- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- 2YT-662-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01792-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“
- Kreditorius
- Akademinė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Danutė Marčiukaitienė, išieškotoja Akademinė kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Juviga“ pateikė skundą dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės (duomenys neskelbtini) priimtą patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad su išieškotoja Akademine kredito unija sudarė kredito sutartį. Prievolės įvykdymo užtikrinimui (duomenys neskelbtini) Sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas: negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (toliau – ir Turtas). Pareiškėjai netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį, išieškotoja Akademinė kredito unija ją nutraukė bei kreipėsi į Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarę Lijaną Gačionienę, kuri (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį dokumentą (notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 2007), kuriame nurodė, jog piniginio išieškojimo dydis: 29 269,51 Eur skola, 2 992,71 Eur palūkanos bei 468,61 Eur notaro atlyginimas (viso: 32 730,83 Eur). Minėto vykdomojo rašto pagrindu antstolės Danutės Marčiukaitienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeistas nekilnojamasis turtas antstolės pavedimu buvo apžiūrėtas ir, tikėtina, įvertintas, tačiau pareiškėjos atstovė (direktorė V. A.) su Turto vertinimo rezultatais supažindinta nebuvo. 2023 m. lapkričio 15 d. antstolės Danutės Marčiukaitienės patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas) paskelbta, jog nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. elektroniniu būdu specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) vyks pirmosios Turto varžytinės. Pradinė parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. nuo nustatytos rinkos vertės (225 000 Eur), t. y. 180 000 Eur.
3. Skunde pažymi, kad išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies LIII skyrius. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). CK 4.180 straipsnyje numatyta, kad jungtinė hipoteka – kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir išieškotojos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Jungtinės hipotekos sutartis, kadangi prievolės išieškotojo užtikrinimui skolininkė įkeitė tris nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus ir žemės sklypo nuomos teisę. CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 straipsnio 2 dalis). Minėtos nuostatos yra skirtos skolininko interesų apsaugai – hipotekos atveju daiktų savininkui yra suteikiama teisė pasirinkti, iš kurio daikto išieškotina pirmiausia, tokiu būdu suteikiama galimybė išsaugoti, jo požiūriu, vertingesnį turtą (tuo atveju, jeigu įkeistų daiktų vertė yra didesnė nei jais užtikrintą prievolę). Nagrinėjamu atveju antstolė nesivadovauja CK 4.194 straipsnio nuostatomis ir nesuteikia teisės pasirinkti, kuriuos nekilnojamojo turto objektus išsaugoti, skolininkui nustatyti parduodamų daiktų eilę, o juos visus pardavinėja kaip vieną objektą. Antstolė, paskelbdama varžytines visų trijų nekilnojamojo turto objektų ir turtinės teisės atžvilgiu, neatsižvelgė į akivaizdžią disproporciją tarp jos Patvarkyme nurodytos išieškotinos sumos (32 730,83 Eur) ir nustatytos iš varžytinių parduotino Turto kainos (180 000 Eur). Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro skelbiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis, negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 128 000 Eur, 48/100 dalies negyvenamosios patalpos-prekybos patalpos (su bendro naudojimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė ne mažiau nei 43 400 Eur, negyvenamosios patalpos-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 690 Eur. Tokiu būdu skolinio reikalavimo išieškotojui padengimui pakaktų priverstinai realizuoti vieną turtinį vienetą – 48/100 dalies negyvenamąsias patalpas. Skunde nurodoma, kad skolininkė, nors ir sumažėjus gamybinei veiklos teritorijai, galėtų tęsti vykdomą maisto gamybos veiklą, kai tuo tarpu pardavus varžytinėse visą Turtą vienu metu, skolininkės veikla būtų priversta pasibaigti, kas sąlygotų įmonės bankrotą ir darbuotojų atleidimą. Skunde prašoma panaikinti Patvarkymą ir sudaryti sąlygas skolininkei nustatyti parduodamų iš varžytinių nekilnojamųjų daiktų eilę.
4. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsniu, jį persiuntė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.
5. Antstolė patvarkyme nurodo, kad, užvedus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie procesiniai dokumentai išsiųsti ir įteikti skolininkei. Neįvykdžius raginimo įvykdyti sprendimą, (duomenys neskelbtini) priimtas Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdymui išsiųstas UAB „ideArt“. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB “Juviga” turtas buvo įkainuotas. Apžiūrint turtą dalyvavo UAB „Juviga“ atstovė buhalterė. (duomenys neskelbtini) Patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta bendra viso turto suma – 225 000 Eur. Šis patvarkymas išsiųstas elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta ir įteiktas pareiškėjai, dėl šio antstolės procesinio veiksmo skundas nebuvo gautas.
6. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę parduodamo Turto kainą – 180 000 Eur. Skundą nagrinėjusi antstolė su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka. Nurodo, kad CK 4.194 straipsnis, parduodant jungtine hipoteka įkeistą UAB “Juviga” turtą, nebuvo pažeistas. Antstolės kontoroje vykdomas skolų išieškojimas iš UAB “Juviga”, užvesta dar 18 vykdomųjų bylų. Bendra išieškotina skola žymiai viršija viso parduodamo turto vertės sumą. Anksčiau iš UAB „Juviga“ nekilnojamojo turto nukreipti išieškojimo skolų dengimui antstolė negalėjo, kadangi turtas buvo įkeistas kreditorei Akademinė kredito unijai. Akademinei kredito unijai pradėjus išieškojimą iš 2018 m. kovo 16 d. sutartine hipoteka įkeisto Turto, bus išieškomos skolos ir kitiems kreditoriams.
7. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. sausio 10 d. 15.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Skundas netenkinamas.
9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
10. Skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėja argumentuoja tuo, kad vykdymo procese buvo pažeisti CK 4.194 straipsnio reikalavimai. Nurodo, kad vykdymo procese jai nebuvo suteikta CK 4.194 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę. Be to, antstolė neatsižvelgė į akivaizdžią disproporciją tarp patvarkymuose nurodytos išieškotinos sumos ir nustatytos iš varžytinių parduotino Turto kainos. Teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir išieškotoja Akademinė kredito unija (duomenys neskelbtini) sudarytos Sutartinės hipotekos specialiųjų sąlygų 9 punkte susitarė, kad tuo atveju, jeigu iš Hipotekos objekto būtų išieškoma Hipotekos objektą sudarantį turtą parduodant iš varžytinių, visi Hipotekos objektą sudarantys daiktai bus parduodami vienu metu. Hipotekos objektą pagal nurodytą sutartį sudarė 4 įkeičiami daiktai (Hipotekos sutarties 4 punktas), kurių bendra vertė 193 711 Eur (Hipotekos sutarties 6 punktas). Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju įsipareigojimo išieškotojai įvykdymas buvo apsaugotas jungtine hipoteka (CK 4.180 straipsnis). Sutiktina ir su tuo, jog CK 4.194 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Tačiau lingvistinis, sisteminis bei loginis paminėtos teisės normos vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad hipotekos sutartyje negali būti susitariama kitaip.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
13. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CK 4.194 straipsnio 1 dalies formuluotėje nėra įtvirtina aiškaus imperatyvo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-325-553/2023). Atitinkamai teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad hipotekos institutas, visų pirma, yra skirtas kreditoriaus interesams apsaugoti, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Nepaisant to, kad CK 4.194 straipsnio nuostatos, teismo vertinimu, yra skirtos skolininko interesų apsaugai, tačiau atsižvelgiant į hipotekos instituto esmę bei šį institutą reglamentuojančias teisės normas, įkaito davėjo teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę tam tikrais atvejais gali būti perleista kreditoriui, kuris yra suinteresuotas tinkamu bei operatyviu prievolės jam įvykdymu. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, todėl pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) Sutartinės hipotekos sutarties šalis, saistoma juos nuostatų, nepagrįstai teigia, kad vykdymo proceso metu jai nebuvo suteikta CK 4.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė.
14. CK 4.194 straipsnio nuostatos, kaip minėta, nėra imperatyvios, įkaito davėjo teisės spręsti dėl iš varžytinių parduotino turto eilės perleidimas hipotekos kreditoriui neprieštarauja nei hipotekos instituto esmei, nei bendriesiems ar kitiems teisės principams, todėl hipotekos davėjas ir kreditorius gali susitarti dėl šios teisės perleidimo.
15. Pareiškėja nurodo ir tai, kad antstolė neatsižvelgė į akivaizdžią disproporciją tarp jos Patvarkyme nurodytos išieškotinos sumos (32 730,83 Eur) ir nustatytos iš varžytinių parduotino Turto kainos (180 000 Eur), dėl ko buvo pažeista CK 4.194 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, jog, pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešosiose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Šį skundo argumentą paneigia bylos nustatytos aplinkybės, kad antstolės kontoroje pareiškėjos atžvilgiu užvesta dar 18 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškotina skola viršija parduotino Turto kainą. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje dėl CK 4.194 straipsnio taikymo ir aiškinimo pažymėta, kad tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimui patenkinti yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, daiktų savininko teisė nustatyti jų pardavimo eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Ar yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, sprendžiama pagal visų išieškojimų su prisijungimais prie išieškojimo vertę, vykdymo išlaidas ir areštuoto įkeisto turto įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-695/2018). Paminėtoje kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, kad sprendžiant dėl visų įkeistų daiktų realizavimo, vertinama tik išimtinai hipotekos kreditorių naudai išieškotina suma.
16. Atmesdamas pareiškėjos skundą teismas atkreipia dėmesį, kad antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procese veikė pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų bei procedūrų.
17. Nors pareiškėja taip pat nurodo, kad skolininko atstovė (direktorė V. A.) su Turto vertinimo rezultatais supažindinta nebuvo, tačiau iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos taip pat matyti, kad antstolės Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųstas tiek pareiškėjos elektroniniu paštu, tiek juridinio asmens buveinės adresu ir įteiktas tinkamai. Kita vertus, pagal bylos duomenis, minėto (duomenys neskelbtini) Patvarkymo dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė nustatyta tvarka neskundė, jokių siūlymų nei prieš vertinimą, nei po jo neteikė, todėl šie skunde nurodomi argumentai, sprendžiant dėl antstolės (duomenys neskelbtini) priimto patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo, plačiau neanalizuojami, kadangi nėra skundo nagrinėjimo dalykas. Kartu pažymėtina, kad įstatymas numato pakankamai trumpą terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti tam, kad išieškojimas vyktų operatyviai ir tokiu būdu būtų apsaugoti išieškotojo interesai.
18. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pateiktą pareiškėjos skundą, antstolės (duomenys neskelbtini) Patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą, o taip pat ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, konstatuoja, kad antstolė Danutė Marčiukaitienė, priėmusi ginčijamą (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskelbusi turto pirmąsias varžytines, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl šis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ skundo dėl antstolės Danutės Marčiukaitienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Danutei Marčiukaitienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.