Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas nurodyto atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (ar pakeitimo) ir galimų paminėto atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, civilinės bylos sustabdymo ir bylų sujungimo, civilinėje byloje Nr. 2-2168-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Skomė“ ieškiniu, grindžiamu šalių 1997 m. liepos 11 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SPL-1 (toliau – Nuomos sutartis), prašė priteisti iš atsakovo UAB „FF lizingas“ 208 587,39 Lt (190 631,47 Lt skolą ir 17 955,92 Lt palūkanas) bei 6 procentų procesines palūkanas (1 b. t., 1-3, 100-103 l.). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 153 897,10 Lt sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Vykdant apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo papildomai areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kurio bendra rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis – 1 970 685 Lt, o nekilnojamojo turto vertinimo pažymos duomenimis, - 3 930 000 Lt, neatsižvelgus į tai, kad teismo nutartyje nurodyto areštuoto konkretaus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 414 985 Lt, todėl jo areštuoto pakanka pagal paminėtoje teismo nutartyje nurodytą turto arešto mastą – 153 897,10 Lt, o, areštavus nuo 15,6 iki 28,2 kartų didesnės rinkos vertės atsakovo turtą nei nurodyta teismo nutartyje, buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 str.). Juolab kad, priimant Apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, teismui nebuvo žinomos visos aukščiau nurodytos aplinkybės.Atsakovas prašyme dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodė šio prašymo pagrindimą bei pateikė konkrečius paskaičiavimus ir paaiškinimus dėl galimų nuostolių atsiradimo, todėl nepagrįsta teismo išvada dėl atsakovo nurodyto prašymo nepagrįstumo. Teismas negali nagrinėti šios civilinės bylos dėl skolos priteisimo tol, kol nebus išnagrinėti ginčai dėl Nuomos sutarties plotų, iškeldinimo iš nuomojamų patalpų ir kiti, sprendžiami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2180-275/2010 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-11052-640/2011, 2-7610-599/2011 bei 2-537-534/2011, todėl šios bylos nagrinėjimas sustabdytinas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Teismas, nesujungdamas atsakovo nurodytų civilinių bylų, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, betarpiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, užkirsdamas kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies, kuria netenkinti atsakovo prašymai dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo ir bylų sujungimo, nutrauktinas, o atskirasis skundas dėl kitos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo parašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo bei atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.).

Bylos duomenimis, atskiruoju skundu apeliantas skundžia apygardos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimai, priimti kitose bylose, nagrinėjamose apygardos ir apylinkės teismuose, ir netenkintas jo prašymas prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos kitą apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą

CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nutartį byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai tokia galimybė tiesiogiai numatyta CPK, arba kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK 136 straipsnyje, reglamentuojančiame kelių ieškinio reikalavimų sujungimą ir išskyrimą, nei CPK 165 straipsnyje dėl apskundimo teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo, nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta sujungti ir sustabdyti bylas, o teismo nutartis, kuria atsisakyta sujungti civilines bylas ar sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, neužkerta galimybės toliau jas nagrinėti (CPK 136 str. 4 d., 334 str. 1, 3 d.). Todėl teismo nutartis dėl atsisakymo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir sujungti atsakovo nurodytas civilines bylas negali būti apeliacijos objektu. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1429/2010, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-805/2008).

Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apelianto atskirąjį skundą dėl neskundžiamos teismo nutarties dalies, todėl apeliacinis procesas dėl nurodytos teismo nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Byla nagrinėjama pagal atskirojo skundo dėl teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo parašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo bei atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktinį ir teisinį pagrindus, patikrinant nurodytos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pagrįstu nurodytų asmenų prašymu, teismas gali pakeisti arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 – 149 str.).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovo UAB „Skomė“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovo UAB „FF lizingas“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), neviršijant 153 897,10 Lt sumos, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti nurodyto atsakovo nekilnojamojo turto, kitas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės ar piniginės lėšos, neviršijant ieškinio sumos (153 897,10 Lt; 1 b. t., 8-9 l.). Antstolis, 2009 m. lapkričio 26 d. patvarkymu priėmęs vykdyti nurodytą apygardos teismo nutartį, apžiūrėjo teismo nurodytą areštuotą atsakovo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir, nustatęs, kad paminėto atsakovo turto vertės nepakanka užtikrinti tinkamą apygardos teismo nutarties įvykdymą, 2009 m. lapkričio 26 d. patvarkymu aprašė dalį atsakovo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią įvertino 400 000 Lt (1 b. t., 17, 21-23, 82-85 l.). Be to, ieškovas į bylą pateikė antstolio 2010 m. vasario 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), apleistas, neeksploatuojamas, nešildomas, nerenovuojamas ar kitaip neprižiūrimas (1 b. t., 104-110 l.).

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta ir aplinkybė dėl turto arešto masto, 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą paminėtą apygardos teismo nutartį, konstatavęs, kad ieškovas kreipėsi į antstolį dėl šios nutarties vykdymo, nepažeisdamas įstatymo nustatytų terminų, kad vykdant paminėtą teismo nutartį, be joje nurodyto konkretaus atsakovo nekilnojamojo turto, buvo areštuota dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kad apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka pareikštų reikalavimų dydį, o apelianto argumentai dėl areštuoto turto vertės iš esmės yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis (1 b. t., 114-117 l.).

Dėl nurodyto yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs dėl apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o apeliantas nepateikė naujų argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, kad nenagrinėtini apelianto argumentai dėl galimų neteisėtų antstolio veiksmų, vykdant paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti numatyta CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką (CPK 510 str., 512 str.).

Taip pat apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo ketinimą perleisti areštuotą turtą, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos 2011 m. gruodžio 5 d. UAB „S. B.“ pranešimo bei 2009 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2008 m. kovo 26 d. sutarties Nr. C-HLJ-F4-08-0009 atnaujinimo pirmo puslapio kopijos neatitinka CPK nustatytų įrodymų leistinumo kriterijų bei nepagrindžia apelianto argumentų dėl areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Juolab kad paminėtas turtas yra areštuotas ir kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-199-516/2012), o apeliantas nėra sumokėjęs į teismo sąskaitą ieškovo reikalaujamos sumos ar kitaip užtikrinęs ieškovo reikalavimų įvykdymo (2 b. t., 40-61, 202-203 l.; CPK 148 str. 2, 3 d., 176-178 str., 185 str., 314 str.). Be to, nurodytoje apygardos teismo civilinėje byloje areštuotas ir apelianto turtas, kurį jis prašo areštuoti nagrinėjamoje byloje, pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones (2 b. t., 40-61 l.).

Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo (CPK 148 – 149 str.).

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir atsakovo prašymą dėl jo nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei įrodymų, kad dėl ieškovo finansinės padėties gali būti apsunkintas atsakovų nuostolių atlyginimas.

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 146 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo patirtų ar ateityje galimų realių nuostolių atsiradimą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo turto arešto, o tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.), tarp jų įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo ar ketina gauti pajamų iš areštuoto nekilnojamojo turto, jį išnuomodamas, parduodamas ar kitaip disponuodamas paminėtu turtu. Dėl to pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria realius nuostolius arba, kad šie nuostoliai galimi ateityje (CPK 146 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama apygardos teismo nutartis ir ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio apeliantui pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu taikyti galimų jų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ar prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą arba įkeitus turtą (CPK 146 str. 1 d., 148 str., 149 str., 150 str.). Be to, net ir nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, įstatymas suteikia atsakovui teisę reikalauti jo nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 146 str. 2 d.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria netenkinti paminėto atsakovo prašymai dėl civilinės bylos sustabdymo ir civilinių bylų sujungimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo UAB „FF lizingas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (ar pakeitimo) ir nurodyto atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.