Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Sidona“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurosistema ir ko“, restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Sidona“, trečiajam asmeniui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ADB) „Gjensidige“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurosistema ir ko“, restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „Sidona“ 9 803,23 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2015‑03‑05 sudarė įmonių turto draudimo sutartį su Plungės rajono savivaldybės administracija bei išdavė draudimo liudijimą Nr. IB 017795. Šia draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2019‑05‑08 buvo apdraustas draudėjo turtas, t. y. statiniai ir juose esantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-11 trūkus kriauklės žarnai buvo aplietos draudėjo patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015-07-11 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 9 803,23 Eur draudimo išmoką. Teigia, jog už užliejimo metu kilusią žalą yra atsakingos atsakovės UAB „Eurosistema ir ko“ bei RAB „Sidona“, dėl kurių netinkamai atliktų rekonstravimo darbų trūko kriauklės krano vamzdelis antrame senojo mokyklos korpuso aukšte. Ieškovės nuomone, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), ji įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 9 803,23 Eur sumai. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad nėra aišku, kokios konkrečiai tiesioginės aplinkybės įtakojo minėtos vandentiekio avarijos atsiradimą. Teigė, jog buvo atlikti hidrauliniai bandymai ir patikrinta visa įranga. Jokių neatitikimų nefiksuota, visa įranga veikė tinkamai, todėl manė, jog mechaninis žarnelės pažeidimas galėjo atsirasti ne įvykio dieną, o anksčiau ir atsakovai su tuo nėra niekaip susiję. Atsakovių nuomone, šis įvykis neturėjo būti pripažintas draudžiamuoju.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai (Plungės rajono apylinkės teismas) 2017-09-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovės RAB „Sidona“ 9 803,23 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-01 iki sprendimo įvykdymo, 221,00 Eur žyminio mokesčio, 1 134,19 Eur už advokato teisinę pagalbą ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai. Pagrindiniai teismo motyvai:UAB „Eurosistema ir ko“ renovuojamame objekte dalyvavo subrangovo statusu, o genrangovu yra RAB „Sidona, todėl UAB „Eurosistema ir ko“, nebūdama 2013 m. vasario 6 d. rangos sutarties šalis, nėra materialiųjų sutartinių teisinių santykių, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą rangovui, tiesioginis subjektas. Teigia, jog rangos sutartis galioja tik ją pasirašiusiems asmenims. Pažymėjo, jog nustačius, kad ADB „Gjensidige“ neturi reikalavimo teisės atsakovei UAB „Eurosistema ir ko“, ieškinys atsakovei UAB „Eurosistema ir ko“ atmestinas kaip nepagrįstas.Žala Alsėdžių vidurinės mokyklos turtui padaryta trūkus kriauklės krano žarnelei ir apliejus patalpas, o vandentiekio darbai buvo sudėtinė rangovės įsipareigojimų dalis, kuriuos faktiškai atliko subrangovas UAB „Eurosisteme ir ko“. Rangovas yra atsakingas už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą taip, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą, todėl šiuo atveju atsakovė RAB „Sidona“ yra atsakinga už subrangovo atliktus veiksmus pagal tarp šalių sudarytą sutartį.Pagal sutarties 11.2 punktą, darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos. Teismas nustatė, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 – 1 surašytas 2014 m. vasario 14 d., o draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 11 d., t. y. nepraėjus CK 6.698 straipsnyje numatytam garantiniam terminui nuo darbų perdavimo – priėmimo akto surašymo.2015 m. liepos 13 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-501 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija avarijos padariniams nustatyti ir įvertinti. Ši komisija nustatė, kad patalpos labai stipriai aplietos vandeniu ir užliejimo šaltinis – nulūžusi/nutrūkusi maišytuvo pajungimo žarnelė. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama paneigti mechaninį trūkusios maišytuvo pajungimo žarnelės padarymo faktą, teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą, o įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovė neprivalo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė RAB „Sidona“ teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, šalinančių jos atsakomybę, t. y. atsakovė neįrodė, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti byloje pateiktu atliktų darbų aktu bei kitais ieškovės pateiktais įrodymais dėl žalos atsiradimo, padaryta žala užfiksuota Plungės rajono Alsėdžių gimnazijos vandentiekio avarijos metu padarytos materialinės žalos įvertinimo akte, todėl padaryta žala privalo būti atlyginta. Pažymėjo, kad atsakovės RAB „Sidona“ pateikta lokalinė sąmata sudaryta pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas, o faktiškai darbai atlikti 2015 metais ir atliktų darbų akte kainos paskaičiuotos pagal 2015 metų kovo mėnesio kainas, be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovo paskaičiavimai nėra daryti pagal faktiškai atliktus darbus, o tik kaip teigė atsakovės atstovas D. D., yra tik lyginamasis kainų variantas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė RAB „Sidona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-09-14 sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Atsakovė RAB „Sidona“ nesutiko su teismo taikytomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis garantinį terminą pagal CK 6.698 str. nuostatas, kadangi įvykis, dėl kurio buvo aplietos mokyklos patalpos įvyko ne dėl statybos rangos ar statinių rekonstrukcijos darbų, o dėl mechaninio vandentiekio tiekimo žarnelės nutrūkimo. Mano, jog tai nelaikytina statybos defektu. Teigia, kad 2017-06-12 Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos raštas, kuriame išdėstyta subjektyvi direktoriaus nuomonė dėl vandens žarnelės pažeidimo, negalėjo būti vertinama kaip įrodymas, nes direktorius jokių su įvykių susijusių aplinkybių netyrė, neapklausė valytojų, atsakingų asmenų.Pažymėjo, kad valytojos po kriaukle, kurios vandentiekio žarnelė nutrūko, laiko savo inventorių – kibirus, šluostes, taip pat moksleiviai laisvai galėjo prieiti prie vandens tiekimo žarnelės, kadangi ji nebuvo paslėptas mechanizmas, todėl atsakovės RAB „Sidona“ vertinimu, neatmetama galimybė, jog tai buvo mechaninio pažeidimo pasekmė. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai įvykį laikė statybos darbų defektu bei neatsižvelgė į garantinius terminus nurodytus CK 6.338 str., kadangi vandentiekio žarnelė nėra statybos objektas – teigė, jog tai yra įrankis, medžiaga, detalė ar daiktas, perduotas sumontavimui, todėl mano, kad įvykis nepagrįstai pripažintas draudžiamuoju.Draudikas nesiėmė jokių priemonių tirti įvykio aplinkybių, netyrė vandens tiekimo žarnelės nutrūkimo priežasčių. Teigia, jog taip pat nevertino, kad pagal įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 131, II dalies 3.3 punktą, draudimo išmoka neišmokama dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių praradimo ar pablogėjimo.Apeliantė teigia, jog ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, dėl ko buvo aplietos patalpos, dėl ko trūko vandens padavimo žarnelė, nurodyti tokio įvykio priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes, taip pat įrodymais pagrįsti, kad įvykis pagrįstai buvo pripažintas draudžiamuoju. Mano, jog šios pareigos ieškovė neįvykdė, o teismas nepagrįstai perkėlė šią pareigą atsakovei.Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės žalos paskaičiavimais ir pateikta sąmata, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mokykla atliko darbus būtent pagal paskaičiuotą sąmatą. Teigia, jog atsakovei atlikus patikrinimą pagal UAB „Sistela“ sąmatų skaičiavimo programą, nustatyti kainų neatitikimai jas padidinant.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-09-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑777-1024/2017 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės patirtas išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Apeliantė nepateikia argumentų jos civilinei atsakomybei dėl įvykusio užpylimo paneigti, išskyrus tik tai, jog nurodo, kad vandentiekio žarnelei taikomas garantinis terminas yra pasibaigęs pagal 6. 338 straipsnį. Ieškovė daro išvadą, kad apeliantė neginčija fakto, jog užpylimas įvyko dėl netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų, tik ginčija, kad šiuo atveju taikomas garantinis vienerių metų terminas yra pasibaigęs. Pagal Sutarties 11.2 punktą, šalys susitarė, kad darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis. Ieškovės vertinimu, atliktai rekonstrukcijos darbų kokybei, ši sutarties sąlyga nustato ir nukreipia į įstatyminę darbų kokybės garantiją. Pažymėjo, jog dėl rekonstrukcijos darbų kilę padariniai 2015-07-11 patenka į CK 6.698 straipsnyje numatytą penkerių metų garantinį terminą, todėl mano, kad draudimo išmoką išmokėjusi ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.Direktoriaus pateiktas oficialus raštas yra tik vienas iš įrodymų, kuris patvirtina, kad apeliantė yra atsakinga dėl įvykusio užliejimo. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nurodo, jog ieškovė pateikė duomenis, įrodančius, kad užliejimas įvyko dėl netinkamai atliktų apeliantės rekonstrukcijos darbų.Ieškovė pateikė draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą, kurioje draudimo išmoka nurodoma 9 803,23 Eur. Taip pat byloje pateiktas UAB „Palska“ atliktų remonto darbų aktas už 2015 m. rugsėjo mėn., pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas. Daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog padaryta žala privalo būti atlyginta. Atkreipė dėmesį, jog draudimo išmokos pagrįstumą pagrindžia ne tik atliktų darbų aktai, žalos įvertinimo aktai, tačiau ir pats avarinis įvykis, kuris pagal 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8 Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 131, laikomas draudžiamuoju.Ieškovė, subrogacijos atveju kaip turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įrodinėdama išmokos atlygintiną dydį, taip pat neprivalo įrodinėti žalos atsiradimo priežasčių ir bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų.Apeliantės paskaičiavimai nėra daryti pagal faktiškai atliktus darbus, o tik yra lyginamasis kainų variantas, taigi apeliantė esant kainų skirtumui lyginant 2015 ir 2017 metus bei pateikiant tik pavyzdinį apskaičiavimo variantą, objektyviai negali grįsti savo pateiktais paskaičiavimais kitokios padarytos žalos dydžio sumos. Atkreipė dėmesį, jog draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ADB „Gjensidige“, kaip draudiko, pagal Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. IB 017795 išmokėjusio draudėjai draudimo išmoką už apgadintą apdraustą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų. Ieškiniu ieškovė ADB „Gjensidige“ subrogacijos tvarka prašė priteisti 9 803,23 Eur turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface A. K. AG, veikiantis per Coface A. K. AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog Plungės rajono savivaldybės administracija ir AB „Sidona“ 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartį Nr. BT6-01-440. Taip pat nustatyta, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ 2015-03-05 draudėjui Plungės rajono savivaldybės administracijai, išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. IB 017795, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2019-05-08 yra apdraustas draudėjo turtas, statiniai ir juose esantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-07-11 trūkus kriauklės žarnai buvo aplietos draudėjo patalpos adresu D(duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir šios sutarties (draudimo liudijimo) pagrindu kompensavo draudėjai nuostolius 9 803,23 Eur sumoje. Apliejimo priežastis – antrajame senojo mokyklos korpuso aukšte trūkusi vandentiekio žarna prie praustuvo.Atsakovė RAB „Sidona“ pagal su 2012-11-30 Plungės rajono savivaldybės administracija sudarytą Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartį Nr. BT6-01-440 (toliau – Sutartis), atliko Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbus. Pagal šią sutartį atsakovė RAB „Sidona“ įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus ir paslaugas, kaip numatyta Sutartyje, bei ištaisyti defektus. Žala Alsėdžių vidurinės mokyklos turtui padaryta trūkus kriauklės krano žarnelei ir apliejus patalpas, o vandentiekio darbai buvo sudėtinė rangovės įsipareigojimų dalis. Pažymėtina, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi pagal šią teisės normą rangovas privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytomis materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis garantinį terminą pagal CK 6.698 str. nuostatas. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.338 str. nurodytus garantinius terminus, kadangi įvykis dėl kurio buvo aplietos mokyklos patalpos įvyko ne dėl statybos rangos, ar statinių rekonstrukcijos darbų, o dėl mechaninio vandentiekio tiekimo žarnelės nutrūkimo. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog 2012-11-30 Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartimi Nr. BTG-01-440 (toliau – Sutartis) apeliantė įsipareigojo atlikti Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbus. Vandentiekio darbai buvo sudėtinė apeliantės įsipareigojimų dalis. Byloje neginčytinai nustatyta (tam neprieštarauja nei ieškovė, nei atsakovė), jog žala atsirado dėl antrajame senojo mokyklos korpuso aukšte trūkusios vandentiekio žarnos prie praustuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 11.2 punkte nustatyta, jog darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis. Šiuo punktu taip pat nustatyta, jog rangovas privalo savo sąskaita ir rizika atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio rangovo įsipareigojimo neįvykdymu. Pažymėtina, jog sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės rodo, jog sutarties šalys iš esmės susitarė dėl atsakomybės už defektus ir garantijos terminų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai vadovavosi CK 6.698 str. nuostatomis.Vertinant aplinkybes, ar įvykis kilo CK 6.698 str. numatytu garantiniu laikotarpiu, būtina nustatyti, kada buvo perduoti atlikti darbai bei kada įvyko įvykis. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1-1, buvo surašytas 2014-02-14, o draudiminis įvykis įvyko 2015-07-11. Pažymėtina, jog CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog garantinis 5 metų terminas nuo darbų priėmimo – perdavimo akto surašymo iki įvykio kilimo nebuvo suėjęs, todėl rangovė privalo atlyginti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog įvykis dėl kurio buvo aplietos mokyklos patalpos įvyko dėl mechaninio vandentiekio žarnelės nutrūkimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Ieškovė įrodinėdama kilusios žalos priežastis teismui pateikė Alsėdžių gimnazijos pavaduotojo ūkio reikalams M. L. atsakymą į užklausimą dėl Alsėdžių gimnazijos vandentiekio avarijos. Šiame atsakyme M. L. nurodė, kad avarija galėjo įvykti dėl netinkamų medžiagų parinkimo, netinkamo montavimo darbų atlikimo bei vandentiekio hidraulinių svyravimų. Taip pat ieškovė pateikė 2017-06-12 Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus L. M. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus maišytuvų žarneles nustatyta, jog jos yra prastos kokybės (plono metalo), darbininkai jas montuodami naudojo paprastas reples, todėl galėjo žarneles pažeisti montavimo metu. Visi šie įrodymai suponuoja išvadą, jog tyrimas dėl įvykio buvo atliekamas, trūkusi vandentiekio žarnelė buvo tirta, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams konstatuoja, jog įvykis, kurio metu buvo aplietos mokyklos patalpos įvyko dėl netinkamos kokybės medžiagų, t. y. vandentiekio žarnelės kokybės.Apeliaciniu skundu yra teigiama, jog įvykis buvo mechaninio pažeidimo pasekmė. Šiuos savo teiginius apeliantė grindžia argumentais, jog valytojos po kriaukle, kurios vandentiekio žarnelė nutrūko, laiko savo inventorių (kibirus, šluostes), o taip pat moksleiviai laisvai galėjo prieiti prie vandens tiekimo žarnelės, kadangi ji nebuvo paslėptas mechanizmas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog apeliantė tik deklaratyviais teiginiais bei savo pamąstymais siekia įrodyti, jog įvykis įvyko dėl mechaninio pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Be to nustatyta, jog įvykio metu pamokos mokykloje nevyko (buvo atostogos), todėl savaime aišku, jog moksleiviai negalėjo sukelti įvykio. Taigi, apeliantė į bylą nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio jos teiginius, todėl teisėjų kolegija laiko, jog šie argumentai yra nepagrįsti bei vertinami kaip apeliantės siekis išvengti atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus.Be kitą ko, apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas nevertino įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 131, II dalies 3.3 punkto, kuriuo numatyta, jog draudimo išmoka neišmokama dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus susidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių praradimo ar pablogėjimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Kaip nustatyta šios nutarties 13 punkte, įvykis įvyko dėl pastato rekonstrukcijoje panaudotų netinkamos kokybės medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog vandens tiekimo žarnelė galėjo būti paveikta korozijos, ar natūralaus medžiagų savybių pablogėjimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog per visą žarnelės naudojimo laikotarpį (nuo darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1-1 surašymo 2014-02-14 iki draudiminio įvykio, kuris įvyko 2015-07-11), žarnelė galėjo natūraliai nusidėvėti ir įtakoti įvykio kilimą. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti.Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog ieškovė nepagrįstai konstatavo, jog kilęs įvykis pripažintas draudžiamuoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės argumentais laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog draudimo išmokos pagrįstumą pagrindžia ne tik atliktų darbų aktai, žalos įvertinimo aktai, tačiau ir pats avarinis įvykis, kuris pagal 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8 Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 131 (toliau – Taisyklės), laikomas draudžiamuoju. Draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai (Draudimo įstatymo 108 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl antrajame senojo mokyklos korpuso aukšte trūkusios vandentiekio žarnos prie praustuvo, buvo padaryta žala apdraustajam. Šios nutarties 13 ir 14 punktuose nustatyta, jog įvykis įvyko dėl netinkamos kokybės medžiagų bei nekokybiškai atliktų darbų, be to, buvo surašytas sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, kurį pasirašė ieškovės atstovas. Šiuo aktu taip pat buvo konstatuota, jog: „viename iš kabinetų nutrūkusi vandens žarnelė ties maišytuvu“. Tai reiškia, jog ieškovės atstovas apžiūrėjo įvykio vietą, nustatė kilusio įvykio priežastį bei pagrįstai darė išvadą, jog kilęs įvykis yra draudžiamasis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški apeliantės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytiems argumentams. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas pasisakė bei juos išanalizavo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).2018-01-17 teisme gautas apeliantės atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Pažymėtina, jog apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-10-30 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 01243, kurioje nurodyta, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 128,00 Eur; 2017-11-02 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį sąskaitos apmokėjimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 822,8 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 128,00 Eur (advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės RAB „Sidona“ ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai 128,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.