Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartis, II-131-1054/2021

Teismas: Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: II-131-1054/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-10-3-00058-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą atmesti.

Teisėjas: Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. M.
Institucija: BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK

Kategorijos

2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-131-1054/2021Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00058-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.1; 21.10.4 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 1 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato (toliau – Palangos policijos komisariatas) atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Palangos policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-573-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 60-ANR_N-573-2021 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2021 m. vasario 7 d., 12 val. 45 min., Klaipėdos pl. – Anaičių., Palanga, Palangos miesto sav., A. M. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos r. sav. į Palangos m. sav., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų, taip pat savavališkai išlipęs iš pareigūno sustabdyto automobilio, nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės, tuo pažeisdamas nutarimo 2.1.5.2 papunktį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu prašo teismo panaikinti Palangos policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. priimtą Nutarimą ir paskirti pareiškėjui įspėjimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi mano, jog turėjo teisę vykti su žmona kartu nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, savo veiksmais nesukėlė pavojaus aplinkinių žmonių sveikatai, kadangi, kai buvo leista vykti toliau, jis išlipo iš automobilio ir nekirto Palangos savivaldybės ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. palaikė skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 7 d. su žmona automobiliu vyko į Palangos miestą. Mano, jog turėjo tokią teisę, kadangi vežė vaistus žmonos tuo metu gydymo įstaigoje Palangoje buvusiam žmonos dėdei. Automobilį vairavo jo žmona, tačiau ji paprašė jo vykti į Palangą kartu, kadangi buvo žiema, slidu, jis sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, turėjo teisę vykti kartu su žmona kaip šeimos narys. Nurodė, kad karantino metu visą laiką pravažiuodavo į Palangą, jam būdavo leidžiama, vykdavo į parduotuvę Palangoje, tačiau 2021 m. vasario 7 d. juos su žmona sustabdė policijos pareigūnai, ėmė tikrinti dokumentus. Nurodė, kad iš automobilio buvo išlipęs du kartus – vieną kartą išlipo iš automobilio, pareigūnas perspėjo, jog jis yra filmuojamas ir paprašė užsidėti veido kaukę, jis atsisėdo į automobilio galą. Antrą kartą išlipo iš automobilio ir ėjo link namų, tačiau pareigūnas paprašė grįžti į automobilį, kaukės tuo metu taip pat nedėvėjo, jos apskritai neturėjo. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai buvo toliau nuo jo, nei 20 metrų, kai jis buvo išlipęs iš automobilio. Patvirtino, kad neįgalumo, sveikatos problemų neturi, dėl kurių negalėtų dėvėti kaukės ar kitų veidą dengiančių priemonių. Patikrinę dokumentus, pareigūnai leido vykti toliau į Palangą. Pareiškėjas nurodė, jog jis savo veiksmais nesukėlė pavojaus kitiems žmonėms, viruso platinti jis negali, su niekuo nebendrauja.

Atsiliepimas

Palangos policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia išvengti atsakomybės, jo vykimas iš Klaipėdos r. sav. į Palangos m. sav. nebuvo pagrįstas nė vienu iš Vyriausybės nutarime paminėtų pateisinamų priežasčių, pareiškėjas pažeidimo padarymo metu pareigūnams paaiškino, jog vyksta į parduotuvę.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, Palangos policijos komisariato atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad institucijai nekyla abejonių dėl to, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, pareiškėjas pasiteisino, jog vyksta į Palangos mieste esančią parduotuvę, kadangi ji pareiškėjui yra arčiau jo gyvenamosios vietos. Nurodė, jog pareiškėjui ir po dokumentų surašymo buvo paaiškinta, jog toliau tęsti kelionę į Palangą negalima.

Liudytoja A. V. parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariate veiklos skyriaus tyrėja, pažįsta pareiškėją tik iš darbinių santykių. 2021 m. vasario 7 d. patruliavo poste prie Palangos miesto savivaldybės ribos. Apie pietus pareiškėjas vyko su žmona automobiliu iš Klaipėdos r. savivaldybės į Palangą, jie buvo sustabdyti patikrinimui, pareigūnams pareiškėjas paaiškino, jog vyksta į parduotuvę apsipirkti, nurodė, kad visą karantiną vyko į parduotuves Palangoje. Pareiškėjas žinojo, kad negalima vykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų, jis neturėjo jokių dokumentų, pateisinančių vykimą į Palangos miesto savivaldybę. Liudytoja parodė, kad pareiškėjo ir jo žmonos buvo paprašyta pavažiuoti į šalikelę, posto vyresniajam buvo pranešta, kad reikalinga surašyti dokumentus. Liudytoja parodė, kad, sustojus šalikelėje, pareiškėjas išlipo iš automobilio, buvo prieita prie jo ir pasakyta, kad negalima be leidimo išlipti, pareiškėjas buvo be kaukės. Antrą kartą pareiškėjas išlipo iš automobilio taip pat be kaukės, šalia pareiškėjo tuo metu stovėjo pareigūnas, nebuvo net metro atstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas pripažįsta, kad 2021 m. vasario 7 d., 12 val. 45 min., vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tačiau mano, jog turėjo teisėtą pagrindą vykti, kadangi lydėjo savo šeimos narį – žmoną –, vežančią vaistus Palangoje gydymo įstaigoje tuo metu besigydžiusiam žmonos dėdei. Pareiškėjas taip pat neneigia, jog nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės, tačiau mano, jog būdamas negyvenamojoje teritorijoje turėjo teisę kaukės nedėvėti. Mano, jog nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, kadangi su niekuo nebendrauja ir viruso neplatina. Pareiškėjas prašo teismo švelninti jo padėtį ir, taikant ANK 45 straipsnio 1 dalį, jam skirti įspėjimą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmenims kyla atsakomybė dėl Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal šią normą klausimą, būtina vertinti ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais ir papildymais), kuris įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. ir galiojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. padaryto administracinio nusižengimo metu, t. y. 2021 m. vasario 7 d., 2.1.7. punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Komentuojamo nutarimo 2.1.5.2 punkte nurodyta, jog vyresni nei 6 metų asmenys įpareigojami viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį bei burną, šis reikalavimas netaikomas: 2.1.5.2.1. asmenims, kai jie sportuoja; 2.1.5.2.2. aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; 2.1.5.2.3. paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; 2.1.5.2.4. neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; 2.1.5.2.5. už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); 2.1.5.2.6. vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.

Pareiškėjas A. M. skundžiamu Nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais ir papildymais) 2.1.7 punkto reikalavimų nesilaikymą, t. y. tai jog nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Bylos rašytiniais duomenimis (8-11 b. l.) bei šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad vertinamo įvykio dieną A. M. vyko iš savo gyvenamosios vietos (Klaipėdos rajono) savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę. Kaip parodė pats pareiškėjas savo skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jis kartu su žmona vyko į Palangoje esančią gydymo įstaigą, kur tuo metu gydėsi žmonos dėdė, vežė dėdei vaistus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. V. bei institucijos, surašiusios skundžiamą Nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas ir jo žmona juos sustabdžius poste nurodė, jog vyksta į parduotuvę apsipirkti Palangoje. Pats pareiškėjas teisme teikdamas paaiškinimus pripažino, kad ir anksčiau karantino metu vykdavo į parduotuvę Palangoje, kadangi ji yra arčiau jo šeimos gyvenamosios vietos ir niekada dėl to nekilo problemų, pareigūnai juos praleisdavo. Liudytoja A. V. parodė, jog nei pareiškėjas, nei jo žmona patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą vykimą į ne gyvenamosios vietos savivaldybę. Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, išvykti iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės buvo galima tik esant išskirtiniams, nutarime nurodytiems atvejams. Nutarimo 2.1.8.1.2. punkte numatyta išimtis, kada leidžiama neatidėliotinu atveju, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, vykti į kitą savivaldybę, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui ši išimtis negalėjo būti taikoma. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis (epikrizės iš ligos istorijos), gimimo ir santuokos liudijimų kopijas (7, 12-15 b. l), iš kurių matyti, jog pareiškėjo žmonos dėdė 2021 m. vasario 7 d. tikrai gydėsi Palangos reabilitacijos centre „Linas“. Teismo vertinimu, esant sudėtingai epidemiologinei situacijai šalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtam visuotiniam karantinui bei ribojimams vykti į ne gyvenamosios vietos savivaldybę, pareiškėjo žmona į gydymo įstaigą turėjo ir galėjo nuvykti automobiliu viena, juolab kad pagal pareiškėjo paaiškinimus, automobilį vairavo jo žmona, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Kaip paaiškino pats pareiškėjas ir byloje apklausti policijos pareigūnai, pareiškėjo žmonai ir buvo leista vienai toliau vykti į Palangos miesto savivaldybę jos nurodytu tikslu. Nors suprantamos yra pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl žmonos prašymo važiuoti kartu esant galimai sudėtingoms eismo sąlygoms žiemą, tačiau, teismo vertinimu, tai taip pat negali būti pripažįstama išimtimi, leidžiančia vykti į kitą savivaldybę minėto nutarimo prasme. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui ir jokių įrodymų, kad eismo sąlygos 2021 m. vasario 7 d. buvo sudėtingos. Teismo vertinimu, vaistus pareiškėjas ir žmona giminaičiui turėjo galimybę perduoti ir kitais būdais (per paštą, kurjerį ir pan.), nei juos nuvežant automobiliu. Tokiu būdu, neabejotina, kad vertinamu atveju pareiškėjas A. M. iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės į kitą savivaldybę išvyko be svarbios priežasties, kas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo draudžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2.1.7 punktu.

Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas taip pat už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais ir papildymais) 2.1.5.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. kad, išlipęs iš pareigūno sustabdyto automobilio, nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. M. 2021 m. vasario 7 d., viešoje vietoje, t. y. sustabdytas policijos pareigūnų poste prie Palangos miesto savivaldybės ribos adresu Klaipėdos pl. – Anaičių, nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės. Akcentuotina tai, kad pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kaukės apskritai neturėjo, taip pat patvirtino ir aplinkybę, jog iš automobilio, kuriame iš pradžių sėdėjo priekyje keleivio vietoje, išlipęs buvo du kartus. Liudytoja apklausta pareigūnė A. V. parodė, kad sustojus šalikelėje, pareiškėjas išlipo iš automobilio, buvo prieita prie pareiškėjo ir pasakyta, kad negalima be leidimo išlipti, pareiškėjas buvo be kaukės, antrą kartą pareiškėjas išlipo iš automobilio taip pat be kaukės, šalia pareiškėjo tuo metu stovėjo pareigūnas D. M., nebuvo net metro atstumo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris darytas pareigūno D. M. („body kamera“), matyti, jog pareiškėjas išlipa iš automobilio galinės sėdynės vietos nedėvėdamas veidą dengiančios kaukės, prie jo šalia stovintis pareigūnas, kurio kamera darytas vaizdo įrašas, pareiškėjui anksčiau įteikinėjo procesinius dokumentus. Teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, pareigūnų paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas bendraudamas su policijos pareigūnais pakankamai artimu atstumu, kuris nesiekė 20 metrų atstumo, nedėvėjo veidą dengiančios kaukės. Nagrinėjamo įvykio laiku kaukės nedėvėti pagal minėto nutarimo reikalavimus už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų buvo galima kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų. Šiuo atveju, teismo vertinimu, minėta išimtis pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Nėra duomenų ir pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti nutarimo 2.1.5.2 punkto išimtis – pareiškėjas patvirtino bylos nagrinėjimo metu, kad neįgalumo, sveikatos problemų neturi, dėl kurių negalėtų dėvėti kaukės ar kitų veidą dengiančių priemonių.

Nors pareiškėjas teigia, kad nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, kadangi su niekuo nebendrauja ir viruso neplatina, tačiau teismas šiems pareiškėjo nurodytiems motyvams nepritaria. A. M. padarytas pažeidimas buvo pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nagrinėjamu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kylą įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Akcentuotina, kad A. M. jam inkriminuojamus Vyriausybės nutarimo 2.1.7 bei 2.1.5.2 papunkčių pažeidimus (be pateisinamų priežasčių vyko į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę ir viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių) padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, pažeidimas dėl kaukės nedėvėjimo buvo padarytas šalia stovint policijos pareigūnams, kurie teikė pagalbą tiek Covid-19 viruso suvaldymo, tiek kitais visai visuomenei gyvybiškai svarbiais klausimais, taip keliant minėtiems asmenims nereikalingą papildomą riziką, vien apsauginių nosį ir burną dengiančių priemonių nenaudojimas paskelbto karantino metu patvirtina, jog tokie veiksmai sukelia realų pavojų išplisti užkrečiamajai Covid-19 ligai. Neabejotina, kad COVID-19 tiek pareiškėjo pažeidimų padarymo metu, tiek šiuo metu kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma nustatytų reikalavimų, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplaidumas ar įsitikinimai dėl kaukės nedėvėjimo, negali lemti priešingos išvados dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad, jei jis vis dėlto įvykio metu būtų sirgęs COVID-19 liga, nors ir to nežinodamas, jo veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje, kas vėlgi eliminuoja galimybę pareiškėjo veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.

Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamu atveju A. M. buvo paskirta minimali ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda. Jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis A. M. atžvilgiu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalies sankcijoje, ar visai jos neskirti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Bylos duomenimis, A. M. pažeidė karantino ribojimus, vyko iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės į kitą savivaldybę be svarbios priežasties, išlipęs iš pareigūno sustabdyto automobilio nedėvėjo veidą dengiančios kaukės, kai tai daryti buvo draudžiama. Tokie pareiškėjo veiksmai, esant itin pavojingai epidemiologinei situacijai, laikytini pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali būti toleruojami. Nors apeliantas nurodo, kad yra bedarbis ir pateikė teismui pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių (16 b. l.), tačiau vien tik šis faktas pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro. Jokių duomenų apie pareiškėjo A. M. sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir užsidirbti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, asmuo betarpiškai žinojo įvykio dieną taikomus karantino ribojimus, žinojo už tai gręsiančią administracinę atsakomybę, tačiau šio fakto, net ir suprasdamas savo keblią finansinę padėtį, jis neįvertino, dėl ko, padarė administracinį nusižengimą, neabejotinai kėlusį pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei. Todėl šiuo atveju, atsižvelgti vien tik į paties A. M. patiriamus nepatogumus dėl minimalios straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos jam skyrimo, tokiu būdu ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, būtų neteisinga.

Institucijos nutarimu A. M. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Palangos policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. Nutarimu A. M. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir naikinti ar keisti Nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas ir institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. M. skundo ir palikti Palangos policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 60-ANR_N-573-2021 nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė