Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. e2A-545-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
e2A-545-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01213-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-545-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01213-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. V. 2 986,28 Eur negrąžinto kredito, 230,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 684,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 27,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 986,28 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.), 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 986,28 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 88,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei G. V. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovės motinai, tačiau per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 2986,28 Eur negrąžintą kreditą, 230,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.), 639,06 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio 22 d.), 27,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020-12-19 – 2 345,19 Eur; 2021-01-19 – 2 294,36 Eur; 2021–02-19 – 2 242,39 Eur; 2021-03-19 – 2 189,25 Eur; 2021-04-19 – 2 134,91 Eur; 2021-05-19 – 2 079,35 Eur; 2021-06-19 – 2 022,54 Eur; 2021-07-19 – 1 964,45 Eur; 2021-08-19 – 1 905,05 Eur; 2021-09-19 – 1 844,32 Eur; 2021-10-19 – 1 782,22 Eur; 2021-11-19 – 1 718,72 Eur; 2021-12-19 – 1 653,79 Eur; 2022-01-19 – 1 587,40 Eur; 2022-02-19 – 1 519,52 Eur; 2022-03-19 – 1 450,11 Eur; 2022-04-19 – 1 379,14 Eur; 2022-05-19 – 1 306,57 Eur; 2022-06-19 – 1 232,37 Eur; 2022-07-19 – 1 156,50 Eur; 2022-08-19 – 1 078,92 Eur; 2022-09-19 – 999,60 Eur; 2022-10-19 – 918,49 Eur; 2022-11-19 – 835,56 Eur; 2022-12-19 – 750,76 Eur; 2023-01-19 – 664,06 Eur; 2023-02-19 – 575,40 Eur; 2023-03-19 – 484,75 Eur; 2023-04-19 – 392,06 Eur; 2023-05-19 – 297,28 Eur; 2023-06-19 – 200,37 Eur; 2023-07-19 – 101,28 Eur), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 856,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties (refinansavimo) Nr. REF-3n4gr2hm Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (27 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, jog pirminė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ir su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 2 986,28 Eur negrąžinto kredito suma.

5. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė 230,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.).

6. Teismas sprendė, kad bylos duomenys pagrindžia, jog 2020 m. sausio 22 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 54 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 27 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2 374,74 Eur. Ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 22 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. gegužės 19 d.) sudaro 2 144,07 Eur (2 374,74 Eur – 230,67 Eur). Atsakovė nepateikė atsiliepimo, todėl teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

8. Teismas nurodo, kad ieškovė prašo priteisti 684,80 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (paskaičiuota po 27,00 proc. nuo 2986,28 Eur sumos) ir 27,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 986,28 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.). Teismo vertinimu, tokie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 2 986,28 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nurodytą 2 144,07 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 2 144,07 Eur sumos. Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.), galėjo tikėtis gauti 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-01-22 – 2 835,66 Eur; 2020-02-19 – 2 795,87 Eur; 2020-03-19 – 2 755,18 Eur; 2020-04-19 – 2 713,57 Eur; 2020-05-19 – 2 671,03 Eur; 2020-06-19 – 2 627,53 Eur; 2020-07-19 – 2 583,05 Eur; 2020-08-19 – 2 537,57 Eur; 2020-09-19 – 2 491,07 Eur; 2020-10-19 – 2 443,52 Eur; 2020-11-19 – 2 394,90 Eur; 2020-12-19 – 2 345,19 Eur; 2021-01-19 – 2 294,36 Eur; 2021–02-19 – 2 242,39 Eur; 2021-03-19 – 2 189,25 Eur; 2021-04-19 – 2 134,91 Eur; 2021-05-19 – 2 079,35 Eur; 2021-06-19 – 2 022,54 Eur; 2021-07-19 – 1 964,45 Eur; 2021-08-19 – 1 905,05 Eur; 2021-09-19 – 1 844,32 Eur; 2021-10-19 – 1 782,22 Eur; 2021-11-19 – 1 718,72 Eur; 2021-12-19 – 1 653,79 Eur; 2022-01-19 – 1 587,40 Eur; 2022-02-19 – 1 519,52 Eur; 2022-03-19 – 1 450,11 Eur; 2022-04-19 – 1 379,14 Eur; 2022-05-19 – 1 306,57 Eur; 2022-06-19 – 1 232,37 Eur; 2022-07-19 – 1 156,50 Eur; 2022-08-19 – 1 078,92 Eur; 2022-09-19 – 999,60 Eur; 2022-10-19 – 918,49 Eur; 2022-11-19 – 835,56 Eur; 2022-12-19 – 750,76 Eur; 2023-01-19 – 664,06 Eur; 2023-02-19 – 575,40 Eur; 2023-03-19 – 484,75 Eur; 2023-04-19 – 392,06 Eur; 2023-05-19 – 297,28 Eur; 2023-06-19 – 200,37 Eur; 2023-07-19 – 101,28 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. liepos 19 d.) negali viršyti 2 144,07 Eur sumos.

10. Teismas priteisė ieškovei negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kuri sudaro 639,06 Eur (58,72 Eur (62,91 Eur : 30 x 28 d.) + 61,99 Eur + 61,06 Eur + 60,10 Eur + 59,12 Eur + 58,12 Eur + 57,10 Eur + 56,05 Eur + 54,98 Eur + 53,89 Eur + 52,77 Eur + 5,16 Eur (51,63 Eur : 30 d. x 3 d.)), taip pat 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sprendimo ankstesnėje pastraipoje.

11. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 986,28 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, vertino, jog nagrinėjamu atveju tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 27,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 684,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 684,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dėl 27,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 986,28 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-19), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 27,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 986,28 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-19); 3) dėl 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 986,28 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 27,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 986,28 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 209,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės G. V. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

12.2. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Pagal teismo sprendimą šiai dienai atsakovė tarsi yra sumokėjusi apeliantei 874,47 Eur kredito, todėl laikotarpiu nuo 2020-12-19 iki 2021-01-19 apeliantė negautas pajamas (nuostolius) atsakovei galės skaičiuoti tik nuo 2 345,19 Eur. Taigi ir pats teismo sprendimas rodo, kad atsakovė apeliantei vis dar yra skolinga ne 2 345,19 Eur, bet 2 986,28 Eur. Būtent ne 2 345,19 Eur, bet 2 986,28 Eur apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

12.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

12.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio. Teismas apeliantės reikalavimą dėl 27,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 986,28 Eur nuo Sutarties termino pabaigos (2023-07-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d.

12.5. Nagrinėjamu atveju apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

12.6. Teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 str. 8 d., kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

12.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2023-07-19 atsakovė vis dar nebus grąžinusi vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2023-07-20 atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja. Apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

12.8. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo Pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.

12.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei G. V. buvo suteiktas 3 219,66 Eur vartojimo kreditas, 54 mėnesių terminui (iki 2023 m. liepos 19 d.), mokant 27 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 639,06 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio 22 d.); 2) priteisė 27 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 3) atmetė reikalavimą priteisti 27 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 2 986,28 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (2 986,28 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos.

17. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

24. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 27 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 27 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

25. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos pakeitė jų skaičiavimo tvarką ir laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl 684,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, keistinas, atmestina kaip nepagrįsta. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas priteisė ieškovei 639,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio 22 d.) bei 27,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. liepos 19 d.) negali viršyti 2 144,07 Eur sumos. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio 22 d.), o ne iki ieškinio parengimo dienos, nesudaro pagrindo spręsti, kad negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuoti neteisingai, kadangi 27 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 19 d.), pirmosios instancijos teismas skaičiavo ne nuo ieškinio parengimo dienos, o nuo sekančios po teismo sprendimo priėmimo einančios dienos t. y. 2020 m. gruodžio 23 d.

26. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priimtą už akių, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė