- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 1-152-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00027-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kaltinamasis
- V. N., O. Z.
- Kategorijos
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2011-01-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.; 2) 2011-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.; 3) 2011-05-23 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.; 4) 2011-08-04 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d.; 5) 2011-09-26 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 235 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant O. Z. per penkis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir O. Z. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, V. N. rankomis patraukiant ir tyčia išlaužiant namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laukujes duris ir taip kartu su O. Z. įsibraudami į namo vidų, kur miegojo nukentėjusysis S. P., pagrobė S. P. priklausančius maisto produktus: rūkytus mėsos gaminius, duoną, konservus, greito paruošimo sriubą, kavą, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 100 Lt, bei 100 Lt vertės radijo imtuvą, o S. P. pabudus, bendrais veiksmais tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdami vieninga tyčia, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. P., tai yra suduodami kojomis ir rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius S. P. į veido ir pilvo sritis, bei mesdami į jį įvairius buities daiktus, fizinio smurto panaudojimo metu O. Z. reikalaujant pinigų, padarė S. P. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir pilvo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip tyčiniais bendrais veiksmais pagrobė svetimą S. P. priklausantį, ne mažesnį kaip 200 Lt vertės turtą ir pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nukentėjusysis neturėjo.
Be to, V. N. ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, vagystės metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, neturėdami teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą – S. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: O. Z. iš virtuvės spintelės paėmus minėtą dokumentą ir jį perdavus V. N., V. N., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, minėtą dokumentą laikė, gabeno, kol 2014 m. vasario 3 d. 00.17 val. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo jis buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
Be to, V. N. ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje tyčia padegdami ten buvusius daiktus ir dėl sukelto gaisro padarydami nukentėjusiajam S. P. veido, ausų kaušelių ir abiejų plaštakų odos terminius nudegimus I–IIB laipsnio, apimančius 8 procentus kūno paviršiaus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kartu su O. Z. išeidami iš minėto namo ir laukujes duris O. Z. užrakinus pakabinama spyna, padegto ir užrakinto namo viduje paliko gulintį sužalotą S. P., taip bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino nužudyti S. P., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę ugniagesiai S. P. išgelbėjo.
Be to, V. N. ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, tyčia padegdami namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje buvusius daiktus ir taip sukeldami gaisrą, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą, nukentėjusiajai B. J. priklausantį turtą – 4290 Lt vertės namą ir sunaikino nukentėjusiajam S. P. priklausantį name buvusį turtą: 300 Lt vertės televizorių, 110 Lt vertės televizoriaus priedėlį, dvi lovas, kurių bendra vertė 100 Lt (1 vnt. vertė 50 Lt), 100 Lt vertės spintą, 300 Lt virtuvės baldų komplektą, stalą su trimis kėdėmis, kurių bendra vertė 100 Lt, rūbus ir avalynę, kurių bendra vertė 500 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam S. P. 1510 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis O. Z., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu sumušė nukentėjusįjį S. P., taip pat iš jo namų jis kartu su V. N. išnešė maisto produktų. Taip pat pripažįsta tai, kad jis kartu su V. N. S. P. mušė ir iš jo reikalavo pinigų, nes jis jam buvo skolingas 200 Lt. S. P. jis mušė norėdamas atgauti pinigus, bet pinigų pastarasis neturėjo. Dėl jo dokumento pagrobimo jis taip pat kaltę pripažįsta visiškai, dokumentą rado jo namų virtuvėje spintelėje ir jį pasisavino, o vėliau perdavė V. N.. Apie tai, ar tą dokumentą susigrąžins iš V. N., negalvojo. Kai pirmą kartą ėjo pas S. išgerti, jiems atėjus šis miegojo, todėl ateidamas jis, t. y. O. Z., pats išlaužė duris, nes S. jas iš vidaus buvo užsirakinęs. Tada, tuo laiku jau pas S. jis nebegyveno, buvo tik palikęs keletą savo daiktų, buvo magnetola ir rūbų, kosmetikos. Kai įėjo į namus, nusprendė susirinkti maistą, žinojo, kad turi pažįstamų, kurie yra nevalgę, todėl susirinko maistą, kuris, mano, buvo būtent toks, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, to maisto jis pats nepirko, jis buvo S. Jiems išeinant su pagrobtu maistu S. pabudo, tada P. Z. sugalvojo jo pareikalauti skolos. O. Z. jį sumušė ir reikalavo pinigų, tačiau pinigų šis neturėjo. Radijo jis pats nevogė ir nežino, ar ją vogė V. N., negali pasakyti, nematė. Sumuštą S. P. paliko, o išeinant jį užrakino. Grįžti neplanavo, užrakino, negalvojo, ar S. galės išeiti, ar ne. Su pavogtu maistu ėjo į nakvynės namus, ten nakvynės namų gyventojams atidavė maistą. Nakvynės namuose sugalvojo grįžti atgal. Grįžo, atsirakino namus, S. gulėjo, jis išvertė virtuvės spinteles, ten rado jo dokumentą ir jį paėmė. Kilo mintis viską padegti, nes labai pyko ant jo, kad šis neatidavė skolos ir šiaip labai pyko, kad jis viską pragėrė. Todėl kažką uždėjo ant krosnies ir tyčia padegė, su žiebtuvėliu, ar degtuku, nepamena, gali būti, kad padeginėjo ir baldus. Išeidamas jis vėl duris užrakino iš lauko, name paliko sumuštą S. , jis buvo paliktas jau padegtame name. Pamačius kaip dega namas, jis dar norėjo grįžti bandyti gelbėti S. , bet jam V. N. neleido ir jis pats nėjo, jei V. N. nebūtų jo sulaikęs, mano, būtų grįžęs padėti. Dėl to, kad sumušė žmogų, pagrobė jo maistą, dokumentą ir suniokojo jo namą ir turtą, jis nuoširdžiai gailisi. Suprato, kad sukeldamas gaisrą ir degančiame name palikdamas sumuštą S. galėjo jį taip nužudyti, tada, tą akimirką apie tai negalvojo, nes buvo neblaivus.
Kaltinamasis V. N. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad 2014-02-02, apie 22.00 val., O. (Z.) sugalvojo nueiti iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). O. jam sakė, kad iš asmens reikia pasiimti skolą – 200 Lt. Priėjus prie durų, duris atidarė jis, mano, jas išlaužė, nes patraukus jos neatsidarė, O. užsiminė, kad durys gali būtu užrakintos iš vidaus, užkabintos kabliuku. Tada jis duris patraukė antrą kartą, bet jau smarkiau, duris traukė į save, o O. durų nebandė daryti. Jiems įėjus name buvo tamsu, šviesa nedegė, pamatė, kad kambaryje, dešinėje pusėje įėjus į namą, lovoje gulėjo vyras. Gulinčio vyro jis nepažinojo ir tame name buvo pirmą kartą. Matė, kad vyras gulėjo lovoje, gulėjo su viršutiniais rūbais. Jiems įėjus, abu nuėjo į virtuvę. Virtuvėje O. uždegė šviesą. Uždegus šviesą matė, kad virtuvėje kitų žmonių nėra, krosnis nesikūreno. Būnant virtuvėje O. pradėjo kraustyti spinteles, vienos jų kabėjo ant sienos, kitos buvo ant žemės. Konkrečiai O. nesakė, ko jis ieško, bet suprato, kad ieško pinigų arba vertingų daiktų. Jiems įsibrovus į tą namą, nei O., nei jis to vyro nežadino, o tiesiai nuėjo į virtuvę. Iš tų spintelių O. pradėjo imti maistą – dešrą, duoną, sriubos užpilamos, dar kažką. Tiksliai neįsidėmėjo, kas buvo imama. Visa tai O. dėjo į maišelį, pamena, į raudonos spalvos „Rimi“ maišelį, tas maišelis taip pat buvo rastas tame name, jis buvo spintelės stalčiuje. Tą maišelį su maistu O. jam padavė, jis tą maišelį nunešė bei pasidėjo prie lauko durų, iš vidaus, ant žemės. Kraustant spinteles, tas vyras iki virtuvės neatėjo, jo niekas ir neklausė, ar galima imti tą maistą. Jiems jau einant su maišeliu link išėjimo, tas vyras pabudo, matė, jis atsistojo iš lovos. Vyras stovėjo prie lovos, kažką murmėjo, O. tą vyrą pastūmė, kodėl stūmė, nežino, vyras nekalbėjo. Einant į vyro kambarį, jo kambaryje šviesos neužsidegė, o išeinant iš virtuvės šviesą jau buvo išjungę, tame kambaryje nebuvo visiška tamsa, kažkiek šviesos sklido iš gatvės, nes greta buvo apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė. O. pastūmus tą vyrą, pastarasis griuvo šalia lovos, ir tada jie abu jį pradėjo mušti, jis pats tam vyrui sudavė smūgius tik kumščiais, sudavė į petį, šonkaulius, jo nespardė. Mano, kad sudavė apie 5–6 smūgius. Mušė dėl to, kad O. pradėjo pirmas, o jis jam padėjo. O. tam vyrui sudavė kur kas daugiau smūgių, jis ir smūgiavo kumščiais, ir spardė, taip pat į jį pradėjo mėtyti įvairius daiktus, metė stalinę lempą, dar pastebėjo, kad O. iš kambaryje buvusiomis spintos durimis porą kartų trenkė tam vyrui į galvą, tik nematė, ar tos durys jau buvo išlaužtos, ar jas O. išlaužė. Vyras gulėjo, taip truko neilgai, ne daugiau kaip pusantros minutės, tik to vyro mušimas buvo intensyvus ir stiprus, mušė labiau O., o jis įvyrą daiktų nemėtė, jam pagailo to žmogaus. Tuo metu, kai O. pradėjo mušti tą vyrą, jis jo pradėjo reikalauti skolos, sakė, kad šis atiduotų skolą. Ką tas vyras atsakė, nesuprato, jis buvo neblaivus, jo kalba buvo nesuprantama, jis murmėjo, tačiau jokios skolos tas vyras neatidavė, pinigų nerado, kišenių jam nekraustė. Sumušę tą žmogų jie abu išėjo, tas vyras jiems išėjus buvo gyvas, murmėjo. Išeidami paėmė maišelį su maistu. Dar išeinant O. iš to vyro kambario, kuriame jis miegojo, pasiėmė radiją, ji buvo padėta ant spintos. Išeinant O. vyrą užrakino, tiksliau, užrakino namą pakabinama spyna, tą pakabinamą spyną O. rado virtuvėje, spintelėje, ji buvo su raktais. O. tą vyrą užrakino dėl to, kad šis nepabėgtų. Išėjus O. jam pasakė, kad jis tame name buvo apsigyvenęs, tik nesakė, kiek laiko. Užrakinęs spyną O. raktus pasiėmė su savimi, jis tada jam dar nesakė apie savo ketinimus grįžti į tą namą. Tada abu ėjo atgal į nakvynės namus. Išėjus iš namo O. nusprendė, kad jam tas radijo imtuvas nereikalingas ir jį paliko ar malkinėje, ar tualete, gerai nepamena. Tada grįžo į nakvynės namus. Grįžę per tą langą, per kurį buvo išlipę, padavė maistą, budėtoja jų nebeįleido, o pagrasino, kad iškvies policiją. Tada O. sakė, kad reikia eiti atgal į tą namą, kur sumušė vyrą. Atėjus į tą namą O. atrakino spyną, tą vyrą rado gulintį lovoje, jam atrodė, kad jis miega, prieš tai jį buvo palikę gulėti ant žemės. Nuėjo į virtuvę, virtuvėje, kaip ir visame name, buvo tamsu, krosnis atėjus antrą kartą taip pat nedegė, nesikūreno. Atėjus vėl į virtuvę, O. įsijungė šviesą, vėl pradėjo tikrinti spinteles, ko jis ieškojo, nesakė, V. N. neklausė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, O. bandė sakyti, kad eitų lauk, bet jis neklausė. Tada jis matė, kad O. spintelės stalčiuje rado paprastą popierinę dėžutę, ji buvo baltos spalvos, joje buvo sudėti dokumentai, iš tos dėžutės O. jam padavė asmens tapatybė kortelę. Suprato, kad kortelė to vyro, kurį prieš tai jie sumušė. Tą dokumentą įsidėjo į kišenę. O. jam tada tiesiog sakė tą dokumentą palaikyti, sakė, kad paskui pasiims. Tada O. iš tos dėžutės, kur buvo ta tapatybės kortelė, kaip suprato, dokumentus pradėjo pilti ant krosnies, krosnis nebuvo užkurta. Tuos popierius O. padegė žiebtuvėliu. Jis pradėjo O. klausti, kodėl jis degina, O. pasakė, kad jis tą žmogų už skolą sudegins. Ant padegtų popierių jis užmetė pagalvę, „kaldrą“ ir šalia krosnies buvusią lovą, pakėlė bei jos vieną galą atrėmė į krosnį. Sutrukdyti O. sukelti gaisrą jis nebandė. Jiems išeinant atviros liepsnos lyg nebuvo, nes, kai pradėjo degti popierius, O. ant jų užmetė pagalvę, tada išrūko dūmai, ir tada jie išėjo, pas tą vyrą į jo kambarį nebėjo, jo nebemušė. Išeidami iš virtuvės šviesą išjungė. Išeidami tam vyrui nepasakė, kad virtuvėje padegė daiktus. O. išeidamas vėl ta pačia spyna tą vyrą užrakino, jis suprato, kad O. tą vyrą norėjo tyčią sudeginti, to jis padaryti netrukdė, o kodėl – nežino, paaiškinti negali. Tada, kai O. užrakino duris, jis suprato, kad namas užsidegs, nes matė, kad O. padegė daiktus. Spyną užkabino ir užrakino O., spyną O. užrakino raktu. Vėliau jis tuos raktus išmetė. Ėjo į miestą, ten vėliau policijos pareigūnų buvo sulaikyti. Pirmos apklausos metu buvo nurodęs ne visas aplinkybes, melavo, sakė, kad nebuvo name ir kad nemušė nukentėjusiojo, norėjo išsisukti, šiuo metu savo kaltę pripažįsta, tik ne jis padegė namą. V. N. parodė, kad įvykio metu O. jam buvo sugalvojęs vardą M., tą vardą sugalvojo O. Jis jam sakė, kad jis turi pasikeisti vardą, tam, kad jo neatpažintų. Pats O. sau taip pat buvo sugalvojęs kažkokį vardą, bet jis neprisimena, kokį. O. tikrai žinojo, kad jis yra V. O vardą jis pats išrinko. Vardus susigalvojo pirmą kartą einant į tą namą. Jis pamena, kad O. prie nukentėjusiojo jį vadino M. Dėl kokių priežasčių O. sugalvojo jiems kitus vardus, V. N. nežino, jis sakė, kad taip geriau, kad jų kas neatpažintų. Tačiau tarp jų tikrai nebuvo jokio susitarimo sumušti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti, o po to padegti jo namus. Viskas išėjo neplanuotai, jis dalyvavo nukentėjusįjį mušant ir jį apvagiant, tačiau jo namų nepadegė, tai padarė O., o jis nesutrukdė ir neprieštaravo, nes tada nesusivokė. Tada iš karto ėjo pėsčiomis į nakvynės namus, ten gėrė alkoholį. Pas nukentėjusįjį su O. nuėjo apie 21.30 val., nes prieš tai gerą valandą, o gal ilgiau, gėrė alkoholį nakvynės namuose. Kai pirmą kartą nuėjo į tą namą, ten susirinko maistą, primušė tą nukentėjusįjį ir jį užrakintą ir sumuštą paliko, ir po kokių 10–15 minučių, gal apie 21.45 val., išėjo. Tada su pagrobtu maistu nuėjo iki Nakvynės namų, ten ilgai netruko, kokias 10 minučių, maistą atidavė ten buvusiems kažkokiems nakvynės gyventojams, patys to maisto nevalgė ir grįžo atgal. Atgal grįžo apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena. Žino, kad, kai pirko alkoholį parduotuvėje, dar 22.00 valandos nebuvo, nes alų pardavė, o alų pirko prieš pirmą kartą nueinant adresu: (duomenys neskelbtini). Kai atėjo antrą kartą, name taip pat buvo labai trumpai, ne ilgiau kaip 5 minutes, tada pasiėmė to vyro asmens dokumentą, jį užrakintą vėl paliko ir išėjo, o O. išeidamas padegė daiktus (parodymai perskaityti , 1 t., 157, 161–163, 178–179, 182 b. l.).
Nors kaltinamasis V. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, o O. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino taip pat iš dalies, tačiau jų kaltė įrodoma:
nukentėjusiojo S. P. parodymais, kai jis parodė, kad gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), namas jau yra sudegintas. Žino, kad dėl to kaltas O., jo pavardės nežino, jį buvo laikinai prisiėmęs gyventi. O. pasakė, kad jį išvarė iš nakvynės namų ir kad neturi kur gyventi, pasiprašė, kad jam leistų permiegoti, nors ir „skladuke“. Su O. nesitarė, kiek ilgai jis gyvens, žadėjo artimiausiu metu susiradęs pastogę išeiti, iš jo jokio mokesčio neėmė ir apie tai su juo nesitarė. O. gyveno gal tris ar penkias dienas. S. P. žino, kad įvykio metu buvo stipriai sumuštas bei kad buvo tyčia padegti namai, kuriuose gyveno, kad buvo užrakintas, tai žino iš giminaičių. Įvykio metu jam buvo stipriai sudaužyta galva. Gali pasakyti, kad savo dokumentus jis laikydavo virtuvėje, stalo apatiniame stalčiuje, dokumentai buvo sudėti į baltą kartoninę dėžutę. Joje buvo invalidumo pažymėjimas, darbo biržos knygutė bei jo asmens tapatybės kortelė, buvo ir kitų dokumentų, pastaroji buvo padėta šalia baltos kartoninės dėžutės. Nežino, ar O. žinojo, kad ten yra laikomi jo dokumentai, jam to nerodė, gal jis buvo nužiūrėjęs. Iš O. jis pinigų nesiskolindavo, nes jis jų neturėdavo, be to, jis jam pačiam pirkdavo cigaretes, ir O. jis tikrai neskolingas. Jis gyvendavo iš invalidumo pašalpos, pašalpą atsiimti jis nueina į socialinį skyrių bei pasiima iš kasos, kartais pinigų per paštą iš užsienio atsiųsdavo jo šeima, o kartais jam perduodavo sesuo B. Banko kortelę turėjo, ji buvo „Swedbank“, tačiau joje pinigų nebuvo, minėta kortelė taip pat buvo toje baltoje kartoninėje dėžutėje. O. galėjo pasisakyti, kad jam pinigų atsiunčia iš užsienio, tačiau O. jo pinigų niekad neprašė. Nukentėjusysis S. P. parodė, kad O. jokios teisės pas jį lankytis neturėjo, O. raktų nuo jo namų neturėjo, jam jų davęs nebuvo. O. iš savo namų jis buvo išvaręs, dar prieš gaisrą ir jam uždraudė lankytis, nes jis buvo pradėjęs vedžiotis nepageidaujamus svečius. O. buvo žinoma, kad jis pinigų turi, tik jis nežinojo, kad pinigus jis laiko ne namuose, o pas seserį, todėl jis to nežinodamas tada ir galėjo reikalauti pinigų. Iš namų buvo pavogtas radijo imtuvas, kurį vertina 100 Lt, už jį buvo mokėta daugiau, jį buvo gavęs dovanų. Namuose prieš gaisrą buvo jo maisto ne mažiau kaip už 100 Lt, buvo sesuo B. pirkusi rūkytų gaminių: kumpio, dešros, lašinių, kiek tiksliai jų buvo, nežino, bet tikrai buvo nemažai, taip pat buvo duonos, užpilamos sriubos, taip pat kitų maisto produktų, tokių kaip konservų. Apdegusių maisto produktų namuose po gaisro neberado, pats tvarkėsi, todėl mano, kad viskas buvo pavogta, vertina, kad viso pavogta buvo turto už 200 Lt. Gaisro metu name sudegė daug jo baldų ir namų apyvokos daiktų taip pat ir asmeninių daiktų. Sudegė televizorius, jo pavadinimo nežino, jo vertė 300 Lt, jis kainavo daugiau, bet buvo ne naujas, su televizoriumi kartu sudegė ir televizoriaus priedelis, kurio vertė 110 Lt. Taip pat sudegė baldai: dvi lovos, kurių viena 50 Lt vertės (iš viso 100 Lt vertės), 100 Lt vertės spinta, virtuvės komplektas, kurį vertina 300 Lt, virtuvės stalas su trimis kėdėmis, bendrai vertina 100 Lt. Sudegė visi jo rūbai, taip pat tie, kuriuos buvo ir apsirengęs, dauguma rūbų buvo pirkti sesers, pirkti užsienyje, tikrai nepigūs, buvo du kostiumai, megztinių, marškinių, kelnių, tiek vasarai, tiek žiemai. Turėjo dvi poras batų, visą tai vertina 500 Lt, nes viskas sudegė. Taip pat sudegė ir jo vardu išduoti dokumentai, tokie kaip invalidumo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, „Sodros“ knygutė, šių dokumentų iki šio nėra išsiėmęs;
nukentėjusiosios B. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai ji parodė, kad gyvena ir dirba Airijoje, į Lietuvą grįžo prieš tris savaites, apie 2014-01-17. (duomenys neskelbtini), gyvena jos brolis S., jis tuo adresu gyvena vienas, šis namas ir sklypas yra jos vardu, nuosavybė yra jos. Paskutinius metu brolis gyveno vienas, bet, kaip žino, pastaruoju metu S. buvo priėmęs pas save pagyventi kažkokį gyventoją. Apie tai jai buvo užsiminusi sesuo D. Š.. S. turi invalidumą dėl stuburo traumos, jam yra sunku vaikščioti bei kelti sunkius daiktus. Brolis mėgsta išgerti alkoholio, bet nepasakytų, kad jis alkoholikas, jis tikrai tvarkosi namuose, dirbti dėl invalidumo negali, gauna pašalpą. 2014-02-02, apie 14.00 val., jos brolis buvo atėjęs pas ją į namus. Brolis atėjo atsisveikinti, nes žinojo, kad ji turi išvykti, atėjo vienas. Atėjo blaivus, nusiskutęs, tvarkingas, sumuštas nebuvo. Pas ją namuose jis pabuvo apie 40 minučių, iš jos jis išėjo jau atsisveikinęs, nes ji ketino 2014-02-03 anksti ryte skristi į Airiją. Išeinant broliui ji jam į maišelį įdėjo maisto – dešros, vadinamos „šlapianka“, duonos, kilogramą cukraus kavos, davė 30 Lt. S. jos pripirkto maisto namuose turėjo ir anksčiau, nes pas jį ji lankėsi penktadienį, t. y. 2014-01-31, jam tada taip pat pripirko maisto, be to, broliu tiek ji, tiek sesuo D. Š. visuomet rūpindavosi, jam pirkdavo maistą. S. išeidamas iš jos apie 15 val. sakėsi, kad eina namo, jis savo mobiliojo telefono neturėjo, namuose laidinio telefono taip pat neturėjo. Išeidamas S. nesakė, kad pas jį kas turi ateiti ar kad jis ko lauktų. Apie S. namuose kilusį gaisrą sužinojo iš sesers, buvo tada dar Šiauliuose. Sužinojusi vyko tiesiai į S. namus kartu su sese. Ten nuvykus, kaip sužinojo, brolis jau buvo išvežtas medikų, buvo susirinkus daug žmonių, prie namo jos neprileido. Gaisrininkai sakė, kad S. namo laukinės durys buvo užkabintos pakabinam spyna, tai minėjo ir kaimynai, iš lauko pusės, o S. buvo rastas apdegęs namo viduje. Brolis išeidamas namus užrakindavo pakabinama spyna, o būnant viduje duris užsidarydavo kabliuku. Žino, kad parėjęs namo S. pakabinamą spyną, atsirakinęs duris, palikdavo kaboti iš lauko pusės kilpoje. Neradus brolio, kartu su seserimi D. vyko į ligoninę. S. sakė, kad jam labai skauda, minėjo, kad jį norėjo padegti, nužudyti, kad norėjo apvogti. Jos brolio teiravosi, ką pavogti norėjo, S. sakė, kad pinigus, sakė, kad „snargliai, vagys, benamiai“. Matė, kad brolis yra sumuštas ir nudegęs. Nuo penktadienio to vadinamo berniuko pas S. jau nebuvo, jis buvo išsinešęs savo daiktus, tai yra išsikraustęs. Kai po įvykio lankėsi prie namo, prie namo esančiame lauko tualete rado brolio radiją, ji brolio buvo laikoma miegamajame, mano kad iš jo tą radiją norėjo pavogti, nes jis nebuvo sudegęs, tą radiją ji įnešė į sandėliuką. Papildomos apklausos metu parodė, kad S. iš jos namų išeinant jam į maišelį, įdėjo maisto – dešros, vadinamos „šlapianka“, duonos, kilogramą cukraus, kavos, kiek pinigų tam maistui išleido, negali pasakyti, davė dar 30 Lt. Maisto S. pripirkto namuose turėjo ir anksčiau, nes pas jį lankėsi penktadienį, t. y. 2014-01-31, jam tada taip pat pripirko maisto, iš viso maisto buvo pripirkus mano ne mažiau kaip už 300 Lt (per tris savaites iki įvykio), be to, broliu tiek ji, tiek sesuo visuomet rūpindavosi, jam pirkdavo maistą. Už radiją, kuris buvo pavogtas iš S. namo, buvo mokėjusi 350 Lt, ji pati pirko. Ji nesijaučia dėl šio įvykio nukentėjusi ir nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja, žala dėl sudegusio namo jai padaryta nebuvo, ten jai priklausančio turto nebuvo. Viskas, kas ten buvo, priklausė broliui S. P.. Dėl sudeginto namo turtinių pretenzijų neturi, jo vertė tokia, kokia nurodyta nekilnojamo turto registro duomenų pažymoje. Civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nereikš. Nepageidauja gauti jokių pranešimų, nepageidaus susipažinti su bylos medžiaga. Teisme baudžiamąją bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant. Visa žala buvo padaryta tik broliui S. P. (parodymai perskaityti, 1 tomas, 113–114 b. l.);
liudytojo S. Č. parodymais, kai jis parodė, kad S. P. jis pažįsta, yra lankęsis pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Girdėjo ir matė, kad sudegė jo namas. 2014-02-02 ryte, apie 8 ar 9 valandą, jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie degalinės, sutiko S., jis buvo vienas, jis, t. y. S. Č., taip pat buvo vienas. Tada jo paprašė cigaretės, S. tada S. Č. pasikvietė pas save į namus, sakė, kad turi išgerti alkoholio ir cigarečių. Tada kartu dviese ir nuėjo, buvo rytas, apie 8–9 valanda. Kai grįžo pas S. į jo namus, matė, kad namai buvo užrakinti pakabinama spyna iš lauko pusės. Tą spyną S. atsirakino, kur ją vėliau padėjo, nežino, į tai neatkreipė dėmesio, nematė nei to, kur padėjo raktus. Pas S. dviese jie išgėrė. Išgėrė maždaug po dvi taureles degtinės. Tada S. jam užsiminė, kad pas jį namuose yra apsigyvenęs vienas vaikinas, kurio jam pagailo, sakė, kad leido jam pagyventi. S. jam taip pat pasakė, kad jo sesuo B. jam liepė tą vaikiną išvaryti iš namų, jam liepė, kad jokių gyventojų nebūtų. Begeriant alkoholį į namus grįžo, kaip tada suprato, tas gyventojas, jam duris atidarė S. Č., jis nepamena, ar tada S. jiems suėjus į vidų duris užrakino iš vidaus, ar ne. Kai pradarė duris, tą vaikiną S. Č. pamatė pirmą kartą, kaip dabar po įvykio sužinojo, tai buvo O. Jis grįžęs kažką su S. pakalbėjo. O. iš S. išėjo tarp 9–10 valandos, o S. Č., pabuvęs mažiau nei valandą, gal 30 ar 40 minučių, išėjo į namus. Tada jis su S. kartu išgėrė vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį. S. jam išeinant minėjo, kad jis nenori prisigerti, nes turi atvažiuoti sesuo. Tą pačią dieną jam būnant savo namuose, apie 14–15 val., tikslaus laiko nepamena, atėjo S., jis atėjo vienas ir atsinešė 0,7 talpos degtinės butelį. S. ateidamas girtas neatrodė, sakė, kad atėjo iš namų, turėjo maišelį, jame turėjo cukraus, druskos bei duonos, tuos produktus jis turėjo parsinešti namo, tačiau vėliau pamiršo. Tuos 0,7 l degtinės išgėrė dviese S. Č. namuose, S. tada apgirto. S. jis palydėjo iki pirmo aukšto, matė, kad jis nuėjo link savo namų. Daugiau tą dieną jo nematė ir pas jį nebuvo. Kitos dienos ryte sužinojo, kad sudegė jo namas. Kaip ten įvyko ir kas kaltas, nežino, girdėjo, kad S. buvo sumuštas ir kad padegė jo namus, taip pat girdėjo, kad buvo sulaikyti du vaikiai, iš kurių vienas – tas O., tai girdėjo per žinių radiją;
liudytojos I. N. parodymais, kai ji parodė, kad dirba UAB „L. B.“ operatore. Pamena, kad jai dirbant parą iš vasario 2 d. į vasario 3-iąją, nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto, vėlai vakare, apie 23–24 val., tikslaus laiko nepamena, į degalinę įbėgo vienas vaikinas, kuris prašė, kad ji jam iškviestų policiją. Jis sakė, kad jį nori nužudyti, už ką, jis neaiškino, jis tik šaukė, kad iškviestų policiją. Už kokių poros minučių į degalinę įbėgo kitas vaikinas, o tas antras įbėgęs vaikinas jai taip pat pasakė, kad ji tam pirmam vaikinui kviestų policiją, nes tas pirmas vaikinas jį bandė peiliu papjauti. Tada jie tarpusavyje susiginčijo, tas antrasis vaikinas, tam pirmam įbėgusiam vaikinui pasakė: „Dabar tu mandras, kai vienas likai, o taip tai su peiliu šakojiesi“ ar kažkaip panašiai. Ji suprato, kad pirmas vaikinas prieš tai buvo su kažkuo dviese. Nei vienas, nei kitas vaikinas nieko rankose neturėjo. Tada ji telefonu iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai tą vaikiną išsivežė, antrasis vaikinas iki atvykstant policijai išėjo;
liudytojos D. Š. parodymais, kai ji parodė, kad S. P. yra jos brolis, jį vadina S. . Jos brolis iki įvykio gyveno (duomenys neskelbtini), namas priklauso jos seseriai B. J.. Apie 2014-02-02 kilusį gaisrą sužinojo iš brolio S. kaimynų, pranešė, kad dega brolis. Išgirdusi apie gaisrą skubiai važiavo pas brolį, kartu pasiėmė ir sesę B. Ten nuvykus, namas jau buvo užgesintas, brolis jau buvo išvežtas. Tada skubiai vyko į ligoninę. Nuvykus S. rado dar ligoninės priėmimo skyriuje, matėsi, kad brolis yra sumuštas, matėsi sumušimo žymės ant veido, buvo galvoje gumbas, ranka buvo mėlyna, veidas kruvinas. S. klausė, kas jį sumušė, jis pradėjo sakyti, kad „nakveškos“, taip jis vadino asmenis, gyvenančius nakvynės namuose. S. klausė, ko jie norėjo, jis sakė, kad reikalavo pinigų. S. maždaug nuo 2013 m. Kalėdų pas save buvo priėmęs gyventi vaikiną, tačiau nežino, ką tokį, nežino nei jo vardo ar pavardės, brolis tik buvo užsiminęs, kad tas vaikinas iš vaikų namų, kad jo įtėviai mirė. Jai nepatiko, kad priėmė nepažįstamą vaikiną, tačiau brolis sakė, kad jam vienam liūdna. Iki įvykio S. tuo vaikinu nesiskundė, neminėjo, kad jis kaip nors nuo jo nukentėtų. S. teiravosi, ar jis tam vaikinui yra davęs savo namų raktus, S. pasakė, kad raktų jam nedavė, kad jis pats visada būna namuose, bei nurodė, kad tas vaikinas dirba šunyne, bei kad jis iš darbo grįžta vakarais. Namas buvo vieno kambario su atskira virtuve. Pats namas buvo rakinamas pakabinama spyna. Eidamas miegoti S. duris užsikabindavo kabliuku iš vidaus. Pas B. brolis lankėsi apie 14 val. S. tada buvo sveikas, nesumuštas, B. minėjo, kad buvo blaivus. B. sakė, kad jam davė pinigų, apie 28 Lt, davė maisto. B. maisto buvo pripirkusi ir prieš įvykį, lankėsi pas brolį ne vieną kartą, pas brolį buvo maisto tikrai pripirkta nemažai. Po ligoninės ji su B. vėl važiavo žiūrėti prie sudegusio namo, važiavo ieškoti brolio dokumentų, bet nieko nerado. B. bebūnant norėjo nueiti į lauko tualetą, ji ten nuėjusi rado padėtą brolio radiją, kuris būdavo padėtas brolio kambaryje. Radijas nebuvo apdegęs, nebuvo net aprūkęs, todėl iš brolio namo jis buvo išnešta tikrai prieš gaisrą. Kas iš S. buvo pagrobta, nežino, brolis minėjo, kad, kai buvo mušamas, jo reikalavo pinigų, tačiau nežino, ar atėmė. B. jam buvo davusi pinigų ir, jei brolis jų turėjo, tai turėjo turėti prie savęs, rūbų kišenėse. Kur tiksliai brolis laikydavo savo dokumentus, nežino, B. buvo minėjusi, kad virtuvėje, spintelės stalčiuje, tačiau lankantis po gaisro ten jau nieko neberado. Ji su B. matė vieną iš sulaikytų vaikinų po įvykio, kai jis buvo vedamas į policiją, kaip suprato, jis yra tas vyresnis vaikinas, pamačiusi tą vaikiną B. jį atpažino kaip matytą pas S. namuose praeitos savaitės viduryje. B. minėjo, kad tas vaikinas buvo tada pas S. namuose, ką jis ten veikė, nežino, B. pareikalavo, kad jis išeitų iš S. namų, tačiau tas vaikinas piktybiškai atsisakė išeiti, net grasino pačiai B., sakė, kad jai duos į galvą, o paskui tas vaikinas atsigulė ir užmigo;
liudytojo V. Š. parodymais, kai jis parodė, kad 2014-02-02, apie 22 val., pagal gautą iškvietimą vyko gesinti gaisro adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus namas degė atvira liepsna, atvykus prie namo jokių namo gyventojų ar žmonių, galinčių pasakyti, kas yra name, nebuvo, atrodė kad name nieko nėra, name pačiame buvo tamsu, šviesų nebuvo. Namas iš karto buvo pradėtas gesinti nuo stogo, nes jis jau degė atvira liepsna. Paskui jis ėjo prie durų, jos buvo užrakintos su pakabinama spyna, patikrino ar spyna yra užrakinta ar tik užkabinta, jam patikrinus spyna buvo kilpoje ir ji buvo užrakinta. Traukiant duris už rankenos jos neatsidarė, duris turėjo atsidaryti traukiant į save, jis jas patraukė kelis kartus, tačiau nepavyko, tada jis pasiėmė laužtuvą, ir laužtuvu nuplėšė spyną, kaip ji ten nukrito, nežiūrėjo, bet ji nukrito lauke, prie tų įėjimo durų. Kai nuplėšė spyną, pradarė duris ir pamatė ant žemės gulintį vyrą, jis gulėjo maždaug nuo lauko durų iki vieno metro atstumu, koridoriuje, galva į priekį, gulėjo ant dešinio šono. Atidarius duris tuo metu aplinkui liepsnų nebuvo, buvo didelis karštis, nes jau aplinkui lydėsi laidai, to vyro rūbai nedegė, jis buvo su striuke, su kepure, lyg ir be batų. Tas vyras skubiai buvo išneštas lauk. Lauke pamatė, kad vyras yra sužalotas, buvo kruvinas, taip pat buvo aprūkęs. Tą vyrą guldė ant žemės, iš pradžių atrodė vyras be sąmonės, nekalbėjo, išnešus į lauką jis pradėjo atsigauti. Prie to vyro liko kolega S. G., jam gal ką ir sakė tas vyras, to tiksliai nežino, tada jis ėjo toliau gesinti gaisro, kolega P. G. su kvėpavimo aparatu ėjo į namą ieškoti, ar dar nėra likusių žmonių, tačiau nukentėjusiųjų daugiau nebuvo. Daugiausia buvo išdegę prie krosnies, maždaug toje vietoje turėjo būti gaisro židinys. Spyną nulaužus ji nukrito prie durų, lauko pusėje, nežino, kaip ji atsirado namo viduje, nes iki gaisro galo buvo lauke, gal kas ją įnešė, kad nedingtų, o gal kas eidamas paspyrė į vidų. Bet durys tikrai buvo užrakintos iš lauko pusės su pakabinama spyna ir paprastai, vien rankomis jų atidaryti negalėjo, reikėjo laužtuvo. Spyna buvo pakabinama, juodos spalvos, metalinė, nedidelė;
liudytojo P. G. parodymais, kai jis parodė, kad 2014-02-02 apie 22 val. pagal gautą iškvietimą vyko gesinti gaisro adresu: (duomenys neskelbtini). Namas visai degė atvira liepsna. Tik atvykus, kaip ir paprastai ruošėsi eiti į namo vidų, dėjosi kvėpavimo aparatą. Pamena, kad namo lauko durys buvo užrakintos pakabinama spyna. Durų paprastai atidaryti ranka neišėjo, nes durys buvo tvirtai užrakintos, jis pats bandė ir už rankenos tempti duris, net pabandė koja nuspirti spyną, tačiau nesėkmingai, tada jo kolega V. Š., kuris taip pat bandė atidaryti duris, bet ir jam nepavyko, pasiėmė laužtuvą, viskas vyko per kelias sekundes. Laužtuvu buvo išlaužta spyna, nukritusi spyna taip ir liko užrakinta, išsitraukė su ąsele iš staktos, ir spyna nukrito ant žemės, spynoje raktų nebuvo. Pradarius duris, patalpoje buvo pilną dūmų, iš karto pamatė maždaug vieno metro atstumu ant žemės gulintį žmogaus kūną, jis gulėjo koridoriuje, tai buvo vyras, vyras gulėjo galva į išėjimą, aplinkui buvo labai daug dūmų, buvo didelis karštis, vyras buvo skubiai tempiamas lauk. Kad vyras yra sužalotas, matė iš karto. Buvo sužalotas jo veidas, jis buvo kruvinas, vyras buvo su rūbais, tik pajudinus suprato, kad gyvas. Daugiau prie to vyro jis nebėjo, o ėjo apžiūrėti kitų patalpų, ar nėra daugiau žmonių, tačiau jų nebuvo. Atvira liepsna jau degė virtuvė ir buvo pradėjęs degti kambarys. Jam einant toliau, jis užkliuvo už besimėtančių ant žemės daiktų, kažkas buvo išvartyta. Paprastai gaisro metu taip daiktai neišsivarto, o sudega taip, kaip ir stovėjo iki gaisro. Toliau tada ėjo su vandens švirkštu į patalpas ir gesino gaisrą. Vėliau iš kolegų girdėjo, kad kažkoks vaikinas priėjęs teiravosi, ar yra gyvų, jis pats to vaikino nematė, girdėjo tik nuogirdas, mano, gal S. G. apie jį galėtų pasakyti daugiau;
liudytojo S. G. parodymais, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-02-02 dalyvavo gesinant gaisrą, kilusį adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus namas degė atvira liepsna, ugnis veržėsi per namo stogą. Atvykus pačiame name šviesa nedegė, pastebėjo, kad namo durys yra užrakintos iš lauko pakabinama spyna. Matė, kaip kolega P. G. priėjęs rankomis patraukė pakabinamą spyną, su kuria buvo užrakintos lauko durys (į gyvenamas patalpas įėjimas buvo vienas), tačiau P. nutraukti spynos bei atidaryti durų nepavyko, teko naudoti laužtuvą. Durų laužimo nestebėjo, nes tada pastebėjo, kad dega namo vidus, tada jis išdaužė langą bei su vandens švirkštu pradėjo gesinti, degė lubos. Gesinant gaisrą, P. įėjo į namą bei rado nukentėjusįjį žmogų, jis tą žmogų ištempė lauk, tada jis švirkštą, kuriuo gesino, padavė P. ir liko su tuo nukentėjusiuoju žmogumi. Tas vyriškis jį ištempus lauk, pradėjo po truputį atsigauti, aiškiai matė, kad jis yra sumuštas, labai stipriai buvo sumušta akis, prakirsta galva. Gavęs gryno oro vyras pradėjo atsigauti, jam reikėjo jį prižiūrėti iki atvykstant medikams, neleisti jam užmigti, todėl jį vis kalbino. Klausė, kas atsitiko, tas vyras sakė: „Mane užrakino“. Baigus gesinti gaisrą ir stovint prie namo (stovėjo ir stebėjo, ar neatsiras naujų židinių), pamatė nuo autobusų parko ateinantį vaikiną, jis tiesiai atėjo per vartelius prie namo bei pasiteiravo, ar yra gyvų. Jam pasirodė keista, kad jis to teiravosi ir kažkaip jo elgesys kėlė įtarimų. Tas vaikinas buvo vienas, rankose nieko neturėjo. Pavaikščiojęs prie namo, tas vaikinas kažkur nuėjo. Vaikinas buvo apie 18–25 metų amžiaus, iš pažiūros atrodė apsirengęs tvarkingai, tačiau iš veido atrodė išgeriantis. Apsirengęs sportiniais treningais, tamsios spalvos striuke, buvo su juodai balta kepure, gal ant kepurės buvo juostos (parodymai perskaityti, 1 tomas, 126–127 b. l.);
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad S. P. padaryti kūno sužalojimai: veido, ausų kaušelių ir abiejų plaštakų odos terminiai I–IIB laipsnio nudegimai, apimantys 8 procentus kūno paviršiaus, atsirado dėl liepsnos poveikio, ir yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir pilvo srityje padaryti penkių smūgių bukais kietais daiktais į veidą ir pilvą metu ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 33–34, 37 b. l.);
2014-02-17 ir 2014-02-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių matyti, kad įtariamasis V. N. patvirtino savo parodymus bei parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (1 tomas, 164–166, 169–172 b. l.);
asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 3 d. 00.34 val. įtariamajam V. N. užfiksuotas 0,44 promilių girtumas (1 tomas, 188 b. l.);
įtariamojo O. Z. 2014-07-04 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kai įtariamasis O. Z. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (3 tomas, 18–19 b. l.);
2014-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – namo ir jo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra po nusikalstamų veikų padarymo. Atlikus apžiūrą paimti daiktai: spyna, apdegusios medžiagos skiautės, peleninė su nuorūkomis (1 tomas, 3–17 b. l.);
išrašu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. J. (1 tomas, 26–27 b. l.);
2014-02-02 Šiaulių APGV VPPS aktu dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad gaisro, kilusio 2014-02-02 name (duomenys neskelbtini), padariniai: nudegė ir nuardyta apie 40 kvadratinių metrų stogo dangos, viduje apdegė lovos čiužinys, sienos, medinis perdengimas, namų apyvokos daiktai. Gaisro metu nukentėjo S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tikėtina gaisro priežastis – atviras ugnies šaltinis (1 tomas, 28 b. l.);
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas S. G. atpažino V. N., kaip asmenį, kuris po gaisro jo teiravosi, ar yra gyvų (1 tomas, 132–135 b. l.);
2014-06-26 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimtos pakabinamos spynos, apžiūra (1 tomas, 52–53 b. l.);
2014-02-03 daiktų paėmimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš sulaikytojo V. N. buvo paimta S. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 191 b. l.);
2014-02-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad Šiaulių AVPK OVS postinis V. G. pateikė S. P. vardu išduotą asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apžiūra užfiksuota 2014-02-18 dokumentų apžiūros protokole (1 tomas, 54, 55–56 b. l.);
2014-02-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja D. Š. pateikė radijo imtuvą su dviem kolonėlėmis bei S. P. rūbus: marškinius, striukę, megztinius – 3 vnt., džemperį, džinsines kelnes, sportines kelnes, tris poras kojinių (1 tomas, 60 b. l.), pateikti daiktai buvo apžiūrėti, jų apžiūrą užfiksuojant 2014-06-05 daiktų apžiūros protokole (1 tomas, 61–67 b. l.);
2014-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis O. Z. pateikė savo rūbus: sportines kelnes, medžiaginę striukę, sportinius batus (1 tomas, 68 b. l.), pateikti daiktai buvo apžiūrėti, jų apžiūrą užfiksuojant 2014-06-26 daiktų apžiūros protokole (1 tomas, 69–70 b. l.);
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis V. N. pateikė savo rūbus: sportines kelnes, sportinį džemperį (1 tomas, 71 b. l.), pateikti daiktai buvo apžiūrėti, jų apžiūrą užfiksuojant 2014-06-26 daiktų apžiūros protokole (1 tomas, 72–73 b. l.);
2014-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad degalinės vadovas V. B. pateikė vaizdo įrašo iš degalinės, esančios J. B. gatvėje, turinčio reikšmės tyrimui, medžiagą (1 tomas, 83 b. l.), kuri buvo apžiūrėta surašant 2014-03-06 daiktų apžiūros protokolą (1 tomas, 84 b. l.);
2014-02-17 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas garso įrašas dėl pranešimo apie degantį namą, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūra (1 tomas, 87–88 b. l.);
2014-06-07 daiktų apžiūros protokolu, kuriame surašyti apžiūrėti daiktai, rasti įtariamojo O. Z. parodymų patikrinimo metu: baltos spalvos suplėšytas maišelis, metalinė detalė su laido dalimi (1 tomas, 89–90 b. l.);
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų V. N. ir O. Z. veikų teisinė kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis – kaltinamojo O. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kaltinamojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintus parodymus, nukentėjusiųjų S. P., B. J., liudytojų S. Č., I. N., D. Š., V. Š., P. G., S. G. parodymus, specialisto išvadą, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų paėmimo, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolus, aktą dėl kilusio gaisro, kitus surinktus rašytinius įrodymus apie kaltinamiesiems inkriminuotų veikų faktines aplinkybes, kurie padeda aiškiai nustatyti, atskleisti ir atkurti tikrąjį įvykių vaizdą, juos teisiškai įvertinęs, daro neabejotiną išvadą, paremtą byloje ištirtais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu, bei vadovaudamasis įstatymu, kad kaltinamieji V. N. ir O. Z. įvykdė visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Ir nors kaltinamasis V. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė, o kaltinamasis O. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, tačiau teismas vadovaujasi ir tiki kaltinamojo V. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie ne tik atitinka kaltinamojo O. Z. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir nukentėjusiojo, ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus apie kaltinamiesiems inkriminuotų veikų faktines aplinkybes – 2014-02-17 ir 2014-02-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolus, iš kurių matyti, kad įtariamasis V. N. patvirtino savo parodymus bei parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (1 t., 164–166, 169–172 b. l.), įtariamojo O. Z. 2014-07-04 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolą, kai įtariamasis O. Z. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (3 t., 18–19 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t., 3–17 b. l.), 2014-02-02 Šiaulių APGV VPPS aktą dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog tikėtina gaisro priežastis – atviras ugnies šaltinis (1 t., 28 b. l.), 2014-02-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas S. G. atpažino V. N. kaip asmenį, kuris po gaisro jo teiravosi, ar yra gyvų (1 t., 132–135 b. l.), bei daiktų paėmimo, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolus.
Todėl teismas, įvertinęs visumą šių teisme ištirtų įrodymų, sprendžia, kad kaltinamųjų V. N. ir O. Z. kaltė, jiems įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, bei 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis 2K-86/2007).
Nors kaltinamieji V. N. ir O. Z. iš anksto nesitarė, kaip darys nusikalstamas veikas, tačiau visas nusikalstamas veikas (vagystę įsibraunant į patalpą, pasikėsinimą apiplėšti įsibraunant į patalpą, dokumento pagrobimą, laikymą ir gabenimą, svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu ir pasikėsinimą nužudyti) padarė bendrais veiksmais – bendrai išlaužė namo duris, abu naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, abu pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, vagystės metu įgijo, laikė ir gabenimo nukentėjusiojo asmens dokumentą, o O. Z. padegė nukentėjusiojo namuose buvusius daiktus, ir tam kaltinamasis V. N. neprieštaravo, savo nesutikimo tokiems O. Z. veiksmams neišreiškė, taigi jis pritarė tokiems O. Z. veiksmams, vadinasi, abu kaltinamieji bendrais veiksmais sukėlė gaisrą bei tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nurodytas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Dėl kaltinamųjų V. N. ir O. Z. veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, ir 302 straipsnio 1 dalį.
Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja nukentėjusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą nuo nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis 2K-73/2007).
Kadangi kaltinamieji V. N. ir O. Z., svetimą, nukentėjusiajam S. P. priklausantį turtą, pagrobė įsibraudami į patalpą – užrakintą namą – be savininko sutikimo, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Taip pat kaltinamųjų veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jie, būdami įsibrovę į nukentėjusiojo namus, ir grobdami jo turtą, nukentėjusiajam S. P. pabudus, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. P. – sudavė kojomis ir rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius S. P. į veido ir pilvo sritis, mėtė į jį įvairius buities daiktus, ir šio fizinio smurto panaudojimo metu reikalaudami pinigų, o jų nukentėjusiajam neturint, pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nukentėjusysis neturėjo. Taigi kaltinamieji, pradžioje įsibrovę į nukentėjusiojo namus ir pagrobę ne mažesnį kaip 200 Lt vertės nukentėjusiojo turtą, o nukentėjusiajam prabudus, naudodami fizinį smurtą ir reikalaudami pinigų, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nukentėjusysis neturėjo.
Taip pat byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad kaltinamieji V. N. ir O. Z., vagystės iš nukentėjusiojo S. P. namo metu įgijo fizinio asmens dokumentą – S. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po to O. Z. šį dokumentą perdavus V. N., V. N. minėtą dokumentą laikė ir gabeno, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi kaltinamieji neturėdami teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno nukentėjusiojo S. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Vadinasi, kaltinamųjų veiksmai ir dėl šio epizodo teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamųjų V. N. ir O. Z. veikų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą atimti kito žmogaus gyvybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį kyla tada, kai kaltininkas savo veika siekia konkretaus rezultato – kito žmogaus gyvybės atėmimo, t. y. veikia tiesiogine apibrėžta tyčia, tačiau nusikaltimo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė byla Nr. 2K-40/2011).
Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan.
Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačių kaltinamųjų parodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji V. N. ir O. Z., veikdami bendrininkų grupe, būdami įsibrovę į nukentėjusiojo S. P. namus ir virtuvės patalpoje bendrais veiksmais tyčia padegdami ten buvusius daiktus, veikė pagauti pykčio ir nesusivaldymo, ir sąmoningai, tyčia virtuvės patalpoje padegdami ten buvusius daiktus ir dėl sukelto gaisro padarydami nukentėjusiajam S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei išeidami iš minėto namo ir užrakinę laukujes duris pakabinama spyna, padegto ir užrakinto namo viduje palikę gulintį sužalotą nukentėjusįjį S. P., bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino nužudyti S. P., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę ugniagesiai S. P. išgelbėjo, ir kaltinamieji, tais pačiais veiksmais sukeldami gaisrą, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą nukentėjusiajai B. J. priklausantį turtą – namą ir sunaikino nukentėjusiojo S. P. name buvusį turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam S. P. 1510 Lt turtinę žalą.
Taigi visi šie byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji V. N. ir O. Z., būdami įsibrovę į nukentėjusiojo namus ir prieš tai panaudoję prieš jį fizinį smurtą, padegdami namo viduje buvusius daiktus ir žinodami, kad namo viduje yra palikę gulintį sužalotą nukentėjusįjį S. P., o išeidami iš minėto namo užrakinę laukujes duris pakabinama spyna, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė konkretaus rezultato – kito žmogaus gyvybės atėmimo, taigi jie veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.
Bausmės skyrimo motyvai ir kiti su tuo susiję klausimai.
Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos: 1) nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; 2) nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo O. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos: 1) nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; 2) nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Skirdamas kaltinamiesiems V. N. ir O. Z. bausmes, teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydamas ir individualizuodamas kiekvienam kaltininkui skiriamų bausmių pobūdį ir dydį, teismas primena, kad BK 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę.
Kaltinamieji V. N. ir O. Z. padarė tris apysunkius (BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 187 str. 2 d. – 11 str. 4 d.), vieną sunkų (BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – 11 str. 5 d.) ir vieną labai sunkų (BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. – 11 str. 5 d.) nusikaltimus.
Kaltinamasis V. N. nusikalto būdamas teistas 5 kartus, teistumui neišnykus (4 t., 142–147, 148–189 b. l.), įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (svetimo turto vagystes, plėšimus). V. N. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 107–112,132 b. l.), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamasis V. N. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme (3 t., 10–12 b. l.).
Kaltinamasis O. Z. nusikalto būdamas vieną kartą teistas, teistumui neišnykus, šiuo metu teistas jau du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 158–168,183 b. l.), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamasis O. Z. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme (3 t., 13–16 b. l.).
Esant paminėtoms aplinkybėms, bei įvertinus kaltinamųjų asmenybes, o būtent tai, kad kaltinamieji V. N. ir O. Z. gyveno asocialiai, jų asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo aiškiai išreikštos jų antivisuomeniškos apraiškos, jų polinkis nusikalsti, o jų moralinės nuostatos lėmė šių nusikaltimų padarymą, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems turi būti skiriamos pakankamai griežtos ir tik laisvės atėmimo bausmės.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad visos kaltinamiesiems V. N. ir O. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos – padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), o kaltinamajam O. Z. paskirta subendrinta bausmė dar bendrinama vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d. taisyklėmis, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamieji V. N. ir O. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikyti 2013 m. vasario 3 d. (1 t., 189–190 b. l.; 2 t., 35–36 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi O. Z. (2 t., 44–45 b. l.) ir V. N. (1 t., 195–196 b. l.) buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas trims mėnesiams, kurių terminas vėliau buvo tęsiamas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamiesiems V. N. ir O. Z. paskirtas bausmes įskaitytinas jų laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.
Civilinis ieškinys.
Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareiškė 2333,10 Lt (1 t., 40-–5 b. l.) civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo S. P. gydymo stacionare.
Su kaltinamųjų V. N. ir O. Z. padarytų nusikalstamų veikų susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.
Kaltinamųjų V. N. ir O. Z. bendrais nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2333,10 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiojo S. P. gydymą stacionare, t. y. už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo kaltinamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų pasekmė. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų V. N. ir O. Z. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos S. P. gydymo išlaidos po – 1166, 55 Lt iš kiekvieno.
Nukentėjusysis S. P. ir nukentėjusioji B. J. civilinių ieškinių nepareiškė.
Kaltinamiesiems V. N. ir O. Z. laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiajam S. P. jo vardu išduotas asmens dokumentas – tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas pagal jo prašymą (1 t., 57–59 b. l.), paliktinas jam; pakabinama spyna, liudytojos D. Š. pateiktas radijo imtuvas su dviem kolonėlėmis bei S. P. rūbai: marškiniai, striukė, megztiniai 3 vnt., džemperis, džinsinės kelnės, sportinės kelnės, trys poros kojinių (1 t., 60 b. l.), grąžintini S. P.. O. Z. pateikti rūbai: sportinės kelnės, medžiaginė striukė, sportiniai batai (1 t., 68 b. l.), grąžintini O. Z.. V. N. pateikti rūbai: sportinės kelnės, sportinis džemperis (1 t., 71 b. l.), grąžintini V. N.. Vaizdo įrašas iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (1 t., 83 b. l.), garso įrašo laikmena dėl pranešimo apie degantį namą, pateikto Bendrojo pagalbos centro (1 t., 87–88 b. l.), paliktini prie baudžiamosios bylos. Įtariamojo O. Z. parodymų patikrinimo metu rasti: baltos spalvos suplėšytas maišelis, metalinė detalė su laido dalimi (1 t., 89–90 b. l.), sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. N. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir V. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d.
Kardomąją priemonę V. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
O. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, O. Z. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir O. Z. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, O. Z. skirtą subendrintą laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę O. Z. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., ir bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę O. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Priteisti iš V. N. ir O. Z. po 1166, 55 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 55 ct) iš kiekvieno Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiajam S. P. jo vardu išduotą asmens dokumentą, tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), gražintą pagal jo prašymą, palikti S. P.. Pakabinama spyną, liudytojos D. Š. pateiktą radijo imtuvą su dviem kolonėlėmis bei S. P. rūbus: marškinius, striukę, megztinius 3 vnt., džemperį, džinsines kelnes, sportines kelnes, tris poras kojinių, grąžinti S. P.. O. Z. pateiktus rūbus: sportines kelnes, medžiaginę striukę, sportinius batus, grąžinti O. Z.. V. N. pateikus rūbus: sportines kelnes, sportinį džemperį, grąžinti V. N.. Vaizdo įrašą iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) g., turintį reikšmės tyrimui, garso įrašo laikmeną dėl pranešimo apie degantį namą, pateiktą Bendrojo pagalbos centro, palikti prie baudžiamosios bylos. Įtariamojo O. Z. parodymų patikrinimo metu rastus: baltos spalvos suplėšytą maišelį, metalinę detalę su laido dalimi, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.