio 28 d. elektroninis laišką ieškovei, kuriame nurodoma, kad Lietuvoje esantis atsakovas nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki gegužės 5 d. nori susitikti su vaiku ir tos pačios dienos ieškovės neigiamą atsakymą; (vii) šalių komunikaciją – duomenis, kad ieškovė neatsako į atsakovo skambučius ir žinutes. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: (i) vaizdo įrašą (vaiko pasisakymai dėl tėvo ir motinos elgesio); (ii) ieškovės susirašinėjimą su atsakovu ir vaiką prižiūrėjusia moterimi; (iii) vaiko nuotraukas Turkijoje prieš teismo konstatuotą vaiko grobimą; (iv) vaiko nuotraukas, naudotos iškeliant ieškovei baudžiamąją bylą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; kt.). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir pateikti ją pagrindžiančių įrodymų, teismui pasinaudojus įstatymo jam suteikta diskrecija ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikius nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnis), o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais įrodymais atsikerta į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, siekdama paneigti nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad šalių pateikti nauji įrodymai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl Turkijoje gyvenančio tėvo (atsakovo) laikinos bendravimo tvarkos su Lietuvoje gyvenančiu vaiku, todėl prijungia juos prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tinkamumo
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikiną tėvo (atsakovo) V. C. bendravimo tvarką su vaiku B. A. C., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatė civilinėje byloje pagal motinos (ieškovės) M. D. ieškinį, kuriuo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai: apriboti atsakovo tėvo valdžią vaikui arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 patvirtintą bendru šalių sutarimu nustatytą tėvo bendravimo tvarką su vaiku (Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktas), pagal kurią ieškovei su vaiku pirmą kartą nuvykus į Turkiją, kad vaikas galėtų tiesiogiai bendrauti su tėvu, atsakovas iniciavo ieškovei baudžiamąją bylą dėl psichologinio ir fizinio smurto naudojimo prieš vaiką, dėl to Turkijos Respublikos Antalijos 13-asis šeimos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu pritaikyta kardomoji priemonė ir laikina vaiko globa paskirta tėvui (atsakovui). Vaikas grąžintas motinai (ieškovei) tik 2025 metų kovo mėnesį, Turkijos Respublikos Antalijos apygardos teisingumo teismo 2-ojo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 3 d. sprendimu pripažinus vaiko B. A. C., gimusio (duomenys neskelbtini), grobimą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (motinos smurtas prieš vaiką nebuvo nustatytas), Turkijos Respublikos apeliacinio teismo 2-ojo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetus atsakovo skundą ir Turkijos Respublikos kasacinio teismo 2-ojo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 16 d. sprendimu palikus sprendimus nepakeistais.
20. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-200-969/2022, 27 punktas). Tai reiškia, kad pareiškus ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, teismas nestabdo galutinio sprendimo galios neturinčios nustatytos bendravimo tvarkos galiojimo, tačiau gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, jeigu pagal esamą situaciją, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis) nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai išaiškino, kad šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 inter alia patvirtintos bendru šalių sutarimu nustatytos tėvo bendravimo tvarką su vaiku vykdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nors skundžiamoje nutartyje tokios laikinosios apsaugos priemonės netaikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymo yra pertekliniai, tačiau neturintys įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui, todėl plačiau dėl šių skundžiamos nutarties argumentų nepasisako.
22. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia, kad būtų panaikinta skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią tėvas (atsakovas) su vaiku bendrauja tik nuotoliniu būdu ir jam draudžiama išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir Lietuvos Respublikos, bei pageidauja, kad ir toliau būtų laikomasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 patvirtintos bendru šalių sutarimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
24. Kasacinis teismas, apibendrindamas tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus, yra išskyręs atvejus, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, kad tokiu atveju turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 18 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 24 punktas). Būtina pažymėti, jog ir pagal Europos Žmogaus Teisiu? Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia, tačiau pažymima, kad proporcingumo principas reikalauja, jog skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas būtų ribojamas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
25. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Turkijos Respublikos Antalijos apygardos teisingumo teismo 2-ojo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 3 d. sprendimu tėvo (atsakovo) veiksmai pripažinti vaiko grobimu pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų; atsakovo pareiškimo pagrindu ieškovei Turkijos Respublikoje pradėta baudžiamoji byla dėl prieš vaiką panaudoto fizinio smurto nutraukta neįrodžius, kad padaryta nusikalstama veika, tačiau dėl Turkijos Respublikos Antalijos 13-asis šeimos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. pritaikytos kardomosios priemonės ir vaiko laikiną globą paskyrus tėvui (atsakovui), 2,5 metų vaikas, paimtas iš jam įprastos aplinkos (<...> „netikėtai, staiga ir be emocinio pasiruošimo įvykdytas staigus ir ilgalaikis vaiko atskyrimas nuo motinos, kurios buvimas yra gyvybiškai svarbus šiuo vaiko amžiaus tarpsniu“<...> –ištrauka iš Turkijos Respublikos Antalijos apygardos teisingumo teismo 2-ojo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. motyvuoto sprendimo paskelbimo), nematė savo motinos; vaikas atsakovo buvo nuteiktas prieš motiną, apie ką liudija ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas skatino vaiką meluoti, kad motina jį skriaudė, ir byloje esanti teisės psichologijos specialistų dr. A. S. ir F. A. 2025 m. balandžio 28 d. išvada, kad sistemingi tėvo veiksmai, pasireiškiantys kaip netinkamas skatinimas (pažadai nelankyti mokyklą, dovanos), tikėtina nerealistiški pažadai ir vaiko įtraukimas į „planus“, kuriais siekiama išlaikyti psichologinę kontrolę ir įgyti išskirtinį vaiko palankumą, kartu silpninant ryšį su motina. Teisės psichologijos specialistai tėvo (atsakovo) veiksmus įvertino kaip vaiko emocinio manipuliavimo modelį, kuris gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko psichologinei raidai ir jo santykiams su motina. Atskirai paminėtina vaiko paėmimo iš tėvo (atsakovo) situacija, kuomet atsakovas, turėdamas žinių ir patirties kaip psichoterapeutas, keldamas paniką ir sąmyšį, traumavo vaiką, taip veikdamas priešingai vaiko interesams. Be to, atsakovas, ignoruodamas Turkijos Respublikos teismo konstatuotas ir instancine tvarka patikrintas aplinkybes dėl vaiko grobimo ir nenustatytų ieškovės smurto prieš vaiką įrodymų, iš naujo dėsto jas atskirajame skunde, tokiu būdu tik eskaluodamas šalių konfliktą, kas neabejotinai atsiliepia vaikui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagos duomenis, priėjo prie išvados, kad šiuo metu vaikas patiria lojalumo konfliktą, jam būtina adaptacija ir turi būti teikiama visokeriopa artimųjų ir specialistų pagalba, todėl šiuo metu vaiko tiesioginis bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu vaikui yra žalingas, nes siekdamas vaiko palankumo tėvas dalina pažadus, klaidina jį dėl pareigų (mokyklos lankymas) vykdymo, manipuliuoja vaiku padarydamas jį savo sąjungininku, ir tai trukdo vaikui adaptuotis gyvenamoje aplinkoje, atkurti ryšį su artimaisiais. Preliminariai įvertintų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1435-930/2022 patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką negalimas kaip prieštaraujantis vaiko teisėms ir interesams ((Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis), tėvo ir vaiko ryšiui palaikyti bus pakankamas pirmosios instancijos teismo nustatytas nuotolinis bendravimas.
27. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė, kurią atskirajame skunde akcentuoja apeliantas, yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas, kuris norėdamas išvengti pareigų (atsakomybės) ir gauti dovanų palaiko atsakovą. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju į vaiko norus negali būti atsižvelgiama, nes jie prieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ignoruodamas Turkijos Respublikos teismo konstatuotas ir instancine tvarka patikrintas aplinkybes dėl vaiko grobimo ir nenustatytų ieškovės smurto prieš vaiką įrodymų, iš naujo dėsto savo aplinkybių versiją, skambina ir rašo žinutes ieškovei ir jos sutuoktiniui nakties metu, kaip jau minėta, tokiu būdu eskaluodamas šalių konfliktą kenkia vaikui, jo adaptacijai. Esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku yra tinkama ir pakankama, ja siekiama apriboti atsakovo naudojamą manipuliavimą vaiku, nes tai labai kenkia vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, gali neigiamai atsiliepti vaiko raidai ateityje.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. EŽTT praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atskirajame skunde nurodytų argumentų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22022-1229/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.