Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-03 · Byla Nr. 2KT-49/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
2KT-49/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-49/2013Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2013 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-32/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismas perdavė Šiaulių apylinkės teismui teismingą civilinę bylą Nr. 2-3440-362/2013 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams UAB „Čeresta“ ir Č. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B. dėl žalos atlyginimo.

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. M. 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nurodydamas, kad byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta aukštesnio Šiaulių apygardos teismo, kuris kontroliuoja apylinkės teismo teisėjų darbą, teisėja D. B..

Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. 2013 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama šią civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, nes tikėtina, jog skyrus civilinę bylą nagrinėti kitam Šiaulių apylinkės teismo teisėjui, bus reiškiamas nusišalinimas tuo pačiu pagrindu.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, jog tikėtina, kad analogiški teisėjų nusišalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo pareiškimai būtų galimi ir visų kitų Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų. Be to, remiantis CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šios civilinės bylos apeliacine tvarka negalėtų nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. Siekiant bylos proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo bei siekiant išvengti pašaliniam stebėtojui galinčių kilti abejonių teismo nešališkumu, byla perduota Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-3440-362/2013 perdavimo iš Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio Šiaulių apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, veikiančiam ne Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kito apygardos teismo veikloje veikiančiam apylinkės teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui. Aptariama teisės norma teismų praktikoje aiškinama kaip apimanti ir tuos atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo ar jo artimas giminaitis yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-15/2010, 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-52/2010, 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-145/2011, 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-68/2012).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teisme turi būti nagrinėjama civilinė byla, kurioje suinteresuotas asmuo yra Šiaulių apygardos teismo teisėja D. B.. Šiaulių apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl Šiaulių apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų, t. y. vykdo šio teismo procesinės veiklos kontrolę. Šiaulių apygardos teismas taip pat atlieka Šiaulių apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantiems asmenims ir objektyviam stebėtojui sudaro pagrįstas prielaidas abejoti, ar ši civilinė byla gali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta tiek Šiaulių apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme. Prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, šiuo atveju gali būti pašalintos tik perduodant bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui – Pasvalio rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

n utaria:

Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3440-362/2013 perduoti nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas