- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- T-717-957/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės Jurgitos Bareikienės teikimą dėl R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1382-960/2014 R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – 12 MGL (1560 Lt, atitinkamai – 451,81 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gegužės 23 d. gautas antstolės Jurgitos Bareikienės teikimas dėl R. B. paskirtos 451,81 Eur dydžio baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Teikime antstolė nurodo, jog antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0018/14/00778 pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1382-960/2014 dėl 451,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. B. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, t. y. užklausus visas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Sodrą, VĮ „Gyventojų registrą“ bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes nustatyta, jog R. B. baudos nemoka, pajamų, lėšų kredito įstaigose, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, niekur bedirba.
Prokuroras bei antstolė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas baudą pakeisti viešaisiais darbais arba areštu atmestinas.
BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo savo noru vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 25 straipsnio 1 dalyje sukonkretinta tvarka, pagal kurią nuteistajam paskirta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-418-1020/2016).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1382-960/2014 bei teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0018/14/00778 duomenų, R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1382-960/2014 buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine 12 MGL (1560 Lt, atitinkamai – 451,81 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolė Jurgita Bareikienė 2016 m. gegužės 17 d. išieškojimo negalimumo aktu konstatavo, jog nėra galimybės išieškoti baudą. Minėtame išieškojimo negalimumo akte antstolė nurodė, jog vykdydama vykdomąjį dokumentą buvo patikrintos sprendimo įvykdymo galimybės: patikrinta, ar yra piniginių lėšų AB „Swedbank“, AB „Medicinos Bankas“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadele“ bankas, AB „SEB bankas“, AB „DnB bankas“, AB „Nordea bankas“, AB „Danske bankas“, nustatyta, jog piniginių lėšų sąskaitose nėra. Be to, nustatyta, jog skolininko vardu registruotų transporto priemonių, registruoto nekilnojamojo turto nėra, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, gyventojų registro duomenimis skolininkas nevedęs. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, neturėjo turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti teismo paskirtos baudos išieškojimą, tačiau tai dar nereiškia, jog asmuo vengia atlikti jam paskirtą bausmę. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Nagrinėjamu atveju antstolės atliktų veiksmų pagrindu gauti dokumentai tik patvirtina, kad skolininkas R. B. yra bedarbis, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, neturi, tačiau šie duomenys nepakankami spręsti, kad jis tyčia vengia sumokėti baudą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-418-1020/2016). Tiek aiškinantis baudos nesumokėjimo aplinkybes, tiek sutikimui atlikti viešuosius darbus gauti, antstolis turi imtis aktyvių veiksmų ieškant nuteistojo ir teismui pateikti duomenis apie tai, kad jis išnaudojo visas galimybes jį surasti. Teismų praktikoje konstatuota, kad formalaus šaukimo atvykti pas antstolę vieną kartą per metus nėra pakankama priemonė komunikuojant su skolininku (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-3-606/2016). Pabrėžtina, kad antstolis taip pat gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos komisariatą nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1115-116/2013). Nagrinėjamu atveju tokių veiksmų iš esmės nesiimta, nuteistojo rašytinis sutikimas atlikti viešuosius darbus negautas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad remiantis minėtais dokumentais nėra pagrindo teigti, kad R. B. vengė savo noru sumokėti baudą ir kad nėra kitų galimybių ją išieškoti dėl nuteistojo tyčinių veiksmų, be to, byloje nėra R. B. sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl antstolės Jurgitos Bareikienės teikimas pakeisti baudą viešaisiais darbais arba areštu netenkinamas.
Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme, antstolis privalo pagrįsti, kokia konkrečia bausme siūloma pakeisti baudos bausmę ir kokios konkrečiai teisės normos pagrindu toks siūlymas teikiamas. Kadangi antstolio teikime išreikšta pozicija gali sąlygoti ir procesinę klausimo nagrinėjimo teisme formą, nes antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, esant nuteistojo sutikimui, kuriame aiškiai atsispindi ir informacija apie tai, kad nuteistajam išaiškintos baudos pakeitimo viešaisiais darbais taisyklės, numatytos BK 65 straipsnio ir 46 straipsnyje, paprastai nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo ir, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-418-1020/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Antstolės Jurgitos Bareikienės teikimo dėl nuteistajam R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 451,81 Eur dydžio baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.