- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-863-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00268-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „PALANGOS PERLIUKAS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 23 d. nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – apeliantės turto areštas – ieškovės bankrutuojančios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeinara“ reikalavimams užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-290-440/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeinara“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PALANGOS PERLIUKAS“ (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje – Otkrytoe okcioniernoe obshchestvo „Minskij traktorny zavod“. Pareikštiems turtiniams reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, reikalavimo teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių kasoje ir kredito ir / ar mokėjimo įstaigų sąskaitose, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 šią Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
3. 2019 m. kovo 21 d. ieškovė pareiškė pakartotinį prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą. Ieškovė nurodė, kad atsirado naujos aplinkybės, įrodančios atsakovės ketinimų nesąžiningumą inicijuojant skubų atsakovei priklausančio itin didelės vertės turto perleidimą su atsakove susijusiam subjektui. Ieškovė teigė, kad apeliantei faktiškai visą priklausantį nekilnojamąjį turtą siekiama perleisti su apeliante tiesiogiai susijusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „DIG Baltieji rūmai“, esant šių įmonių valdymo organų bei akcininkų sutapčiai. Ieškovės vertinimu, tokie apeliantės veiksmai yra logiški ir nesąžiningi dėl tikimybės, kad į apeliantės turtą bus nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
4. 2019 m. kovo 25 d. teisėjo rezoliucija prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę buvo paskirtas nagrinėti 2019 m. kovo 29 d. 10 val. teismo posėdyje, taip pat apeliantė įpareigota pateikti atsiliepimą į minėtą ieškovės prašymą.
5. 2019 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti rašytiniai paaiškinimai prie prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prie kurių ieškovė pridėjo papildomus įrodymus dėl apeliantės nesąžiningumo. Paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad apeliantė siekia perleisti faktiškai visą vertingą turtą už nepagrįstai mažą kainą. Šis ieškovės argumentas buvo grindžiamas tuo, kad apeliantės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis viso apeliantės turimo turto vertė sudaro 2 220 651 Eur, o balansinė perleidžiamo turto vertė – 2 079 183 Eur, nors turtą ketinama perleisti tik už 538 000 Eur. Taip pat ieškovė pateikė 2019 m. kovo 26 d. pranešimą UAB „PALANGOS PERLIUKAS“ valdybai Nr. 26-03/2019 dėl turto pardavimo balsavimo ir 2019 m. kovo 29 d. Bendrojo balsavimo raštu biuletenį.
6. 2019 m. kovo 28 d. buvo gautas apeliantės atsiliepimas į prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuriame apeliantė nurodė, kad ji buvo įsteigta nekilnojamojo turto vystymui ir prekyba nekilnojamuoju turtu buvo bei yra pagrindinė apeliantės veikla, todėl taikius laikinąją apsaugos priemonę faktiškai bus sustabdyta bendrovės veikla. Taip pat apeliantė nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. vykusio apeliantės valdybos susirinkimo metu nebuvo duotas leidimas bendrovės vadovui vykdyti nekilnojamojo turto sandorio, todėl grėsmės ieškovės interesams šiuo atveju nėra. Kita vertus, apeliantė teigė, kad jeigu ateityje būtų duotas leidimas vykdyti minėtą sandorį, už ketinamą parduoti nekilnojamąjį turtą būtų gauta kelis kartus ieškovės reikalavimą viršijantis suma, todėl ieškovės reikalavimas vis tiek galėtų būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti grėsmės teismo galbūt palankaus sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas nutarė areštuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, reikalavimo teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas kasoje ir kredito ir / ar mokėjimo įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 155 454,71 Eur sumai. Skundžiama nutartis grindžiama šiais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis:
7.1. Ieškovės pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas ankstesnėmis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartimis, kuriomis buvo išnagrinėtas pirmasis ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo ir nustatytas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas. Byloje nebuvo gauta papildomų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareikšto ieškinio preliminarų nepagrįstumą.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė pateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis dėl susirinkimo sušaukimų, dėl akcininkų, dėl atsakovės įmonės balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ginčo pastato rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 2 d buvo 777 000 Eur, duomenis apie 2019 m. kovo 29 d. organizuojamą pakartotinį susirinkimą, siūlomą ginčo pastato pardavimo kainą 538 000 Eur, duomenis dėl atsakovės nurodytos valdybai turto balansinės vertės 2019 m. kovo 25 d., žemės sklypo 707 745 Eur vertės , poilsio pastato 371 438 Eur vertės.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nepagrindė atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad nėra jokios rizikos, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, taip pat kad ieškovės išdėstyti nuogąstavimai yra perdėti. Be kita ko, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų dėl ieškovės nurodytos turto pardavimo vertės ir kitų argumentų. Atsakovės nurodyti argumentai dėl balsavimo teisės ir sprendimų priėmimo procedūrų bei ieškovės interesų iš esmės nepaneigė ieškovės argumentų.
7.4. Į bylą pateikti duomenys, teismo vertinimu, suteikė pagrindo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, labiau tikėti ieškovės papildomai pateiktais duomenimis bei nurodytais argumentais.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė UAB „PALANGOS PERLIUKAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skundžiamą nutartį teismas priėmė iš esmės sutikdamas su ieškovės argumentais apie tariamą apeliantės nesąžiningumą jai iniciavus skubų valdybos susirinkimą vieninteliu apeliantės turto perleidimo klausimu. Apeliantės teigimu, jos pateikti argumentai dėl ieškovės nuogąstavimų nepagrįstumo nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės argumentai dėl ieškovės nurodytos grėsmės nebuvimo nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
8.2. Apeliantės valdybos posėdis buvo šaukiamas apie tai pranešus valdybos nariams prieš dvi darbo dienas, tai yra visiškai įprasta praktika įmonės veikloje. Pažymėjo, kad operatyvaus sprendimų priėmimo reikalauja šiuolaikinio verslo specifika.
8.3. Taip pat apeliantė nebuvo informuota apie papildomus ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus, dėl kurių pagrįstumo ji negalėjo pasisakyti, o tai, anot apeliantės, reiškia esminį rungimosi principo pažeidimą, nesąžiningą atsakovo procesinių teisių ribojimą, tai turėjo esminės reikšmės teismui priimant nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – apeliantės turto areštas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąją apsaugos priemonę – apeliantės turto areštą – taikė išnagrinėjęs pakartotinį ieškovės prašymą dėl šios priemonės taikymo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad preliminarų ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą teismas konstatavo atsižvelgęs į ankstesnio prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjimo metu tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo konstatuotą preliminarų pareikšto ieškinio pagrįstumą, taip pat įvertinęs tai, kad byloje nebuvo kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu preliminaraus ieškovės ieškinio pagrįstumo vertinimu.
13. Kita vertus, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei atmetė. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad minėto sprendimo apskundimo terminas nėra pasibaigęs, o tai reiškia, jog šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir neturi res judicata galios, teismo vertinimu savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui kitaip spręsti dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Tuo labiau kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tik jos nesąžiningumo vertinimo ir nepateikia jokių argumentų dėl teismo netinkamai atlikto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo.
14. Šiuo klausimu taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota preliminaraus pagrįstumo sąlyga nėra paneigta ar išnykusi dėl pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio sprendimo. Priešingu atveju, t. y. neįsiteisėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl ginčo esmės suteikiant absoliutaus pagrindo skubiai (dar neįsiteisėjus sprendimui) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones reikšmę, iš esmės būtų paneigta apeliacijos esmė ir tikimybė, kad apeliaciniame procese galėtų būti priimtas priešingas (t. y. ieškovui palankus) teismo sprendimas. Tokiu atveju iki teismo procesinio sprendimo apeliaciniame procese priėmimo ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas liktų neužtikrintas (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019, 21 punktą).
15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju preliminarus ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-813-440/2018, ir Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitų objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie akivaizdų ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą nenustatė, darytina išvadą, kad šioje procesinėje stadijoje ieškovės pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas nėra paneigtas.
16. Be pirmiau aptarto preliminaraus ieškinio pagrįstumo, privalu įvertinti kitą laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygą - grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo vykdymui egzistavimą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
18. Šiuo atveju, ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą – buvo grindžiamas duomenimis apie apeliantės nesąžiningumą, t. y. ketinimus nedelsiant perleisti faktiškai visą vertingą apeliantės nekilnojamąjį turtą iš esmės su atsakove susijusiam asmeniui UAB „DIG Baltieji rūmai“. Prie prašymo ieškovė pridėjo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus apie atsakovės skubiai organizuojamą valdybos susirinkimą vieninteliu atsakovei priklausančio turto pardavimo klausimu. Atsakovė teigė, kad ieškovės nuogąstavimai neva niekuo nepagrįsti, nes atsakovės valdyba nedavė leidimo parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė teismui pateikė 2019 m. kovo 22 d. apeliantės valdybos susirinkimo bendruosius balsavimo raštu biuletenius (vienu iš jų buvo balsuota prieš turto perleidimą, kitu biuleteniu valdybos narys nusišalino nuo balsavimo). Vis dėlto, kaip matyti iš ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų papildomų įrodymų, dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo apeliantė netrukus iniciavo pakartotinį valdybos susirinkimą. Be to, nei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į ieškovės prašymą, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja savo siekio perleisti minėtą turtą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie apeliantės ketinimus perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (poilsio pastatą ir žemės sklypo dalį) iš esmės pagrindžia atsakovo galimą nesąžiningumą ir grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžtina, kad nei atsiliepime į prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nei atskirajame skunde, apeliantė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad be ketinamo perleisti turto apeliantė turėtų ir kito vertingo turto, taip pat nepaneigė ieškovės argumentų apie tai, kad turtą ketinama perleisti už žymiai mažesnę kainą nei tą, kuri nurodyta tiek ieškovės pateiktoje 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-N-6-122/1, tiek UAB „PALANGOS PERLIUKAS“ 2019 m. kovo 25 d. pažymoje apie turto balansinę vertę. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, egzistavimo.
20. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė apsiriboja bendro pobūdžio argumentais, neva pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė jos įrodymus, taip pat, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus papildomus įrodymus ir apie juos neinformuodamas apeliantės, iš esmės pažeidė rungimosi principą bei nesąžiningai apribojo apeliantės teises.
21. Iš skundžiamos nutarties 22 punkto matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir nurodė, jog apeliantės pateikti duomenys nepaneigė ieškovės argumentų, taip pat apeliantės pateikti duomenys nepagrindė jos argumentų dėl grėsmės nebuvimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų vertintina, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų dėl ieškovės nurodytos turto pardavimo vertės bei kitų argumentų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus bei įrodymus ir padarė išvadą labiau tikėti ieškovės papildomai pateiktais duomenimis bei nurodytais argumentais. Dėl to, apeliantės argumentas apie nemotyvuotą jos pateiktų įrodymų atmetimą pripažįstamas nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų nepagrįstumo.
22. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą bei nesąžiningai apribojo apeliantės teises pasisakyti dėl papildomų įrodymų, yra deklaratyvus. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai gali būti teikiami jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliantė teigdama, kad jai pirmosios instancijos teismo nebuvo sudarytos galimybės paneigti ieškovės papildomų argumentų ir įrodymu, galėjo dėl jų pasisakyti apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde, taip pat pateikti ieškovės įrodymus paneigiančius duomenis, tačiau to nepadarė ir apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais apie pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nepagrįstumą.
23. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti dėl atskirojo skundo argumentų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.