Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. A. , Ž. M. ir A. A. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-137-267/2008 buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsakovų priešieškinys buvo išskirtas į atskirą bylą ir perduotas pagal teismingumą kitam teismui, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-137-267/2008 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams R. A. , Ž. M. ir A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai A. A. , Ž. M. ir R. A. dėl šios Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas, vadovaudamasi LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatavo, jog teismo nutartis dėl bylų išskyrimo negali būti apeliacijos objektas, kadangi ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

2 . Teismas pažeidė LR CPK 163 straipsnio 1 d. 3 p. reikalavimus, kadangi skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną dar nebuvo jokios kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos, kurios išsprendimas galėtų turėti įtakos nagrinėjamai bylai. Kita civiline tvarka nagrinėjama byla negali būti laikoma byla, kurią pats teismas išskyrė, tačiau neperdavė nagrinėti kitam teismui. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog išskirtoje byloje bus nagrinėjami atsakovų ieškinio reikalavimai, kadangi apeliantų pateiktas procesinis dokumentas yra priešieškinys.

3. Ieškinys ir priešieškinys turi būti nagrinėjami kartu, kadangi ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas dėl paskolos sumos, palūkanų ir netesybų priteisimo, o pareikštu priešieškiniu atsakovai ginčija savo prievolės dydį dalyje dėl už paskolą mokėtinų palūkanų.

4. Teismas pažeidė LR CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimą – nevilkinti sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties atmestinas.

Atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Atsakovai R. A. , Ž. M. ir A. A. atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti jų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiaulių apygardos teismas minėta 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išskyrė civilinėje byloje atsakovų R. A. , Ž. M. ir A. A. pareikštą priešieškinį ieškovui M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo, reikalavimo teisės pripažinimo į atskirą civilinę bylą ir perdavė ją pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kadangi šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atliko du procesinius veiksmus – tiek priešieškinio reikalavimų išskyrimą į atskirą civilinę bylą, tiek bylos perdavimą pagal teismingumą kitam teismui, ir patikslintas atskirasis skundas, kurį skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu buvo paduotas dėl abiejų teismo procesinių veiksmų teisėtumo, teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl kiekvieno iš jų galimybėms būti apeliacinio apskundimo objektu.

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovų patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalyje, kuria atsakovų priešieškinio reikalavimai išskirti į atskirą bylą

Atskirojo skundo pagrindą šioje dalyje sudaro apeliantų argumentai dėl teismo nutarties išskirti priešieškinio reikalavimus į atskirą bylą skundžiamumo. Apeliantų manymu, Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakydamas priimti jų atskirąjį skundą LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, netinkamai taikė ir aiškino procesines teismo nutarčių apskundimą reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 136 str. 2 d., 334 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, jog LR CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: kai tokia galimybė tiesiogiai nurodyta LR CPK arba kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Šis straipsnis numato baigtinį galimybių apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruoju skundu sąrašą. Tuo atveju, jei atskirasis skunda paduotas dėl nutarties, kuri, remiantis LR CPK 334 straipsnio 1 dalimi, yra neskundžiama, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priimti atsisako LR CPK 315 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama, byloje dalyvaujančiam asmeniui išlieka galimybė tokios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą kelti apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo (LR CPK 334 str. 3 d.).

Ieškininių reikalavimų išskyrimo galimybę reglamentuojančio LR CPK 136 straipsnio nuostatos taikytinos ir priešieškinio reikalavimų išskyrimo atveju (LR CPK 3 str. 6 d.). Pažymėtina, kad nutarties dėl bylų išskyrimo ar sujungimo apskundimo galimybė LR CPK tiesiogiai nėra numatyta. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apeliantų argumentą, jog nutartis dėl bylos išskyrimo atitinka LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, kadangi tokia nutartis kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui neužkerta, atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio reikalavimai nagrinėjami ir teismo sprendimas dėl jų priimamas teismo nutartimi išskirtoje civilinėje byloje. Iš to darytina išvada, kad nutartis išskirti bylą atskiruoju skundu yra neskundžiama ir pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atsakovų A. A. , Ž. M. ir R. A. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria priešieškiniu pareikšti reikalavimai buvo išskirti į atskirą civilinę bylą, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų atskirojo skundo argumentų, kuriuo jie skundžia teismo procesinį veiksmą – priešieškinio reikalavimų išskyrimą – teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovų atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalyje, kuria išskirta civilinė byla perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodė dėl šios nutarties neskundžiamumo toje dalyje, kurioje pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus išskirta civilinė byla buvo perduota pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui. Atvejai, kai teismo nutartis dėl savo žinion priimtos bylos perdavimo kitam teismui gali būti skundžiama atskiruoju skundu, yra įtvirtinti LR CPK 34 straipsnio 3 dalyje. Teismo nutartis dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui dėl bylos teismingumo, yra skundžiama (LR CPK 34 str. 2 d. 4 p., 3 d.). Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išskirta civilinė byla pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus buvo perduota kitam teismui pasikeitus išskirtos civilinės bylos rūšiniam teismingumui, minėta nutartis šioje dalyje galėjo būti skundžiama. Todėl atsakovams A. A. , Ž. M. ir R. A. 2008 m. rugsėjo 8 d. patikslintu atskiruoju skundu ginčijant ne tik priešieškinio reikalavimų išskyrimą į atskirą civilinę bylą, bet ir išskirtos bylos perdavimą pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties minėtoje dalyje neskundžiamumo, netinkamai taikė ir aiškino LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalyje įtvirtintas procesines teises normas, dėl ko neteisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priimti atsakovų A. A. , Ž. M. ir R. A. patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria išskirta civilinė byla pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, siekdama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų tinkamo įgyvendinimo (LR CPK 7 str.), pripažįsta nagrinėjamu atveju esant būtinumui, vadovaujantis LR CPK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis procesinėmis normomis kaip įstatymo analogija (LR CPK 3 str. 6 d.), išspręsti atsakovų patikslinto atskirojo skundo priėmimo klausimą, neperduodant jo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, nenustačiusi atskirojo skundo trūkumų ir šio skundo nepriėmimo pagrindų, priima tą atsakovų A. A. , Ž. M. ir R. A. patikslinto atskirojo skundo dalį, kuria jie ginčija Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dalyje dėl išskirtos civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (LR CPK 315 str., 335 str., 338 str.). Vadovaujantis LR CPK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis apeliacinio skundo priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklėmis, teisėjų kolegija perduoda Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui priimtos atskirojo skundo dalies išnagrinėjimo tikslu spręsti teisėjų kolegijos sudarymo ir teismo posėdžio datos nustatymo klausimą

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties

Atsakovai A. A. , Ž. M. ir R. A. pareikštu atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-137-267/2008 iki Kauno rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal A. A. , Ž. M. ir R. A. ieškinio reikalavimus M. V. dėl 1999 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. LR CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (LR CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (LR CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes LR CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-137-267/2008 buvo sustabdyta LR CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, kai civilinės bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, o būtent – Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išskirta byla pagal A. A. , Ž. M. ir R. A. priešieškinio reikalavimus M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos sustabdymas LR CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu yra galimas tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog kitoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje ir kurios gali turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas M. V. skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdytoje civilinėje byloje yra pareiškęs ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 111528,25 Lt skolą, kurią sudaro 50 000 Lt paskolos suma pagal 1991 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytą paskolos sutartį Nr. 105, 82 972,25 Lt palūkanų ir 14 410 Lt delspinigių, atskaičius įkeisto turto vidutinę rinkos vertę (35 854 Lt). Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išskirtoje byloje atsakovai prašo pakeisti 1991 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 1.1 punktą ir 2.3 punktą bei nustatyti, kad 50 000 Lt paskola V. A. buvo suteikta ne 16 proc., bet 5 proc. metinėmis palūkanomis, o taip pat pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į 54 708,68 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo V. V. pareikštų bei kitoje civilinėje byloje A. A. , Ž. M. ir R. A. pareikštų materialinių reikalavimų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik išsprendus paskolos sutarties sąlygų, nustatančių mokėtinų palūkanų dydį, pakeitimo klausimą, bus galima išspręsti šioje byloje V. V. pareikštą reikalavimą dalyje dėl už naudojimąsi paskola mokėtinų palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išsprendęs klausimą dėl kitos civilinės bylos prejudicijos, pagrįstai ir teisėtai sustabdė šios bylos nagrinėjimą.

Iš atsakovų atskirojo skundo argumentų matyti, jog jie neginčija minėtose bylose nustatytinų aplinkybių ir pareikštų reikalavimų ryšio ir jį pripažįsta, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia procesinės teisės normų pažeidimais: bylos sustabdymo klausimo išsprendimu parengiamajame teismo posėdyje (LR CPK 230 str. pažeidimas) ir kt. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali būti pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėtų būti pripažinta, jog teismas neteisingai išsprendė civilinės bylos sustabdymo klausimą (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Sprendžiant iš to, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti LR CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomo bylos sustabdymo pagrindo buvimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis dėl priešieškinio reikalavimų išskyrimo yra neskundžiama, ji įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismas, tą pačią dieną spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, nepažeidė procesinių teisės normų. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai yra iš esmės susijęs su priešieškinio reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą teisėtumo ginčijimu, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal A. A. , Ž. M. , R. A. ieškinio reikalavimus M. V. dėl 1999 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo, palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo 2008 rugsėjo 9 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti atsakovų R. A. , A. A. , Ž. M. patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. priešieškinio reikalavimai ieškovui M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo išskirti į atskirą civilinę bylą, palikti nepakeistą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priimti atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. patikslintą atskirąjį skundą dalyje dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria išskirta civilinė byla pagal atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. priešieškinio reikalavimus ieškovui M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Priimti atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. patikslintą atskirąjį skundą dalyje dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria išskirta civilinė byla pagal atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. priešieškinio reikalavimus ieškovui M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo ir reikalavimo teisės pripažinimo perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui priimtos atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. patikslinto atskirojo skundo dalies išnagrinėjimo tikslu spręsti teisėjų kolegijos sudarymo ir teismo posėdžio datos nustatymo klausimą.