Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Juviga“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Juviga“ skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė) UAB ,,Juviga“ su išieškotoja Akademine kredito unija sudarė kredito sutartį. Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2018 m. kovo 16 d. Sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas: negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; 48/100 dalis negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; negyvenamosios patalpos-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., nuomos teisės (toliau – ir Turtas) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-8)

14. Pareiškėjai netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį, išieškotoja Akademinė kredito unija ją nutraukė bei kreipėsi į Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarę L. G., kuri 2023 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, jog piniginio išieškojimo dydis: 29 269,51 Eur skola, 2 992,71 Eur palūkanos bei 468,61 Eur notaro atlyginimas (viso: 32 730,83 Eur) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1).

15. Minėto vykdomojo rašto pagrindu antstolės D. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2023 m. balandžio 4 d. patvarkymu priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos, tą pačią dieną skolininkei UAB ,,Juviga“ išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, 2023 m. balandžio 4 d. taikytas turto arešto aktas, turto arešto mastas 31 989,78 Eur sumai. 2023 m. gegužės 19 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, t. y. antstolė patvarkė paskirti ekspertizę UAB ,,Juviga“ areštuoto turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB ,,IdeArt“. Ekspertas atliko turto apžiūrą 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir nustatė negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos teisės bendrą vertę 225 000 Eur sumai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 22-53). Atitinkamai antstolis 2023 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo. 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Patvarkyme nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) val. (varžytynių pabaiga) vyks pirmosios varžytynės visų jungtine hipoteka įkeistų objektų atžvilgiu, pradinė parduodamo turto kaina (visų objektų kartu) 180 000 Eur. Nors byloje nėra pateikta, tačiau internetiniame tinklalapyje www.varzytynes.lt matyti (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), kad vyko ir antrosios varžytynės, jungtine hipoteka įkeistas turtas buvo pardavinėjamas už 135 000 Eur, tačiau jos laikytinos neįvykusiomis.

16. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus reglamentuoja CPK VI dalies („Vykdymo procesas“) LIII skyrius. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas.

17. CPK XLVII skyriuje nustatytos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės. Šiame skyriuje esantis CPK 662 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia; 2 dalyje nustatyta, kad šis nurodymas antstoliui yra privalomas, jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti. Ši norma nereglamentuoja jau areštuoto turto keleto objektų pardavimo eiliškumo ir pasirinkimo teisė pagal ją suteikta išieškotojui, o ne skolininkui; antstoliui yra privaloma nustatyta eilė, jeigu išieškotojas atlieka nurodymą iki priverstinio vykdymo pradžios; be to, išieškotojas, pasirinkdamas, iš kurio skolininko turto išieškoti, turi vadovautis CPK 664, 665 straipsniuose nustatyta eile.

18. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). Taigi išieškojimui iš keleto daiktų eiliškumui nustatyti yra aktuali materialinės teisės norma, kuri nustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarką ir sąlygas, priklausomai nuo įkeitimo rūšies, t. y. daiktų aktualus yra hipotekos teisinių santykių kvalifikavimas.

19. Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012).

20. Jungtine hipoteka apibrėžiama kaip kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis).

21. Šiuo atveju teismas nustatė, kad įsipareigojimo išieškotojai įvykdymas buvo apsaugotas jungtine hipoteka, dėl to tarp šalių ginčas nekyla, kas reiškia, kad atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės. Šiuo aspektu skolininkė nurodo, kad tokiu atveju ji turėjo teisę pasirinkti hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę, t. y. pasirinkti, kurį nekilnojamojo turto objektą išsaugoti ir nustatyti parduodamų nekilnojamųjų objektų eilę. Pažymėjo, kad antstolė paskelbė varžytynes visų trijų nekilnojamojo turto objektų ir turtinės teisės atžvilgiu, tačiau neatsižvelgė į akivaizdžią disproporciją tarp patvarkyme nurodytos išieškotinos sumos 32 730,873 Eur ir iš varžytynių parduotino turto kainos 180 000 Eur.

22. CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ši norma nėra imperatyvi, todėl tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eiliškumo, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-121/2005). Dėl galimybės pasinaudoti daiktų pardavimo eiliškumu gali turėti reikšmės CK 4.194 straipsnio 2 dalies nuostata, kad esant kelių daiktų hipotekai vienu metu galima parduoti tiek daiktų, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Daiktų pardavimas vienu metu reiškia keleto daiktų pardavimą vienose varžytynėse. Tokį pardavimą reikia skirti nuo keleto daiktų pardavimo atvejų, kai keletas daiktų turi būti parduodami kaip vienas daiktas. Viena vertus, tai atvejis, kai parduodamas daiktas su priklausiniais, kurie gali būti suformuoti ir įkeisti kaip atskiri daiktai. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tai nėra pagrindas vertinti, kad tai yra jungtinė hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2016). Kita vertus, gali būti situacijų, kai keli daiktai yra parduodami kaip vienas, nes komplekse juos yra ekonomiškai naudingiau parduoti. Nagrinėjamoje byloje antstolis nėra priėmęs patvarkymo realizuoti daiktus tokia tvarka. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje suformuota praktika netaikytina, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės – nurodomoje byloje buvo antstolio patvarkymas kelis daiktus parduoti kaip vieną daiktą. Antstolio patvarkymas dėl keleto daiktų realizavimo viename komplekse gali pažeisti daiktų savininko teisę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį nustatytą daiktų pardavimo tvarką, jeigu savininkas turėjo galimybę naudotis šia teise, pavyzdžiui, jeigu kreditoriaus reikalavimui patenkinti užtektų realizuoti ne visus daiktus, o tik dalį jų. Tačiau tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimui patenkinti yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, daiktų savininko teisė nustatyti jų pardavimo eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Ar yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, sprendžiama pagal visų išieškojimų su prisijungimais prie išieškojimo vertę, vykdymo išlaidas ir areštuoto įkeisto turto įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-695/2018).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstolis vykdo išieškojimą dėl 29 269,51 Eur skolos ir 6 procentų palūkanų išieškojimo, ši skola užtikrinta sutartine hipoteka – įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas: negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; 48/100 dalis negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; negyvenamosios patalpos-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav.; ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., nuomos teisės. Areštuotino turto mastas sudaro 31 989,78 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15-16).

24. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 24 punkte nurodyta, kad antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo pagrindu vykdomąją bylą užbaigęs antstolis vykdomojo dokumento vykdymą tęsiančiam antstoliui pateikia patvarkymą, kuriame nurodo, kokios priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos, ir pateikia galiojančių turto arešto aktų ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas. Vykdomojo dokumento vykdymą tęsiantis antstolis naujo turto arešto akto turtui, kuriam galioja vykdomąjį dokumentą persiuntusio antstolio uždėtas areštas, nesurašo ir turi teisę šį turtą realizuoti Instrukcijos 27 punkte nustatyta tvarka.

25. Instrukcijos 27 punkto nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Turto realizavimą vykdantis antstolis išieškotojams, kurių naudai išieškojimą vykdo prie išieškojimo prisijungę antstoliai, siunčia CPK ir Instrukcijoje nurodytus, su turto realizavimu susijusius procesinius dokumentus, surašytus po prisijungimo.

26. Taigi įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę kitiems antstoliams, vykdantiems išieškojimą to paties skolininko atžvilgiu, prisijungti prie vykdomo išieškojimo tam, kad kiti išieškotojai pretenduojantys į lėšas, gautų jas iš realizuojamo turto.

27. Nagrinėjamos situacijos atveju, skolininkės atžvilgiu antstolės D. M. kontoroje be kreditorės Akademinės kredito unijos (kurios reikalavimas užtikrintas jungtine hipoteka) vykdoma dar 18 vykdomųjų bylų (teismui prieinamais antstolių sistemos duomenimis nutarties priėmimo dieną vykdomos jau 23 vykdomosios bylos), t. y. kontoroje išieškomos skolos ir kitiems kreditoriams, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, antstolis vykdantis ieškojimą iš skolininkės turto, realizuodamas skolininkei priklausantį turtą turi įvertinti visus skolininkės kreditorius ir jų kreditorinių apimtį.

28. Šiuo atveju antstolė byloje yra pateikusi visų vykdomųjų bylą sąrašą, iš kurių matyti, kad iš skolininkės UB ,,Juviga“ išieškotina bendra suma yra gerokai didesnė nei bendra realizuotino turto vertė, kas reiškia, kad pardavus iš varžytynių visą hipoteka įkeistą turtą nebus galimybės padengti skolų visiems kreditoriams, todėl skolininkės sutikimas dėl parduodamų objektų eilės, šiuo atveju, neturi jokios teisinės reikšmės.

29. Nors skolininkė šiai aplinkybei paneigti nurodė argumentus, kad antstolė pateikė netikslius duomenis apie skolų vykdomojoje byloje likučius, kadangi skolininkė gražiuoju tiesiogiai kreditoriams dengia skolas (nurodė, kad ši informacija pateikta antstolei), tačiau šių duomenų skolininkė teismui nepateikė, jų nėra ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad antstolės žinioje esančiose UAB ,,Juviga“ atžvilgiu pradėtose kitose vykdomosiose bylose skolos dengiamos (yra padengtos) tokia apimtimi, kad šiuo metu bendra iš skolininkės ieškotina skola yra mažesnė nei realizuotino ir iš varžytynių parduotino turto vertė. Priešingai, remiantis antstolių sistemos duomenis matyti, kad nuo ginčijamo patvarkymo priėmimo užvestos 5 (penkios) naujos vykdomosios bylos, kas suponuoja išvada, kad skolininkės įsiskolinimas ir kreditorių apimtis turi tendenciją didėti.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Teismui nekyla abejonių, kad apeliantei turi būti žinoma apie antstolės kontoroje jos atžvilgiu vykdomas kitas vykdomąsias bylas. Šie duomenys pateikti ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl antstolei realizavus pareiškėjos turtą, lėšos, likusios po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, turės būti paskirstytos pagal kitose bylose vykdomus išieškojimus ir juose nurodytas sumas, kas labiausiai atitinka vykdymo proceso ekonomiškumo bei protingumo kriterijus.

31. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos (skolininkės) atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.