- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1372-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01936-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir M. Č. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. Č., prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką (įrašo Nr. 106) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko dukters L. Č. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters L. Č. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. Č. išlaikymui po 1 854 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovas priešieškinu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės I. Č. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – „Č.“, „Č.“; nustatyti nepilnamečio vaiko dukters gyvenamąją vietą su atsakovu; neskirti termino susitaikymui; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 734,20 Eur; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti prievolės vykdymo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiame sklype esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatu – pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; 2) uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnamečio vaiko L. Č. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas yra įrengęs stebėjimo įrangą gyvenamajame name bei neteisėtai stebi bei renka duomenis apie privatų ieškovės gyvenimą, pareikalavo, kad atsakovas atiduotų gyvenamojo namo ir pirties raktus bei atsijungtų nuo kamerų bei signalizacijos. Atsakovas išsikraustė iš pirties į naują gyvenamąją vietą 2025 m. vasario 15 d., dėl to ieškovė 2025 m. vasario 17 d. pakeitė gyvenamajame name bei pirtyje raktų spynas. Atsakovas, nors ir pakeitė savo gyvenamąją vietą, toliau nori neribotai lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje ir toliau neteisėtai rinkti apie ieškovę duomenis apie jos privatų gyvenimą. Teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški bei įtempti, tai reiškia, kad atsakovui, nors ir gyvenant kitoje gyvenamojo vietoje, bet lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, yra potenciali grėsmė, kad dėl tarp šalių kylančių konfliktų gali nukentėti šalių nepilnametė dukra. Atsižvelgiant į tai, kad kyla reali grėsmė ieškovės teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą, akivaizdu, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padės laikinai sureguliuoti šalių santykius, užtikrins ieškovės neturtinių ir turtinių teisių apsaugą kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ne tik teisinių santykių stabilumą, bet ir šalių teisių pusiausvyrą bei lygiateisiškumą, nes šiuo metu pagal esančią situaciją atsakovas gali bet kada lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, kai tuo tarpu pat atsakovas išsaugo savo gyvenamojo būsto ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovo teisės į nuosavybę, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis vis tik išliks nurodyto nekilnojamojo turto bendrasavininku, o tai, kad atsakovas neturi intereso naudotis nekilnojamuoju turtu patvirtina tai, kad pastarasis išsikėlė gyventi kitur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsakovas pažymėjo, kad įgytas gyvenamasis namas ir pirtis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas šį turtą išlaiko ir moka visus komunalinius mokesčius vienas pats, ieškovė prie turto išlaikymo neprisideda. Turtas šiuo metu nėra priteistas vienam iš sutuoktinių, nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl reikalavimas uždrausti atsakovui lankytis šiame turte, yra nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad dienos metu trumpam išvykus iš namų ieškovė tiesiog pakeitė namų spynas, tai rodo jos nesąžiningumą. Ieškovė teigia, kad atsakovui lankantis savo namuose, jai kyla potenciali grėsmė, tačiau neįvardijama, kokia tai grėsmė. Atsakovas niekada nekonfliktuoja su ieškove, priešingai, ieškovė kelia konfliktus. Atsakovas niekada neateina į namus iš anksto nepranešęs ar kitu tikslu nei pasiimti dukros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė ieškovės I. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įsigijo 0,8000 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiame sklype esančius statinius: gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – pirtį, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje byloje nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliko su nepilnamečiu vaiku gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovas gyveno pirtyje, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki kol persikėlė gyventi į nuomojamą būstą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovė iki šiol naudojosi ir dabar naudojasi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, nėra sudaryta kliūčių naudotis šiuo turtu, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis nurodytu turtu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neteisėtos įrangos nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Be to, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nėra susijusi ir nepadeda išvengti ieškovės nurodyto galimo jos teisių pažeidimo. 2025 m. sausio 19 d. įvykiai, kai atsakovas iškvietė policijos pareigūnus, nes ieškovė vartojo alkoholinius gėrimus, savaime nepatvirtina įrangos namuose buvimo. Taip pat paminėtina, kad nurodytas įvykis nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas daro kliūtis ieškovei naudotis turtu ir jo naudojimasis bendru turtu sukelia grėsmę šalių nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į šalių ginčų pobūdį ir abiejų šalių byloje nurodytas aplinkybes, nors teismas ir nematė pakankamo pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tačiau tam tikras aplinkybes, galinčias sukelti grėsmę vaiko interesams, įvertino. Esant tokioms aplinkybėms uždraudimas atsakovui lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje iškilus poreikiui, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad vaiko santykiai su abiem tėvais yra geri ir šilti, vaikas dėl atsakovo veiksmų grėsmės nejaučia, o šalys klausimus, susijusius su vaiko priežiūra ir/ar bendro turto naudojimu, gali ir privalo išspręsti nekeliant konfliktų vaiko akivaizdoje, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo teisės bei galimybės lankytis ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje.
9. Teismas vertino, kad uždraudimas lankytis ar bendrauti su vaiku yra pakankamai griežtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos tik esant pagrindui tokius ribojimus taikyti. Šiuo atveju teismas pagrindų tokiems ribojimams neįžvelgė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo ginčai ir nesutarimai prasidėjus skyrybų procesui patys savaime negali būti pagrindu riboti atsakovo teisę įgyvendinti savo kaip turto bendrasavininko teises ir pareigas bei gyventi šeimos namuose ar naudotis kitu šeimos turtu (pvz. pastatu-pirtimi).
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ir neproporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) I. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Šalys liko gyventi iš esmės toje pačioje vietoje, tarp pirties ir gyvenamojo namo yra tik keliasdešimt metrų, naudojosi tuo pačiu žemės sklypu, dėl ko tarp šalių kildavo konfliktai, kuriuose teko sudalyvauti ir šalių dukrai. Atsakovui išsikrausčius iš pirties pastato į naują gyvenamąją vietą, atsakovė 2025 m. vasario 17 d. pakeitė gyvenamajame name ir pirtyje raktų spynas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, nors ir pakeitęs gyvenamąją vietą, toliau nori neribotai lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje ir toliau neteisėtai rinkti apie ieškovę duomenis apie jos privatų gyvenimą. Atsakovui lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, yra potenciali grėsmė, kad dėl tarp šalių kylančių konfliktų gali nukentėti šalių nepilnametė dukra.
11.2. Teismas nepagrįstai suteikė vaiko teisei į bendravimą prioritetą, tokiu būdu akceptuodamas kitų vaiko teisių galimus pažeidimus. Teismas taip pat nepakankamai įvertino galimus ieškovės konstitucinių teisių pažeidimus, sureikšmindamas atsakovo nuosavybės teisę, kai jis dalies nuosavybės teisės turinio elementų atsisakė savo konkliudentiniais veiksmais.
11.3. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktos nuomonės dėl nepilnamečio vaiko L. Č. interesų matyti, kad mergaitė nenori kalbėti apie tėvų santykius ir jos pačios santykį su tėvais. Psichologės I. G. pateiktos išvados patvirtina itin neigiamą atsakovo įtaką mergaitės psichoemocinei būsenai. 2025 m. sausio 19 d. įvykis, kai atsakovas, nesant jokios grėsmės vaikui, iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko vaikas iš lovytės buvo ištrauktas ir išneštas į kitą pastatą, patvirtina tai, kad atsakovas gali sukelti žalą vaikui.
11.4. Atsakovas šioje civilinėje byloje įrodinėja, kad ieškovė yra priklausoma nuo alkoholio ir psichotropinių vaistų, dėl ko yra grėsmė vaiko saugumui. Su 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas pateikė vaizdo ir garso įrašus, vaistų fotokopijas, iš kurių galima daryti išvadą, kad ieškovė yra sekama (stebima) tiek tiesioginiu būdu, tiek per vaiką. Be to, taip pat yra kuriami dirbtiniai įrodymai (namuose padarytos psichotropinių vaistų nuotraukos). Atsakovui turint galimybę laisvai patekti į ieškovės gyvenamąją vietą, gali būti sukurti nauji įrodymai ir/arba naujos situacijos. Ieškovei tokiu būdu trukdoma naudotis nekilnojamuoju daiktu, pažeidžiant ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas M. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kad ieškovė netrukdomai naudojasi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, nėra sudaryta jokių kliūčių naudotis šiuo turtu, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis nurodytu turtu. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad nagrinėjamu atveju uždraudimas atsakovui lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje iškilus poreikiui, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
12.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas dėl atsakovo veiksmų grėsmės nejaučia. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė prašymą uždrausti atsakovui lankytis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pateikė po to, kai 2025 m. sausio 19 d. atsakovas iškvietė į namus policijos pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3, 7 punktais, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėjęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Apeliantė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esančiais statiniais – gyvenamuoju namu ir pirties pastatu, grindžia argumentu, kad atsakovas, naudodamasis šalių nekilnojamuoju turtu, pažeidžia ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas yra įrengęs stebėjimo įrangą gyvenamajame name ir neteisėtai stebi bei renka duomenis apie privatų ieškovės gyvenimą. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančios šalims bendrąja jungtine nuosavybe teise priklausančiame name darytos daiktų nuotraukos, būste darytas vaizdo įrašas ar atsakovo su nepilnamete dukra pokalbio garso įrašas nėra pakankami šioje proceso stadijoje konstatuoti, kad ieškovė yra sekama.
20. Bylos duomenimis, šalys yra namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su šalių nepilnamete dukra, ir pirties pastato bendrasavininkiai, naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta. Todėl ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje ieškovės argumentas, kad atsakovas neturi teisės patekti į bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą, o siekdamas tai padaryti – trukdo naudotis minėtu turtu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis šalims nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.
21. Apeliantė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, grindžia argumentu, kad netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės kyla grėsmė, kad dėl tarp šalių kylančių konfliktų gali nukentėti šalių nepilnametė dukra. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių santykiai yra įtempti, o vykstant skyrybų procesui nepilnamečių vaikų būsena yra jautri. Tačiau teismo vertinimu, tai savaime nepagrindžia poreikio taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo elgesys, lankantis ieškovės su šalių nepilnamete dukra gyvenamojoje vietoje, kelia akivaizdžią realią grėsmę turtiniams ar asmeniniams neturtiniams ieškovės ar nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veikia jo vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Byloje esanti 2025 m. vasario 13 d. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nenustatyta, jog vaiko tėvas naudoja psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu. Nepilnametė šalių dukra nurodė, kad jos ryšys su tėvu yra artimas ir stiprus. Iš atsakovo pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas lanko individualias konsultacijas dėl santykio su dukra gerinimo ir deda pastangas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas 2025 m. sausio 19 d. policijos pareigūnams yra pranešęs apie namuose vartojamą alkoholį, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis siekia sukelti ieškovei ar šalių nepilnametei dukrai žalą, pažeisti jų teises ir teisėtus interesus.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą ir išsikraustė iš šalims nuosavybės teise priklausančio būsto ir pirties pastato. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad uždraudimas atsakovui lankytis gyvenamajame name ir pirties pastate neatitiktų proporcingumo principo.
23. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje ribojimas, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę ieškovės ar šalių nepilnametės dukters interesams, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, neužtikrintų tinkamos laikinos bendravimo su atsakovu tvarkos laikymosi ir vykdymo, ribojant galimybes nustatytu laiku grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą.
24. Šalims išaiškintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – laikinai, esant pagrindui, išspręsti tam tikrus su ginčo dalyku susijusius klausimus, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės.
25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės I. Č. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.