Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-605-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-605-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00644-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-605-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00644-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. 500,00 Eur negrąžintą kreditą; 132,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 19,25 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 275,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.); 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (21,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020 m. gruodžio 5 d. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ygkw7xt3 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą; priteisė iš atsakovo G. G. 500,00 Eur negrąžintą kreditą; 132,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 19,25 Eur administravimo mokestį; 239,94 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.); 65 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 263,20 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 239,74 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 215,01 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 188,94 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 161,46 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 132,49 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 101,95 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 69,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 35,81 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (891,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 136,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, laiku nemokėdamas įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas nustatė, jog iš bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 matyti, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 500 Eur negrąžintą kreditą ir 24,13 Eur administravimo mokestį, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 500 Eur negrąžintą kreditą ir 19,25 Eur administravimo mokestį yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai).

5. Teismas nurodė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma – 65 procentai. Iš bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 matyti, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę ir į atsakovo pagal grafiką neapmokėtas palūkanas, 132,54 Eur palūkanos paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.), t. y. už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį. Todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 132,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (CK 6.101 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas vertino, kad iš ieškinio ir Sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 65 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 23 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktas, kad pradinė kreditorė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (65 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

8. Teismas vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (500 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 132,54 Eur, kurias teismas ieškovei iš atsakovo ir priteisė. Nurodė, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei iš viso 405,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) sudarytų 272,74 Eur (405,28 Eur - 132,54 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 272,74 Eur sumos. Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

10. Teismas sprendė, kad nei pradinė kreditorė, nei ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. sausio 23 d. – 453,88 Eur; 2020 m. vasario 19 d. – 440,75 Eur; 2020 m. kovo 19 d. – 426,91 Eur; 2020 m. balandžio 19 d. – 412,32 Eur; 2020 m. gegužės 19 d. – 396,94 Eur; 2020 m. birželio 19 d. – 380,72 Eur; 2020 m. liepos 19 d. – 363,62 Eur; 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 345,60 Eur; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 326,60 Eur; 2020 m. spalio 19 d. – 306,57 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 285,46 Eur; 2020 m. gruodžio 19 d. – 263,20 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 239,74 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 215,01 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 188,94 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 161,46 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 132,49 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 101,95 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 69,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 35,81 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2021 m. rugpjūčio 19 d.), negali viršyti 272,74 Eur sumos.

11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), kurių suma – 239,94 Eur (21,42 Eur (24,59 Eur : 31 d. x 27 d.) + 23,88 Eur + 23,13 Eur + 22,34 Eur + 21,50 Eur + 20,62 + 19,70 + 18,72 + 17,69 Eur + 16,61 Eur + 15,46 Eur + 14,26 Eur + 4,61 Eur (12,99 Eur : 31 d. x 11 d.), taip pat 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 263,20 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 239,74 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 215,01 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 188,94 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 161,46 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 132,49 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 101,95 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 69,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 35,81 Eur).

12. Teismas pažymėjo, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teismų praktika, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ygkw7xt3 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu; palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o reikalavimą priteisti iš atsakovo 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 275,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. G. 275,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-08-19), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. G. 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-08-19); 3) dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-08-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. G. 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-08-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. G. 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo G. G. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

14.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

14.3. Apeliantei nesuprantama kaip teismas gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su situacija, kai atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis nepakito nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 500,00 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

14.4. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Pagal skundžiamą teismo sprendimą šiai dienai atsakovas tarsi yra sumokėjęs apeliantei 260,26 Eur kredito, todėl laikotarpiu nuo 2021-01-19 iki 2021-02-19 apeliantė negautas pajamas (nuostolius) atsakovui galės skaičiuoti tik nuo 239,74 Eur. Taigi ir pats skundžiamas teismo sprendimas rodo, kad atsakovas apeliantei vis dar yra skolingas ne 239,74 Eur, bet 500,00 Eur. Būtent ne 239,74 Eur, bet 500,00 Eur apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

14.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

14.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 405,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 90,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

14.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą skundžiamame sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2021-08-19 atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2021-08-20 atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantas jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.

14.8. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.

14.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui G. G. buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas, 24 mėnesių terminui (iki 2021 m. rugpjūčio 19 d.), mokant 65 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 23 d.

18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 239,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.); 2) priteisė 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 263,20 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 239,74 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 215,01 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 188,94 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 161,46 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 132,49 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 101,95 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 69,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 35,81 Eur); 3) atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (500 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-08-19)

19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

22. Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovui nebūtų skaičiuojamos nuo visos 500 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-545-924/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos (2021-08-19), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 500 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 65 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – 263,20 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 239,74 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 215,01 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 188,94 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 161,46 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 132,49 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 101,95 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 69,75 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 35,81 Eur) ir priteisė nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, nes kaip minėta, teismas fiksuota suma priteisė 239,94 Eur negautas pajamas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo.

26. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 275,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai nepagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priteisė negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), kurių suma – 239,94 Eur (21,42 Eur (24,59 Eur : 31 d. x 27 d.) + 23,88 Eur + 23,13 Eur + 22,34 Eur + 21,50 Eur + 20,62 + 19,70 + 18,72 + 17,69 Eur + 16,61 Eur + 15,46 Eur + 14,26 Eur + 4,61 Eur (12,99 Eur : 31 d. x 11 d.).

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2021-08-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, (ne)pagrįstumo

27. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

28. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. sausio 23 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

29. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

32. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasi anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

33. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

34. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimtą už akių, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas