- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-730-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01820-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. nušalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. su dokumentu „Skundas dėl antstolio M. P. nušalinimo, dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl antstolio M. P. nušalinimo“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) prijungti šį procesinį dokumentą prie 2021 m. sausio 29 d. pareiškimo dalies dėl antstolio M. P. nušalinimo; 2) nušalinti nuo D. S. atžvilgiu vykdomų išieškojimu abiejose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) iš piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) išreikalauti visus be išimties jai pateiktus antstolio M. P. procesinius dokumentus, įskaitant ir nurodymus bei patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (užbaigta) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) perduoti medžiagą prokuratūrai dėl antstolio M. P. padarytų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio, 300 straipsnio, 182 straipsnio ir kt.; 5) teismo priimtame procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis M. P. laiku neišsprendė 2021 m. sausio 29 d. skundo dėl nušalinimo ir jo per 1 (vieną) darbo dieną neperdavė apylinkės teismui ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo teisės normas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 636 straipsnio 1–4 dalis ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. nušalinimo ir dokumentus pateiktus į civilinę bylą Nr. e2YT-5936-848/2021 perdavė prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2YT-6016-475/2021.
3. 2021 m. vasario 15 d. teisme gautas pareiškėjo D. S. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuriuo prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį (visą) ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti 2021 m. vasario 3 d. D. S. skundo dėl antstolio M. P. nušalinimo priėmimo klausimą bei išnagrinėti šį klausimą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą, teisme gautą 2021 m. vasario 15 d., atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 5 d. nutartimi nebuvo užkertamas pareiškėjui kelias ginti galimai jo pažeidžiamas teises, todėl 2021 m. vasario 5 d. nutartyje dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų perdavimo į kitą bylą buvo nurodyta, jog priimta nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
6. Teismas sprendė, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjo nurodoma nutartis, kurią jis atskiruoju skundu prašo panaikinti, yra neskundžiama, ji negali būti apeliacinio apskundimo dalyku.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį (visą) ir priimti naują procesinį sprendimą šioje byloje – arba pačiam apygardos teismui toje pačioje byloje iš esmės išnagrinėti 2021 m. vasario 12 d. atskirąjį skundą, arba gražinti pirmosios instancijos teismui atlikti būtinus procesinius veiksmus ir perduoti iš naujo 2021 m. vasario 12 d. atskirojo skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismui, atnaujinti terminą 2021 m. vasario 12 d. atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį (visą), perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti D. S. 2021 m. vasario 3 d. skundo dėl antstolio M. P. nušalinimo priėmimo klausimą bei išnagrinėti šį klausimą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nagrinėjamu atveju papildoma medžiaga iš civilinės bylos Nr. e2YT-5936-848/2021 į vėlesnę civilinę bylą Nr. 2YT-6016-475/2021 taip ir nepateko. Šiuo atveju teismas savo iniciatyva neturėjo teisės prijungti pateikto skundo dėl antstolio nušalinimo prie civilinės bylos Nr. 2YT-6016-475/2021, nes tai galėjo padaryti Kauno apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir / ar Civilinių bylų skriaus pirmininkas pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį ir kt.
1.2. Grubiai pažeista ir ta proceso norma, kuri nustato, kad atsisakymas priimti ieškinį / pareiškimą / skundą / prašymą yra skundžiama atskiruoju skundu pagal CPK 137 straipsnio 5 dalis, o pirmosios instancijos teismas net nenurodė šios proceso teisės normos.
1.3. Pažymėjo, kad CPK 637 straipsnyje, kuris yra speciali norma vykdymo procese, nėra imperatyvaus (ap)ribojimo apylinkės teismo atsisakymą nušalinti antstolį skųsti atskiruoju skundu aukštesniajam teismui, tad kodėl apylinkės teismo atsisakymą nušalinti antstolį skųsti atskiruoju skundu aukštesniajam teismui nebūtų negalima, yra visiškai nesuprantama, nes nei CPK 636 straipsnio, nei 637 straipsnio nuostatos tokio ribojimo nenumato.
1.4. Teisėja V. S. nedelsiant gavusi civilinę bylą Nr. 2YT-6016-475/2021 privalėjo antstolio M. P. 2021 m. vasario 3 d. vakare pateiktą pakartotiną skundą motyvuota nutartimi (su)grąžinti atgal antstoliui M. P., tačiau to neatliko ir neįvykdė, grubiai pažeisdama proceso normas ir teisėjo pareigą veikti atidžiai, kvalifikuotai ir apdairiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
9. Apeliantas atskirajame skunde nors rezoliucinėje dalyje nenurodo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad suformulavo reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 636 straipsnio 1–5 dalių, 637 straipsnio 1–2 dalių ta apimtimi, kuria neleidžiama apeliacija bendrosios kompetencijos teisme dėl antstolio (ne)nušalinimo, atitikimo (neprieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1–3 dalims, 6 straipsnio 1–2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 1–2 dalims, 29 straipsnio 1–2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1–2 dalims, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2–3 dalims, 109 straipsnio 1–4 dalims, 110 straipsnio 1–2 dalims, 111 straipsnio 1–2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja Konstitucijos viršenybės principui, teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
11. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl šį apelianto prašymą atmeta.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
13. Apeliantas atskirajame skunde rezoliucinėje dalyje nenurodo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad taip pat suformulavo reikalavimą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje, ar CPK 636 straipsnio 1–5 dalys, 637 straipsnio 1–2 dalys ta apimtimi, kuria neleidžiama apeliacija bendrosios kompetencijos teisme dėl antstolio (ne)nušalinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1–3 dalims, 6 straipsnio 1–2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 1–2 dalims, 29 straipsnio 1–2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1–2 dalims, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2–3 dalims, 109 straipsnio 1–4 dalims, 110 straipsnio 1–2 dalims, 111 straipsnio 1–2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja Konstitucijos viršenybės principui, teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.
14. Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Nors nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo yra galimas ir tuo atveju, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos Sąjungos teisę, arba susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (žr. ETT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieš Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3A-871/2014).
15. Konstatuotina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.
16. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
19. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekė apskųsti teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti apelianto skundą dėl antstolio nušalinimo, tuo pagrindu, kad pateiktą procesinį dokumentą prašoma prijungti prie 2021 m. sausio 29 d. pareiškimo dalies dėl antstolio nušalinimo, kuris teisme buvo užregistruotas civilinėje byloje Nr. 2YT-6016-475/2021, todėl atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 5 d. nutarties teismas atsisakė priimti šioje byloje skundžiama nutartimi, t. y. dėl to, kad 2021 m. vasario 5 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.
22. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsisakymas priimti ieškinį / pareiškimą / skundą / prašymą yra skundžiama atskiruoju skundu pagal CPK 137 straipsnio 5 dalį, o pirmosios instancijos teismas nenurodė šios proceso teisės normos, todėl grubiai pažeidė šią proceso normą, tačiau nagrinėjamu atveju apelianto civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021 pateiktas procesinis dokumentas nelaikytinas ieškiniu, todėl CPK 137 straipsnio 5 dalyje nustatyta apskundimo tvarka ir neturėjo būti taikoma šiuo atveju. Iš susiklosčiusios situacijos akivaizdžiai matyti, kad civilinė byla Nr. e2YT-5936-848/2021 buvo netinkamai užregistruota teisme, nes antstolis M. P. dar nebuvo perdavęs teismui pareiškėjo pareiškimo dėl antstolio nušalinimo, kuris 2021 m. sausio 29 d. buvo pateiktas antstoliui ir 2021 m. vasario 3 d. užregistruotas civilinėje byloje Nr. 2YT-6016-475/2021, o vien ta aplinkybė, kad antstolio teismui persiųstas skundas buvo užregistruotas tą pačią dieną, tačiau vėliau nei apelianto prašomi prijungti dokumentai, nesudaro pagrindo antstolio teismui persiųsto pareiškimo dėl antstolio nušalinimo registruoti prie apelianto prašymo prijungti dokumentus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jeigu antstolio persiųstas teismui pareiškimas dėl antstolio nušalinimo būtų buvęs užregistruotas pirmiau nei dokumentai, užregistruoti civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021, tai apelianto šie teismui tiesiogiai pateikti dokumentai būtų buvę registruojami į tą bylą, kuri užvesta pagal antstolio teismui persiųstą apelianto pareiškimą.
23. Pažymėtina ir tai, kad jei apeliantas laiko, jog tai yra du atskiri skundai dėl antstolio nušalinimo, tuomet teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021 tokį skundą atsisakyti priimti turėjo teisę ir tuo pagrindu, jog buvo nesilaikyta ikiteisminės pareiškimo dėl antstolio nušalinimo nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 636 straipsnio 3 dalyje, o iš minėto dokumento aiškiai matyti, jog pareiškėjas papildo savo nušalinimą, pareikštą antstoliui M. P., kuris 2021 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą, atsisakydamas nusišalinti nuo vykdomųjų bylų nagrinėjimo, ir 2021 m. vasario 3 d. perdavė teismui.
24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jam yra nesuprantama, kodėl apylinkės teismo atsisakymą nušalinti antstolį skųsti atskiruoju skundu aukštesniajam teismui nebūtų negalima, nes nei CPK 636 straipsnio, nei CPK 637 straipsnio nuostatos tokio ribojimo nenumato. Sutiktina su apeliantu, kad minėti CPK straipsniai tokio ribojimo nenumato, tačiau nagrinėjamu atveju 2021 m. vasario 5 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio nušalinimo, todėl ir apskundimo tvarka šiuo atveju nustatoma ne pagal CPK 636 ar 637 straipsnius.
25. CPK normos neįtvirtina galimybės apskųsti nutarties, kuria teismas atsisakė priimti dokumentus, nes jie buvo netinkamai užregistruoti teisme, ir perdavė juos į bylą, kurioje tie dokumentai ir turėjo būti užregistruoti – toks teismo nurodymas nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą. Pagal 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui taip pat tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai, nes civilinėje byloje Nr. 2YT-6016-475/2021 išnagrinėjus pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, buvo pasisakyta 2021 m. vasario 8 d. priimtoje nutartyje ir dėl civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021 2021 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakytų priimti ir prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2YT-6016-475/2021 perduotų dokumentų, todėl šiuo aspektu Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis negali būti apskundimo objektu.
26. Pažymėtina, jog galimybė tolesnei bylos eigai užkertama tik tuomet, kai procesas dėl nutarties priėmimo apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta galimybę dalyvauti procese konkrečiam asmeniui, ir jis negali savo interesų ginti, pareikšdamas savarankišką ieškinį (reikalavimą). Nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti pareiškėjo papildomus dokumentus civilinėje byloje Nr. e2YT-5936-848/2021, kuriais buvo papildomas 2021 m. sausio 29 d. antstoliui pateiktas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, neatėmė galimybės vykti bylos nagrinėjimui pagal pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, nes pareiškimas dėl antstolio nušalinimo buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-6016-475/2021 kartu su dokumentais iš civilinės bylos Nr. e2YT-5936-848/2021.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
28. Konstatavus aukščiau minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas apelianto 2021 m. vasario 15 d. paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl 2021 m. vasario 5 d. nutarties išsprendė teisingai, nepažeisdamas proceso įstatymo normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2021 m. vasario 19 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.