Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-135-635/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: 1A-135-635/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10639-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: G. L.

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-635/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10639-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant A. Č., K. R.,dalyvaujant prokurorei I. G.,nuteistajam G. L., jo gynėjui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės I. G. ir nuteistojo G. L. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinių medžiagų - 0,538 g kanapių dervos ir 0,471 g. kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,9 % ir neteisėtai laikė prie savęs bei automobilyje „Duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. kovo 24 d. 21.50 val. šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. G. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį ir nuteistąjį G. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, nubausti 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė neteisingą bei aiškiai per švelnią bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, tačiau savo dydžiu ši bausmė yra aiškiai neteisinga. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje niekaip nemotyvavo, kodėl G. L. paskyrė beveik įstatyme numatytą baudos minimumą- 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą. Nurodo, kad byloje nenustatyta jokių nuteistajam palankių ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima jam skirti tokią švelnią bausmę. Be to, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, nepadėjo jos ištirti bei atskleisti, nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Prokurorės vertinimu, tokios švelnios bausmės paskyrimas nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju nebus pasiektas teisingumas, tokia švelni bausmė niekaip nepaveiks nuteistojo, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Mano, jog nuteistojo G. L. daromi administraciniai nusižengimai tik patvirtina tai, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

2.2. Prokurorė tvirtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. L. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, būtina G. L. paskirti griežtesnę bausmę. Pažymi, kad skiriant bausmę G. L. taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į jo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu, t. y. į tai, kad nuteistasis be objektyvių, pateisinamų priežasčių neatvykdavo sutartu laiku pas tyrėją procesinių veiksmų atlikimui, nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį (G. L.) dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, išteisinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas vien tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie į nuosprendį yra perkelti tiesiog smulkmeniškai, tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra pakankamo faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra pagrįstas policijos pareigūnų daugybiniais paaiškinimais ir vaizdo medžiaga. Apylinkės teismas nevertino policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jo (G. L.) atžvilgu, t. y. jo sulaikymo, antrankių uždėjimo, pristatymo į policijos įstaigą, kadangi jis buvo sulaikytas be jokių procesinių dokumentų ir/ ar teisėto pagrindo.

3.2. Nuteistojo manymu, policijos pareigūnų tikslas buvo aiškus ir bendrai suderintas, t. y. kad reikia apkaltinti G. L. ir tai atsispindi jų tarnybiniuose pranešimuose bei jų parodymuose. Teigia, kad jis nebuvo apklaustas tuoj pat po įvykio, jam nebuvo teikiami jokie procesiniai dokumentai, tačiau jį (G. L.) apkaltinti policijos tyrėjui kilo mintis po narkotinių medžiagų ištyrimo. Nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę nustatė spėjimo būdu, kadangi jo draugai neprisipažino turėję ar laikę narkotines medžiagas, todėl liko vienintelis asmuo G. L., kurio atžvilgiu sutartinai ir vienodai liudijo policijos pareigūnai, nurodydami, jog G. L. įgijo ir laikė narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad liudytojai J. K. ir R. B. taip pat galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Šie asmenys neprisipažino, kadangi jie abu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Nurodo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai neišaiškino jam ir kitiems asmenims jų teisių. Pasak apelianto, vėliau paaiškėjo, jog gatvėje jo (G. L.) asmens krata buvo atlikta nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir be jokio procesinio dokumento, todėl policijos pareigūno reikalavimas pateikti daiktus, esančius jo rūbų kišenėse, buvo neteisėtas. G. L. nebuvo baudžiamojo proceso dalyvis, todėl neturėjo pareigos pateikti savo asmeninius daiktus. Nuteistojo manymu, vaizdo įrašai taip pat buvo atlikti be teisinio pagrindo, kadangi jam ir kitiems asmenims nebuvo pranešta apie tai, kad yra fiksuojamas vaizdas ir garsas. Be to, policijos pareigūnai nesurašė jokio procesinio dokumento dėl narkotinių medžiagų paėmimo ir nepateikė pasirašyti jokių procesinių dokumentų. Nuteistasis taip pat teigia, kad pagal policijos pareigūnų parodymus, įvykio vietoje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, tačiau policijos pareigūnai šių medžiagų nepateikė G. L. susipažinti, įvykio vietoje jų neužfiksavo ir nesupakavo jo akivaizdoje, todėl kyla klausimas dėl narkotinių medžiagų sudėties ir kiekio nustatymo objektyvumo.

