- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2217-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- K. F.
- Atsakovas
- B. F., J.P., Z. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) K. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. F. ieškinį atsakovams B. F., J.P. ir Z. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti K. F. ir B. F. bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) stačiatikių katedros Dievo Motinos ėmimo į dangų parapijoje, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos akto įrašo panaikinimo ieškovui palikti pavardę – F., o atsakovei palikti jos pavardę – F.. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovės pageidavimu po santuokos akto įrašo panaikinimo jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė –P.; 3) nepriteisti išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito; 4) nustatyti, jog santuokos akto įrašo panaikinimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022-08-01; 5) po santuokos akto įrašo panaikinimo šalių nepilnamečių vaikų: N. F., gimusio (duomenys neskelbtini), T. F., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove B.F.; 6) priteisti iš ieškovo K. F. po 260 Eur nepilnamečiam sūnui N.F., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti motiną B.F.; 7) priteisti iš ieškovo K. F. po 260 Eur nepilnamečiam sūnui T. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti motiną B. F.; 8) priteisti iš ieškovo K. F. po 260 Eur nepilnamečiam sūnui M. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, Lėšų tvarkytoja paskirti motiną B. F.; 9) nustatyti ieškovui K. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. F., T.F.ir nuo 2025-01-01 su sūnumi M. F. tvarką iki vaikai sulauks pilnametystės; 10) pripažinti 2011-02-21 dovanojimo sutartį Nr. 283, kuria atsakovės motina Z. P. ir tėvas J. P. dovanojo dukrai B. F. 2000/2709 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui K. F. ir atsakovei B. F. pirkėjų teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad Z. P., ir tėvas J.P. pardavė, o K. F. ir atsakovė B. F. pirko 2000/2709 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 23 150 Lt (6 704,70 Eur); 11) dalijant santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe, ieškovui ir atsakovei prašo priteisti po ½ dalį turto vertės; 12) dalijant santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe, ieškovui K. F. natūra prašo priteisti ieškinyje nurodytą turtą; 13) dalijant santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe, atsakovei B. F. natūra prašo priteisti ieškinyje nurodytą turtą; 14) priteisti iš ieškovo atsakovei 79 180,44 Eur (526 786,71 Eur – 447 606,27 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį; 15) priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2013-08-02 kredito sutartį Nr. 13-046879-FA su „Swedbank“, AB įvykdymą už atsakovę B. F. už laikotarpį nuo 2022-08-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-06-23), kas sudaro 9 425,57 Eur; 16) priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariųjų prievolių mokėti su bendro turto išlaikymu susijusius mokesčius ir skolas, įvykdymą už atsakovę už laikotarpį nuo 2022-08-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2023-06-23 sudarė 188,11 Eur; 17) priteisti iš atsakovės ieškovui 22 560 Eur (45 120 Eur sumokėtos kredito įmokos x ieškovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensaciją už ieškovui tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą už atsakovės asmeninių prievolių įvykdymą iš bendrų santuoktinių lėšų už laikotarpį nuo 2010-06-25 santuokos sudarymo iki 2022-08-01; 18) įskaityti ieškovo ir atsakovės mokėtinas kompensacijas, iš ieškovo priteisiant atsakovei 47 006,76 Eur (79 180,44 Eur - 9 425,57 Eur -22 560 Eur -188,11 Eur) kompensaciją; 19) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Kartu su ieškiniu ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti ginčo objektu esantį turtą: 2000/2709 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurios (turto dalies) kadastrinė vidutinė rinkos vertė sudaro 319 675,16 Eur (433 000 Eur x 2000/2709 dalys), uždraudžiant B. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaryti sandorius, kuriais būtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šiame punkte nurodytą atsakovės vardu registruotą 2000/2709 dalį žemės sklypo; 2) nustatyti ieškovo K. F. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais: N. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir T. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, jog ieškinyje prašo pripažinti 2011-02-21 dovanojimo sutartį Nr. 283, kuria atsakovės motina Z. P. ir tėvas J. P.dovanojo dukrai B. F. 2000/2709 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui K. F. ir atsakovei B. F. pirkėjų teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad Z. P. ir tėvas J.P. pardavė, o K. F. ir atsakovė B. F. pirko 2000/2709 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)už 23 150 Lt (6 704,70 Eur). Ieškovas nurodė, kad teismui pateikiamas atsakovės į www.aruodas.lt įdėtas skelbimas patvirtina faktą, jog atsakovė mėgina parduoti nurodytrą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra suinteresuota parduoti sklypą, yra būtina nepranešus atsakovei taikyti CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo objektu esantį turtą: 2000/2709 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), uždraudžiant B. F. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, jog su prašymo dalimi dėl žemės sklypo dalies arešto nesutinka, o su dalimi dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos – sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė, kad neprieštarauja ir nedraudžia ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė pateikė savo ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pasiūlymą.
5. Atsakovai Z.P. ir J. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad neketina, o ir net negali išsakyti nuomonės dėl laikinosios ieškovo kaip tėvo, bendravimo tvarkos su dviem iš trijų jo mažamečių sūnų. Atsakovų nuomone, ši klausimą pirmiausia turi abipusiu susitarimu spręsti vaikų tėvai, atsižvelgdami į mažamečių vaikų interesus. Dėl turto – 0,2709 ha 2000/2709 dalies, priklausančios B. F., žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),- arešto, atsakovas J. P., kaip šio žemės sklypo bendrasturtis, nurodė, kad toks ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėtas, nepagristas ir perteklinis dėl šių priežasčių: 1) ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimui, kuriam jau seniai yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį, atsakovai prašo taikyti, didžiąją dovanoto sklypo dalį (15 arų iš 20) atsakovė Z. P. atsakovei B. P.– F. padovanojo 2010-08-17, t. y. dar iki jos santuokos su ieškovu , įvykusios 2010-09-25. Atsakovų nuomone, tokį nepagristą reikalavimą ieškovas reiškia, siekdamas sumažinti ieškovo siūlomos išmokėti kompensacijos už dalintiną turtą, dydį; 2) atsakovai atsiliepime nurodė, kad iki šio ginčo ieškojo potencialių šio viso 0,2709 ha žemės sklypo pirkėjų. Tokio realaus pirkėjo (pirkėjų) atsakovai nurodo dar neturintys, nes pirkėjai domisi sklypo pirkimu tik ateityje, kai bus pakeistas teritorijos detalusis planas. Atsakovai nurodė, kad galvojo apie viso žemės sklypo pardavimą, o ne apie šio sklypo pardavimą dalimis. Atsakovai nurodė suprantantys, kad apie teisme nagrinėjamą ginčą dėl dalies sklypo, jie privalėtų informuoti potencialius pirkėjus, toks esantis ginčas potencialiai mažina šio žemės sklypo rinkos kainą, todėl ketinimo šį žemės sklypą parduoti, kol nesibaigs ginčas teisme, atsisako; 3) atsakovai pabrėžė, kad nuo 2022 metų vyksta teritorijos, į kurią įeina ieškinyje nurodytas sklypas ir dar 3 gretutiniai žemės sklypai detaliojo plano rengimo, keitimo darbai. Dalies sklypo areštas gali sustabdyti ar užtęsti viso detaliojo plano keitimo darbus. Tokiu atveju dėl ieškovo neatsakingo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones gali atsirasti daug nepatogumų bei nuostolių ir su teismo procesu nesusijusiems asmenims (gretimų sklypų savininkams, projektų rengėjams, vystytojams ir kt.), o už šiuos nuostolius taptų atsakingas pats ieškovas; 4) atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas sklypo dalies jam priteisti neprašo, ją prašo priteisti atsakovei B. F..
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, atvejo vadybos procesas nei anksčiau, nei dabar nėra taikomas. Tarnybos nuomone, ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka iš esmės neprieštarautų vaikų geriausiems interesams. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog ieškovas prašo ganėtinai plačios laikinos bendravimo tvarkos, todėl nustatant laikiną bendravimo tvarką svarbu išlaikyti tėvų lygiateisiškumo principą, kadangi abu tėvai turi tokias pat teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Be kita ko, pažymėjo, jog ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką tik su dviem vyresniais vaikais N. F. ir T. F., o su mažamečiu M. F. neprašo, Tarnybos vertinimu, nors vaikas yra kelių mėnesių, tačiau svarbu, kad tarp vaiko ir tėvo būtų formuojamas ryšys, kadangi tik taip vaikui formuojasi saugumo, pasitikėjimo jausmas kitu asmeniu ir vaikui vienodai svarbūs ir reikalingi abu tėvai, t. y. tiek motina, tiek tėvas. Pažymėjo, kad bendravimas turi vykti, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, užimtumą, vaikų lūkesčius, geriausius interesus ir užtikrinant nepilnamečių teisę į poilsį. Tarnyba priminė, kad tėvai savo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu turi įgyvendinti aktyviai, atsakingai ir tinkamai, atsižvelgti į vaikų poreikius, prioritetinius interesus, pateisinti jų lūkesčius, sukurti saugią ir stabilią aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-03 nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog turto areštas itin apsunkina asmens, kurio atžvilgiu jis yra taikomas, o nagrinėjamu atveju – ir kitų, su bylos nagrinėjimo procesu nesusijusių asmenų (gretimų žemės sklypų savininkų) veiklą, įsipareigojimų vykdymą. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas dėl 2000/2709 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), arešto yra neproporcingai varžantis atsakovų teises, galintis sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovų veiklai, todėl netenkintinas.
9. Skundžiamoje nutartyje nustata laikina bendravimo su vaikais tvarka, t. y. jog ieškovas K. F. bendrauja su savo nepilnamečiais sūnumis N.F. ir T. F. šia tvarka:
1) K. F. pasiima nepilnamečius N. F. ir T. F. metų porinių savaičių antradieniais iš ugdymo įstaigos arba vaikų motinos B. F. namų 18.00 val., ir grąžina vaikus į motinos B. F. namus trečiadienį 20.00 val. 10 – 15 minučių vėlavimas pasiimti/grąžinti vaikus nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.
2) K.F. pasiima nepilnamečius N. F. ir T. F. metų porinių savaičių penktadienį iš motinos B. F. gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 18 val. val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį 20:00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. 10 – 15 minučių vėlavimas pasiimti/grąžinti vaikus nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.
3) Ko. F.bendrauja su nepilnamečiais vaikais N.F. ir T. F. per stačiatikių šventes. Katalikiškas šventes vaikai praleidžia su motina B. F..
4) K. F. neporinių metų gruodžio 31 – ąją dieną pasiima nepilnamečius vaikus N. F. ir T. F. iš jų gyvenamosios vietos nuo 16:00 val. ir grąžina juos kitą dieną (sausio 1 – ąją) 20:00 val. į vaikų motinos gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina B. F.. 10 – 15 minučių vėlavimas pasiimti/grąžinti vaikus nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.
5) K. F. bendrauja su nepilnamečiais vaikais N. F. ir T. F. kiekvienų metų sausio 29 d. (Tėvo gimimo dieną) pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse (sausio 28 d.) 18:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos ir grąžina vaikus sekančią dieną (sausio 30 d.) nuo 20:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 10 – 15 minučių vėlavimas pasiimti/grąžinti vaikus nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.
6) B. F. bendrauja su vaikais kiekvienų metų rugpjūčio 26-d. (Motinos gimimo dieną).
7) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: poriniais metais vaikai su Tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną 18:00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną 20:00 val. į gyvenamąją vietą. 10 – 15 minučių vėlavimas pasiimti/grąžinti vaikus nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia Tėvas, o nelyginiais - Motina.
8) Nepilnamečiai vaikai N. F. ir T.F. poriniais metais liepos mėnesį 14 dienų (nepertraukiamai) atostogauja su motina B. F., o rugpjūčio mėnesį 14 dienų (nepertraukiamai) atostogauja su tėvu K. F.. Neporiniais metais taikoma atvirkštinė tvarka.
9) Apie negalėjimą pasiimti/perduoti vaikų šioje bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis kiekvienas iš tėvų informuoja kitą iš tėvų prieš 3 kalendorines dienas, arba nedelsiant, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, kai, dėl aplinkybių pobūdžio, įvykdyti informavimo pareigą nebuvo galimybės.
10) Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas /motina užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.
11) K. F. ir B.F. abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
10. Teismas numatė, jog ieškovas K. F. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M.F. šia tvarka:
1) K.F. bendrauja su mažamečiu sūnumi kiekvieną pirmadienį ir šeštadienį po 2 valandas, dalyvaujant vaiko motinai B. ., bendravimo laiką šalims suderinus tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir dienos režimą.
2) K. F. ir B. F.abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė.
10. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2023-08-03 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Apeliantas nurodo, jog B. F. priklausančios žemės sklypo dalies areštas – draudimas perleisti jai priklausančią sklypo dalį tretiesiems asmenims, neapriboja atsakovės ir juo labiau kitų žemės sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų disponuoti žemės sklypu ir keisti žemės sklypo paskirtį bei atlikti visos teritorijos detaliojo plano keitimo darbus ir jie nesustotų. Laikinąja apsaugos priemone yra siekiama tik uždrausti atsakovei parduoti žemės sklypo dalį. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be teisinio pagrindo ir argumentų nepagrįstai konstatavo, jog turto areštas itin apsunkina asmens, kurio atžvilgiu ji yra taikoma, o nagrinėjamu atveju – ir kitų, su bylos nagrinėjimo procesu nesusijusių asmenų (gretimų žemės sklypų savininkų) veiklą, įsipareigojimų vykdymą. Atsakovės į www.aruodas.lt įdėtas skelbimas patvirtina faktą, jog atsakovė mėgina parduoti ieškinyje nurodytą žemės sklypą. Pažymėjo ir tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
12. Apeliantas laikosi pozicijos, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo nepilnamečių vaikų interesais ir pačios atsakovės nurodytų argumentų ir jos pasiūlytos ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo, kuri iš esmės yra identiška ieškovo nurodytai bendravimo tvarkai, su tam tikrais ieškovo bendravimo su vaikais apribojimais be pagrįstų argumentų. Tokiu būdu, teismas neužtikrino vaikų teisėtų interesų bendrauti su tėvu ir apribojo pastarojo bendravimą su vaikais, skundžiamojoje nutartyje nenurodęs bendravimo ribojimo argumentų ir pagrindo.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji neprieštarauja ieškovo norui ir siūlymui pasiimti T. ir N. neporinių savaičių antradieniais iš ugdymo įstaigos, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos iš Atsakovės namų 18.00 val., ir tos pačios savaitės penktadienį pristatyti vaikus į jų ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos – į jų gyvenamąją vietą. Visgi, atsakovė pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka taip pat tinka, kadangi teismas nutartyje, nustatydamas ieškovo laikino bendravimo su vaikais tvarką, išaiškino, kad šalys abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Ieškovas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad atsakovė draudžia jam matytis su nepilnamečiais sūnumis ar kad dėl to apskritai kyla konfliktas.
14. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, jog varžoma jo religijos laisvė. Ieškovui suteikiamos visos galimybės bendrauti su vaikais per jo išpažįstamos religijos šventes. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo keisti teismo nustatytus laiko intervalus ir taip stipriai (minutės tikslumu) detalizuoti laikiną bendravimo tvarką. Atsakovės vertinimu, teismo nustatyta tvarka atitinka T ir N interesus, kad mažamečiams vaikams netektų laukti atsakovo pusvalandį ar daugiau kiekvieną kartą, kadangi laukimas tokio amžiaus vaikams yra sudėtingas ir emociškai sunkus.
15. Atsakovės nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka per vaikų vasaros atostogas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnamečiai vaikai N. ir T. poriniais metais liepos mėnesį 14 dienų (nepertraukiamai) atostogauja su motina, o rugpjūčio mėnesį 14 dienų (nepertraukiamai) atostogauja su tėvu. Neporiniais metais taikoma atvirkštinė tvarka. Atsakovė pažymi, kad birželio mėnesį yra taikoma įprasta bendravimo tvarka, kuomet ieškovas pasiima vaikus metų porinių savaičių antradieniais ir grąžina vaikus į motinos namus trečiadienį bei pasiima vaikus porinių savaičių penktadienį ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį.
16. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad kūdikis M. nepažįsta savo tėvo, atskirtas nuo motinos verkia. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo siūloma bendravimo su kūdikiu M.tvarka, kuomet ieškovas bendrautų su sūnumi M. atsakovės gyvenamosios vietos kieme arba namuose ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį po 40 minučių, iš anksto suderinęs šį laiką su atsakove, kartu dalyvaujant atsakovei, kol vaikas pažins tėtį ir nebeverks, paimtas ant rankų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime paaiškinta, kad žemės sklypas (visas, ne tik atsakovės dalis) buvo planuojamas parduoti dėl reikalingų papildomų lėšų atsakovei bei kitiems bendraturčiams, tačiau skelbimas įdėtas, siekiant pasitikrinti rinkos kainas. Atsakovai Z. Ir J. P. 2023-07-28 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kol vyks ginčas, jie, o kartu ir atsakovė, šio žemės sklypo pardavimo atsisako, kadangi žemės sklypo dalis yra ginčo objektas teisme, kas sukelia potencialių pirkėjų klausimus ir nenorą tokį žemės sklypą įsigyti. Pabrėžia, jog žemės sklypo pardavimo skelbimas šiuo metu yra nebeaktyvus, ką patvirtina atsakovų Z. ir J. P. atsiliepimas į atskirąjį skundą.
18. Atsakovai J. P. ir Z. P. atsiliepime pasisakydami apie turto areštą iš esmės atkartojo atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes.
19. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, atsiliepdamas į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus apie ieškovo religinės laisvės (ne)varžymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo.
22. Apeliacinį skundą papildantys apelianto argumentai rašytinių paaiškinimų forma pateikti, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti atskirojo skundo reikalavimo (CPK 323 straipsnis). Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent atskirojo skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
23. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
25. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
27. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).
28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgė: 1) į ieškovo teisę bendrauti ir matytis su vaikais, į tai, kad vaikai turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaikų interesus; 2) į aplinkybę, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, t. y., užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, palaikyti bei stiprinti su juo fizinį ir emocinį ryšį bei neleisti vaikui atitolti nuo tėvo; 3) į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 4) į šalių vaikų amžių (nutarties priėmimo metu, šalių nepilnamečiai vaikai yra 9 metų, 3 metų ir 10 mėnesių amžiaus) bei siekdamas užtikrinti kuo stabilesnę ir pastovesnę ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies.
29. Apeliantas teigia, kad ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra nutolusios 12 km atstumu ir kelionė automobiliu, nesant intensyvaus eismo trunka mažiausiai 20 – 30 minučių, o esant intensyviam eismui ir ieškovui užtrukus darbe, kelionė užtrunka daugiau kaip valandą. Dėl nurodytų priežasčių teismo nustatytas vaikų pasiėmimo laikas 18 val. su 15 minučių vėlavimu, yra neįgyvendinamas ir ieškovas kas kartą būtų priverstas pažeidinėti teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėtina, jog ieškovas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad atsakovė draudžia jam matytis su nepilnamečiais sūnumis ar kad dėl to kyla konfliktai. Priešingai, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą kelis kartus mini galimybę tėvams abipusiu susitarimu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.
30. Skunde taip pat teigiama, kad palikus galioti teismo nutartimi nustatytą sąlygą, jog ieškovas bendrauja su sūnumi M. šeštadieniais, būtų pažeidžiami šalių kitų vaikų teisėti interesai, nes ieškovas su jais būtų priverstas laiką leisti tik Vilniuje ir negalėtų niekur išvykti su vaikais už Vilniaus miesto ribų. Be to, apeliantui nesuprantama teismo nutarties sąlyga, jog ieškovas su vaiku gali bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai. Sutiktina su atsakove, jog teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dayje nurodė, kad abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į vaiko amžių, nustatė bendravimo tvarką dalyvaujant atsakovei. Atsižvelgiant į ieškovo skundo argumentus dėl atostogų mėnesių, pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka yra laikina ir yra nustatoma, kol įsiteisės teismo sprendimas. Bylos nagrinėjimo metu bus išsiaiškinti tikrieji tėvų bendravimo su vaikais poreikiai ir galimybės, tad nustatytą bendravimo tvarką bus galima patikslinta.
Dėl turto arešto.
31. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
32. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
33. Ieškono prašymas, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Jame aiškai nurodytas dalykas ir pagrindas, išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl prašymo tikėtino pagrįstumo, egzistuoja.
34. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas, tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl turto arešto, neleidžiant atsakovei sudaryti sandorių, kuriais būtų perleistas, įkeistas ar kitaip apribotos teisės į atsakovės vardu registruotas 2000/2709 dalis žemės sklypo. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad nekilnojamasis turtas, kaip ginčo objektas, nebūtų perleistas ar kaip nors apsunkintas iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingas (tenka įtraukti naujus asmenis į bylą, ginčyti jų sudarytus sandorius) arba net neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.). Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje.
35. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl pareigajį įrodyti tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Minėtą privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, ieškovas motyvavo tuo, jog atsakovė ketina žemės sklypą parduoti.
36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą nurodė, kad dalies ieškinyje nurodyto sklypo areštas gali sustabdyti ar užtęsti viso detaliojo plano keitimo darbus. Tokiu atveju dėl ieškovo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones gali atsirasti daug nepatogumų bei nuostolių ir su teismo procesu nesusijusiems asmenims (gretimų sklypų savininkams, projektų rengėjams, vystytojams ir kt.). Nesutiktina su pirmosio instancijos teismo pozicija ir prietina prie išvados, jog tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinamas status quo išsaugojimas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų žemės sklypo neišsaugojimo rizika, taip būtų apsunkintas ir užvilkintas bylos nagrinėjimas.
37. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau nepagrįstai nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklypo daliai. Dėl to yra teisinis ir faktinis pagrindas iš dalies patenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą partenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 nutartį.
Areštuoti 2000/2709 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždraudžiant B. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaryti sandorius, kuriais būtų perleistos, įkeistos, išnuomotos atsakovės vardu registruotos 2000/2709 dalys žemės sklypo ar kitaip apribotos teisės į šį turtą.
Nutarties kopijas išsiųsti VĮ Registrų centrui ir šalims.
Nutartis vykdoma skubiai.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.