Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodilas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodilas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje yra vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės, 2025 m. lapkričio 5 d. duomenimis nesumokėtų skolų bei palūkanų suma išieškotojams – 90 794,92 Eur ir 14 066,16 Eur antstolės vykdymo išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad „Sodros“ duomenimis UAB „Prodilas“ turi du darbuotojus, socialinio draudimo skolos neturi. Viešuosiuose registruose nurodoma, kad atsakovė veikla yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma, byloje nėra duomenų, kad įmonė vykdytų veiklą, gautų pajamas. Nors atsakovei pakartotinai buvo nustatytas terminas pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, prašomi duomenys teismui pateikti nebuvo.

9. Teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius rašytinius duomenis galima teigti, jog įmonė nemokumo bylos iškėlimo metu laiku nevykdo turtinių prievolių ieškovei ir kitiems kreditoriams, atsakovės prievolių įvykdymo terminai suėję.

10. Teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti bendrovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atsakovė UAB „Prodilas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, netenkinęs atsakovės pareikšto prašymo pratęsti terminą pateikti dokumentus, užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Teismas, būdamas informuotas apie atsakovei priklausantį ilgalaikio turto turinį bei apimtį, jo pargabenimo iš Vokietijos į Lietuvą sunkumus ir imlumą laikui bei realios turto vertės nustatymo būtinybę, ir nesudaręs galimybės atsakovei įrodyti savo mokumo – pateikti dokumentus, patvirtinančius realią atsakovės finansinę būklę, priėmė skundžiamą nutartį, remdamasis atsakovės 2024 metų finansinės atskaitomybės ataskaita (balanso už 2024 metus duomenimis), kuri patvirtina atsakovės finansinę būklę, buvusią 2024 m. gruodžio 31 d., o ne pareiškimo pateikimo dieną. Nutartis priimta, neįvertinus realios, pareiškimo pateikimo metu buvusios, atsakovės finansinės situacijos (mokumo), neturint finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos, kuris yra būtinas atliekant atsakovės balanso testą, mokumui nustatyti.

11.2. Teismui nesudarius galimybės atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos mokumą, priimant skundžiamą nutartį buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl atsakovės tariamo nemokumo bei galimybės įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams nebuvimo. Teismas padarė šias išvadas, nusprendęs, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, nes vadovavosi metų senumo (2024 metų) balansu, pagal kurį atsakovei priklausančio turto vertė yra 311 296 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 467 971 Eur. Tačiau atsakovės byloje pateiktas ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad 2025 metų lapkričio mėn. atsakovės ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 469 723 Eur. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad 2025 metų lapkričio mėnesį atsakovo ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 469 723 Eur, pagrįstai spręstina, jog atsakovė turi finansines galimybes įvykdyti piniginę prievolę tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriams, tik jos buvo (yra) laikinai apsunkintos dėl atsakovės galimo realizuoti turto buvimo vietos Vokietijoje ir turto pargabenimo į Lietuvą sunkumų bei imlumo laikui.

12. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Prodilas“ atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau atsakovė teismo nutarties įpareigojimo neįvykdė per nustatytą ir vėliau pratęstą terminą, kuris buvo pakankamas atsakovei reikiamiems duomenims surinkti ir pateikti teismui. Bankroto bylos kontekste pažymėtina, kad turto vertinimas ir realizavimas gali būti atliekami ir turto buvimo vietoje, neperkeliant jo į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl pats turto buvimo faktas užsienyje savaime nepagrindžia nei jo nerealizavimo, nei atsakovės mokumo.

12.2. Atsakovė buvo pasyvi, net pratęstu terminu nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.), reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, todėl teismas pagrįstai apie įmonės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs.

12.3. Aktyvūs bendrovės bandymai įrodyti mokumą nepanaikina faktinių ir objektyvių nemokumo aplinkybių. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. spalio 27 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas už 2024 m. rugsėjo mėn. ir 2025 m. kovo mėn. Taigi, bendrovė jau nuo 2024 m. spalio 27 d. turi mokestinę nepriemoką, nerezultatyvūs išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2024 m. spalio 30 d. Bendrovė nuo 2024 m. spalio 30 d. nėra kreipusis į VMI su prašymu išdėstyti susidariusią nepriemoką. VMI, vykdydama JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, 2024 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė bendrovei pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, pranešimas įteiktas 2025 m. rugpjūčio 26 d. Bendrovė per VMI pranešime nurodytą terminą (30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos) mokestinės nepriemokos nesumokėjo, susitarimo dėl pagalbos nesudarė. Bendrovės turtas yra nelikvidus (mažai likvidus). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, be VMI sprendimų, antstoliai išieškojimą iš bendrovės turto vykdo ir kitų kreditorių naudai. Pagal VMI turimą informaciją bendrovei priklausančiose sąskaitose finansinių operacijų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo, taigi, bendrovė veiklos nevykdo, pajamų negauna. Tai, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami.

