Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021-07-01 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Palangos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021-03-18 nutarimu pareiškėjas A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. A. M. nubaustas už tai, kad 2021-02-07, 12 val. 45 min., Klaipėdos pl.–Anaičių g., Palangoje, Palangos miesto sav., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos r. sav. į Palangos m. sav., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų, taip pat savavališkai išlipęs iš pareigūno sustabdyto automobilio nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės, tuo pažeisdamas nutarimo 2.1.5.2 papunktį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, jo kaltė padarius minėtą administracinį nusižengimą yra neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, todėl apeliantas pagrįstai nubaustas.

9. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ne tik už Europos sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, bet ir poįstatyminių šios srities teisės aktų pažeidimus, susijusius su karantino sąlygų ir apribojimų nesilaikymu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-11-18 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-557/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020-11-25 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-795/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-29 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-891/2021 ir kt.). Aplinkybė, kad apeliantas minėtą Nutarimą subjektyviai vertina kaip antikonstitucinį ir nenustatantį jam jokių pareigų, nesudaro pagrindo apelianto veiksmus vykstant iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės į kitą savivaldybę, kai tai daryti draudžiama, ir viešoje vietoje nedėvint nosį ir burną dengiančios kaukės, kai tam nėra pagrindo, vertinti kaip teisėtus. Apeliantui nesutinkant su teisiniu reglamentavimu, nustatančiu jam tam tikras pareigas ir (ar) draudimus, jis, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, vadovaudamasis Konstitucijos 106 straipsniu gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų konstitucingumą.

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantas su sutuoktine vyko į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę (apeliantas gyvena Klaipėdos rajono savivaldybėje, o apelianto sutuoktinės vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Palangos miesto savivaldybėje). Sustabdymo momentu apelianto nurodytas vykimo į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę tikslas – parduotuvė, nors vėliau vykimo į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę tikslą apeliantas pakeitė ir nurodė, kad vyksta sutuoktinės giminaičiui, esančiam Palangos reabilitacijos centre „Linas“, nuvežti vaistų. Apygardos teismas pažymi, kad nei vykimas į parduotuvę, nei apelianto ir jo sutuoktinės vykimas į Palangos reabilitacijos centrą „Linas“ apelianto sutuoktinės giminaičiui nuvežti vaistų nepatenka į Nutarimo 2.1.7, 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 nustatytas išimtis, leidžiančias apeliantui kartu su sutuoktine vykti į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Nors apeliantas nesutinka su jo skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjusio apylinkės teismo išvada, kad vaistai giminaičiui galėjo būti perduoti kitokiu būdu, pvz., per kurjerį, nesutikimą grįsdamas didele kurjerių teikiamų paslaugų kaina, tačiau toks apelianto argumentas vertintinas kaip deklaratyvus. Pažymėtina, kad, automobiliu vežant vaistus pakankamai nemažą atstumą, vaistų giminaičiui pristatymo kaštai yra kur kas didesni negu kurjerių teikiamų paslaugų įkainiai. Kita vertus, apelianto draugija sutuoktinei vežant vaistus sergančiam giminaičiui nėra būtina, apelianto sutuoktinė vaistus gali nuvežti ir be apelianto. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Policijos pareigūnams sustabdžius apelianto sutuoktinės vairuojamą automobilį, apeliantas iš jo išlipo ir išėjo namo. Tai tik patvirtina teismo išvadą, kad vaistus sergančiam giminaičiui apelianto sutuoktinė galėjo pristatyti ir apeliantui nevykstant į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

15. Apeliantas taip pat nesutinka su jo skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjusio apylinkės teismo išvada dėl eismo sąlygų sudėtingumo administracinio nusižengimo užfiksavimo metu. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą, konstatuoja, kad nėra paneigta apelianto versija dėl sudėtingų eismo sąlygų administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau pastebėtina tai, kad apeliantas, nurodydamas tariamas grėsmes jo sutuoktinei vairuoti transporto priemonę, savo argumentų niekaip nepagrindžia. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nors, apelianto teigimu, jo sutuoktinė negalėjo važiuoti viena esant sudėtingoms eismo sąlygoms, tačiau automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė. Taigi, lieka neaiškus apelianto būtinumas vykti kartu su sutuoktine į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

16. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliantas, neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, vyko į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pažeisdamas Nutarimo 2.1.7 punkte nustatytą ribojimą asmenims judėti tarp savivaldybių. Kaip minėta, jokių išimčių, numatytų Nutarimo 2.1.7, 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 punktuose ir leidžiančių apeliantui kartu su sutuoktine vykti į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, nagrinėjamu atveju nenustatyta, apeliantas jų taip pat nenurodė, todėl konstatuotina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl Nutarimo 2.1.7 punkte nustatyto ribojimo pažeidimo.

17. Nutarimo 2.1.5.2 punkte nustatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Šią aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2021-06-17 posėdžio garso įrašo 42.00 min.).

18. Nors apeliantas teigia, kad jis Nutarimo 2.1.5.2 punkto nepažeidė, nes konfliktas su Institucijos pareigūnais vyko negyvenamoje teritorijoje, aplink nebuvo žmonių, tačiau tokią apelianto versiją apygardos teismas vertina kaip gynybinę, pateiktą siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir santykinai griežtos administracinės nuobaudos. Nors apeliantas neigia, kad išlipęs iš savo sutuoktinės vairuoto automobilio buvo gana arti pareigūnų ir tuo metu nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės, tačiau pažymėtina, kad tokią versiją paneigia pirmiausia paties apelianto administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, taip pat ir kaip liudytojų apklaustų Institucijos pareigūnų parodymai. Iš pirmosios instancijos teismo 2021-06-17 posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apeliantas buvo ne kartą išlipęs iš sutuoktinės vairuoto automobilio (2021-06-17 posėdžio garso įrašo 7.46 min., 23.20 min., 32,14 min., 42.21 min., 42.47 min.). Apeliantas teigia, kad, jam pirmą kartą išlipus iš sutuoktinės vairuoto automobilio, Institucijos pareigūnai buvo tarnybiniame automobilyje. Tačiau šią apelianto versiją paneigia jo paties vėliau duoti parodymai, kad pareigūnas jį „įsodino“ į automobilį. Apygardos teismo vertinimu, nelogiška, kad Institucijos pareigūnas su apeliantu bendrautų sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats apeliantas. Taip pat nelogiška būtų pareigūnui bendrauti su apeliantu 20 metrų atstumu (tokį atstumą nustatė Nutarimo 2.1.5.2.5 punktas). Todėl darytina išvada, kad vis dėlto apeliantui išlipus iš jo sutuoktinės vairuoto automobilio pareigūnas stovėjo pakankamai arti. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir kaip liudytojos apklaustos Institucijos pareigūnės A. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Minėta liudytoja nurodė, kad net metro atstumo nebuvo tarp apelianto ir pareigūnų. Kadangi, kaip minėta, Nutarimo 2.1.5.2 punkte įtvirtintas draudimas nedėvėti nosį ir burną dengiančios veido apsaugos, kai mažesniu nei 20 metru atstumu yra kitų asmenų, konstatuotina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl Nutarimo 2.1.5.2 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo.

19. Apeliantas, nesutikdamas su Nutarimo 2.1.5.2 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimu, su apeliaciniu skundu pateikė medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad apeliantui iki 2015-01-15 buvo nustatytas dalinis darbingumas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad dalinis darbingumas jam buvo nustatytas dėl stuburo išvaržos. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad į Nutarime nurodytų išimčių, dėl kurių asmenims netaikomas įpareigojimas dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, sąrašą apelianto sveikatos būklė nepatenka. Pažymėtina, kad nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių buvo leidžiama nedėvėti tik neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo sveikatos būklė yra pagrindas jam nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip pat nepateikė duomenų, kad tokios apsaugos priemonės dėvėjimas gali pakenkti apelianto sveikatos būklei.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantas, be jokio objektyvaus pagrindo vykdamas į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę ir nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios veido apsaugos priemonės, kai mažesniu negu 20 metrų atstumu yra kitų asmenų, neabejotinai pažeidė Nutarimo 2.1.5.2 ir 2.1.7 punktuose nustatytus įpareigojimus ir tokiais savo veiksmas padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

21. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos buvo pertrauktas tuo metu, kai uždavinėjo klausimus liudytojai. Nurodo, kad dėl to negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Mano, kad teisėja buvo šališka.

22. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas teismo šališkumo neįžvelgė, nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai. Todėl darytina išvada, kad teismo šališkumą apeliantas sieja išimtinai su jo netenkinančio procesinio sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio, kokio tikėjosi apeliantas, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali būti pagrindas skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ir (ar) nepagrįsta ir dėl to panaikinti. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad, teisėjai apeliantą pertraukus liudytojos klausimų liudytojai uždavimo metu, buvo pažeista apelianto teisė į gynybą. Iš 2021-06-17 teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad apeliantui nebuvo ribojama teisė užduoti Institucijos pareigūnams klausimus. Teisėja keletą kartų apeliantą informavo, kad jis pareigūnams turi užduoti tik su nagrinėjama byla susijusius klausimus ir negali užduoti menamųjų klausimų. Apibendrinant konstatuotina, kad apelianto teisė į gynybą nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.

23. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021-07-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o A. M. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021-07-01 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.