Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. N. prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 metų; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką V. N. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d.

3. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. birželio 14 d. gautas V. N. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, nes nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies redakcijos.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

6. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Tačiau minėto Įstatymo nuostatos V. N. netaikytinos.

7. V. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, nurodyta, kad už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 178 straipsnio redakciją atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą yra numatyta 3 dalyje ir už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Taigi, BK 178 straipsnio pakeitimai nagrinėjamu atveju nesumažino maksimalios bausmės ribos ir nenumatė naujos švelnesnės bausmės rūšies už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, pasikeitė tik tai, jog atsakomybė už vagystę įsibrovus į patalpą yra numatyta kitoje straipsnio dalyje, t. y. pasikeitė straipsnio dalis. Be to, pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai, kai yra nustatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi veikos padarymu metu) pagrobto turto vertės dydis neturėjo jokios įtakos, tokios įtakos neturi ir priėmus BK pataisas, įsigaliojusias nuo 2023 m. birželio 1 d. Įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 3 dalis, numatanti atsakomybę už vagystę įsibrovus į patalpą, visiškai nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, todėl tenkinti nuteistojo V. N. prašymą ir keisti jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi veikos padarymu metu) paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

8. Taip pat V. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu (padegant), t. y. nuteistas už kvalifikuotą svetimo turto sunaikinimą, įvykdytą visuotinai pavojingu būdu. Kas reiškia, jog nuteistojo nusikaltimo kvalifikavimui sunaikinto turto vertė reikšmės neturi ir, sprendžiant nuteistojo prašymą, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 190 straipsnio pakeitimai dėl turto vertės išaiškinimo, V. N. teisinės padėties nešvelnina.

9. Be to, V. N. minėtu apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibraudamas į patalpą pasikėsino įvykdyti plėšimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 180 straipsnio 2 dalis, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 180 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą įsibrovus į patalpą. Paminėtina, jog už šio nusikaltimo padarymą skiriamos bausmės rūšis bei maksimalus jos dydis nebuvo keičiamas. Be to, pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai, kai nustatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas į patalpą, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi veikos padarymu metu) turto vertės dydis neturėjo jokios įtakos, tokios įtakos neturi ir priėmus BK pataisas, įsigaliojusias nuo 2023 m. birželio 1 d. Dėl to, sprendžiant nuteistojo prašymą, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 180 straipsnio pakeitimai nuteistojo V. N. teisinės padėties nešvelnina.

10. V. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Tačiau nei pirmiau nurodytu Įstatymu, nei laikotarpiu nuo nuosprendžio priėmimo (2014 m. gruodžio 8 d.) iki minėto įstatymo įsigaliojimo nebuvo keičiamos BK nuostatos, kurios gali sušvelninti asmenų, nuteistų už BK 129 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teisinę padėtį.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. N. prašymą ir taikyti jo atžvilgiu BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. N. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.