12.4. Atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, laiku nemoka mokesčių, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl ginčo esmės

15. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo, remdamasis atsakovės metinės atskaitomybės, sudarytos 2024 m. gruodžio 31 d., pareiškėjos pateiktais ir viešųjų registrų duomenimis, nustatęs, kad: 1) bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą; 2) atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; 3) nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, taip pat aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta; 4) įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla. Teismas nusprendė, kad, sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo, tikslinga remtis 2024 m. gruodžio 31 d. oficialiai pateikto balanso duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad, nors atsakovei pakartotinai buvo nustatytas terminas pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, prašomi duomenys teismui pateikti nebuvo. Nors atsakovė nurodo, kad 2025 m. lapkričio mėnesį turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 469 723 Eur, atsižvelgtina, kad nurodytas turtas įsigytas 2019–2020 metais, o dabartinė turto vertė nėra žinoma.

17. Taigi, apeliantė kelia klausimą dėl galimo jos teisės teikti įrodymus byloje pažeidimo, taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės nemokumo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl galimybės atsakovei pateikti įrodymus(ne)sudarymo

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės 2025 m. gruodžio 29 d. pareikšto prašymo pratęsti terminą pateikti dokumentus, nesudarė galimybės atsakovei įrodyti savo mokumo, tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka dėl toliau nutartyje nurodytų argumentų.

19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-484-567/2025, 49 punktas). Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-484-567/2025, 52 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-567/2025, 27 punktas).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei teisme priimtas nagrinėti 2025 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos pareiškimą, 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, be kita ko, juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nurodant, kad teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai, bei atsiliepimą į pareiškimą (1 t., b. l. 5–6). Teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad procesinių dokumentų įteikti atsakovės buveinės adresu nepavyko, pakartotiniam dokumentų išsiuntimui reikalingas papildomas laikas, pratęsė nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo terminą iki 2026 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 16). Atsakovė 2025 m. gruodžio 9 d. pateikė atsiliepimą, kuriame išreiškė nesutikimą su minėtu pareiškimu, taip pat prašė nustatyti atsakovei ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą įvertinti bendrovės ilgalaikio turto sąraše nurodyto turto realią vertę ir parengti aktualų atsakovės balansą (1 t., b. l. 22–24). Atsakovė prašymą nustatyti terminą pateikti dokumentus grindė aplinkybėmis, kad atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodyto turto vertė yra didesne negu balanse nurodoma jo vertė, šis turtas buvo naudojamas vykdant veiklą Vokietijoje, todėl yra Vokietijoje, siekiant atlikti Vokietijoje esančio atsakovės turto vertinimą, nustatyti realią turto vertę bei jį realizuoti, atsakovei reikalinga šį turtą parsigabenti į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl termino pateikti dokumentus pratęsimo ir nustatė naują terminą privalomus pateikti dokumentus pateikti iki 2025 m. gruodžio 29 d. (1 t., b. l. 43).

22. Atsakovė teismui 2025 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą nustatyti atsakovei papildomą (ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų) terminą pateikti 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 45–46). Šį prašymą grindė aplinkybėmis, kad, nors atsakovė dėjo pastangas turtą pargabenti į Lietuvą kuo operatyviau, tačiau susidūrė su sunkumais. Dalis atsakovės turto buvo laikoma aikštelėje, kurią nuomojosi Vokietijos įmonė „ProDeal GmbH“. Ši buvo skolinga nuomotojui, todėl visas aikštelėje buvęs turtas, įskaitant priklausantį atsakovei, buvo sulaikytas. Dėl šio turto atlaisvinimo ilgą laiką buvo bendraujama su Vokietijos advokatais, kurie veikė neoperatyviai, todėl turto atlaisvinimo procedūra užtruko ir tik prieš savaitę atsakovei buvo leista pasiimti jai priklausantį turtą. Turto atsiėmimo procedūrą apsunkino šventinis laikotarpis, nes turtą pargabenti į Lietuvą reikalingas tiek žmogiškasis resursas, tiek įvairus transportas, tokį resursą šventiniu laikotarpiu gauti yra sudėtinga. Atsakovė nėra pargabenusi jai priklausančio turto, todėl negali įvertinti šio turto vertės. Tik nustačius realią turto vertę, atsakovė galėtų teismui pagrįsti tikslią savo finansinę būklę ir pateikti visus 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. netenkino atsakovės prašymo, atsižvelgiant į tai, jog nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo terminas baigiasi 2026 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apskųsta teismo nutartį panaikinti ar pakeisti dėl toliau nurodomų motyvų.

23. Pirma, įvertinęs šios nutarties 21–22 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų suvaržęs atsakovės teisę įrodinėti. Priešingai, negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi (1 t., b. l. 5–6) nustatęs atsakovei terminą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją ir 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi (1 t., b. l. 43) tenkinęs atsakovės prašymą dėl termino pateikti dokumentus pratęsimo ir nustatęs naują terminą privalomus pateikti dokumentus pateikti iki 2025 m. gruodžio 29 d., sudarė galimybę surinkti ir pateikti aktualius duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą.

24. Antra, nėra objektyvaus pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas 2025 m. gruodžio 29 d. atsakovės pareikšto prašymo nustatyti atsakovei papildomą (ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų) terminą pateikti 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 45–46), sudarė atsakovei formalias kliūtis tokius duomenis pateikti.

25. Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, JANĮ numato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant griežtus bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020, 23 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

26. Viena vertus, šiame teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos (žr. nutarties 25 punktą) kontekste, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priimtas nagrinėti 2025 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 5–6), 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo terminas pratęstas iki 2026 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 16), darytina išvada, kad termino pratęsimas sudarytų prielaidas pažeisti JANĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas.

27. Kita vertus, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Bankroto procedūros yra detaliai reglamentuotos, jų atlikimo laikas yra apibrėžtas teisės normomis (žr. šios nutarties 25 punktą), todėl šalys turi rūpintis bylos nagrinėjimo operatyvumu ir procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku. Atsakovė, žinodama apie pradėtą ir vykstantį nemokumo procesą ir siekdama, kad jai nebūtų iškelta bankroto byla, turėjo operatyviai atlikti turimo ilgalaikio turto vertinimą ir parengti bei pateikti teismui aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau atsakovė teismo įpareigojimo per nustatytą ir vėliau pratęstą terminą neįvykdė, jos teiginius dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo ir kitų įrodymų, pagrindžiančių jos pakankamą finansinę padėtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

28. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2025 m. gruodžio 29 d. prašymo nustatyti atsakovei papildomą (ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų) terminą pateikti 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 45–46) turinį, neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad negalėjimas pateikti duomenis būtų objektyviai pateisinamas. Nors atsakovė teigia, jog ji negalėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų, nes dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negali parsivežti priklausančio turto iš Vokietijos, jo įvertinti, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes. Be to, pareiškėja pagrįstai nurodė, kad turto vertinimas ir realizavimas gali būti atliekami, ir turto buvimo vietoje, neperkeliant jo į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl pats turto buvimo faktas užsienyje savaime nepagrindžia atsakovės negalėjimo teismo nustatytu terminu pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Be to, juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašai, taip pat duomenys, pagrindžiantys bendrovės gyvybingumą, nėra susiję su atsakovės turimo ilgalaikio turto vertinimo atlikimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad teismo nustatyto ir pratęsto termino pateikti reikalaujamus dokumentus metu egzistavo aplinkybės, kurios objektyviai kliudė atsakovei laiku ir tinkamai pateikti reikalingus įrodymus.

29. Trečia, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad vien tik atsakovės turimo ilgalaikio turto neįvertinimas trukdo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti šią bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovė nurodo, kad turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertė 2025 m. lapkričio 30 d. duomenimis – 469 723,10 Eur, tačiau, viena vertus, ilgalaikio turto įsigijimo vertė nėra reikšminga vertinant bendrovės mokumą, o aktuali yra turto reali vertė, kita vertus, bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės skolos – 467 971 Eur, tik labai nežymiai viršijo atsakovės ilgalaikio turto įsigijimo vertę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės ilgalaikis turtas įsigytas 2019–2020 m., nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog bendrovės ilgalaikio turto reali vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, itin skirtųsi nuo balansinės turto vertės (t. y. 306 649 Eur (1 t., b. l. 10)) arba būtų artima jo įsigijimo vertei (467 971 Eur (1 t., b. l. 25–27)). Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vien ilgalaikio turto įvertinimas pagrįstų bendrovės mokumą, juolab kad atsakovė nepateikė aktualaus kreditorių sąrašo, dėl to, vien realios turto vertės nustatymas, nepateikus duomenų apie bendrovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikimo teismui dieną turimus kreditorinius įsipareigojimus, nėra pakankamas įvertinti bendrovės mokumą.

30. Atsižvelgus į nurodytus motyvus (žr. šios nutarties 19–29 punktus), atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės 2025 m. gruodžio 29 d. pareikšto prašymo pratęsti terminą pateikti dokumentus, nepagrįstai nesudarė galimybės atsakovei įrodyti bendrovės mokumo, nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti bei neįrodo, jog buvo apribota jos teisė įrodinėti.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

31. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

32. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

34. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad, nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025).

35. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktiką).

36. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 . sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

38. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

39. Apeliantė teigia, jog bendrovė yra moki, tačiau teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės nemokumo bei galimybės įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams nebuvimo, nes vadovavosi metų senumo (2024 m.) balansu, tačiau atsakovės byloje pateiktas ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad 2025 m. lapkričio mėn. atsakovės ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 469 723 Eur, šie duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovė turi finansines galimybes įvykdyti piniginę prievolę tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriams.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės nemokumo dėl toliau nurodytų argumentų.

41. Pirma, (žr. šios nutarties 19–20 punktus), nustatinėjant įmonės nemokumą, pagrindinė įrodinėjimo našta tenka atsakovei, t. y. įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą – būtent jai tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ji yra moki (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-755-553/2022). Juridinio asmens (ne)mokumas vertintinas pagal aktualius finansinės atskaitomybės ir kitus byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-933/2022, 15 punktas). Atveju, jeigu įmonė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikia, teismas gali tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu ir tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie įmonės (ne)mokumą nėra pakankamai išsamūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-755-553/2022, 18 punktas).

42. Vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 41 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

43. Apeliacinės instancijos teismas nurodytos teismų praktikos (žr. šios nutarties 19–20, 41 punktą) kontekste, nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo bei galimybės įvykdyti pinigines prievoles kreditoriams (ne)buvimo, nepagrįstai vadovavosi metų senumo (2024 m.) balansu. Nagrinėjamu atveju paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys už 2024 m., kitų objektyvių duomenų apeliantė nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės (ne)mokumo, pagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateiktais ir paties teismo iniciatyva surinktais duomenimis, kurių apeliantė nepaneigė.

44. Antra, iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2024 m. matyti, kad: 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 311 196 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 306 649 Eur, kito trumpalaikio turto vertė – 3 614 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų vertė – 933 Eur; bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 467 971 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 222 839 Eur, bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 245 132 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (– ) 156 775 Eur (1 t., b. l. 10). Šiuo atveju atsakovė įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę teismui nepateikė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad disponuoja 3 614 Eur vertės trumpalaikiu turtu, 933 Eur vertės ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų verte (1 t., b. l. 10), todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas, dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, jo nevertina kaip realaus. Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant trumpalaikio turto bei ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų vertės, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (467 971 Eur) ženkliai viršija turimo turto vertę (306 649 Eur (311 649 Eur – 3 614 Eur – 933 Eur = 306 649 Eur)). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2024 m. negavo pardavimo pajamų, kitos veiklos rezultatas – 82 209 Eur, bendrovė patyrė 331 665 Eur grynojo nuostolio (1 t., b. l. 14). Bendrovės vardu nekilnojamojo turto neregistruota (CBP–175 4 priedas). Apeliantė objektyvių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovės turimas turtas pakankamas įvykdyti atsakovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė buvo nemoki, pradelsti įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą.

45. Trečia, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Bendrovė ilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. spalio 27 d. neatsiskaito su kreditore VMI, skola VMI didėja (CBP-175). Bendrovė nuo 2024 m. spalio 30 d. nėra kreipusis į VMI su prašymu išdėstyti susidariusią nepriemoką. Aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovei (2025 m. lapkričio 4 d. duomenimis – 69 232,36 Eur (CBP-175 3 priedas)). 2025 m. lapkričio 4 d. duomenimis antstolės Eurikos Rulienės kontoroje išieškojimas iš atsakovės vykdomas ne tik pareiškėjai, t. y. antstolės kontoroje nuo 2023 m. lapkričio 30 d. vykdomas 24 962,27 Eur skolos išieškojimas iš atsakovės kreditorei UAB „VL Rental“ (CBP-175 8 priedas).

46. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovei ar iš esmės sumažinusi finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, ar kad antstolė būtų įvykdžiusi išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad turi finansines galimybes įvykdyti piniginę prievolę tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriams, nes 2025 m. lapkričio mėnesį atsakovės ilgalaikio turto įsigijimo vertė buvo 469 723 Eur, tačiau šių teiginių nepagrindė įrodymais – nepateikė įrodymų, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo metu jos turimo ilgalaikio turto vertė buvo pakankama padengti bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

47. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

48. Ketvirta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

49. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Be to, iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad bendrovei priklausančiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo vykdoma (CBP-175 9 priedas). Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti juridinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos atsakovė vykdė įsipareigojimus pareiškėjai ar stengėsi juos reikšmingai sumažinti. Be to, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami. Taigi, byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad ji negali būti laikoma gyvybinga ir jos išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

51. Taigi, apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 185 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

52. Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

53. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.