- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-516/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02835-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ prašymas panaikinti jam teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. 2-476-262/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl 208 587,39 Lt skolos bei 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atsakovui UAB „FF lizingas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi areštavo atsakovo konkretų nekilnojamąjį turtą, neviršijant 153 897,10 Lt, o šio turto nesant ar nepakakus – kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas. Ši teismo nutartis iš esmės palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Atsakovas teismui pateikė prašymus dėl privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo (2011-08-22), dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo bei atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (2011-08-30) ir civilinių bylų sujungimo (2011-09-02).
Žemesnės instancijos teismas
Minėti atsakovo prašymai atmesti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 208 587,39 Lt, o atsakovas – prašymus (2012-04-13, 2012-05-04) dėl privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimai kitose civilinėse bylose Nr. 2-2180-275/2010, Nr. 2-11052-803/2011, Nr. 2-7610-599/2011, Nr. 2-537-534/2011 ir Nr. 2-8043-566/2012 ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB ,,Skomė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo ir atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymus dėl apsaugos priemonių pakeitimo bei civilinės bylos Nr. 2-476-262/2012 sustabdymo ir paskyrė atsakovui UAB ,,FF lizingas“ 1 000 Lt baudą už sąmoningą veikimą prieš greitą, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Skirdamas baudą, teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės reiškia tapačius prašymus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek dėl civilinių bylų sustabdymo, kurie jau buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi, ir nenurodo jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą persvarstyti nurodomus klausimus.
Atsakovas UAB „FF lizingas“ 2012 m. birželio 25 d. pateikė prašymą atsisakyti ginti apsimestines UAB „Skomė“ ieškinyje deklaruojamas teises ir šią bylą nutraukti (CK 1.137 str. 6 d., CPK 293 str. 9 p., 294 str.) bei už nepagrįsto ieškinio pateikimą skirti ieškovui UAB „Skomė“ 20 000 Lt baudą, pusę jos skiriant atsakovui; panaikinti atsakovui skirtą 1 000 Lt baudą. Teigė, kad ieškovas, pareikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, piktnaudžiauja savo proceso teisėmis, todėl būtent ieškovui, o ne atsakovui turi būti paskirta bauda. Nurodė, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, susijusios su UAB „Skomė“ skola (įstatinio kapitalo sumažinimu) akcininkui Ellora 4522899 Ltd (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-274/2012), iš kurių akivaizdu, kad UAB „Skomė“ dirbtinai pareiškė ieškinį dėl tariamos UAB „FF lizingas“ skolos po to, kai UAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Skomė“ priteisimo (civilinė byla Nr. 2-3345-178/2012, Nr. 2-2415-789/2012). Teigė, kad jam bauda paskirta nepagrįstai, nes teismas neatsižvelgė į visas tuo metu buvusias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „FF lizingas“ 2012 m. liepos 18 d. pateikė prašymą jo aukščiau nurodytą prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti būtinu ieškovo direktoriaus J. M. dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas minėtas prašymas; išreikalauti iš AB Citadele banko duomenis apie 2011-04-26 UAB „Skomė“ įvykdytą tarptautinį mokėjimą; pateikti informaciją, kas buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2012-07-03 teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymą panaikinti teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą baudą, konstatavęs, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu ji turėtų būti panaikinta.
Šią išvadą teismas grindė tuo, kad praėjus beveik trims metams nuo ieškinio gavimo teisme dienos bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pradėtas dėl įvairių atsakovo prašymų ir jų nagrinėjimo, t. y. atsakovas teismui yra pateikęs nemažai prašymų, kurie (taip pat juose nurodyti argumentai bei pateikiami įrodymai) nelabai arba visai nesusiję su šia byla, todėl jų nagrinėjimas žymiai prailgino bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „FF lizingas“ veiksmai kelia abejonių dėl sąžiningo naudojimosi proceso teisėmis yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-476-262/2012 ir 2-8043-566/2012. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str.).
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui bauda buvo paskirta už tai, jog jis jau nebe pirmą kartą teikė prašymus sustabdyti šią bylą dėl tų pačių civilinių bylų nagrinėjimo, nes iš esmės analogiškas atsakovo prašymas jau buvo atmestas teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi. Atsakovas ne tik skundė minėtą nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau tuos pačius argumentus buvo išdėstęs prašyme nušalinti teisėją O. Gasiulytę nuo šios bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad atsakovo nepagrįstas prašymas nušalinti teisėją įrodo, jog jo siekį užvilkinti bylos nagrinėjimą.
Teismas šia nutartimi taip pat netenkino kitų atsakovo prašymų: pareiškimo dėl baudos panaikinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 107 str. 1 d.), pažymėdamas, kad nei ieškovo direktoriaus dalyvavimas, nei dokumentų išreikalavimas apie šioje byloje nedalyvaujančių asmenų sandorius, niekaip nesusiję su baudos atsakovui paskyrimu; dėl bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad, anot atsakovo, ieškinys pareikštas nepagrįstai, pažymėdamas, jog atsakovo nurodytos aplinkybės bei įrodymai bus ištirti tik išnagrinėjus bylą iš esmės; dėl baudos skyrimo ieškovui už nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.), nurodydamas, jog šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar jis pateiktas sąžiningai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „FF lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl teismo nutarties dalies dėl 1 000 Lt baudos paskyrimo, ją panaikinant, bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovo prašymus dėl bylos nutraukimo, ieškovo nubaudimo, žodinio šių prašymų nagrinėjimo. Taip pat prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo informaciją, kas buvo svarstoma ir kas nutarta 2012-07-03 teismo posėdyje. Skunde nurodomi tokie argumentai:
1. Teismas atmetė jo prašymą dėl žodinio proceso, privalomo ieškovo direktoriaus dalyvavimo ir įrodymų išreikalavimo tik formaliu argumentu, kad prašymas dėl baudos panaikinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 107 str. 1 d.). Tačiau visiškai neįvertino šių prašymų tarpusavio sąsajumo ir jų priežastinio ryšio.
2. Teismas formaliai nurodęs, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, o ieškinio pagrįstumas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą, be pagrindo atmetė jo prašymą nutraukti bylą. Dėl to ši nemotyvuota teismo nutarties dalis panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal teismų praktiką, esant pareikštam nepagrįstam ieškiniui ir ieškovui piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą, byla gali būti nutraukta nepradėjus jos nagrinėti iš esmės, pvz., Vilniaus apygardos teismas 2005-03-07 nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-601-51/2005, konstatavęs ieškovo piktnaudžiavimą teise kreiptis į teismą ir siekiu kitų, nei ieškinyje nurodytų, tikslų. Ši teismo nutartis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2006-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2/2006, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Išvestinis iš šio reikalavimas buvo kitas prašymas paskirti ieškovui baudą (CPK 95 str.).
3. Teismas be pagrindo atsisakė panaikinti jam paskirtą baudą. Pirma, teismas neteisingai sprendė, jog jis tariamai reiškė tapačius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: 2011-04-13 ir 2011-08-30 jis prašė pakeisti vienus areštuotus nekilnojamojo turto vienetus į kitus, motyvuodamas tuo, jog faktiškai areštuoto turto vertė yra 2 305 670 Lt vietoje 153 897,10 Lt, tačiau teismas 2011-10-07 nutartimi šiuos prašymus atmetė; 2012-05-04 jis pareiškė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš nekilnojamojo turto arešto į lėšų įmokėjimą į teismo sąskaitą, tačiau teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi šį prašymą taip pat atmetė. Jo atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, todėl teismas negalėjo ja remtis, skirdamas baudą. Antra, teismo 2011-10-07 nutartis, kuria netenkinti jo prašymai sujungti civilines bylas dėl tos pačios 1997-07-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties plotų bei atsiskaitymų ar stabdyti šią civilinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimai tose kitose bylose, yra akivaizdžiai neteisėta. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-09 nutartimi to nepatikrino, nes nutraukė procesą formaliu pagrindu – teismo nutartis dėl atsisakymo stabdyti bylą neskundžiama. Be to, teismas 2012-07-03 nutartimi prie šios bylos prijungė Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-8043-566/2012, kad patvirtina jo prašymo sujungti civilines bylas teisėtumą pagrįstumą. Trečia, tikrovės neatitinka teismo motyvai, kad bylos nagrinėjimas užtruko tik dėl atsakovo prašymų, nes teismas sprendė ir ieškovo prašymus, taip pat dėl teisėjos nedarbingumo, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir kt. Ketvirta, nepagrįstas teismo argumentas, jog teismo 2012-07-03 nutartyje konstatuota abejonė atsakovo sąžiningumu, nes teismas negali savo sprendimo grįsti abejonėmis. Penkta, teismas negali remtis vertinimu savo paties priimtų procesinių dokumentų ir 2012-01-25 teismo nutartimi dėl teisėjos nušalinimo.
4. Teismas 2011-10-07 nutartyje pasisakydamas, dėl kokių priežasčių nestabdo šios civilinės bylos, atliko Ellora Ltd ir UAB „Skomė“ 2009-07-08 reikalavimo perleidimo sutarties, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisinį vertinimą. Tai yra teismas nurodė, kad „reikalavimai UAB „Skomės“ atžvilgiu yra grindžiami 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kurios pagrindu UAB „FF lizingas“ teigia neva įgijęs 262 500 Lt reikalavimą UAB „Skomės“ atžvilgiu, ir kurio 102 500 Lt dalį teigia vienašališkai įskaitęs“. Tokiu būdu teismas, dar nenagrinėjęs šios bylos iš esmės, pareiškė savo išankstinę nuomonę dėl dalies būsimo teismo sprendimo (CPK 19, 21, 263 str.). Tvirtina, kad toks atvirai demonstruojamas teisėjos O. Gasiulytės šališkumas tiesiogiai lemia ieškovo nesąžiningumą ir atvedė jį iki galimai nusikalstamų veikų atlikimo. Tą patvirtina prijungta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-20 nutartis civilinėje byloje dėl UAB „Skomė“ skolos akcininkui Ellora 4522899 Ltd, kuria pastarajam rekomenduota kreiptis į prokuratūrą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Skomė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:
1. Atsakovas, teikdamas prašymą panaikinti jam paskirtą baudą, nenurodė jokių atsikirtimų į teismo argumentus, dėl kurių teismas sprendė, jog atsakovas piktnaudžiauja procesu, t. y. nepaaiškino jokių aplinkybių dėl pakartotinių prašymų reiškimo.
2. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas teikia su byla nesusijusius pasvarstymus ir dokumentus apie UAB „Skomė“ ir trečiųjų asmenų santykius.
3. Apelianto argumentai yra susiję ne su skundžiama teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria atsisakyta panaikinti jam paskirtą baudą, bet su neskundžiama teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria ši bauda buvo paskirta. Taip pat apeliantas ginčija teisėtumą ir pagrįstumą įsiteisėjusios teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria buvo atmesti jo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir bylos sustabdymo.
Šalies argumentai
4. Apelianto teiginiai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo prašymų yra nepagrįsti, nes, pirma, dėl jų nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis, antra, šiuo atveju nagrinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmai, už kuriuos paskirta bauda.
5. Apelianto reikalavimai grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovo prašymus dėl bylos nutraukimo, ieškovo nubaudimo, žodinio šių prašymų nagrinėjimo ir privalomo UAB „Skomė“ direktoriaus dalyvavimo negali būti patenkinti, yra nenagrinėtini, nes dėl tokios teismo nutarties, kaip neužkertančios kelio tolimesnei bylos eigai, atskirasis skundas negali būti paduodamas. Atsakovo nurodoma teismų praktika vadovautis negalima, nes pirmosios instancijos teismo 2005-03-07 nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2006-07-19 nutartimi ir procesas nutrauktas ieškovui atsisakius nuo ieškinio (civilinė byla Nr. 2-2/2006).
6. Apelianto teiginiai apie teismo šališkumą ir išankstinę nuomonę tėra jo prasimanymai. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovo elgesys, kuriuo siekiama atidėti kiekvieną teismo posėdį tam, kad byla nebūtų išnagrinėta, rodo jo nesąžiningumą.
7. Tikrovės neatitinka apelianto teiginiai apie tariamai galimas UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. nusikalstamas veikas ir jie nevertinti. Pažymėtina, kad Ellora Ltd nėra šioje byloje nagrinėjamų nuomos santykių dalyvis, tuo tarpu UAB „FF lizingas“ nėra bylos tarp UAB „Skomė“ ir Ellora Ltd dalyvis, todėl atsakovas tikėtinai sąmoningai apkrauna bylą pertekline, nesusijusia medžiaga, jog būtų užvilkintas šios bylos išnagrinėjimas. O tai prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas panaikinti atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl baudos panaikinimo
Atsakovas UAB „FF lizingas“ pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija iš esmės dviem pagrindais: pirma, jog prašymas panaikinti teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą baudą, anot jo, neteisėtai buvo išnagrinėtas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka ir nepripažinus privalomo UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. dalyvavimo, svarstant šį klausimą; antra, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Skomė“ ir jos akcininko Ellora 4522899 Ltd tarpusavio santykiais, taip pat jo reiškiamų procesinių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bylos sustabdymo ar sujungimo tapatumo, spręsdamas dėl paskirtos baudos pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija pasisako žemiau.
Pirma, dėl minėtų atsakovo prašymų išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir atsisakymo pripažinti UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. dalyvavimą būtinu. Kaip teisingai nurodė teismas, to, beje, neginčija ir apeliantas, CPK 107 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtina, kad asmens, kuriam buvo paskirta bauda (šiuo atveju – atsakovo), pareiškimą dėl jos panaikinimo ar sumažinimo, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Toks teisinis reglamentavimas išplaukia iš to, kad asmuo turi teisę raštu pateikti savo išsamius paaiškinimus, įskaitant ir papildomus įrodymus, kodėl, jo manymu, bauda jam skirta nepagrįstai. Teismas tokiu atveju, atsižvelgdamas į tai, jog baudos paskyrimas yra susijęs tik su viena iš proceso šalių, į tai, kad dėl šio procesinio klausimo sprendimo nebūtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėja šį pareiškimą ir sprendžia, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas jį patenkinti, ar ne. Taigi įstatymų leidėjas tiesiogiai įstatyme įtvirtindamas, kad toks prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tuo užtikrino operatyvų, ekonomišką ir koncentruotą bylos nagrinėjimą (CPK 7, 8 str.). Kita vertus, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 153 straipsnio 3 dalies nuostata, pažymi, kad toks procesinis klausimas dėl baudos panaikinimo galėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tačiau tik tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad tai yra būtina. Toks pripažinimas yra teismo diskrecijos teisė.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių pateiktus procesinius dokumentus, įskaitant ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus ir prie bylos prijungtus naujus įrodymus (CPK 314 str.), teismo procesinius dokumentus, sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to neteisus yra apeliantas teigdamas, jog teismas tik formaliai atmetė jo prašymą nagrinėti pareiškimą dėl baudos panaikinimo žodinio proceso tvarka ir privalomai kviesti ieškovo direktorių (CPK 178, 185 str.).
Antra, anot apelianto, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, spręsdamas dėl paskirtos 1 000 Lt baudos pagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais šiuo klausimu, nes juos paneigia tiek bylos medžiaga, tiek įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės. Įvertinusi bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apelianto procesinis elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų pakeitimo, o taip pat bylos sustabdymo bei sujungimo klausimais neatitinka įstatyme įtvirtintos šalies pareigos veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus prašymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Apeliantas tvirtina, jog teismas be pagrindo nurodė, kad jis reiškia iš esmės tapačius prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, civilinės bylos sustabdymo ir bylų sujungimo ir tokiu būdu yra vilkinamas procesas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Kaip seka iš bylos medžiagos, apelianto teiginiai, susiję su jo 2011-04-13 ir 2011-08-30 prašymais pakeisti taikytas laikinąsias priemones, galimų paminėto atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimu, civilinės bylos sustabdymu ir bylų sujungimu, – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi buvo išnagrinėti bei atmesti kaip nepagrįsti, o Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas šio asmens skundą, 2012 m. vasario 9 d. nutartyje nurodė, kad pritaikytų apsaugos priemonių rūšis ir mastas atitinka ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo patirtų ar ateityje galimų realių nuostolių atsiradimą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (civilinė byla Nr. 2-35/2012). Apelianto teiginiai, jog teismas be pagrindo jo 2012-05-04 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo laikė tapačiu ankstesniems, nes, anot jo, siūlyta nekilnojamojo turto areštą pakeisti lėšų įmokėjimu į teismo depozitą, taip pat yra paneigti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2012 m. sausio 24 d. nutartimi. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nutartimis jau yra pasisakęs taip pat ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, bei pripažino, kad šis teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti pritaikytas apsaugos priemones: byloje nėra naujų duomenų, paneigiančių jų taikymo poreikį, etc. (civilinė byla Nr. 2-101/2012).
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, taip pat į kitas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas aplinkybes (atsakovas net ir praėjus beveik 3 metams nuo ieškinio gavimo teisme dienos teikia iš esmės analogiškus arba su byla nesusijusius prašymus, įrodymus, teikia pakartotinius prašymus dėl teisėjos nušalinimo ir kt., dėl ko neabejotinai yra užtrukęs bylos nagrinėjimas), – kurių nepaneigia iš esmės deklaratyvaus pobūdžio atskirojo skundo argumentai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės suteikė pakankamą pagrindą išvadai, jog 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui pagrįstai paskirta 1 000 Lt bauda. Kadangi apelianto motyvai, įskaitant ir dėl teisėjos šališkumo, neleidžia daryti priešingos išvados dėl šios skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo, atsakovo atskirasis skundas šiuo klausimu atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 185 str. 263 str. 1 d.).
Dėl kitų apelianto prašymų
Apeliantas taip pat skundžia teismo nutarties dalis, kuriomis netenkinti jo prašymai dėl civilinės bylos nutraukimo (anot ieškovo, akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys), dėl baudos paskyrimo ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas UAB „FF lizingas“ neturėjo teisės skųsti tokių teismo sprendimų. Ši išvada seka iš to, kad, pirma, pagal jau minėtą CPK 107 straipsnio 1 dalį, teismui netenkinus prašymo dėl paskirtos baudos pakeitimo ar panaikinimo, įstatymas nenumato galimybės asmeniui, prašiusiam skirti baudą, skųsti teismo nutartį, kuria bauda nebuvo paskirta. Toks šios normos aiškinimas pateikiamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-665/2012, etc.). Antra, pagal CPK 295 straipsnį atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl teismo nutarties, kuria nutraukta byla. Įstatymas nenumato teisės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma nutraukti bylą, nes tai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.). Taigi apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas UAB „FF lizingas“ neturėjo teisės skųsti šių teismo nutarties dalių, o tokioms aplinkybėms paaiškėjus apeliaciniame procese, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d., 338 str.).
Apeliantas taip pat prašė išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo informaciją, kas buvo svarstoma ir kas nutarta viešai paskelbtame šios civilinės bylos 2012-07-03 teismo posėdyje. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, atsižvelgdama į tai, kad, pirma, apeliacine tvarka nagrinėjamas teisėtumas ir pagrįstumas teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymas panaikinti teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą baudą. Antra, iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantui yra žinoma, kas buvo nagrinėjama ir išspręsta pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi, nes joje nustatytomis aplinkybėmis apeliantas tiesiogiai remiasi skunde. Trečia, apeliantas yra bylos šalis, todėl turi teisę ir pareigą domėtis procesu, susipažinti su bylos medžiaga ir, vykdydamas bendradarbiavimo su teismu pareigą, pateikti teismui (įskaitant ir apeliacinę instanciją) savo reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, o ne perkelti įrodinėjimo pareigą teismui. Pažymėtina, jog teismas gali nuspręsti išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių pati šalis dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių pateikti (CPK 12, 13, 178, 179 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, atsakovo UAB „FF lizingas“ skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ paskirtą 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) baudą, palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalies, kuria netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ prašymai dėl civilinės bylos nutraukimo ir baudos paskyrimo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“.