- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1602-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12376-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.4Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tėvo valdžios apribojimo arba, alternatyviai, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones: iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje nustatė tokią atsakovo ATS1 laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ASM1 tvarką: 1) atsakovas ATS1 bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ASM1 kiekvieną antradienį, ketvirtadienį bei šeštadienį tarp 19.00 ir 19.30 val. Lietuvos laiku nuotolinio ryšio priemonėmis (per Skype, ZOOM ar kitom telekomunikacijos priemonėmis); 2) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje uždraudė atsakovui ATS1 išvežti nepilnametį sūnų ASM1 iš vaiko gyvenamosios vietos ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsakovas 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas 2026 m. vasario 10 d. pateikė prašymą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką: nustatyti galimybę su vaiku reguliariai kiekvieno mėnesio 10–15 dienomis bendrauti gyvai Vilniuje (tėvo išnuomotoje saugioje aplinkoje/būste), taip pat nustatyti, kad šių susitikimų metu vaikas galėtų nakvoti kartu su tėvu, taip užtikrinant „saugų uostą“ ir galimybę atkurti emocinį ryšį be motinos spaudimo; atsakovas prašo ne panaikinti, o pakeisti nuotolinio bendravimo su vaiku tvarką: uždrausti motinai bet kokiu būdu riboti, stebėti ar vienašališkai nutraukti atsakovo pokalbius su sūnumi bei įpareigoti užtikrinti, kad pokalbiai vyktų vaikui saugioje, pašalinių asmenų (motinos ar jos sutuoktinio) nekontroliuojamoje aplinkoje; sudaryti galimybę vaikui praleisti su ieškovu ypatingas dienas, pavyzdžiui, gimtadienius ar kitas svarbias šventes, nepriklausomai nuo nustatyto mėnesio grafiko; atsakovas bendravimo su vaiku tvarkos rėmuose prašo įpareigoti motiną nuvežti vaiką į Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos skyrių specialistų konsultacijai, kadangi ieškovas, kaip šios srities ekspertas, siekia, kad fizinis bendravimas būtų derinamas su profesionalia vaiko psichinės būklės stebėsena. Nurodo, kad pagal dabartinę bendravimo tvarką bendravimas nevyksta dėl piktavališkų ieškovės veiksmų. Ribojant atsakovo bendravimą su vaiku, ribojamos ir atsakovo galimybės auklėti vaiką, rūpintis juo, diegti tėvo turimas vertybes bei pasaulėžiūrą. Atsakovo platesnis dalyvavimas vaiko gyvenime yra būtinas, nes nuoseklus bendravimas stiprina emocinį ryšį, ugdo saugumo ir prisirišimo jausmą. Šiuo metu nustatyta nuotolinio bendravimo tvarka neužtikrina realios vaiko teisės bendrauti su tėvu, todėl būtina nustatyti gyvą bendravimą, atitinkantį vaiko interesus. Bendravimo tvarką yra būtina keisti, nes ieškovė 5 mėnesius ignoruoja ugdymo įstaigos (mokyklos) rekomendacijas parodyti vaiką vaikų psichiatrui. Tai traktuojama kaip sąmoningas vaiko teisės į sveikatą pažeidimas ir bandymas nuslėpti trauminius išgyvenimus. Fiksuojama vaiko agresija prieš mokytojus (kandžiojimas) ir bendraamžius, kas rodo nevaldomą vidinį stresą, kurio motina nekontroliuoja ir nesprendžia. Psichologo apklausos metu vaikas nurodė konkretų fizinį smurtą iš motinos sutuoktinio (ausies tempimas, sukeliantis skausmą) ir emocinį spaudimą iš motinos (šaukimas). Vaikas prisipažino esantis šantažuojamas mamos – jam grasinama, kad jei jis pasipasakos institucijoms, bus atimtas iš šeimos ir uždarytas į globos namus. Pastebėtas vaiko emocinis „sustingimas“ (freezing), akių kontakto vengimas ir padažnėjęs poreikis bėgti į tualetą pokalbių su tėvu metu, kas rodo aukštą nerimo lygį esamoje aplinkoje. Motina vienašališkai išjungia ekraną arba nutraukia skambutį būtent tomis akimirkomis, kai vaikas bando tėvui šnabždesiu perduoti informaciją apie savo savijautą ar įvykius namuose. Daugiau nei mėnesį motina blokuoja bet kokį tėvo ir vaiko kontaktą, nereaguodama į skambučius, taip darydama negrįžtamą žalą vaiko ir tėvo ryšiui. Motina vaikui teigia, kad tėvas bus suimtas policijos, jei pasirodys gyvai, taip formuodama neigiamą tėvo įvaizdį ir gąsdindama vaiką. Nurodoma, kad vaiko tėvas yra aukšto socialinio statuso asmuo (žymus psichiatras, verslininkas), kuris anksčiau savo veiksmais įrodė lojalumą teismui – gavęs nurodymą, nedelsdamas grąžino vaiką iš Turkijos į Lietuvą. Būdamas vaikų psichiatrijos ekspertas, tėvas identifikuoja vaiko rodomus trauminius simptomus kaip kritinius, reikalaujančius skubios intervencijos ir saugios aplinkos atkūrimo. Yra pagrįstų įtarimų dėl motinos glaudžių ryšių su tam tikrais specialistais (ASM2), kurie gali daryti įtaką Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoms, todėl nuotolinis bendravimas, grįstas tokiomis galimai šališkomis rekomendacijomis, neužtikrina objektyvaus teisingumo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad atsakovas nepripažįsta ir ignoruoja tiek Turkijos teismų sprendimus, tiek Lietuvos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, kad Turkijos teismo sprendimu buvo konstatuotas vaiko pagrobimo pagal Hagos konvenciją faktas, atsakovas toliau teigia neva jokio pagrobimo nebuvo, ignoruoja Turkijos teismų nustatytus faktus teikdamas apeliacinius skundus, kurie galiausiai atmetami. Atsakovas ir toliau trukdo vaiko ir mamos ryšio atkūrimo procesui, nuteikinėja vaiką prieš mamą, vadina ją vaikui girdint įvairiais negražiais ir įžeidžiančiais epitetais, apkrauna vaiką perdėta stimuliacija nepaisydamas specialistų rekomendacijų, toliau persekioja ieškovės ir vaiko šeimą, papirkinėja vaiką dovanomis, drumsčia mokyklos, kurioje mokosi vaikas, tvarką ir net kelia rūpestį visai mokyklos bendruomenei. Atsakovas savo prašyme nepateikia absoliučiai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones į jo prašomas. Priešingai, atsakovas savo prašymą grindžia vis tais pačiais deklaratyviais teiginiais, dėl kurių jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. Vaikas lankėsi pas vaikų psichiatrą 2025 m. spalio 2 d. ir 2026 m. sausio 26 d., sekantis suplanuotas vizitas yra 2026 m. vasario 27 d. Gyd. psichiatrai nekelia E025 apsilankymo formos į e-sveikatą, todėl nėra galimybės jų pateikti. Dėl 2025 m. rugsėjo 2 d. įvykusio vaiko įkandimo mokytojai, jau seniai buvo imtasi priemonių ir vaikui teikiama individuali pagalba. Dėl tariamo ieškovės sutuoktinio smurto vaiko atžvilgiu pasisakė teismas jau minėtoje nutartyje. Dėl tariamo ieškovės šantažo vaiko atžvilgiu, atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Pažymi, kad vaikas namuose su mama jaučiasi saugiai, o nerimas kyla dėl atsakovo neadekvataus elgesio. Atsakovas anaiptol neparodė teismui absoliučiai jokio lojalumo ir vaiko negrąžino į Lietuvą nedelsdamas, o iš to padarė didelį skandalą, neparuošė vaiko, o jį gąsdino, sudarė įvairias kliūtis perduoti vaiką motinai bei neadekvačiai elgėsi tiek vaiko perdavimo metu vaiką prižiūrėjusios moters namuose, tiek ligoninėje, kai vaikui pakilo temperatūra, grasino ieškovei, siūlė jai praktiškai parduoti vaiką jam už 30 000 Eur, grasino ieškovės advokatei Turkijoje, dėl ko jam yra iškelta baudžiamoji byla. Pažymi, kad vaiko ryšys su tėvu buvo grindžiamas tik apdovanojimais, ribų nebuvimu, pažadais. Be kompiuterinių žaidimų atsakovas nėra pajėgus išlaikyti vaiko dėmesio, vaikas neberodo jokio noro bendrauti su tėvu, kas rodo, kad tariamo atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšio kaip tokio niekuomet ir nebuvo. Tėvo bendravimo su vaiku laiku visuomet be išlygų sudaro sąlygas bendrauti vaikui su tėvu. Pastaruoju metu sūnus supratęs, kad po bendravimo su tėvu jaučiasi blogai, yra suirzęs ir dirglus, nebenori su juo bendrauti ir aiškiai tai išreiškia šaukimu. Pažymi, kad ieškovės ir visų specialistų, su kuriais bendradarbiaujama, dėka, vaiko elgesys taisosi, jis nebepatiria agresijos priepuolių, vaikas sėkmingai adaptuojasi mokykloje, geba susirasti draugų ir kurti bendrystę, turi interesų ir lanko mėgstamus užsiėmimus ir pamažu pradeda įveikti raidos atsilikimus. Akivaizdu, kad apribojus atsakovo bendravimą su vaiku, pastarojo emocinė būklė pamažu gerėja.
Ieškovė atsiliepime taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dabartines laikinąsias apsaugos priemones papildant punktu – uždrausti atsakovui artintis prie vaiko ASM1 lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), mažesniu kaip 100 metrų atstumu.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad atsakovas kartą jau buvo pagrobęs vaiką ir visapusiškai apribojęs motinos ir vaiko bendravimą, o taip pat atsižvelgtina į ieškovės atsiliepime išreikštą nuomonę, jog atsakovas nepripažįsta ir ignoruoja tiek Turkijos teismų sprendimus, tiek Lietuvos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, kad Turkijos teismo sprendimu buvo konstatuotas vaiko pagrobimo pagal Hagos konvenciją faktas, atsakovas toliau teigia neva jokio pagrobimo nebuvo, ignoruoja Turkijos teismų nustatytus faktus teikdamas apeliacinius skundus, kurie galiausiai atmetami. Atsakovas ir toliau trukdo vaiko ir mamos ryšio atkūrimo procesui, nuteikinėja vaiką prieš mamą, vadina ją vaikui girdint įvairiais negražiais ir įžeidžiančiais epitetais, apkrauna vaiką perdėta stimuliacija nepaisydamas specialistų rekomendacijų, toliau persekioja ieškovės ir vaiko šeimą, papirkinėja vaiką dovanomis, drumsčia mokyklos, kurioje mokosi vaikas tvarką ir net kelia rūpestį visai mokyklos bendruomenei. Įvertinus Skyriuje turimą informaciją, Skyriaus manymu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skyrius pastebi, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys, jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais. Skyriaus manymu bendravimo tvarkos nustatymas (pakeitimas) turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės teisme, įvertinus visas bylos aplinkybes ir faktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo ir ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atmetė.
Teismas nurodė, kad 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribojo atsakovo tiesioginį bendravimą su vaiku. Nurodyta nutartis buvo priima dėl to, kad teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendime numatyta tvarka 2022 m. vasarą ieškovė nuvežė vaiką į Turkiją bendravimui su tėvu. Atsakovas, nepranešęs ieškovei, vaiką išvežė į ieškovei nežinomą vietą, bendravimo tvarkoje numatytu laiku vaiko ieškovei negrąžino, ėmėsi teisinių veiksmų vaiko globos keitimui. Turkijos teismai pripažino vaiko grobimą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir vaikas tik 2025 m. kovą buvo grąžintas mamai į Lietuvą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų vaiko pagrobimui, dėl kurių vaiko interesams, tarp jų – ryšiui su mama, o taip pat, tikėtina, vaiko fizinei ir psichikos sveikatai buvo padaryta žala, laikydamasis prioritetinių vaiko teisių interesų apsaugos principu sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir nustatyti nuotolinį atsakovo bendravimą su vaiku. Vilniaus apygardos teismas nurodytą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo prašymą nustatyti tiesioginį bendravimą netenkino, nes, teismo vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas spręsdamas iš nagrinėjamo pakartotinio iš esmės tapataus prašymo (šį kartą teikiamas reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku su nakvynėmis), nurodė, jog atsakovas vėl siekia tiesioginio bendravimo su vaiku. Vis dėlto teismas, preliminariai įvertinęs tai, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku nuotoliu, su juo žaidžia smurtinius kompiuterinius žaidimus, netinkamai atsiliepia apie ieškovę, žada sūnui neįgyvendinamus dalykus, nepaisydamas teismo nustatyto bendravimo nuotoliu, sistemingai siekia tiesioginio bendravimo su vaiku, sprendė, kad atsakovo elgesys lyginant su 2025 m. gegužės 5 d. nutartyje vertinta situacija nepasikeitė, todėl nėra pagrindo pakeisti nurodyta nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Tokios nuomonės laikosi ir išvadą teikianti institucija, kuri į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad, Skyriaus manymu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas atsakovo prašymą pakeisti nuotolinio bendravimo su vaiku tvarką, t. y. uždrausti motinai bet kokiu būdu riboti, stebėti ar vienašališkai nutraukti atsakovo pokalbius su sūnumi bei įpareigoti užtikrinti, kad pokalbiai vyktų vaikui saugioje, pašalinių asmenų (motinos ar jos sutuoktinio) nekontroliuojamoje aplinkoje, nurodė, jog šalims nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka yra privaloma abejoms šalims. Jei šalis nesilaiko teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, kita šalis turi galimybę ginti savo teises vykdomajame procese; priverstinį vykdomųjų dokumentų, tarp jų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymą užtikrina antstoliai. Bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimai, jei tokių ir yra, teismo nuomone, nėra pagrindas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Kadangi atsakovo prašymas siejamas su tinkamu nutartyje nustatytos tvarkos vykdymu, teismas sprendė nurodyto prašymo netenkinti.
Teismas netenkino atsakovo prašymo įpareigoti motiną nuvežti vaiką į Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos skyrių specialistų konsultacijai, kadangi ieškovė nurodė, jog vaikas lankėsi pas vaikų psichiatrą 2025 m. spalio 2 d. ir 2026 m. sausio 26 d., sekantis suplanuotas vizitas yra 2026 m. vasario 27 d.
Teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo papildyti nustatytą bendravimo tvarką, t. y. uždrausti atsakovui artintis prie vaiko lankomos ugdymo įstaigos mažesniu kaip 100 metrų atstumu, nurodė, kad nors ieškovės į bylą pateikti įrodymai rodo, jog atsakovas ir toliau, nepaisydamas nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, siekia tiesioginio bendravimo su vaiku, nurodytas atsakovo elgesys yra susijęs su teismo nutarties privalomo vykdymo pažeidimais. Kaip minėta, priverstinį vykdomųjų dokumentų, tarp jų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymą užtikrina antstoliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti (papildyti) šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nevykdo ir visais įmanomais būdais siekia riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Esamas nuotolinis bendravimas yra naudojamas kaip priemonė izoliuoti vaiką nuo tėvo, siekiant nuslėpti prieš vaiką naudojamą smurtą. Ribodama gyvą bendravimą, ieškovė siekia, kad vaikas neturėtų saugios aplinkos pasidalinti apie patiriamą smurtą su tėvu, kuris yra vaikų psichiatrijos ekspertas ir gebėtų profesionaliai identifikuoti smurto požymius. Vaikas prisipažino esantis šantažuojamas motinos, t. y. jam grasinama, kad jei jis pasakys policijai ar teismui tiesą apie įvykius namuose, jis bus atimtas iš šeimos ir uždarytas į vaikų namus. Motina ugdymo įstaigos rekomendaciją dėl skubios vaikų psichiatro konsultacijos dėl vaiko agresijos, ignoravo, taip sąmoningai užkirsdama kelią vaiko traumos fiksavimui.
Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas manipuliuoja vaiku siūlydamas žaislus. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent pati ieškovė reikalavo nupirkti konkretų žaislą ir siuntė jo nuotrauką. Ieškovė piktnaudžiauja tarnybomis, iškvietė pareigūnus teigdama, kad tėvas nori pagrobti vaiką, nors tėvas tiesiog siekė gyvo kontakto. Pareigūnai jokių pagrobimo požymių nenustatė. Bendravimo metu vaikui specialiai įjungiami filmukai, kad būtų išvengta realaus pokalbio su tėvu. Paskutiniu metu ieškovė savavališkai išjungia vaizdo kamerą arba neatsiliepia į skambučius, taip daugiau nei mėnesį visiškai izoliuodama vaiką nuo tėvo. Motina nutraukia pokalbius būtent tada, kai vaikas bando tėvui šnabždesiu perduoti informaciją apie savo savijautą ar įvykius namuose. Tėvas įrodė neturintis ketinimų grobti vaiką – jis vykdė visus teismo nurodymus ir grąžino vaiką motinai. 2025 m. rugsėjį įvykęs gyvas susitikimas (pasivaikščiojimas) praėjo sklandžiai, vaikas noriai bendravo su tėvu, o susitikimo pabaigoje atsakovas vaiką saugiai grąžino.
Apelianto nuomone, visi klausimai, susiję su jo nepilnamečiu vaiku turi būti sprendžiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju, kol vyksta procesas, vaikas yra izoliuotas nuo tėvo, o tai formuoja negrįžtamą atstūmimo traumą. Netaikius atsakovo prašomų priemonių bus sudarytos sąlygos galutiniam tėvo ir vaiko ryšio nutraukimui, kas prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai. Kadangi byloje yra užfiksuotas vaikui sukeltas fizinis skausmas, vaikas negali būti paliktas nesaugioje aplinkoje be priežiūros mechanizmo. Todėl apelianto nuomone, būtina užtikrinti tėvo dalyvavimą stebint vaiko būklę (bent nuotoliniu būdu), kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai mano, kad palikti vaiką su motina yra saugiausia. Apelianto vertinimu, šiuo metu esanti situacija nėra „saugi stotelė“ – tai aktyvaus vaiko žalojimo (atstūmimo) laikotarpis. Atsakovo požiūriu, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šioje byloje yra ne pakeisti gyvenamąją vietą (kol kas), o užkirsti kelią piktnaudžiavimui motinos turima faktine valdžia, ribojant bendravimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (trys nuotoliniai seansai per savaitę po 30 minučių) praktiškai nėra įgyvendinama, nes pastaruosius tris mėnesius jam nėra sudaromos jokios galimybės tinkamai komunikuoti su vaiku. Nustatytomis dienomis ir valandomis jo skambučiai arba ignoruojami, arba atsiliepiama ir ryšys nedelsiant nutraukiamas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kad vaikas tokį smurtą patyrė. Nutartyje nurodomi konkretūs faktai: vaiko agresija mokykloje (kandžiojimas), psichologo apklausos duomenys apie „ausies tempimą“ ir mamos grasinimus globos namais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos duomenis jų netirdamas, nors privalėjo savo iniciatyva reikalauti papildomų duomenų iš mokyklos ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos, o ne tiesiog konstatuoti, kad įrodymų nėra.
Apeliantas nurodo, kad teismas visą nutarties logiką grindžia „bausme“ tėvui už praeities įvykius, tačiau visiškai ignoruoja dabartinę vaiko būklę. Laikinosios apsaugos priemonės yra dinamiškas procesas. Teismas privalo vertinti situaciją čia ir dabar. Jei vaikas šiuo metu patiria stresą, demonstruoja nevaldomą elgesį mokykloje ir yra visiškai izoliuotas nuo vieno iš tėvų, teismas, palikdamas galioti seną tvarką, ne gina vaiką, o palaiko jam žalingą situaciją. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl tokių esminių aplinkybių, kaip, kad, pavyzdžiui, vaiko agresijos protrūkiai ugdymo įstaigoje, sistemingas blokavimas, psichologo užfiksuoti vaiko pasisakymai apie mamos partnerio smurtą. Atsakovo nuomone, teismas nutartį motyvavo tik 2022 m. įvykiais, tačiau neatsakė į esminius atsakovo prašymo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriuose nurodo, kad sūnus būdamas su motina, patyrė rimtą psichologinės būklės pablogėjimą, kuris reikalauja psichiatrinio medikamentinio gydymo, dabartinės bendravimo tvarkos išlaikymas sukelia vaikui nepataisomą psichologinę žalą. Ataskaitose, kurias parengė vaikų psichologas, mokyklos mokytojai ir mokyklos psichologas, reguliariai stebėję ASM1 jo buvimo Turkijoje metu nenurodė jokių išvadų, rodančių elgesio problemas, agresiją, emocinį nesubalansuotumą ar klinikinės intervencijos poreikį. Tuo tarpu, vaikui atvykus į Lietuvą, užfiksuotas agresyvus elgesys su bendraamžiais. Be to, teismo nustatyta teisė į nuotolinius susitikimus sistemingai blokuojama motinos.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir atsakovo elgesį praeityje savavališkai be jokio teisinio pagrindo atskyrus vaiką ASM1 nuo motinos ir ne vienerius metus laikius jį Turkijoje izoliuotą nuo motinos ir jos aplinkos, t. y. pagrobus vaiką, kas yra Turkijos teismų pripažintas ir neginčijamas faktas, tiesioginis bendravimas su atsakovu neatitinka vaiko interesų. Šiuo atveju, vaiko interesas yra po neteisėto atskyrimo atkurti ir stiprinti vaiko ryšį su motina, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir toliau tam trukdo ir savo aktyviais veiksmais akivaizdžiai demonstruoja, jog grėsmė vaikui vėl būti pagrobtam ir atskirtam nuo motinos, yra niekur nedingusi, priešingai, atsakovas imasi aktyvių veiksmų priartėti prie sūnaus net ir pažeisdamas teismo nustatytą bendravimo tvarką, rodo, kad jis yra pasiryžęs bet kam, todėl tenkinti atsakovo prašymą būtų pavojinga.
Tariamas vaikui sukeltas fizinis skausmas byloje nėra patvirtintas, niekaip nėra įrodytas. Be to, net esant poreikiui stebėti vaiko būklę, atsižvelgiant į visas aplinkybes, ypač į tai, kad atsakovas nuteikinėja vaiką, mėgina įteigti jam nebūtus dalykus, atsakovas tam tikrai nėra tinkamas asmuo. Apelianto nurodytas tariamas motinos piktnaudžiavimas motinos turima faktine valdžia yra visiškai išgalvotas teiginys. Būtent atsakovas nesilaiko laikinųjų apsaugos priemonių, papirkinėja vaiką dovanomis siekdamas dirbtinio palankumo, tyko vaiko prie namų, stovi po langais taip keldamas visai šeimai įtampą, savo vizitais kelia sumaištį vaiko mokykloje nepaisydamas to, kad pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką atsakovas su vaiku gali bendrauti tik nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie neva buvusį smurtą, todėl jo teiginių negalima vertinti kitaip, kaip tik išgalvotų. Atsakovo teiginiai apie teismo pareigą rinkti įrodymus savo iniciatyva neatitinka procesinio rungimosi principo ir iš esmės sudarytų prielaidas teismo šališkumui atsakovo naudai. Atsakovui akiplėšiškai kaltinant ieškovę bendravimo tvarkos nesilaikymu jam kyla pareiga tai įrodyti, tačiau atsakovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad ieškovė nesilaikytų nustatytos nuotolinio bendravimo tvarkos.
Iš byloje pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų yra aišku, kad vaiko raida atsilieka, todėl vaiko elgesys, toks kaip įkandimas mokytojai, nors ir nėra tinkamas, tačiau yra suprantamas ir logiškai paaiškinamas. Ieškovė šiuo klausimu bendradarbiauja su specialistais ir vaikas elgesio kontrolėje daro didelę pažangą. Ieškovė nurodo, kad ginant vaiko interesus negali būti sudarytos sąlygos atsakovui tiesiogiai ar nuotoliniu būdu be priežiūros bendrauti su vaiku. Atsakovo įtakai vaikui mažėjant, vaiko elgesys, jo savijauta ir savireguliacija sparčiai gerėja. Vaikas savo raida ėmė sparčiai vytis savo bendraamžius.
Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ir su byloje pareikštu reikalavimu dėl atsakovo tėvystės teisių neterminuoto apribojimo, todėl siekiant užtikrinti byloje pareikštą ir šį reikalavimą neišvengiamai būtina palikti galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas, priešingu atveju, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius tiesioginį atsakovo bendravimą su vaiku ne tik kils rizika, kad vaikas galės būti pakartotinai pagrobtas atsakovo, bet ir tokiu būdu bus paneigtas būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
Atsakovas neįrodė jokių pasikeitusių aplinkybių, priešingai, savo elgesiu demonstruoja nuolat vaikui didėjančią grėsmę, dėl kurios reikia ne plėsti atsakovo ir vaiko bendravimą, bet kuo labiau mažinti atsakovo įtaką vaikui. Tiesioginis bendravimas su atsakovu tik destabilizuotų vaiką, įaudrintų jį, sukeltų sunkių išgyvenimų, su kuriais jam yra per sudėtinga dorotis. Kiekvieno vaiko interesus būtina individualizuoti. Šiuo atveju svarbiausi vaiko interesai yra ramybė, stabilumas, ryšio su mama stiprinimas, adaptacija mokykloje ir tarp bendraamžių, mokymasis tinkamai valdyti emocijas. Tiesioginis atsakovo ir vaiko bendravimas trukdytų šių interesų įgyvendinimui atsižvelgiant į atsakovo polinkį manipuliuoti, papirkinėti bei jo siekį nuteikti vaiką prieš motiną, atsakovo nuolatinį vaiko dirginimą ir destabilizavimą. Atsakovo reikalavimas yra ne kas kita, kaip siekis iš esmės pakeisti bendravimo tvarką ir siekis sudaryti sau sąlygas toliau manipuliuoti, nuteikinėti vaiką prieš motiną ir tokiu nemoraliu būdu siekti sau palankaus teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės bei teisėti interesai. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribojo atsakovo tiesioginį bendravimą su vaiku. Nurodyta nutartis buvo priima dėl to, kad teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendime numatyta tvarka 2022 m. vasarą ieškovė nuvežė vaiką į Turkiją bendravimui su tėvu. Atsakovas, nepranešęs ieškovei, vaiką išvežė į ieškovei nežinomą vietą, bendravimo tvarkoje numatytu laiku vaiko ieškovei negrąžino, ėmėsi teisinių veiksmų vaiko globos keitimui. Turkijos teismai pripažino vaiko grobimą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir vaikas tik 2025 m. kovą buvo grąžintas mamai į Lietuvą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų vaiko pagrobimui, dėl kurių vaiko interesams, tarp jų – ryšiui su mama, o taip pat, tikėtina, vaiko fizinei ir psichikos sveikatai buvo padaryta žala, laikydamasis prioritetinių vaiko teisių interesų apsaugos principu sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir nustatyti nuotolinį atsakovo bendravimą su vaiku. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nurodytą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Atsakovas 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Atsakovas 2026 m. vasario 10 d. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatytą kitą bendravimo su vaiku tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovo ir ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atmetė, motyvuodamas, jog nėra pagrindo pakeisti (papildyti) šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimai, jei tokių ir yra, nėra pagrindas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
Apeliantas nurodo, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nevykdo ir visais įmanomais būdais siekia riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Apelianto nuomone, ribodama gyvą bendravimą, ieškovė siekia, jog vaikas neturėtų saugios aplinkos pasidalinti apie patiriamą smurtą su tėvu, kuris yra vaikų psichiatrijos ekspertas ir gebėtų profesionaliai identifikuoti smurto požymius.
