- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-790-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41440-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- UAB ,,Baltic master“
- Atsakovas
- UAB ,,Juta jazz kava“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juta jazz kava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2778-728/2017 pagal ieškovės UAB ,,Baltic master“ ieškinį atsakovei UAB ,,Juta jazz kava“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Baltic master“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Juta jazz kava“ 35767,84 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prekiauja prekybinei veiklai skirta įranga, bendradarbiauti su atsakove pradėjo nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Atsakovė įrenginėjo restoraną Pilies g.– B. Radvilaitės g. kampe, jos direktorius A. P. su ieškovei atstovaujančia I. Z. sutarė, kad ieškovė parduos, o atsakovė nupirks 10 lauko kavinės skėčių su stovais, kurių bendra kaina 35767,84 Eur. Buvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų, dalyko ir jų kainos, taip pat dėl atsiskaitymo tvarkos. Ieškovė suderinusi prekių specifikaciją su atsakove 2016-03-08 sudarė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Expo Design“ lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė patvirtino, kad bus pasirašyta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, 2016-03-18 buvo parengta rašytinė sutartis, tačiau atsakovė 2016-03-21 paprašė sustabdyti skėčių užsakymą, tačiau vėliau persigalvojo ir pritarė tolimesniam sutarties vykdymui. Nepaisant to, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, sutartis iš ieškovės pusės buvo vykdoma, tačiau atsakovės direktorius 2016 m. balandžio 21 d. 12 val. 28 min. parašė el. laišką nurodydamas, kad „skėčių, kol kas nevežkite, nelabai sugebėsime jų įpirkti“. Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymas sumokėti už atvežtus skėčius yra ne ieškovės sutarties netinkamas vykdymas, o atsakovės veiklos nepelningumas, pasinaudojimas rašytinės sutarties nebuvimu ir nenoru atsiskaityti su ieškove. Ieškovė pateikė įrodymus, kad skėčių montavime 2017-04-27 dalyvavo pats A. P. ir L. P., be to ir kiti asmenys, todėl atsakovei pažeidus bendrus prievolių vykdymo principus, prašo ieškinį tenkinti.
2. Atsakovė UAB ,,Juta jazz kava“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos nebuvo tarp šalių suderintos, dėl to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tai yra tik subjektyvus ieškovo faktinių aplinkybių traktavimas. 2016-03-21 el. laiške atsakovė aiškiai paprašė nedaryti lauko skėčių užsakymo, tačiau paaiškėjo, kad skėčiai jau buvo nupirkti 2016-03-08. Atsakovė 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais negalėjo duoti aiškaus atsakymo, nes nebuvo parengusi ir suderinusi su savivaldybe lauko restorano projekto. Pažymima, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis BM2015-(04), pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi suprojektuoti 200 kv. m. ploto lauko restoraną prie atsakovės restorano ,,Grey“. Sutartyje buvo numatyta, kokius skėčius atsakovė naudos, bei buvo numatyta suderinti projektą su savivaldybe. Skėčiai turėjo būti baltos spalvos, tačiau ieškovė 2016 m. balandžio pabaigoje atvežė pilkos spalvos skėčius. Ieškovė atvežė skėčius, kuomet dar nebuvo suderintas projektas su savivaldybe. Atsakovė tvirtina, kad šalys žodžiu sutarė, jei ieškovė suderins projektą su savivaldybe, šalys pasirašys 35767,84 Eur sumos skėčių pirkimo-pardavimo sutartį. Savivaldybė nepritarė projektui, todėl lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė negali teisėtai naudoti skėčių, nes ieškovė neįvykdė tinkamai savo pareigų dėl projekto darbų atlikimo. Atsakovės nuomone, ieškovė galutinai nesutarusi su atsakove, sudarė skėčių įsigijimo sandorį su tiekėju ir bando nesąžiningai priversti atsakovę juos nupirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB ,,Juta jazz kava“ 35767,84 Eur skolą, 8 procentus palūkanų nuo priteistos sumos 35767,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 753 Eur žyminio mokesčio ir 1200 Eur advokato išlaidų ieškovės UAB ,,Baltic master“ naudai. Iš atsakovės UAB ,, Juta jazz kava“ priteisė 5,03 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Teismas pripažino, kad lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes dėl šio sandorio buvo susitarta žodžiu tarp atsakovės direktoriaus A. P. ir ieškovės projektų vadovės I. Z.. Teismas sprendė, kad buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų bei kainos. Teismas rėmėsi I. Z. parodymais, kaip nuosekliais ir patikimais, o atsakovės atstovo A. P. parodymus tiek dėl skėčių spalvos, tiek dėl šalių susitarimo apie tai, kad pirma bus parengtas projektas, o tik tada atsakovė pirks skėčius, laikė prieštaringais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė priešieškinio dėl ieškovės neteisėtų veiksmų dėl projekto nesuderinimo su savivaldybe, iki bylos nagrinėjimo pretenzijų ieškovei dėl skėčių spalvos, dydžio ar kitų trūkumų nepateikė. Iš šalių el. susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove dėl subjektyvių priežasčių, o būtent dėl to, kad turi finansinių problemų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Juta jazz kava“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė sprendime įžvelgia gausybę fakto konstatavimo klaidų, turėjusių esminės reikšmės galutinėms teismo išvadoms dėl atsakovės atsakomybės, be to, apeliantės nuomone, trūksta esminių atsakovės į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, todėl teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas.
5.2. Teismas sprendime nenurodė, kurie tiksliai elektroniniai laiškai, ginčo šalių siųsti viena kitai, neginčijamai patvirtina teismo padarytą išvadą, kad buvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų: dalyko, kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Teismas neteisingai vertino byloje esančių atsakovės vadovo A. P. 2016-03-21 ir 2016-04-21 elektroninių laiškų turinį bei po to ginčo šalių atliktus veiksmus. Ieškovės parengtą pirmą projekto su jame nurodytomis skėčių techninėmis specifikacijomis variantą savivaldybė suderino 2015-06-08, todėl akivaizdu, kad iki šio laikotarpio tarp ginčo šalių vyko tik derybos dėl galimo skėčių pardavimo-pirkimo sandorio sudarymo.
5.3. Apeliantės teigimu, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl skėčių pardavimo-pirkimo sandorio sudarymo kilo vykdant, įgyvendinant ir realizuojant tarp šalių dar 2015-04-16 sudarytą Projektavimo sutartį, todėl skėčių pardavimo-pirkimo sandorio negalima vertinti izoliuotai nuo Projektavimo sutarties. Teismas akcentuodamas, kad atsakovės pozicija yra nenuosekli, visiškai ignoravo ieškovės dubliko priedą Nr. 1-2015-05-13 lauko restorano Projektą, kuriame nėra nei atsakovės parašo, nei derinimo su Savivaldybe.
5.4. Apeliantė teigia, kad ji vedė komunikaciją su ieškove dėl galimo skėčių pirkimo tik todėl, kad ieškovė projektavo visą atsakovės įrengiamą restoraną ir jo lauko erdvę. Pradėjus įrenginėti lauko restoraną paaiškėjo, kad ne tik Projektas turi esminių klaidų, bet ir ieškovės pristatyti skėčiai neatitinka Projekto, kurį 2015-06-08 patvirtino savivaldybė ir kurį rengė pati ieškovė, todėl apeliantė ir atsisakė sudaryti skėčių įsigijimo sutartį.
5.5. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktas fotonuotraukos, kuriuose nėra užfiksuota jokių skėčių montavimo darbų ar kad atsakovės vadovas dalyvavo atliekant skėčių montavimo darbus. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė ieškovės ir trečiojo asmens ieškovės darbuotojos I. Z. paaiškinimams.
5.6. Atsakovė ieškovės atžvilgiu neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, visa komunikacija iš atsakovės pusės vyko sąžiningai ir ji negalėjo net sukelti iliuzijų (vilčių) ieškovei, kad sandoris dėl skėčių tarp ginčo šalių yra sudarytas. Apeliantės teigimu, pati ieškovė, galutinai nesusitarusi su atsakove dėl skėčių pardavimo-pirkimo, savo rizika, sąskaita ir pasirinkimu sudarė skėčių įsigijimo sandorį su skėčių tiekėju ir dabar nepagrįstai bei nesąžiningai bando priversti atsakovę juos nupirkti.
5.7. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove dėl to, kad atsakovė turi finansinių problemų. Atsakovė šiame ginčo etape nemato jokio poreikio reikšti kokių nors reikalavimų ieškovei, įskaitant dėl skėčių spalvos, dydžio ar kitų trūkumų, kadangi byloje sprendžiamas esminis klausimas buvo ar nebuvo tarp ginčų šalių sudaryta skėčių pardavimo-pirkimo sutartis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Baltic master“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutarta ne tik dėl esminių kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – sutarties dalyko (lauko skėčių), bet ir jų kainos, kitų atsakovei, kaip pirkėjai, svarbių atsiskaitymo sąlygų. Lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartis toliau buvo vykdoma net nepasirašius rašytinės sutarties, tačiau šalims sutarus dėl visų joms rūpimų tokios sutarties sąlygų. Pristatant lauko skėčius bei juos montuojant nei atsakovė, nei jos direktorius tam neprieštaravo, priešingai – padėjo koordinuoti lauko skėčių montavimo procesą. Atsakovė ir jo direktorius lauko skėčius priėmė dar 2016 m. balandžio 27 d., jais naudojasi iki šiol, todėl kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes. Atsakovė matydama, kad restorano lauko kavinė nėra pelninga, nusprendė nesąžiningai pasinaudoti ta aplinkybe, kad rašytinė 2016 m. balandžio 29 d. sutartis Nr. BM/2016.06.09/TSNG-13 dėl lauko skėčių pirkimo-pardavimo yra nepasirašyta, 2016 m. liepos 11 d., t. y. po to, kai lauko skėčiai atsakovės buvo naudojami daugiau kaip du mėnesius, pareikalavo ieškovės juos išsivežti, aiškindama, kad tokios sutarties su ieškove niekada nebuvo sudariusi, o skėčiai neva buvo atvežti ir sumontuoti pačios ieškovės iniciatyva.
6.2. Atsakovė byloje priešieškinio dėl netinkamo 2015 m. balandžio 16 d. Projektavimo sutarties vykdymo nėra pareiškusi, jokių reikalavimų iš tariamų ieškovės neteisėtų veiksmų, nesuderinto su Vilniaus miesto savivaldybe lauko kavinės „Grey“ įrengimo projekto, nereiškia, pačios lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė taip pat niekada nebandė nutraukti, nors skėčius be jokių pastabų ir (ar) pretenzijų iš ieškovės priėmė ir jais naudojasi. Vien tik tas faktas, kad atsakovė pilkos spalvos skėčius priėmė, patvirtina, kad buvo tartasi būtent dėl tokios specifikacijos prekių pardavimo.
6.3. Atsakovė pirmosios instancijos teisme niekada neginčijo fotonuotraukų, kaip įrodymų įrodomosios galios ar to, kad jos buvo padarytos būtent montuojant skėčius.
6.4. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, vykdydami lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartį, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino tokios sutarties sudarymą ir galiojimą abiejų šalių atžvilgiu. Šalims sutarus dėl visų jiems svarbių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasirašyta rašytinės formos kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti už pateiktus laiko skėčius pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl pirkimo-pardavimo teisinių santykių
8. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
9. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ieškovės pateiktus įrodymus vertino kaip pakankamus tarp ginčo šalių egzistavusiems žodžiu sudarytiems pirkimo-pardavimo santykiams pagrįsti ir taip pažeidė teisės aktuose nustatytas įrodinėjimo taisykles. Apeliantės teigimu teismas nevertino esminių atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, kuriuose nėra užfiksuota jokių skėčių montavimo darbų, nepagrįstai prioritetą teikė ieškovės ir trečiojo asmens ieškovės darbuotojos I. Z. paaiškinimams. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija nesutikdama teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
12. Minėta, kad ieškovė turi pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, o atsakovė, siekdama įtikinti teismą, kad tam tikros ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, pateikia jos poziciją pagrindžiančius įrodymus.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl skėčių pardavimo-pirkimo sandorio sudarymo kilo vykdant, įgyvendinant ir realizuojant tarp šalių dar 2015-04-16 sudarytą Projektavimo sutartį, todėl, apeliantės įsitikinimu, skėčių pardavimo-pirkimo sandorio negalima vertinti izoliuotai nuo Projektavimo sutarties. Šį apeliacinio skundo argumentą teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
14. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė priešieškinio dėl netinkamo 2015-04-16 Projektavimo sutarties vykdymo nėra pareiškusi, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl pateiktų lauko skėčių netinkamos konfigūracijos ir spalvos, pačios lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutarties apeliantė taip pat niekada nebandė nutraukti, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo šalių pirkimo-pardavimo santykius vertinti glaustai juos siejant su Projektavimo sutarties vykdymu. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju ginčas byloje yra kilęs tik dėl skėčių pirkimo-pardavimo sutarties netinkamo vykdymo iš atsakovės pusės, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų faktinių aplinkybių, kurios liečia Projektavimo sutarties derinimą ir vykdymą, teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
15. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, taip pat ir kainos, kurios pagrindu ieškovė reikalauja atsakovės atsiskaityti už jai pateiktus lauko skėčius.
16. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai vertinama, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).
17. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tais atvejais, kai įstatymas nenumato konkrečios sandorio formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti šį sandorį. Taigi tais atvejais, kai nėra pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti aiškiai apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, teismas vertina šalių sutartinius santykius, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškindami sutartinius santykius, kilusius ne iš rašytinės sutarties, teismai visų pirma turi nustatyti šalių tikruosius ketinimus, įvertinti visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką, kitus šalių tarpusavio santykius, priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Įstatymų leidėjas nėra numatęs privalomos rašytinės kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties formos, todėl lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas vertintinas šalių sutarimu dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, kurį atsakovė patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais.
18. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties esminė sąlyga yra tokios sutarties dalykas. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Pagal CK 6.305 str. 4 d., sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė sutarė dėl šių sąlygų: parduodamų lauko skėčių skaičiaus, matmenų, kitų lauko skėčių sudedamųjų dalių specifikos (dydžio, spalvos ir kt.), taip pat bendros parduodamų prekių kainos – 35 767,84 Eur. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne iš šalių elektroninių laiškų turinio, o iš byloje surinktų įrodymų visumos sprendė, kad buvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų: dalyko, kainos ir atsiskaitymo tvarkos.
19. Viena pirkėjo pareigų, kylanti iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, yra pareiga priimti daiktus (CK 6.346 straipsnio 1 dalis). 2016 m. balandžio 27 d. atsakovei buvo pristatyti lauko skėčiai į lauko kavinę, atsakovė šiuos skėčius priėmė, neprieštaravo, kad lauko skėčiai būtų sumontuoti lauko kavinės teritorijoje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos vienareikšmiškai nepatvirtina skėčių montavimo darbų atlikimo ar kad atsakovės vadovas dalyvavo atliekant skėčių montavimo darbus (t. 2, e. b. l 67–68), tačiau antstolio V. M. 2016-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1182 nurodyta, kad vasaros lauko kavinėje „Grey“ naudojami lauko skėčiai pagal jų įprastinę paskirtį (t. 1, e. b. l. 81–83). Apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, kad lauko kavinėje yra naudojami ne ieškovės pateikti ir sumontuoti lauko skėčiai (CPK 178 straipsnis). Taigi, lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą patvirtina vien jau tas faktas, kad šiuos daiktus atsakovė priėmė ir jais naudojasi. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek ieškovė, tiek ir apeliantė, vykdydami lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartį, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino tokios sutarties sudarymą ir galiojimą abiejų šalių atžvilgiu, susitarus dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo pasirašyta rašytinės formos kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, lauko skėčių pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta sudaryta.
20. Tai, kad ieškovės parengtą pirmą projekto su jame nurodytomis skėčių techninėmis specifikacijomis variantą savivaldybė suderino tik 2015-06-08, nepatvirtina, jog iki šio laikotarpio tarp ginčo šalių vyko tik derybos dėl galimo skėčių pardavimo-pirkimo sandorio sudarymo. Byloje neįrodyta, kad atsakovė skėčiais naudosis panaudos pagrindais (CPK 178 straipsnis). Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą, kad pati ieškovė, galutinai nesusitarusi su atsakove dėl skėčių pardavimo-pirkimo, savo rizika, sąskaita ir pasirinkimu sudarė skėčių įsigijimo sandorį su skėčių tiekėju ir dabar nepagrįstai bei nesąžiningai bando priversti atsakovę juos nupirkti. Teisėjų kolegija sutinka tiek su ieškovės, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad galbūt esant atsakovės finansinės padėties nestabilumui, apeliantė bando pasinaudoti ta aplinkybe, kad rašytinė 2016 m. balandžio 29 d. sutartis dėl lauko skėčių pirkimo-pardavimo yra nepasirašyta, po to, kai lauko skėčiai atsakovės buvo naudojami, reikalaudama ieškovės juos išsivežti, ir siekia išvengti kilusių prievolių vykdymo.
21. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
22. Apeliacinėje instancijoje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 1690 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 1204,71 Eur (1,3 x 926,70 Eur). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš apelianto priteistina 1204,71 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Juta jazz kava“, įm. k. 301733268, ieškovei UAB ,,Baltic master“, įm. k. 121944712, 1204,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.