Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-191-613/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: e2A-191-613/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: M. J.
Išvadą teikia: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Renata Astrauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-191-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00749-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

sekretoriaujant Ievai Mockutei,

dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui M. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3044-512/2018 pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 patvirtintos pareiškėjų A. J. ir M. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 ir 6 punktus, ir: 1) priteisti iš atsakovo M. J. dukters K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 150 Eur dydžio periodines mėnesines išmokas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos ir mokamas iki dukters pilnametystės, įpareigojant atsakovą nurodytas išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesti į ieškovės A. J. nurodytą banko sąskaitą; 2) priteisti iš atsakovo M. J. dukters M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 150 Eur dydžio periodines mėnesines išmokas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos ir mokamas iki dukters pilnametystės, įpareigojant atsakovą nurodytas išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesti į ieškovės A. J. nurodytą banko sąskaitą; 3) K. J. ir M. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. J.; 4) priteisti K. J. iš atsakovo M. J., K. J. dalinį išlaikymą turtu - 7/100 dalimis atsakovui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas); 5) priteisti M. J. iš atsakovo M. J., M. J. dalinį išlaikymą turtu - 29/100 dalimis atsakovui M. J. priklausančio Ginčo buto; 6) priteisti iš atsakovo M. J. 2 750 Eur dydžio dukrai K. J. neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos; 7) priteisti iš atsakovo M. J. 2 750 Eur dydžio dukrai M. J. neteikto išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, be kita ko, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad atsakovas M. J. teiks dukroms K. J. ir M. J. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienai per mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo Lietuvoje pasikeitus ekonominėms sąlygoms, išaugus prekių ir paslaugų kainoms, esamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra akivaizdžiai nebepakankamas net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti ir neadekvatus ieškovės realiai patiriamoms išlaidoms. Atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, tačiau geranoriškai didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo atsakovas nesutinka, priešingai – kerštaudamas ir siekdamas padaryti spaudimą ieškovei, apskritai nustojo mokėti bet kokį išlaikymą savo vaikams.

3. Ieškovės paskaičiavimu, abiejų šalių dukrų K. J. ir M. J. būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį iš viso yra reikalinga apie 1 050 Eur, t. y. vidutiniškai po 525 Eur kiekvienai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 patvirtintos pareiškėjų A. J. ir M. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 ir 6 punktus, nustatant:

4.1. priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 26 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės A. J. nurodytą banko sąskaitą.

4.2. priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 26 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės A. J. nurodytą banko sąskaitą.

4.3. priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. J. turtu – pripažinti, kad nepilnamečiui vaikui K. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/200 dalis Ginčo buto.

4.4. priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J. turtu – pripažinti, kad nepilnamečiui vaikui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/200 dalis Ginčo buto.

5. Teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu taip pat atitinkamai pripažino, kad atsakovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 32/100 dalis, o ieškovei A. J. – 1/2 dalis Ginčo buto; priteisė iš atsakovo M. J. nepilnamečiams vaikams K. J. ir M. J. po 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, priimtas prieš beveik penkerius metus. Per šį laikotarpį šalių dukros paaugo, dukra M. pradėjo lankyti lopšelį – darželį, todėl atitinkamai padidėjo ir jų poreikiai. Todėl teismas konstatavo esminį vaikų poreikių padidėjimą ir laikė, kad šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (po 115,85 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių.

7. Teismas sprendė, kad nors atsakovo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis (apie 400 Eur per mėnesį), jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, vysto verslą, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti papildomų pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Todėl pripažino, kad atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, atsakovas jo neteikia, todėl priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui iš atsakovo, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo gaunamos pajamos, iš kurių, jo nuomone, jis teiktų išlaikymą vaikams, yra nedidelės, bei į tai, kad atsakovas išlaikymą teikia dar vienam savo nepilnamečiui vaikui, sprendė, kad išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, susijęs su nemokumo rizika, dėl ko atsirastų uždelsti įsiskolinimai, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Todėl vertino, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur, o likusią dalį, t. y. po 50 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai – turtu. VĮ Registrų centro duomenimis, Ginčo buto vertė yra 52 900 Eur, šalys jos neginčija. Todėl sprendė, kad K. J. priteistina 7/200 dalis, o M. J. priteistina 29/200 Ginčo buto dalis iš atsakovui priklausančios 1/2 buto dalies.

9. Teismas laikė, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio vaikų išlaikymo išlaidos sudarė po 200 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė įsiskolinimą dukroms už laikotarpį nuo 2017 kovo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 11 mėnesių), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (11 mėn. x 200 Eur), t. y. po 2 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas M. J. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę remdamasis vien argumentu, jog vaikai paaugo, o dukra M. pradėjo lankyti lopšelį. Natūralus šalių nepilnamečių mergaičių augimas nėra ir negali būti laikomas esminiu vaikų poreikių pasikeitimu. Be to, teismas tiek dukros M., tiek dukros K. poreikius vertino vienodai, nors tarp vaikų yra didelis amžiaus skirtumas, t y. teismas net nebandė vaikų poreikių individualizuoti, o juos vertino formaliai. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie vaikų poreikių pasikeitimą, o ieškinį grindė vien deklaratyviais argumentais.

10.2. Teismas tinkamai neįvertino šalių finansinės padėties ir atsakovo realios galimybės teikti išlaikymą, nesivadovavo proporcingumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis), priteisiant išlaikymą, principu. Ieškovės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos sudaro 1 200 Eur, atsakovo – 400 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi teikti išlaikymą. Taigi, tiek objektyvi atsakovo materialinė padėtis, tiek kitos aplinkybės neleidžia atsakovui šiuo metu prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo lygia dalimi su ieškove.

10.3. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovo mišria forma, t. y. po 150 Eur periodinėmis išmokomis ir po 50 Eur – turtu. Išlaikymo priteisimas turtu yra naudingas ne šalių nepilnamečiams vaikams (jie bet kokiu atveju naudojasi visu Ginčo butu), bet ieškovei. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai įgyja teisę disponuoti iš esmės visu Ginčo butu, nors išlaikymas išimtinai susijęs tik su vaikų poreikių tenkinimu.

10.4. Teismas taip pat klaidingai sprendė, kad Ginčo buto vertė yra 52 900 Eur. Ieškovė Ginčo buto vertę nurodė pagal VĮ Registrų centro duomenis, t. y. pagal 2007 m. atliktą masinį turto vertinimą. Atsakovo nuomone, toks vertinimas atliktas daugiau nei prieš 10 metų, jis nėra tikslus ir individualus. Atsakovas buvo pateikęs duomenis, jog 2007 metais šalys Ginčo butą pirko už 280 000 Lt (apie 81 000 Eur). Teismas šį įrodymą visiškai ignoravo. Iš esmės analogiška Ginčo buto kaina yra ir šiuo metu. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikti išrašai iš skelbimų portalų, iš kurių matyti butų kainos tame pačiame rajone.

10.5. Teismas negalėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. turi pareigą nepilnamečių dukrų išlaikymui skirti po 115,85 Eur kas mėnesį. Taigi, kol nėra kito teismo sprendimo, iš atsakovo negali būti išieškoma daugiau nei numatyta teismo sprendimu.

Atsiliepimas

11. Ieškovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovė pateikė detalius paskaičiavimus dėl vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų bei tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurių atsakovas nepaneigė. Be to, tiek 2013 metais, tiek ginčo metu esantis pragyvenimo lygis, minimali alga ir vartojimo kainų indeksas yra pripažintinos visuotinai žinomomis aplinkybėmis, kurių ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Ta aplinkybė, kad teismas šioje dalyje buvo lakoniškas ir kelis kartus nebekartojo aprašomojoje sprendimo dalyje nurodytų savo nustatytų aplinkybių, susijusių su vaikų poreikiais, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu.

11.2. Atsakovas slepia tikrąjį gaunamų pajamų dydį ir vengia pateikti duomenis apie savo tikrąją turtinę padėtį. Tokiu būdu atsakovas elgiasi nesąžiningai bei siekia permesti vaikų išlaikymo pareigą ieškovei, kuri ir daugiau kaip metus laiko viena išlaiko šalių nepilnamečius vaikus.

11.3. Atsakovas yra konfliktiškas. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.-1110-659/2017 atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, jog jis Ginčo bute 2017 m. gegužės 22 d. vidurnaktį panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams –grįžo neblaivus, triukšmavo, naktį trukdė vaikams ilsėtis, neapsaugojo vaikų nuo žalingo socialinės aplinkos poveikio. Be to, pagal pateiktus ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo duomenis bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas, šantažuodamas ieškovę dėl jos pareikštų reikalavimų, nurodė jai pardavinėti Ginčo butą, kas sukėlė papildomą stresą ieškovei ir jos dukroms, jų netikrumą dėl ateities ir būsto, neprognozuojamo atsakovo elgesio.

11.4. Vaikams priteisus dalimis Ginčo buto, kuriame jie faktiškai gyvena, kaip tik ir yra prisidedama prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių į būstą patenkinimo – vaikų teisė į gyvenamą būstą, kurį atsakovas reikalauja ieškovės parduoti.

11.5. Nuo 2017 metų pavasario iki ieškinio pateikimo jau buvo ženkliai pakitusios prekių ir paslaugų kainos, minimalus darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis, ieškovė viena išlaikė vaikus tuo metu, o ne 2013 metais buvusiomis kainomis, už 115 Eur per mėnesį nebuvo įmanoma visiškai patenkinti vaiko poreikius. Kadangi teismas pripažino, kad 2017 metais vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma buvo 200 Eur, o ne 115 Eur, todėl teismo sprendimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą visiškai atitinka tiek esamą teisinį reglamentavimą, tiek šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką.

Šalies argumentai

11.6. Ieškovė nurodė 52 900 Eur Ginčo buto vertę, remdamasi VĮ Registrų centro rinkos vertės nustatymo duomenimis, atnaujintais 2018 m. sausio 1 d. Tiek teismas, tiek atsakovas disponavo šiais viešai pateikiamais duomenimis apie Ginčo buto aktualia rinkos verte, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai ieškovės nurodyta Ginčo buto verte. Atsakovas į bylą jokių kitokių duomenų apie aktualią Ginčo buto vertę nepateikė, nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytos Ginčo buto vertės. Atsakovas nesutinka su tokia Ginčo buto verte, remdamasis 2007 m. balandžio 12 d. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir teigdamas, kad teismas turėtų atsižvelgti ar vadovautis prieš vienuolika metu įvykusio sandorio, sudaryto nekilnojamo turto kainų „burbulo“ piko metu, kaina. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nevertino tokių atsakovo prieštaravimų.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. palaikė savo apeliacinį skundą. Nesutiko skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti realią Ginčo buto vertę, nes tam neturi lėšų. Mano, kad ieškovės nurodyta Ginčo buto vertė yra nustatyta pagal 2007 m. atliktą masinį turto vertinimą, todėl teismo prašo vadovautis 2007 m. balandžio 12 d. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kaina bei parduodamų butų tame pačiame rajone skelbimų išrašais iš internetinių portalų. Nors nurodo, jog negauna pakankamai pajamų teikti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau nesutinka, kad jam priklausanti Ginčo buto dalis būtų perrašyta vaikų vardu, tokiu būdu išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Jis šiuo metu už savo Ginčo buto dalį mokesčių nemoka.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Palaikė ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir papildomai pažymėjo, kad, priešingai nei teigė atsakovas, ieškovės nurodyta Ginčo buto vertė yra aktuali, pateikta pagal VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 1 d. duomenis. Atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Netgi jo nurodomos gaunamos 400 Eur pajamos nėra pervedamos į atsakovo banko sąskaitas, siekiant, kad jos nebūtų antstolių išieškotos. Kadangi atsakovas savo banko sąskaitas laiko tuščias, antstolis nuo 2018 m. vidurio iš atsakovo yra išieškojęs tik apie 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiams vaikams.

14. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovui gyvenant kartu su ja jo pajamos buvo apie 5 000 Eur per mėnesį. Atsakovas tiekia savo prekes ir Estijoje bei Latvijoje (Rygoje yra įmonės biuras, Ventspilyje – trys biurai). Ji viena moka mokesčius už visą Ginčo butą. Atsakovas Ginčo bute negyvena, tačiau jame lankosi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Byloje kilo ginčas dėl priteist išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

17. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

18. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių. Šis teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo

19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra išaugę, o teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis po 115,85 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių.

20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas net nebandė vaikų poreikių individualizuoti, juos vertino formaliai, o natūralus mergaičių augimas nėra ir negali būti laikomas esminiu vaikų poreikių pasikeitimu. Be to, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių finansinės padėties ir atsakovo realios galimybės teikti išlaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai per penkerius metus nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo priėmimo, padidėjo, nes vaikai paaugo, taip pat pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė ieškinyje pateikė dukrų K. J. ir M. J. poreikių patenkinimui reikalingų išlaidų skaičiuotes, kuriose nurodyta, jog dukroms reikalingos išlaidos sudaro atitinkamai 541,50 Eur ir 510,20 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms priteistinas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį yra pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Teismas tokią išvadą padarė, remdamasis orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymėdama, kad vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur, nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl iš atsakovo priteistina padidinta iki 200 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių (ne)pasikeitimo.

Dėl išlaikymo pareigos tarp nepilnamečių vaikų tėvų paskirstymo

23. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, vysto nuosavą verslą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti papildomų pajamų pakankamo dydžio savo nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui, konstatavo, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 200 Eur kas mėnesį.

25. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių finansinės padėties ir atsakovo realios galimybės teikti išlaikymą. Tačiau atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei ieškovei. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Dėl išlaikymo priteisimo turtu ir turto vertės

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad atsakovas išlaikymą teikia dar vienam savo nepilnamečiui vaikui, sprendė, kad išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Todėl priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur, o likusią dalį, t. y. po 50 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai – turtu – Ginčo buto dalimis iš atsakovui priklausančios 1/2 buto dalies. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, argumentuodamas, kad išlaikymo priteisimas turtu yra naudingas ne vaikams, bet ieškovei. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą.

27. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovo deklaruojamos gaunamos pajamos nėra didelės, jis teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas jau kurį laiką išvis neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, yra susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas, tačiau antstolis yra išieškojęs tik nedidelę išlaikymo įsiskolinimo dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko priteisti išlaikymą mišria forma – dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis, o kitą dalį atsakovo turtu. Be to, išlaikymo priteisimu iš atsakovui priklausančios Ginčo buto dalies, priešingai nei nurodo atsakovas, užtikrinama nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, kuriame šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai ir gyvena. Kaip teismo posėdžio metu pripažino abi šalys, atsakovas už savo Ginčo buto dalį mokesčių nemoka, už visą Ginčo butą moka tik ieškovė, kuri Ginčo butą ketina išlaikyti ir ateityje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų kaip turto savininkų prievolės faktiškai nesikeis.

29. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu, klaidingai sprendė dėl Ginčo turto vertės, t. y. rėmėsi, atsakovo vertinimu, nebeaktualiais VĮ Registrų centro 2007 metais atlikto masinio turto vertinimo duomenimis ir ignoravo atsakovo pateiktą 2007 metų Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pirmosios instancijos teismas Ginčo turto vertę nustatė ne pagal 2007 m. atliktą masinį turto vertinimą, bet pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktualius 2018 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovo pateiktos 2007 metų Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi ji buvo sudaryta daugiau kaip prieš 10 metų. Be to, atsakovas nesutiko skirti byloje teismo ekspertizę esamai Ginčo buto vertei nustatyti, o jo pateikti išrašai iš skelbimų portalų apie parduodamus butus tame pačiame rajone nelaikytini patikimais įrodymais. Kitų įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta Ginčo buto verte, byloje nėra.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

30. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, argumentuodamas, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą jis turi pareigą nepilnamečių dukrų išlaikymui skirti po 115,85 Eur kas mėnesį, todėl kol nėra kito teismo sprendimo, iš atsakovo negali būti išieškoma daugiau nei numatyta teismo sprendimu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu atsakovo argumentu.

31. Pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (nagrinėjamu atveju – jų padidinimo), tačiau tai nereiškia, kad ankstesnis teismo sprendimas neturi privalomosios galios, t. y. kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2017 kovo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 11 mėnesių), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes iš atsakovo išlaikymas po 115,85 Eur kas mėnesį nepilnamečiams vaikams jau buvo priteistas ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ir dėl šios išlaikymo įsiskolinimo dalies, kaip nurodė pati ieškovė, antstolis vykdo išieškojimą.

32. Dėl likusios pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dalies už laikotarpį nuo 2017 kovo mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 11 mėnesių), skaičiuojant po 84,15 Eur (200 Eur – 115,85 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui, teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis anksčiau į atsakovą dėl didesnio nei priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu išlaikymo teikimo, taip pat byloje nėra pakankamai duomenų, kad tokio dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo galimybių teikti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeistina, atmetant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo keistina – ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetama. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 920 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 500 Eur. Ieškovės ieškinį tenkinus 50 proc. (atmetus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 460 Eur (920 Eur x 50 proc.), o atsakovui iš ieškovės 250 Eur (500 Eur x 50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

37. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 536 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (536 Eur x 50 proc. – 350 Eur x 50 proc.). Taigi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina bendra 303 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (210 Eur + 93 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo pakeisti – ieškovės A. J. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė