- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-1419-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01936-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- I. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. patikslintą ieškinį atsakovui M. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgytų lėšų padalinimo ir atsakovo M. Č. patikslintą priešieškinį ieškovei I. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgytų lėšų padalinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. U., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. Č. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui M. Č. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgytų lėšų padalinimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgytų lėšų padalinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. U., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, gavęs ieškovės 2024 m. rugpjūčio 30 d. pradinį ieškinį, tenkino jame pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo šalių dukrai L. Č. laikiną išlaikymą, po 950 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskirdamas ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią: 1) M. Č. mėnesio pirmąją lyginę savaitę bendrauja su dukra L. Č. nuo antradienio pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) M. Č. mėnesio antrąją lyginę savaitę bendrauja su dukra L. Č. nuo trečiadienio pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai ir grąžindama ją į jos gyvenamąją? vietą sekmadienį 19.00 val.; 3) M. Č. turi teisę bendrauti su dukra L. Č. telefono ir interneto ryšio priemonėmis neribotai kiekvieną dieną nedalyvaujant I. Č., išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats vaikas.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – pakeitė 2025 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ją papildant, kad 2025 m. moksleivių vasaros atostogų metu M. Č. su dukra L. Č. bendrauja 2025 m. birželio mėn. 16–26 dienomis, liepos mėn. 17–27 dienomis, rugpjūčio mėn. 5–14 dienomis, pasiimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 16 val. bei grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 19 val.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino šalių 2025 m. gegužės 23 d. sudarytą taikos sutartį bei nutraukė civilinės bylos dalį dėl šioje taikos sutartyje aptartų šalių reikalavimų, susijusių su santuokos metu įgyto turto padalijimu.
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu patvirtino šalių 2025 m. rugsėjo 5 d. sudarytą taikos sutartį bei nutraukė civilinės bylos dalį dėl šioje taikos sutartyje aptartų šalių reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu.
Šalies argumentai
7. Atsakovas pateikė 2025 m. liepos 18 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant priteistą sumą iki 758,25 Eur. Prašymas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartis numato platų atsakovo bendravimą su dukra, akivaizdu, kad toks bendravimo modelis priartėja prie kasacinės praktikos nagrinėto „50:50“ modelio. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo dydis turi būti vertinamas proporcingai atsakovo faktiškai leidžiamam laikui su dukra (atsakovas tuo metu dukrą ir maitina, ir rengia, ir veža, ir apmoka visas kitas jos išlaidas).
7.2. Pažymėjo, kad dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi, išskyrus šiuo metu nustatytą Laimo ligą. Ieškovė nurodė, jog tyrimo kaina – 128 Eur. Tyrimas turi būti atliekamas kartą į metus, tačiau ieškovė į išlaikymo lentelę įtraukia du tyrimus. Nepaisant to, net ir du tyrimai per metus sudaro tik 10,67 Eur per mėn. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovė byloje teikia dukros poreikių lenteles, kuriose nurodomi dukros poreikiai įkainoti neteisingai, pavyzdžiui, jog dailės būreliui kas mėnesį išleidžia 160 Eur, šokių, baleto bei sportiniams užsiėmimams – 85 Eur per mėnesį. 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog už šokių ir dailės pamokas papildomai nemoka, šie būreliai įskaičiuoti į kainą, kurią moka už privačią mokyklą. Dailės inventorių abu tėvai yra dukrai supirkę savo namuose. Dukra lanko papildomas privačias dailės pamokas, tačiau nereguliariai ir tėvai dėl to nesutaria, atsakovo įsitikinimu, dukra visiškai nebeturi laisvo laiko, nei vienos laisvos dienos. Ieškovė taip pat nurodė, jog dukra lanko baseiną, išlaidos sudaro 30 Eur į mėnesį, tačiau 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog tai nėra dukros lankomas būrelis, o laisvalaikio pramoga, be to, teikti kvitai yra tiek ieškovės, tiek dukros apsilankymas baseine. Ieškovė teigė, kad maisto išlaidos dukrai, kai dukra būna pas ieškovę, per mėnesį sudaro 1 020 Eur. Įvertindama tai, jog dukra su atsakovu per mėnesį praleidžia 12 dienų, ieškovės nuomone, dukrai per dieną reikia maisto už 56,66 Eur, tačiau 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad maistą gamina namuose, perka aukštesnės kokybės maistą, o vaikas specialių poreikių neturi. Taigi, ieškovės nurodoma maistui išleidžiama suma akivaizdžiai neatitinka realių vaiko poreikių.
7.3. Apibendrindamas nurodė, kad, neištyrus bylos įrodymų, dukros mėnesiniai poreikiai gali būti preliminariai vertinami 1 516,50 Eur dydžiu, t. y. 846 Eur MMA „į rankas“ + 800 Eur mokyklos mokestis) – 129,50 Eur universali išmoka vaikui. Atitinkamai, lygiomis dalimis paskirstant šią sumą tarp tėvų, atsakovui tenkanti dalis sudarytų 758,25 Eur per mėnesį.
7.4. Be to, akcentavo, kad priimant 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį, teismas vadovavosi ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad jos mėnesio pajamos siekia apie 5 000 Eur, o atsakovo apie 7 000 Eur, tačiau šiuo metu turtinė šalių padėtis yra pasikeitusi. Atsakovas byloje teikė duomenis, jog jo darbo užmokestis į mėnesį sudaro apie 2 500 Eur „į rankas”. Šiuo metu, įmonėje esant sudėtingai situacijai, atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 155 Eur prieš mokesčius. Atsakovas nuomojasi gyvenamąjį būstą, už nuomą moka 900 Eur per mėnesį. Tuo tarpu ieškovės darbo užmokestis sudaro 2 806,47 Eur neatskaičius mokesčių, kas į „rankas” sudaro apie 1 700 Eur.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė jį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas, 2025 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra „50/50“. Atsakovas praleidžia ženkliai mažiau laiko su dukterimi nei ieškovė – atsakovas su dukra turėtų bendrauti ne 12 dienų per mėnesį, o 10 dienų, tai reiškia, kad šalys susitarė ne dėl „50/50“ atsakovo bendravimo laiko su dukra, bet „34/66“. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimo su dukra metu, pastarajam esant komandiruotėse, ieškovei ne kartą teko ir ateityje teks vietoje atsakovo pasirūpinti dukra. Taigi, pagal de facto (faktiškai) susiformavusią praktiką, galimas atsakovo buvimo laikas su dukra tam tikrais mėnesiais gali būti tik 3–5 dienos, dėl ko ieškovė vaiko išlaikymui patirs ženkliai didesnes išlaidas nei kad teigia atsakovas.
8.2. Pažymėjo, kad civilinėje byloje pateikti duomenys, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. 2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje bei 2026 m. sausio 8 d. teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad būtent jis turi įgaliojimus ir priima visus sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) valdymu, tame tarpe su darbo užmokesčio mokėjimu. Byloje pateikti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra pelninga, įmonė turi net 268 144 Eur vertės nuosavo kapitalo, iš kurio didžioji dalis – įmonės turimos piniginės lėšos. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų susidūrusi su finansiniais sunkumais, nepateikta. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pateiktus duomenis, atsakovui sumažintas darbo užmokestis beveik iki minimalaus. Kita vertus, civilinėje byloje pateikti duomenys apie atsakovo turimą kitą tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, iš kurio atsakovas taip pat gauna papildomas pajamas: 2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad nuomoja nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat gauna nuompinigius už žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini); civilinėje byloje pateikti duomenys, kad atsakovo banko sąskaitose turimų pinigų sumų, indėlių bei vertybinių popierių bendra vertė yra 94 817,08 Eur, nuo šių piniginių sumų atsakovui mokamos palūkanos arba atsakovas gauna kitos formos finansinę naudą; byloje nėra ginčo, kad atsakovas jam priklausančią transporto priemonę nuomoja (duomenys neskelbtini); byloje pateikti duomenys, kad atsakovas gauna ir turi galimybę gauti iš (duomenys neskelbtini) dividendus. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gautas darbo užmokestis nebuvo pagrindinis pajamų šaltinis, todėl neženklus jo sumažinimas 2026 m. sausio 6 d. paties atsakovo iniciatyva nepatvirtina esminės būtinos aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės keitimui, t. y. kad iš esmės pasikeitė bylos faktinės aplinkybės ir atsakovas negali teikti dukrai priteisto laikino išlaikymo. Papildomai pažymėjo, kad teikia duomenis apie tai, jog atsakovas gauna ir kitas papildomas pajamas, kurias mėgino nuslėpti: byloje pateikti duomenys, kad E. Č., kuris yra atsakovo sūnus, yra (duomenys neskelbtini) akcininkas; iš viešų duomenų matyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas; iš pateiktos darbo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovui bus mokamas 7,10 Eur valandinis įkainis, kai minimalus valandinis įkainis nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 7,05 Eur, t. y. 0,05 ct daugiau nei įtvirtinta minimali mėnesinė alga.
8.3. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad dukra lanko (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovė moka 800 Eur per mėn. už mergaitės ugdymą privačioje mokykloje. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad mergaitė lanko pianino pamokas, už jas išimtinai moka ieškovė. Kaip matyti iš civilinėje byloje pateiktų duomenų, vieno užsiėmimo kaina yra 20 Eur, mergaitė per mėnesį turi 4 pamokas. Atsakovas taip pat sutiko, kad už mergaitės mobilaus ryšio paslaugas yra mokama 25 Eur. Atsakovas taip pat sutiko, kad už mergaitės maistą mokykloje sumoka ieškovė ir mėnesio įmoka yra 80 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad mergaitė serga Laimo liga, dėl ko ji turi ne tik vartoti vaistus, bet jai privalo būti nuolatos (reguliariai) atliekami tyrimai. Vieno tyrimo kaina preliminariai yra iki 128 Eur. 2025 metais buvo atlikti 4 Laimo ligos tyrimai. Nors atsakovas kvestionuoja tai, kad mergaitei yra teikiamos privačios, o ne valstybės finansuojamos medicininės paslaugos, tačiau šalys laikotarpiu nuo mergaitės gimimo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo bendru sutarimu rinkosi ne tik privačias ugdymo, bet ir medicinines paslaugas, todėl mergaitei privačiose įstaigose buvo atliekami Laimo ligos tyrimai (su kurių atlikimu atsakovas sutinka), atlikta apgamo operacija (61,50 Eur), suteiktos odontologinės paslaugos (65 Eur). Kadangi mergaitės kojų nagai yra linkę įaugti, būtina reguliariai lankytis pas specialistę, vieno apsilankymo kaina yra 40 Eur. Mergaitei taip pat atliekamas ir kosmetinis manikiūras, nes dėl patiriamo streso ji ėmė griaužti nagus, taip juos pažeisdama. Manikiūras padeda tvarkytis su šia problema. Šalys iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo buvo sutarusios ir mergaitei buvo teikiamos šios papildomos ugdymo bei popamokinės veiklos, sveikatinimo paslaugos, kurios atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei vadovaujantis mergaitės interesų apsaugos prioritetu, turėtų toliau būti tęsiamos: dailės pamokos; masažo paslaugos mokykloje; psichologo konsultacijos; baseinas. 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad aukščiau nurodytos paslaugos mergaitei toliau teikiamos, už jas moka išimtinai ieškovė. Atsakovas nurodytame teismo posėdyje sutiko mokėti už teikiamas paslaugas pagal faktą, tačiau prašyme atsakovas keičia poziciją, nurodydamas, kad mergaitei šios paslaugos neteikiamos ir/ar jos nepagrįstos jokiais byloje įrodymais. Taip pat santuokos metu šalys buvo sutarusios dėl nepilnametės dukters draudimo, todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 21 d. apdraudė dukrą, mėnesinė draudimo įmoka yra 90 Eur. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyta šalių nepilnametė dukra. 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas, teikdamas paaiškinimus, patvirtino ieškovės pateiktų mergaitės išlaidų pagrįstumą ir dydį, pvz., dėl išlaidų būreliams, popamokinės veiklos inventoriaus, ieškovės mokamos draudimo įmokos, mergaitės naudojamų kosmetinių priemonių, klasiokų gimtadieniams išleidžiamų piniginių sumų, lėšų, skirtų „klasės krepšeliui“, namo elektros finansinių sąnaudų ir kt. Ieškovės įsitikinimu, teismas turėtų teikti prioritetą paties atsakovo asmeniniams paaiškinimams, o ne atsakovo vardu veikiančių atstovų prašyme suformuotai pozicijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimant 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį buvo preliminariai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų pasikeitę. Šalių sutarta bendravimo tvarka taip pat nesudaro pagrindo šiuo metu keisti priteistą laikiną išlaikymą. Pažymėjo, kad tik įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir kitus duomenis, gali būti nustatyta, kiek vaiko poreikių patenkinama būnant pas vieną iš tėvų, ir koks priteistinas išlaikymas iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai yra atsakovas ir atsakovo tėvas, o (duomenys neskelbtini) akcininkas yra atsakovo sūnus, todėl akivaizdu, kad atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo atsakovo ir jam artimų asmenų sprendimų. Į bylą duomenų, kad abi įmonės turėtų finansinių sunkumų ir būtų pagrindas sumažinti darbo užmokestį iki beveik minimalaus, negauta. Taip pat pažymėjo, kad iš bylos duomenų žinoma, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų, iš kurių gali gauti papildomų pajamų, todėl darė išvadą, kad atsakovo darbo užmokesčio pasikeitimas nesudaro pagrindo vertinti, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir priteistas laikino išlaikymo dydis turėtų būti keičiamas. Todėl, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, vertino, kad atsakovo prašyme nurodyti motyvai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti prašymo ir sumažinti nepilnamečiui šalių vaikui priteistą laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamais šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalių sutarta bendravimo tvarka nesudaro pagrindo šiuo metu keisti priteisto išlaikymo dydžio. Pažymėjo, kad po 2025 m. rugsėjo 23 d. priimto dalinio sprendimo, faktinė vaiko priežiūros ir kasdienių poreikių tenkinimo našta pasiskirstė iš esmės kitaip nei tuo metu, kai 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Mokslo metų metu atsakovas su dukra bendrauja visomis mėnesio lyginėmis savaitėmis nuo antradienio iki sekmadienio nepertraukiamai, taip pat su dukra praleidžia pusę mokyklinių atostogų ir švenčių, todėl atsakovas ne tik dalyvauja vaiko gyvenime, bet ir realiai užtikrina dukros kasdienius poreikius jam tenkančiu laikotarpiu (maitinimą, transportą, kasdienes išlaidas, laisvalaikį ir pan.).
12.2. Pažymėjo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, kuriuo akcentuojama aplinkybė, jog atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo jo paties ar jo artimų asmenų, todėl daromos neigiamos išvados dėl jo pajamų patikimumo. Vien faktas, kad asmuo dirba įmonėje, su kuria yra susijęs, savaime neįrodo nei pajamų slėpimo, nei galimybės mokėti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, neįvertino akivaizdaus disproporcingumo ieškovės pačios nurodomuose duomenyse: ieškovės darbo užmokestis sudaro 2 806,47 Eur neatskaičius mokesčių, kas į „rankas“ sudaro apie 1 700,00 Eur, papildomai ieškovė nurodo, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 300,00 Eur, tačiau tuo pat metu teigia, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro beveik 4 000 Eur. Atsakovo vertinimu, tokio dydžio išlaidos vaikui per mėnesį yra neprotingos ir akivaizdžiai neatitinka šalių gaunamų pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti abiejų tėvų realias finansines galimybes ir pagrįstas vaiko išlaidas, o ne remtis prielaidomis apie atsakovo „galimai didesnes“ pajamas vien dėl to, kad jis dirba įmonėje, juolab kai pačios ieškovės deklaruojamas išlaidų lygis objektyviai nesiderina su jos nurodomomis pajamomis.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime, be argumentų, kurie nurodyti atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažymėjo, kad yra įsitikinusi, jog bylos aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą mažinti priteistą dukrai laikiną išlaikymą, iš esmės nėra pasikeitusios. Nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties priėmimo du kartus Lietuvos Respublikos Vyriausybė padidino minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), civilinėje byloje taip pat pateikti duomenys, kad mergaitei teikiamos paslaugos (pvz., masažo, mergaitės privačios mokyklos (duomenys neskelbtini)) pabrango, kas patvirtina tai, jog nėra jokio faktinio pagrindo mažinti mergaitei priteisto laikino išlaikymo dydį, priešingai, nurodyti duomenys suponuoja išvadą apie būtinybę padidinti mergaitei teikiamą laikiną išlaikymą. Iš civilinėje byloje pateiktų suvestinių duomenų bei įrodymų matyti, kad mergaitei kas mėnesį išlaikyti reikia 3 831,90 Eur, todėl 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priteistas išlaikymas tik nedidele dalimi kompensuoja ieškovės patiriamas išlaidas dukrai pilnavertiškai išlaikyti. Atsižvelgiant į nurodytą akivaizdu, kad sumažinus priteistą išlaikymą bus iš esmės pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dukros L. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 61).
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje (CPK 384 straipsnio 5 dalis).
19. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
20. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, teismas gali taikyti, be kitų, šią laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, gavęs ieškovės 2024 m. rugpjūčio 30 d. pradinį ieškinį, tenkino jame pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo šalių dukrai laikiną išlaikymą, po 950 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskirdamas ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. dėl pirmiau minėta nutartimi priteistos sumos sumažinimo iki 758,25 Eur. Poreikis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo pirmiausia siejamas su 2025 m. rugsėjo 23 d. dalinio sprendimo priėmimu, kuriuo, be kita ko, patvirtinta šalių 2025 m. rugsėjo 5 d. sudaryta taikos sutartis bei kartu atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Atsakovas teigia, kad teikiamo išlaikymo dydis turi būti vertinamas proporcingai jo faktiškai leidžiamam laikui su dukra, tačiau pastebėtina, kad atsakovo su dukra leidžiamas laikas visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu pakito nežymiai – tiek pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tiek pagal 2025 m. rugsėjo 23 d. daliniu sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, atsakovas su dukra iš esmės bendrauja kas antrą savaitę – nuo antradienio / trečiadienio, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai ir grąžindamas ją sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 19 val. Atsakovas atskirojo skundo dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties neteikė.
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2026 metais taikoma minimali mėnesinė alga sudaro 1 153 Eur (MMA, atskaičius mokesčius, sudaro 846 Eur).
25. Atsakovas, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, iš esmės teigia, kad pakankama suma dukrai išlaikyti, atėmus mokestį už privačią mokyklą (800 Eur) bei iš valstybės biudžeto lėšų mokamą išmoką vaikui (129 Eur), yra lygi sumai, mažesnei, nei MMA. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pradiniame ieškinyje paaiškino, kad preliminariai jos pajamos per mėnesį sudaro 5 000 Eur, bei atsakovo – 7 000 Eur (pajamas sudaro darbo užmokestis, dividendai bei pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos). Atsakovas vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose šių ieškovės paaiškinimų neginčijo. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šalių dukra lanko privačią mokyklą, būrelius (dailės, šokių, baleto, sporto), jai teikiamos masažo ir psichologo paslaugos. Taigi, šalys užtikrino aukštą dukros poreikių tenkinimo lygį, kuris šiai dienai nėra pasikeitęs – atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gruodžio 10 d., metu paaiškino, kad vien jis dukros išlaikymui tuo metu, kai ji leidžią laiką kartu su atsakovu, išleidžia, nevertinant būsto nuomos, 700–800 Eur.
29. Nors atsakovas teigia, kad šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi, akcentuodamas, jog jo darbo užmokestis šiuo metu yra artimas MMA (kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktas 2026 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytas Darbo sutarties Nr. 35 pakeitimas), tačiau bylos duomenimis, atsakovas gauna ir kitų pajamų, apie kurias nepasisako – atsakovas dirba ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2026 m. sausio 7 d. ir (duomenys neskelbtini) (14 t., e. b. l. 50–56); kaip patvirtino teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gruodžio 10 d., metu, taip pat gauna pajamas už jam priklausančių žemės sklypų ir automobilio nuomą. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai yra atsakovas ir atsakovo tėvas, o (duomenys neskelbtini) akcininkas yra atsakovo sūnus, taigi, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo atsakovo ir jam artimų asmenų sprendimų. Byloje nėra atsakovo teiginius patvirtinančių duomenų, kad atsakovui mokamo darbo už mokesčio sumažėjimą nulėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) susiduria su finansiniais sunkumais. Atsakovas turi galimybę gauti dividendus iš (duomenys neskelbtini).
30. Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodė, jog įvyko esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas ar, jog pasikeitė šalių dukros poreikiai, nulemiantys būtinumą pakeisti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
18. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsnio 1–5 dalimis, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atsakovo M. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.