Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-03-04 · Administracinė byla Nr. eAS-762-624/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
eAS-762-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00122-2026-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. S. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-762-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00122-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 25S265706 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl jo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS) įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo nesuprato Sprendimo teisinių pasekmių, iki kada ir kaip pateikti skundą, nemoka lietuvių kalbos, dėl to negalėjo išversti Sprendimo į jam suprantamą kalbą. Teigė, kad su Sprendimu MIGRIS sistemoje susipažino 2025 m. gruodžio 22 d., tačiau suprato, jog Sprendimas laikomas jam įteiktu jo įkėlimo į MIGRIS sistemą dieną – 2025 m. gruodžio 2 d. Dėl to 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė pakartotinį prašymą pašalinti jo duomenis iš SIS. Tačiau 2026 m. sausio 9 d. gavo pranešimą, jog pakartotinis jo prašymas nebus nagrinėjamas, nes jau išnagrinėtas. Tuomet nedelsdamas su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo suklaidintas MIGRIS sistemos dėl tinkamo Sprendimo įteikimo faktinio momento. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2026 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalis numato sutrumpintus skundo padavimo terminus – 14 dienų nuo sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, įteikimo dienos.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nurodo ir atsakovo pateikta informacija patvirtina, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjui per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas jo priėmimo dieną – 2025 m. gruodžio 2 d., o pareiškėjui buvo įteiktas – 2025 m. gruodžio 22 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą teismui galėjo pateikti iki 2026 m. sausio 5 d., tačiau pareiškėjo skundas Regionų administraciniame teisme gautas 2026 m. sausio 12 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 30 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, prašant atnaujinti terminą skundui paduoti, svarbiomis aplinkybėmis nurodomas pareiškėjo suklydimas dėl Sprendimo įteikimo jam datos. Teismas vertino, kad pareiškėjo ginčijamame Sprendime buvo labai aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl net ir klysdamas, jog yra praleidęs terminą skundui paduoti, pareiškėjas turėjo ir galėjo iškart kreiptis į teismą ir prašyti terminą atnaujinti. Pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas – pakartotinis kreipimasis į atsakovą, negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nes ši aplinkybė objektyviai netrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Teismas akcentavo, kad spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, laikyti svarbiomis, o kurias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, tačiau teismas tą daro ne tik vertindamas kiekvieną situaciją individualiai, t. y. atsižvelgdamas į visumą skundą paduodančio asmens elgesiui reikšmingų aplinkybių, bet ir paisydamas konstitucinio asmenų lygybės principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 6 straipsnis). Todėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra užsienietis ir nemoka lietuvių kalbos, bei suklydimas dėl jo teisių įgyvendinimo tvarkos ir terminų, nesudaro prielaidų nukrypti nuo visiems pareiškėjams vienodai taikomų sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo imperatyvų. Priešingu atveju, pareiškėjui iš esmės būtų leista kreiptis į teismą lengvatinėmis (išskirtinėmis) sąlygomis, o tai neatitiktų teisingumo principo.

Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, ir prašo atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo paduoti.

Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus to, jog su skundu teismui buvo pateikti visi pareiškėjo statusą pagrindžiantys dokumentai ir įrodymai. Teismas nevertino įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. dėl suklydimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Taigi pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu MIGRIS sistemoje susipažino 2025 m. gruodžio 22 d., todėl paskutinė skundo dėl Sprendimo apskundimo padavimo diena buvo 2026 m. sausio 5 d. Pareiškėjas, į teismą su skundu pasikreipęs 2026 m. sausio 12 d., praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminą paduoti skundą praleido dėl to, jog buvo suklaidintas MIGRIS sistemoje, o pirmosios instancijos teismas jo nurodytų termino praleidimo priežasčių nevertino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kaip jau buvo minėta, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės (suklaidintas MIGRIS sistemoje, teisinių žinių neturėjimas, negalėjimas išsiversti sprendimo į suprantamą kalbą ir kt.), vertinamos kaip pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, o teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

Vertindama pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl to, kad terminas praleistas nežymiai, teisėjų kolegija pažymi, jog nedidelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Priešingas vertinimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas, o pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys savaime nėra pagrindas atnaujinti terminą skundą paduoti. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė