Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjui – skundą padavusiam asmeniui D. U., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. U. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-462-2020 priimto 2020-05-06 nutarimo pakeitimo, sušvelninant paskirtą nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-05-06 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko Rimanto Platūkio nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-462-2020, D. U. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 550 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą numatyta sankcija - bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).

Viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Teismų praktikoje viešosios vietos aiškinamos kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Todėl pagal nagrinėjamą pareiškėjo skundą, 2020-04-20 priimtame nutarime buvo tinkamai padaryta išvada ir konstuota, jog (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinė (vieta prie laiptinės) yra vieša vieta.

Administracinio nusižengimo byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas D. U. nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Pareiškėjo aiškinimai, kad jis ėjo parūkyti, neturi reikšmės veiksmų pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikavimui, kadangi pažeidimo sudėtis - nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones viešoje vietoje privalomas dėvėjimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Paskelbta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas ir patvirtintas karantino režimas. Reikėtų vertinti ir tai, kad Lietuva nebuvo vienintelė valstybė, kurioje veido kaukės buvo privalomos. Pavyzdžiui, veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas Singapūre, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, ir atsisakius tai daryti – kai kuriose šalyse grėsė iki 10 tūkst. eurų baudos. Reikalavimas nešioti veido kaukes yra pagrįstas ne noru nusižengusiems skirti baudas ir tokiu būdu surinkti biudžetui pinigų už nusižengimus, o siekiu sumažinti viruso plitimą.

Įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbą laikytis nustatytos tvarkos, nepalankios epideminologijos situacijos šalinimo būdą.

ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2020-04-20 nutarime nuobauda ir buvo parinkta vadovaujantis bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį (ankščiau galiojęs ATPK 30¹ straipsnis), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017 ir kt.).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Administracinėn aytsakomybėn traukiamam asmeniui D. U. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusižengimą ir viena sunkinanti aplinkybė – nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusižengimo padarymui.

Pareiškėjui D. U. nusižengimo padarymo metu buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas. Teismui nekyla abejonių, kad toks asmens apsvaigimas nuo alkoholio slopino jo savikontrolę, neleido tinkamai įvertinti aplinką ir atliekamų veiksmų pavojingumą, neatsargumą, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pripažįstant, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra reikšminga, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), neturi pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) tinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytą lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertinant jų reikšmingumą tolygiai. D. U. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra mažareikšmė, nes administracinį nusižengimą padarė būdamas vidutiniame girtume. Parinkta ir paskirta 550 Eur bauda yra artima minimaliai, už jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatytą baudą.

Vien pareiškėjo D. U. skunde nurodomos aplinkybės, kad jis bedarbis, sunki jo turtinė padėtis, išlaiko mažametį vaiką, nedirba ir negauna pajamų jo sutuoktinė, yra atlikęs (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvadą, kad dėl asmeninių ar šeimos gerovės turi būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama bauda mažesnė, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, nepaisė teisės aktais nustatytų draudimų dėl nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones karantino sąlygomis, žinodamas, kad dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtą baudą mažinti ir skirti mažesnę, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu paskyrus administracinę nuobaudą, jis patirs tam tikrus nepatogumus, turtinės padėties pablogėjimą ir pan., tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – nutarimą priėmęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas D. U., savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas turi būti keičiamas, švelninant paskirtą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-462-2020 priimtą 2020-05-06 nutarimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.