- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-261-254/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Edvardo Palioko,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir sodų bendrijos „Vėtrungė“ patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Š. ir SB „Vėtrungė“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovą V. P.: 1) pašalinti tvorą nuo ieškovui A. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos dalies tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir tarp koordinačių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2) pašalinti vartus nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. į ginčo kelią / pravažiavimą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai, 3) nuo ginčo kelio/pravažiavimo, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pašalinti želdinius – tujas per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, leisti ieškovams pašalinti tvorą ir tujas priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo.
2. Nurodė, kad 2017 metais buvo atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal kuriuos buvo nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos, SB „Vėtrungė“ teritorijoje esantį kelią/ pravažiavimą, einantį tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypo, priskiriant atsakovo žemės sklypui. Pažymėjo, kad ieškovai apskundė minėtus kadastrinius matavimus ir kasacinio teismo nutartimi žemės sklypų ribos buvo atstatytos į buvusią padėtį – tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo žemės sklypų nebeliko bendros ribos, nes šiuos sklypus skiria SB „Vėtrungė“ priklausantis kelias/pravažiavimas. Minėtos civilinės bylos dėl žemės kadastrinių matavimų nagrinėjimo metu atsakovas nepaisė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių netrukdyti A. Š. naudotis keliu / pravažiavimu ir ant ieškovo A. Š. žemės sklypo ribos be ieškovo sutikimo užsitvėrė tvorą, po pusę kiekvieno įbetonuoto tvoros stulpo yra ieškovo A. Š. sklype apie 10–15 cm. Ieškovų teigimu, tvora pastatyta savavališkai, trukdo ieškovui patekti į savo žemės sklypą, todėl šis neteisėtas statinys turi būti pašalintas. Be to, atsakovas pastatė vartus prie įvažiavimo į ginčo kelią/pravažiavimą ir viduryje kelio/pravažiavimo pasodino eilę tujų, susiaurindamas minėto kelio/pravažiavimo plotį nuo 3,5 m iki 2,90 m. Atsakovo pastatyta tvora, vartai ir tujos pažeidžia ieškovo kaip savininko teises ir SB „Vėtrungė“ valdymo teises, kurios turi būti ginamos.
3. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 1993 metų planą ieškovei SB „Vėtrungė“ priskirtos sodų teritorijos sklypas nėra suformuotas, todėl ši ieškovė neturi teisės ginti savo pažeistų teisių. Pažymėjo, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statant užtvarą ant sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos. Atsakovo teigimu, jam priklausanti tvora neperžengia besiribojančių žemės sklypų ribos, yra tinklinė, nemeta šešėlio, todėl besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas užtvarui arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos nebūtinas. Atsakovas remiasi 1992 m. liepos 9 d. Kauno r. Samylų apylinkės tarybos sprendimu patvirtintu planu, pagal kurį įvaža patenka į atsakovui išskirto žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad be įvažos atsakovo žemės sklypas būtų mažesnis nei atsakovui atkurtos žemės nuosavybės teisės. Nurodė, kad jis įsirengė tvorą savo sklypo ribose dėl itin konfliktiškų santykių su gretimo sklypo savininku ieškovu A. Š.. Atsakovo teigimu, antstolis, dalyvaujant matininkui, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra užfiksavęs, kad tvora neperžengia ieškovo sklypo ribų. Pasak atsakovo, jo tvora ieškovo teisių nepažeidžia, jis gali laisvai patekti bei naudotis savo sklype esančiais statiniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos dalies tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tarp koordinačių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalinti vartus nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į ginčo kelią / pravažiavimą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sodų bendrijos „Vėtrungė“ teritorijai, bei pašalinti želdinius – tujas nuo ginčo kelio / pravažiavimo, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių taškų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovui to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, teismas leido ieškovams pašalinti tvorą ir tujas priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo.
5. Teismas nustatė, kad pagal 1993 metais parengtą ir suderintą Kauno r. Samylų apyl., (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“ planą tarp ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 18, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Vėtrungė“, (duomenys neskelbtini), ir privačios atsakovo V. P. valdos yra pažymėtas kelias K10/150, esantis kaip bendro naudojimo teritorija SB „Vėtrungė“ suteikto (priskirto) žemės sklypo ribose. Nustatė ir tai, kad tokie pat duomenys dėl ginčo keliuko priskyrimo SB „Vėtrungė“ valdomai ir naudojamai teritorijai nurodyti 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. spalio 1 d. kadastro žemėlapio ištraukose.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčo objektus, t. y., vartus ir tvorą pastatė, o tujas pasodino atsakovas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ginčo tvora yra visai prie ieškovo žemės sklypo ribos ir ji beveik visoje ginčo keliuko atkarpoje vielos tinklu užtveria patekimą iš to keliuko į ieškovo žemės sklypą. Iš ginčo keliuko ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą tik per tarpą, nuo kurio nuvyniota dalis vielos tinklo. Teismas sprendė, kad 2018 m. liepos 5 d., 2020 m. gegužės 20 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, juose užfiksuotos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo pastatyta ginčo tvora beveik aklinai užtveria ieškovo A. Š. žemės sklypo dalį nuo ginčo keliuko (yra paliktas tik vienas tarpas) ir taip apsunkina ieškovo galimybę patekti iš ginčo keliuko į savo sklypą, garažą jam patogiu būdu
7. Teismas pažymėjo, kad ginčo tvora stovi ne atsakovui priklausančioje teritorijoje, bet yra ant ieškovui A. Š. priklausančio žemės sklypo ribos ir ją kerta, o visa kita tvoros dalis yra ieškovės SB „Vėtrungė“ valdomoje ginčo keliuko teritorijoje. Tai, kad ginčo keliukas nepriklauso atsakovui jokiomis teisėmis ir yra ieškovės SB „Vėtrungė“ naudojimui priskirta teritorija, teismo teigimu, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 ir iš dalies jį galioti palikusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys pagal 2017 m. kovo 20 d. „Geomastas“ parengtą žemės sklypo Nr. 5280/0020:130 planą, kurie buvo pakeitę atsakovo žemės sklypo ribą ieškovės SB „Vėtrungė“ naudojamo žemės sklypo dalies – ginčo keliuko sąskaita, buvo panaikinti, todėl po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo nėra bendros ribos tarp atsakovo bei ieškovo A. Š. žemės sklypų ginčo keliuko atkarpoje, kurioje yra ginčo statiniai ir želdiniai. Dėl to teismas sprendė, kad nėra ir teisinio pagrindo atsakovo pastatytos tvoros, vartų ir tujų buvimui toje vietoje.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo statinius statė ir želdinius pasodino ginčo dėl kadastrinių matavimų teisėtumo nagrinėjimo teismuose metu, kai jo atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas buvo įpareigotas netrukdyti ieškovui naudotis ginčo keliuku. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys statinių statybų tvarką, neleidžia statyti jokių statinių žemėje, kuri statytojo nėra valdoma nuosavybės teise ar naudojama kitokiu teisėtu pagrindu, ir neturint tokią teisę patvirtinančių dokumentų. Juolab, yra draudžiama pažeisti teismo taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios, pasak teismo, šiuo atveju sudarė prielaidą ne tik apsaugoti ieškovą A. Š. nuo neigiamų jam atsakovo veiksmų, bet ir atsakovui išvengti galimų nuostolių atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog nedavė atsakovui leidimo ar sutikimo statyti tvorą savo žemės sklype ar ant sklypo ribos. Teismo vertinimu, minėtų ginčo objektų sukūrimas pažeidė ieškovo teisėtus interesus – savo nuožiūra spręsti kaip patekti į savo garažą ar kitą nuosavo žemės sklypo vietą visoje ginčo keliuko atkarpoje ir šis pažeidimas tęsiasi iki šiol, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti ginčo tvorą.
9. Teismas atmesdamas atsakovo argumentus, kad ginčo keliukas priklauso atsakovui, kad nėra aišku kiek ginčo tvora patenka į ieškovui priklausantį žemės sklypą, kad turi būti taikoma paklaida ginčo tvoros atžvilgiu, kad nereikėjo ieškovo sutikimo dėl ginčo tvoros statymo, pažymėjo, jog ginčo keliuko priklausymas atsakovui paneigtas prejudicinę galią turinčiuose teismo sprendimuose, kuriuose yra konstatuotos ieškovės SB „Vėtrungė“ valdymo teisės šio keliuko atžvilgiu. Pažymėjo, kad iš esmės nesvarbu kokiais atstumais ginčo tvora kerta ieškovo žemės sklypo ribą, kadangi visa ginčo tvora stovi teritorijoje, kuri atsakovui nepriklauso, be to, toje dalyje atsakovo ir ieškovo žemės sklypai nesiriboja. Pažymėjo, kad statinius statantis asmuo pats turi įvertinti galimas paklaidas prieš ką nors statydamas, o ne reikalauti tolerancijos tik iš kitų asmenų.
10. Teismas sprendė, kad ginamos ne tik savininko, bet ir teisėto valdytojo teisės, o nagrinėjamam ginčui prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų sprendimuose buvo konstatuotos reikšmingos šiai bylai aplinkybės dėl ginčo keliuko priklausymo SB „Vėtrungės“ valdymui. Iš byloje pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų teismas nustatė, kad atsakovas ant ieškovės SB „Vėtrungė“ valdomoje teritorijoje esančio ginčo keliuko pasodino eilę tujų ir pastatė vartus (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į ginčo keliuką, taip apsunkindamas patekimą iš / į bendro naudojimo ginčo keliuką ir pravažiavimą juo. Minėtų vartų įrengimas prie ieškovės SB „Vėtrungės“ valdomo ginčo keliuko, taip pat tujų pasodinimas ant to keliuko be valdytojos leidimo, teismo vertinimu, yra valdymo pažeidimas, todėl šiuo atveju yra pagrindas valdymą ginti.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog jie yra žemės sklypų, kuriuose yra ginčo objektai (tvora, vartai, tujos), ieškovas A. Š. nekilnojamojo turto savininkas, ieškovė SB „Vėtrungė“ valdytoja, jų teisės laisvai, nekliudomai ir neapsunkintai patekti į jiems priklausančius sklypus yra pažeistos – A. Š. kaip savininko, SB „Vėtrungė“ kaip valdytojos, o atsakovas neįrodė savo elgesio atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė ieškinį SB „Vėtrungė“ dėl sklypo ribų nustatymo, tačiau tai, teismo vertinimu, netrukdo nagrinėjamo ginčo išsprendimui, nes užimta savivaldybės kelių, sodininkų bendrijų sodų žemės yra valstybės išperkama žemės ir nuosavybės teisės į tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkuriamos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12.Apeliaciniu skundu atsakovas V. P., atstovaujamas advokatės L. D., (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą už priesaikos sulaužymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas ieškovės SB „Vėtrungė“ negatorinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Atsakovo nuomone, ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorija nėra paženklinta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, jos ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir SB „Vėtrungė“ nuosavybės teise nepriklauso nei vienas įregistruotas žemės sklypas. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys dėl savininko teisių į turtą gynimo, kai tas turtas ieškovo atžvilgiu niekaip nėra apibrėžtas, įregistruotas, kad atitiktų civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad ties šiaurine atsakovui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri remiantis ieškovų į bylą pateiktu Kauno raj. Samylų apyl. (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“ 1993 metų planu, patenka į SB „Vėtrungė“ priskirtą sodų teritoriją. Pasak apelianto, tik SB „Vėtrungė“ suformavus valstybinės žemės sklypą ir sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su Lietuvos Respublika ir išsinuomojus bendrojo naudojimo žemę (pvz. kelią, aikštelę ir kt.), esančią SB „Vėtrungė“ priskirtoje teritorijoje, ji pataptų valdytoja, o tą pačią žemę išsipirkus iš valstybės, SB „Vėtrungė“ taptų savininkė. Teismas nenustatęs, kad SB „Vėtrungė“ yra ginčo teritorijos savininkė, kurioje yra įrengti atsakovo tvora, vartai ir tujos, taikė CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisių gynimo institutą ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti tvorą, vartus ir tujas. Pažymėjo, kad ieškovės SB „Vėtrungė“ valdymo teisė taip pat neįregistruota, todėl negali būti ginama.
12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą patenkant į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovas turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-743-273/2019, filmuota vaizdinė medžiaga, kurioje matosi, kad tvora šalia ieškovo žemės sklypo yra atardyta ir likęs tvoros segmentas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokiu būdu ieškovui trukdoma patekti į savo žemės sklypą. Be to, ieškovas turi patekimą į jam priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri ribojasi su jo žemės sklypu iš šiaurinės pusės.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą V. P. netrukdyti ieškovui naudotis keliu/ pravažiavimu, besiribojančiu su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi ir nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas A. Š. gali nekliudomai patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
12.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturi galimybės patekti į jam priklausantį garažą. Pažymėjo, kad ieškovui jam priklausančiame žemės sklype be kitų statinių nuosavybės teise priklauso pastatas – ūkio pastatas, kuris turi rūsio patalpą. Pažymėjo, kad byloje ieškovas minėtą patalpą nurodė kaip garažą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši patalpa yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kaip garažas ir jai eksploatuoti būtina privažiuoti ir įvažiuoti su transporto priemone. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį.
12.5. Teismo sprendimas nenuoseklus, nes teismas nurodo, kad ginčo tvora patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, tačiau kitoje sprendimo dalyje pasisako, kad tvora yra ant žemės sklypo ribos ir dar kitoje dalyje pasisako, kad tvora yra prie žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad atsakovas byloje yra pateikęs antstolės R. P. 2017 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra užfiksuota, kad „užsakovo (V. P.) tvoros stulpeliai yra sumontuoti užsakovo sklype, tai patvirtina ir riboženklis.“ Pažymėjo ir tai, kad minėtas įrodymas yra aktualus, nes ginčo tvoros vieta nepasikeitė.
12.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Ramlina“ 2020 m. sausio 14 d. tvoros kontroline – geodezine nuotrauka. Iš minėto rašytinio įrodymo nėra aišku, kuriose vietose ir kiek centimetrų atsakovo įrengta tvora patenka į ieškovo žemės sklypą ir ar tvora yra ant sklypo ribos ar šalia jos. Minėtoje tvoros kontrolinėje – geodezinėje nuotraukoje paženklinti keturi ieškovo žemės sklypo kampai ir tuomet pamatuotos atsakovo įrengtos tvoros koordinatės, tačiau iš šių koordinačių, apelianto nuomone, nėra aišku, ar jos patenka į ieškovo žemės sklypo ribas.
12.7. Teismas konstatavo, kad ginčo tvora yra įrengta ne atsakovo žemės sklypo ribose, tačiau nesiaiškino, kiek ir kurioje vietoje atsakovo įrengta tvora patenka į ieškovo žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra paženklintos riboženkliais vietoje ir siekiant nustatyti ar tvora patenka į ieškovo žemės sklypo ribas – vienintelis tikslus būdas tai nustatyti, būtų ištiesti virvę nuo vieno riboženklio iki kito. Pažymėjo ir tai, kad brėžinyje tvoros elementai dėl leistinos matavimo paklaidos gali atsidurti ieškovo žemės sklypo ribose.
12.8. Byloje turi būti įvertintas ieškovo poveikis ginčo tvorai. Pažymėjo, kad byloje yra pateiktas 2018 m. liepos 31 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ieškovas kasa tvoros stulpų pamatą savo žemės sklypo pusėje, 2018 m. liepos 31 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ieškovas lenkia tvoros stulpą į savo žemės sklypo pusę, po šių veiksmų tvoros stulpas liko pakrypęs ieškovo žemės sklypo pusėje, 2018 m. liepos 14 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ieškovas kartu su nenustatytu asmeniu spardo tvoros stulpus į savo žemės sklypo pusę. Taip pat ir 2020 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu teikdamas atsakymus į užduodamus klausimus, ieškovas patvirtino, kad pats atardė dalį tvoros tinklo, palikdamas stovėti tvoros stulpus ir sudarydamas sau galimybę pro tas vietas pravažiuoti. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad dėl ieškovo veiksmų ginčo stulpų viršutinis taškas pasviro į ieškovo žemės sklypo pusę. Apeliantas tvorą įrengė savo žemės sklypo ribose, ne ant sklypų ribos ir neperžengdamas sklypo ribos, tačiau dėl tyčinių paties ieškovo veiksmų šios tvoros elementai pakeitė savo poziciją, ties pamatu išlikdami toje pačioje vietoje, o viršutinėje dalyje pasvirdami.
12.9. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai laikė, kad ginčo tvora, vartai ir tujos įrengti neteisėtai. Teismas nevertino byloje pateikto 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų plano, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos sprendimu pirmo šaukimo tryliktos sesijos, t. y. pirmiau nei buvo sudarytas 1993 metų SB „Vėtrungė“ planas. Šiame plane ginčo tvora, vartai ir tujos aiškiai patenka į atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.
12.10. Teismas neįvertino Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 52/17987 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. P.“, kuriuo V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2400 ha žemės sklypą. Pažymėjo, kad jeigu pašalintume ginčo teritoriją, kurioje yra tvora, vartai ir tujos, iš atsakovo žemės sklypo ribų, tuomet gautųsi mažesnis negu 0,2400 ha žemės sklypo plotas, būtų nepagrįstai pažeistos atsakovo nuosavybės teisės bei paneigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.
12.11. Pažymėjo, kad ieškovo sutikimas ginčo tvoros statybai nebuvo reikalingas. Tvoros kiaurymių plotas yra didesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto, tai reiškia, kad tvora yra akyta vielos tinklo tvora, o ne aklina tvora, kuri mestų šešėlį į kaimyninį sklypą. Be to, tvora įrengta arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, bet konstrukcijos neperžengia sklypo ribos. Apelianto teigimu, teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo dalyko ir pasisakė dėl ginčo teritorijos, į kurią atsakovui buvo atkurto nuosavybės teisės, priklausomumo.
12.12. Ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas pažeidžia atsakovo teisę į teisminę gynybą. Šiuo aspektu nurodė, kad būtina išskirti, kuria reikalavimo dalimi yra ginamos pažeistos SB „Vėtrungė“ teisės, ir kuria reikalavimo dalimi yra ginamos pažeistos A. Š. teisės. Toks ieškinio dalyko išskyrimas sudarytų teisę atsakovui tinkamai įvertinti kiekvieno iš ieškovų reiškiamo reikalavimo ribas, atsikirsti į pareikštą ieškinį ir tokiu būdu užtikrintų atsakovo teisę į teisminę gynybą.
12.13.Nurodė, kad ieškovas 2020 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino melagingas aplinkybes susijusias su ginčo tvora ir ieškovo neteisėtu jai poveikiu, kurios vėliau bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos, kaip melagingos, todėl ieškovui skirtina bauda už priesaikos sulaužymą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai A. Š. ir SB „Vėtrungė“, atstovaujami advokatės R. G., prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovai įrodė visas negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nutolę nuo bylos esmės. Pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta esminė aplinkybė, jog atsakovas V. P. pastatė tvorą, vartus ir pasodino želdinius jam nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose, nesant savininkų ar valdytojų sutikimo. Pažymėjo, kad atsakovas byloje pripažino, jog ginčo statinius ir tujas pasodino būtent jis, todėl turėjo įrodyti, kad tai padarė teisėtai, tačiau to nepadarė. Iš pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo ir privačios atsakovo V. P. valdos yra pažymėtas kelias K10/150. Kad minėtas kelias yra bendro naudojimo teritorija SB „Vėtrungė“ suteikto žemės sklypo ribose patvirtina 1993 metais parengtas ir suderintas (duomenys neskelbtini). SB „Vėtrungė“ planas. Tokie pat duomenys dėl ginčo keliuko priskyrimo SB „Vėtrungė“ valdomai ir naudojamai teritorijai nurodyti 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. spalio 1 d. valstybės įmonės kadastro žemėlapio ištraukose.
13.2. Nurodė, kad aplinkybę, jog ginčo tvora yra pastatyta ant ieškovas priklausančios žemės sklypo ribos patvirtina 2018 m. liepos 5 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, 2017 m. spalio 26 d. ieškovo A. Š. teiktas skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-743-273/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-503-1009/2019, 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovės SB „Vėtrungė“ prašymas atsakovui pašalinti ginčo tvorą, tujas bei vartus bei byloje esantys vaizdiniai įrodymai.
13.3. Atsakovo pastatyta tvora beveik visoje ginčo keliuko atkarpoje vielos tinklu užtveria patekimą iš to keliuko į atsakovo A. Š. sklypą (užtverdamas įvažiavimą į garažą, į pėsčiųjų kelią). Pažymėjo ir tai, kad iš ginčo keliuko ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą tik per tarpą, nuo kurio nuvyniota dalis vielos tinklo, todėl yra apsunkintos ieškovo galimybės patekti iš ginčo keliuko į savo žemės sklypą, garažą jam patogiu būdu. Nurodė, kad atsakovo pastatytais varteliais ir vielinio tinklo tvora yra užtverta dalis įvažiavimo į ginčo keliuką, apsunkintas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę kairėn pusėn. Atsakovo V. P. viduryje ginčo kelio pasodinta eilė tujų ir sudėti betoniniai borteliai susiaurina ginčo kelią. Minėtas aplinkybes, ieškovų teigimu, taip pat patvirtina 2020 m. sausio 14 d. UAB „Ramlina“ parengta ginčo tvoros geodezinė nuotrauka.
13.4. Teismo išvadą, kad ginčo keliukas nepriklauso atsakovui jokiomis teisėmis ir yra ieškovės SB „Vėtrungė“ naudojimui priskirta teritorija, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 ir iš dalies jį galioti palikusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304- 695/2019. Pasak ieškovų, itin svarbu, kad ginčo tvorą pastatė ir tujas pasodino atsakovas galiojant draudimui netrukdyti ieškovui A. Š. naudotis ginčo keliuku. Pažymėjo, kad ieškovas A. Š. niekada nedavė atsakovui leidimo ar sutikimo statyti tvorą savo žemės sklype ar ant sklypo ribos.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių ginčus nagrinėję teismai nei vienu procesiniu sprendimu nėra pasisakę dėl ginčo teritorijos (keliuko) priklausomumo vienai iš ginčo šalių. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendime konstatavo, jog ginčo kelias/įvažiavimas pagal rašytinius įrodymus bei nusistovėjusią žemėnaudą patenka į SB „Vėtrungė“ teritoriją, o ne į V. P. žemės sklypo ribas. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi palikdamas minėta teismo sprendimą nepakeistą, nurodė, kad ginčo kelias niekada nepriklausė atsakovui V. P..
13.6. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis ginčo statinius pastatė ir želdinius pasodino teisėtai, remdamasis 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planu, Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 52/17987 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. P.“. Pažymėjo, kad teismas neturėjo vertinti minėtų dokumentų, nes įsiteisėjusių teismų sprendimų išvados patvirtina, kad ginčo kelias niekada nepriklausė atsakovui V. P., o pateko į SB „Vėtrungė“ teritorijos ribas, registruotas VĮ Registrų centre. Atkreipė dėmesį, kad dėl SB „Vėtrungė“ sklypo ribų nustatymo atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu iniciavo kitą bylą ir ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13.7. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad byloje neįrodytos ieškovės SB „Vėtrungė“ ginčo kelio nuosavybės ar valdymo teisės. Šiuo aspektu nurodė, kad aplinkybes, jog ginčo kelias priskirtinas SB „Vėtrungė“ valdomai teritorijai ir ji yra šios teritorijos valdytoja yra konstatuota minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Be to, ieškovės SB „Vėtrungė“ valdomos teritorijos ribos yra pažymėtos ir kadastro žemėlapio ištraukose. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę taip pat patvirtina 1993 metais parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planavimo projektas (generalinis planas). Nurodė, kad ieškovė SB „Vėtrungė“ yra valstybinės žemės (sodininkų bendrijos naudojamos bendrai), tame tarpe, ir ginčo kelio valdytoja. Pažymėtina, kad ginčo kelias/privažiavimas yra vertintinas kaip bendro naudojimo kelias, dėl ko neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir SB „Vėtrungė“ jo negali išsinuomoti ar išsipirkti. Nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuomet jis ant ieškovės SB „Vėtrungė“ valdomoje teritorijoje esančio ginčo keliuko pasodino tujas ir pastatė vartus (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į ginčo keliuką, taip apsunkindamas patekimą iš / į sodininkų bendrijos bendro naudojimo ginčo keliuką yra valdymo pažeidimas.
13.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo tvora nepažeidžia ieškovo teisių. Pasak ieškovų, pats faktas, kad atsakovas pastatė statinį (tvorą) jam nuosavybės ir valdymo teise nepriklausančioje žemėje savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą. Be to, tokie atsakovo veiksmai neatitinka geros moralės sąvokos. Pažymėjo, kad byloje nėra svarbu, kiek centimetrų, kokioje konkrečioje vietoje ginčo tvora yra patekusi į A. Š. žemės sklypo ribas, nes atsakovas neturėjo jokios teisės statyti ginčo tvorą nei ant SB „Vėtrungės“ valdomos žemės ribos, nei A. Š. nuosavybės teise valdomame sklype.
13.9. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškovo A. Š. daryto poveikio tvorai. Pažymėjo, kad ieškovas po atsakovo neteisėtų veiksmų atardė tvoros dalį tam, kad galėtų užtikrinti savo ir kitų asmenų patekimą į jam priklausančią nuosavybę. Pažymėjo, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai buvo suformuoti tinkamai ir atsakovui jie buvo suprantami.
13.10. Apelianto prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo už priesaikos sulaužymą nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, kad ieškovas neneigė, jog atardė dalį tvoros, kad galėtų patekti į savo žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo savininko ir valstybinės žemės sklypo naudotojo teisių gynimo nuo pažeidimo.
Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą ir naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovo atstovė 2020 m. vasario 22 d. pareiškime pareiškė prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-261-254/2021 iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-1217-877/2021. Prašyme nurodė, kad byloje iš esmės yra keliamas klausimas dėl atsakovui V. P. priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Todėl tik atsakius, kurioje vietoje tiksliai yra atsakovo žemės sklypo ribos, būtų galima įvertinti, ar atsakovas, įrengdamas tvorą bei vartus, nepažeidė ieškovės SB „Vėtrungė“ teisių. Prie prašymo pridėjo šiuos įrodymus: civilinės bylos Nr. e2-1217-877/2021 EPP bylos kortelės kopiją; 2020-05-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus patikrinimo akto Nr. KAM-13630-(10.9 E.) kopiją; 2020-05-15 UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtos kadastro duomenų plano kopiją; 2020-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus rašto Nr. 7SD-3616-(14.7.104.) kopiją; 2020-06-30 V. P. skundo kopiją; 2020-06-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus patikrinimo akto Nr. KAM-26960-(10.9 E.) kopiją; 2020-07-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-1437-(5.59 E.) kopiją ir 2020-09-16 ieškinio kopiją.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl bylos sustabdymo buvo sprendžiamas 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. spalio 1 d. teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo sustabdyti civilinę bylą. Iš esmės tais pačiais argumentais atsakovo atstovė prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir apeliacinės instancijos teisme.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų teisių pažeidimas siejamas su atsakovo veiksmais, kuriuos jis atliko, kai 2017-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810- (14.7.110.) buvo patvirtinti atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017-03-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir SB „Vėtrungė“ teritorijoje esantis kelias/pravažiavimas pateko į atsakovo žemės sklypo ribas. Tačiau šis administracinis aktas buvo panaikintas 2019-10-28 galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3- 304-695/2019. Panaikinus paminėtą administracinį aktą, atsakovo V. P. žemės sklypo ribas negalima vertinti pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017-03-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuriomis vadovaujantis atsakovas ir atliko ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus. Kito žemės sklypo plano, pagal kurį SB „Vėtrungė“ teritorijoje esantis kelias/pravažiavimas patektų į atsakovo žemės sklypo ribas tuo metu, kai atsakovas atliko šiuos veiksmus, byloje nėra. Todėl atsakovui vartus, tvorą įrengus ir želdinius pasodinus ne savo žemės sklypo ribose, ieškovai pareiškė ieškinį pažeistoms teisėms ginti. Tokiu atveju atsakovo atliktų veiksmų vertinimas negali būti siejamas su aplinkybėmis (naujomis jo žemės sklypo ribomis), kurios galimai įvyks/neįvyks ateityje, ir sudaryti sąlygas tęsti padarytą pažeidimą, todėl sustabdyti civilinę bylą nėra jokio pagrindo.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytos dvi draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos išimtys: pirma, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; antra, kai būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi atsakovo pateikti dokumentai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jie apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti siekiant pagrįsti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atmetus prašymą dėl bylos sustabdymo, teisėjų kolegija atsisako priimti prie atsakovo prašymo pateiktus įrodymus.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovės SB „Vėtrungė“ negatorinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį (šios nutarties 27, 28 punktai), priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas).
21. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės SB „Vėtrungė“ ieškinį priėmė, todėl byloje dėl šios ieškovės reikalavimo galėjo kilti klausimas tik dėl bylos nutraukimo dalyje CPK 293 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su ieškovės SB „Vėtrungė“ naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies – ginčo kelio/pravažiavimo užtvėrimo vartais ir tvora, taip pat jame pasodinus želdinius, todėl nėra pagrindo nepripažinti šios atsakovės materialinio teisinio suinteresuotumo, taip pat ir jos teisės reikšti ieškinį.
22. Atsakovas naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl jam turėjo būti išaiškinta ieškovės SB „Vėtrungė“ ieškinio ribos. Ši ieškovė yra sodininkų bendrijos naudojamos valstybinės žemės – ginčo kelio/privažiavimo valdytoja. Atsakovui pastačius vartus (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į ginčo keliuką (užtvėrus ginčo keliuką) ir jame pasodinus tujas (susiaurinus keliuką) yra apsunkindamas patekimas iš / į sodininkų bendrijos bendro naudojimo ginčo keliuką, todėl ši ieškovė ieškiniu gina esamą valdymo teisę (CK 4.34–4.36 straipsniai, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde plačiai pasisakė, kaip SB „Vėtrungė“ galėtų įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau tai nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo svarbu nustatyti, ar SB „Vėtrungė“ teritorijoje esantis ginčo kelias/pravažiavimas patenka į atsakovo žemės sklypo ribas, nes būtent su jo atitvėrimo stacionare tinkline tvora, vartų įrengimu ir jame pasodintais želdiniais ieškovai siejo savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei yra įsitikinęs atsakovas, SB „Vėtrungė“ teritorijoje esantis ginčo kelias/pravažiavimas nepatenka į atsakovo žemės sklypo ribas.
24. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 513-273/2019, buvo nustatyta, kad 1993 metais buvo parengtas ir patvirtintas ieškovės SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas). Plano eksplikacijoje nurodoma, jog SB „Vėtrungė“ skirtas žemės plotas 60800 kv. m., faktinis žemės plotas 60596 kv. m., iš kurio 0,5544 ha sudaro keliai. Pagal 1993 metais parengtą ir suderintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), tarp ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 18, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Vėtrungė“, ir SB „Vėtrungė“ suteiktos žemės sklypo ribos, yra pažymėtas kelias K10/150, kuris ribojasi su atsakovo V. P. privačia valda. Pagal nurodytą planą tarp žemės sklypų esantis kelias, kaip bendro naudojimo teritorija, buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai. Tuometinio Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970-01-20 sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos Sodininkystės draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“), buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970-12-29, o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos knygoje 1970-11-01 Nr. 301/57. Pagal 1970 metais parengtą LSD Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, ginčo kelias/pravažiavimas, kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“) teritorijai.
25. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018, buvo išspręstas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110), kuriuo ginčo teritorija – kelias buvo prijungtas prie atsakovo V. P. žemės sklypo. 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikinus paminėtą administracinį aktą, atsakovo argumentai, kad jo žemės sklypas apima ir SB „Vėtrungė“ priklausantį kelią/privažiavimą yra akivaizdžiai neteisingi, nes būtent Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ginčo kelias/privažiavimas buvo grąžintas SB „Vėtrungė“ teritorijai.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 buvo konstatuota, jog byloje nustačiusi, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus (kuriuos remiantis buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikintas administracinis aktas), atsakovo žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovų žemės sklypu, buvo pakeista ieškovų naudojamo žemės sklypo (kelio) sąskaita, todėl teisėjų kolegija sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieškovai neteko teisės teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai ir todėl bylą nagrinėjusiems teismams buvo pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo žemės sklypas ribojasi ne su ieškovo A. Š. žemės sklypu, o su SB „Vėtrungė“ keliu/privažiavimu. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
27. Teisėjų kolegija dar pastebi, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 513-273/2019 buvo pasisakyta ir dėl ieškovo A. Š. teisės ginčyti Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš bylos duomenų matosi, kad ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir ribojasi su SB „Vėtrungė“ teritorijoje esančiu ginčo keliu/pravažiavimu. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2017-05-05 buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš pateiktų dokumentų teisėjų kolegija sprendė, kad patekimas į ieškovo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra numatytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą kitu būdu, o ne per ginčo kelią/ privažiavimą.
28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą dėl patekimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą V. P. netrukdyti ieškovui naudotis keliu/ pravažiavimu, besiribojančiu su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-743-273/2019 ir nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas A. Š. gali nekliudomai patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra neteisingi. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo išspręstas ne Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtos atsakovui 50 Eur baudos už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki antstolės 2018 m. gruodžio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-18-56 nurodytų nutarties pažeidimų pašalinimo, išieškant baudą valstybės naudai. Pažymėtina, kad apeliacijos objektu buvusi 2019 m. sausio 15 d. nutartis buvo priimta dar neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 (įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A- 513-273/2019). Todėl Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi klausimą dėl baudos paskyrimo pagrįstumo sprendė įvertindamas nutarties 11 punkte nurodytas aplinkybes, kad ginčo kelias/pravažiavimas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P. ir patenka į jam priklausantį žemės sklypą, kas vėliau buvo paneigta, panaikinus administracinį aktą – Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, įteisinusį atsakovo žemės sklypo ribas, apimančias ir SB „Vėtrungė“ kelią/privažiavimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiamas ginčas iš esmės – jis išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, todėl teismo nustatytos aplinkybės, sprendžiant dėl baudos paskyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimus, jokių prejudicinių faktų dėl šalių ginčo nenustatė.
30. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis pastatė vartus, tvorą ir pasodino želdinius teisėtai, kadangi pagal 1992 m. liepos 9 d. sklypo raudonųjų linijų planą, Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 52/17987 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. P.“, keliukas/privažiavimas yra jo žemės sklypo dalis. Šie apelianto argumentai rodo, kad jis nesutinka su jau paminėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, kad ginčo kelias yra SB „Vėtrungė“ teritorijoje, o ne atsakovo žemės sklypo dalis. Šie faktai buvo nustatyti, vertinant dėl atsakovo žemės sklypo ribų vėliau nei 1992 m. priimtus administracinius aktus, todėl pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ginčo dėl žemės sklypo ribų, pagrįstai apie ieškovų pažeistas teises sprendė vertindamas aplinkybes, ar atsakovas įrengė statinius ir pasodino tujas SB „Vėtrungė“ teritorijos ribose ir prie ieškovo A. Š. žemės sklypo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pats iškėlė Kauno apylinkės teisme civilinę bylą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tuo pačiu pats būdamas įsitikinęs, kad jas reikia nustatyti naujai.
31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. antstolės R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-18-30 yra konstatuota, jog UAB „Ramlina“ matininkas R. G., naudodamas GNSS (Globalinės padėties nustatymo sistemą vietovėje), pagal planą nustatė sklypo ribos taškus, su prietaisu patikrino užtvertos tvoros koordinates keliuose taškuose, patikrino tvoros padėtį A. Š. sklypo atžvilgiu ir nustatė, jog palei privažiavimo kelią – ginčo keliuką užtvertos tvoros stulpai yra ant sklypo ribos, tvoros tinklas ir pusė kiekvieno tvoros stulpo įbetonavimo yra jau A. Š. sklypo teritorijoje (nuotraukos Nr. 25–39). Byloje pateiktame vėliausiai surašytame 2020 m. gegužės 20 d. antstolės R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-20-018 konstatuotos faktinės aplinkybės, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), galima privažiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka (pridėtas planas), o dalis įvažiavimo į šią atšaką užtverta vielinio tinklo tvora ir varteliais.
32. Apeliantas neneigia pastatęs statinius ir pasodinęs tujas, o argumentus, kad tokius veiksmus atliko teisėtai grindžia aplinkybe, kad tai padarė jam priklausančio sklypo dalyje, t. y. apeliantas nepripažįsta aplinkybės, kad kol nebus nustatyta kitaip, kelio/privažiavimo teritorija yra SB „Vėtrungė“ teritorija ir tai nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl sutiktina su ieškovų atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus nurodyta aplinkybe, kad vien atsakovo atlikti veiksmai ginčo teritorijoje be jos valdytojos sutikimo suponuoja ieškovų teisių pažeidimą. Pastebėtina, kad pastatyta tvora beveik visoje ginčo keliuko atkarpoje vielos tinklu užtveria patekimą iš to keliuko į atsakovo A. Š. sklypą. Iš ginčo keliuko ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą tik per tarpą, nuo kurio nuvyniota dalis vielos tinklo, viduryje ginčo kelio pasodinta eilė tujų ir sudėti betoniniai borteliai susiaurina kelią. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad tvora stovi ant ieškovo sklypo ribos, pasviro į jo žemės sklypą dėl pačio ieškovo veiksmų, kad ieškovas kasė stulpų pamatus, ar su nenustatytu asmeniu spardė tvorą, jokių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, nes atsakovas veikė SB „Vėtrungė“, o ne savo žemės sklypo ribose ir tuo apribojo ieškovų – savininko ir valdytojos teises, kurias pagrįstai pirmosios instancijos teismas gynė, patenkindamas ieškovų ieškinį.
33. Atsakovas nurodo, kad ieškovas 2020 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino melagingas aplinkybes, kurios vėliau bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos, kaip melagingos, todėl prašė ieškovui A. Š. skirti baudą už priesaikos sulaužymą CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šalių paaiškinimus, reikia įvertinti tą aspektą, kad šie paaiškinimai yra teikiami asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens paaiškinimai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-615/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekonstatuoja priesaikos sulaužymo todėl, kad atsakovo atstovas, užduodamas klausimą ieškovui, ar jis vykdė darbus ir kasė tvoros pamatą, nenurodė apie kurioje tvoros vietoje atliktus veiksmus yra prašoma ieškovo pateikti paaiškinimus. Ieškovas teikdamas paaiškinimus akcentavo jam svarbias aplinkybes ir vertino savo veiksmų pasekmes. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo poveikio tvorai iš esmės neturėjo esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir jos rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos.
37. Ieškovai 2021 m. vasario 22 d. prašyme prašo priteisti 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias turėjo ieškovas A. Š.. Ieškovų prašoma priteisti suma, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidomis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš apeliaciją pralaimėjusio atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.