Kaip matyti iš apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jis siekia tiesioginio bendravimo su vaiku. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs tai, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku nuotoliu, su juo žaidžia smurtinius kompiuterinius žaidimus, netinkamai atsiliepia apie ieškovę, žada sūnui neįgyvendinamus dalykus, nepaisydamas teismo nustatyto bendravimo nuotoliu, sistemingai siekia tiesioginio bendravimo su vaiku, pagrįstai pripažino, jog atsakovo elgesys lyginant su 2025 m. gegužės 5 d. nutartyje vertinta situacija nepasikeitė, todėl nėra pagrindo pakeisti nurodyta nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad apeliantas tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, iš esmės kartoja jau ankstesniuose prašymuose nurodytas aplinkybes, kurios jau buvo teismo įvertintos.
Apelianto argumentas, kad motina ugdymo įstaigos rekomendaciją dėl skubios vaikų psichiatro konsultacijos dėl vaiko agresijos, ignoravo, taip sąmoningai užkirsdama kelią vaiko traumos fiksavimui, atmestinas. Ieškovė, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad vaikas lankėsi pas vaikų psichiatrą 2025 m. spalio 2 d. ir 2026 m. sausio 26 d., sekantis suplanuotas vizitas yra 2026 m. vasario 27 d.
Apeliantas nurodo, kad teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (trys nuotoliniai seansai per savaitę po 30 minučių) praktiškai nėra įgyvendinama, nes pastaruosius tris mėnesius jam nėra sudaromos jokios galimybės tinkamai komunikuoti su vaiku. Pasak apelianto, nustatytomis dienomis ir valandomis jo skambučiai arba ignoruojami, arba atsiliepiama ir ryšys nedelsiant nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jei šalis nesilaiko teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, kita šalis turi galimybę ginti savo teises vykdomajame procese. Priverstinį vykdomųjų dokumentų, tarp jų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymą užtikrina antstoliai. Bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimai, jei tokių ir yra, nėra pagrindas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai ignoruoja dabartinę vaiko būklę. Pasak apelianto, teismas privalo vertinti situaciją čia ir dabar. Apelianto nuomone, jei vaikas šiuo metu patiria stresą, demonstruoja nevaldomą elgesį mokykloje ir yra visiškai izoliuotas nuo vieno iš tėvų, teismas, palikdamas galioti seną tvarką, ne gina vaiką, o palaiko jam žalingą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo įtakai vaikui mažėjant, vaiko elgesys, jo savijauta ir savireguliacija sparčiai gerėja. Ieškovė dėl vaiko elgesio mokykloje, bendrauja su specialistais ir vaikas elgesio kontrolėje daro didelę pažangą. Ieškovės nuomone, ginant vaiko interesus negali būti sudarytos sąlygos atsakovui tiesiogiai ar nuotoliniu būdu be priežiūros bendrauti su vaiku. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skyrius pažymėjo, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys, jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentas, kad netaikius atsakovo prašomų priemonių bus sudarytos sąlygos galutiniam tėvo ir vaiko ryšio nutraukimui, atmestinas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, pirmiausia atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu vaiko tiesioginis bendravimas su tėvu vaikui yra žalingas, nes siekdamas vaiko palankumo, tėvas galimai manipuliuoja vaiku, trukdo vaikui adaptuotis gyvenamojoje aplinkoje, atkurti ryšį su artimaisiais. Todėl šiuo metu pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką negalima, nes tai prieštarautų vaiko teisėms ir interesams, tėvo ir vaiko ryšiui palaikyti bus pakankamas pirmosios instancijos teismo nustatytas nuotolinis bendravimas.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai mano, jog palikti vaiką su motina yra saugiausia, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaikui. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
Apelianto pateikti papildomi paaiškinimai, jog pablogėjo vaiko psichologinė būklė, jam paskirtas medikamentinis gydymas, taip pat argumentai dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimų taip pat nesudaro pagrindo keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimai, jei jie būtų nustatyti, nėra pagrindas keisti laikinąją bendravimo tvarką, o sprendžiami įstatyme nustatyta tvarka. Kaip minėta, visas reikšmingas aplinkybes, bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui, teismas įvertins ir pasisakys teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.