3.4. Be to, specialistas L. G. yra statutinis policijos pareigūnas, kuris yra suinteresuotas tokia pat ikiteisminio tyrimo sėkme kaip ir tyrėjas ar prokuroras. Apelianto manymu, L. G. nėra ekspertas, todėl tinkamam bylos išnagrinėjimui buvo aktualus narkotinių medžiagų ekspertinis tyrimas, kurį prokurorė atsisakė atlikti, atmesdama G. L. prašymą. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo specialistą L. G. vertinti kaip tinkamą specialistą, kadangi teismui netgi nebuvo žinoma specialisto kvalifikacija. Nuteistojo nuomone, esant ginčytinai situacijai dėl narkotinių medžiagų sudėties, jų kiekio ir specialisto kvalifikacijos, yra būtina nepriklausima eksperto išvada. Teigia, kad narkotinių medžiagų pakuotės ir jų turinys nebuvo pateiktos teismui apžiūrai, todėl apeliantui kyla pagrįsta abejonė ar tyrimui pateiktos medžiagos apskritai egzistavo ikiteisminiame tyrime. Be to, apylinkės teismas be teisėto pagrindo nusprendė sunaikinti narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė narkotinių medžiagų įgijimo fakto, todėl kaltinimo dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš nežinomo asmens yra negalima, kadangi nėra galimybės gintis nuo nekonkretaus kaltinimo.

3.5. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymai, jo atžvilgiu, buvo surinkti neteisėtais būdais, todėl šiais įrodymais negali būti grindžiama jo kaltė. Nurodo, kad jis nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Vaizdo įraše nėra užfiksuota faktinė aplinkybė, kad G. L. pateikė ir ant automobilio stogo padėjo baltą popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, taigi dėl šios priežasties skundžiamame nuosprendyje yra netinkamai įvertintas vaizdo įrašas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo (G. L.) teisė į gynybą, kadangi įvykio metu nebuvo užtikrinta jo teisė turėti gynėją, jam nebuvo išaiškintos teisės turėti gynėją, jis neteisėtai buvo sulaikytas, t. y. be asmens sulaikymo protokolo. Teigia, kad jis prašė papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokurorė priėmė nutarimą, kuriame nurodė, jog nėra tikslinga apklausti įtariamąjį G. L., kadangi jis neketina pripažinti kaltės. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog automobilyje rastos medžiagos priklausė G. L., kadangi nei vienas liudytojas tokių faktinių aplinkybių nežinojo. Apeliantui nesuprantama dėl kokių priežasčių abi pakuotės su narkotinėmis medžiagomis buvo priskirtos jam, t. y. kad jis disponavo abejomis pakuotėmis.

3.6. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė piniginę baudą, kurios dydis yra neadekvatus, kadangi jis yra jauno amžiaus ir neturi privalomai registruoto turto, nuolatinių pajamų bei piniginių santaupų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad G. L. kaltė yra įrodyta, tokiu atveju jis galėtų atlikti arešto bausmę, kurios vykdymas jo atžvilgiu turėtų būti atidėtas, nes apeliantas teisiamas pirmą kartą. Nuteistojo nuomone, paskirtos baudos dydžio nepagrindė nei prokurorė, nei pirmosios instancijos teismas, todėl paskirta bausmė - bauda turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nustatytu terminu negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą - atmesti.

6. Nuteistasis G. L. ir jo gynėjas advokatas V. G. prašė nuteistojo G. L. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo G. L. apeliacinis skundas iš dalies tenkntinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).??? Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam G. L. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme - 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda ir prašoma nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą. Nuteistasis G. L. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, teigdamas, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų, kad buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo teisės. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o tokio prašymo netenkinus, prašo skirti jam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo G. L. apeliaciniame skunde nurodytų BPK nuostatų pažeidimų

9. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių pažeidimai, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų teisėtumo ir patikimumo reikalavimų. Nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jo (G. L.) atžvilgu, t. y. jo sulaikymo, antrankių uždėjimo, pristatymo į policijos įstaigą, kadangi jis buvo sulaikytas be jokių procesinių dokumentų ir/ ar teisėto pagrindo. Nuteistojo asmens krata buvo atlikta nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir be jokio procesinio dokumento, todėl policijos pareigūno reikalavimas pateikti daiktus, esančius jo rūbų kišenėse, buvo neteisėtas. G. L. nebuvo baudžiamojo proceso dalyvis, todėl neturėjo pareigos pateikti savo asmeninius daiktus. Nuteistojo manymu, vaizdo įrašai taip pat buvo atlikti be teisinio pagrindo, kadangi jam ir kitiems asmenims nebuvo pranešta apie tai, kad yra fiksuojamas vaizdas ir garsas. Be to, policijos pareigūnai nesurašė jokio procesinio dokumento dėl narkotinių medžiagų paėmimo ir nepateikė pasirašyti jokių procesinių dokumentų. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu įrodymai, jo (G. L.) atžvilgiu, buvo surinkti neteisėtais būdais, todėl šiais įrodymais negali būti grindžiama jo kaltė. Nuteistojo nuomone, byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo teiginiais.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, šioje baudžiamojoje byloje minėtų pažeidimų nenustatyta.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

13. Ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 171 straipsnio 1 dalį, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2023-03-24, o prokurorui apie tai pranešta tą pačią dieną, t. y. 2023-03-24 (t. 1, b. l. 1-4). Taigi BPK 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.

14. Pastebėtina, kad BPK 166 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pradžia, nenurodyti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimo būdai. Šie būdai nurodyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (2020-12-23 įsakymo Nr. I-391 redakcija) 5 punkte (rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, prokuroro nutarimas). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus tyrėjo P. V. 2023-03-24 tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Šiame pranešime nurodyta, kad 2023-03-24 apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (Duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivis G. L. su savimi turėjo galimai narkotinės medžiagos – marihuanos. Taigi narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos prieš pradedant ikiteisminį tyrimą.

15. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atlikta G. L. ir automobilio, kurio keleivis buvo G. L., apžiūra. Šios apžiūros buvo atliktos vadovaujantis BPK 92, 179, 205, 207 straipsniais (t. 1, b. l. 16-25). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų – pareigūnų P. V., A. T., O. V., parodymai, protokoluose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikė juos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegijos virtinimu, policijos pareigūnai turėjo teisę atlikti nuteistojo G. L. ir automobilio apžiūrą pagal Policijos įstatymo 24 straipsnio nuostatas.

16. Pagal Policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktą, pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę, be kita ko, apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Pagal Policijos įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, policijos pareigūnas atlikti aptariamus veiksmus gali ne bet kada ir ne bet kaip, o tik tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Kitaip tariant, ši norma nėra savarankiška ir apibrėžia tik bendrąsias policijos pareigūnų teises atlikti tam tikrus veiksmus, kurių pagrindus ir tvarką nustato kiti teisės aktai. Nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo tvarką nustato Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir BPK, o administracinių nusižengimų – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Taigi, atlikdami aptariamus veiksmus, policijos pareigūnai turi vadovautis šiais teisės aktais.

17. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad policijos pareigūnai faktiškai atliko ne G. L. ir automobilio apžiūrą, o kratą ir šį veiksmą atliko pažeisdami BPK 145 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Iš (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus viršininko 2023-03-21 plano „Dėl tikslinių policinių priemonių, skirtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai (kontrolei) (Duomenys neskelbtini) rajone ir mieste vykdymo“ nustatyta, kad kontrolės priemonės, skirtos užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimu (laikymu, vartojimu ar platinimu) (Duomenys neskelbtini) mieste bei rajone vykdoma 2023-03-24 (penktadienis) nuo 18.00 val. iki 24.00 val. Priemonės metu tikrinamos asmenų (ypač jaunimo) susibūrimo vietos bei kiti objektai, kitos viešosios erdvės, kur gali būti platinamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, renkasi tokias medžiagas vartojantys asmenys ir pan. ((duomenys neskelbtini) ir kt.). Priemonę vykdo: (Duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus tyrėjas P. V., (duomenys neskelbtini), veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. T., (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTT (kinologas su tarnybiniu šunimi) O. V.. Už priemonės vykdymą atsakingas veiklos skyriaus tyrėjas P. V. (t. 1, b. l. 15).

18. Iš 2023-03-25 (Duomenys neskelbtini) AVPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo dėl įvykio nustatyta, jog 2023-03-24 dirbant pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, kartu su (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK VS vyresniuoju tyrėju A. T. bei su (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTT Kinologų poskyrio vyresniąją specialiste O. V., tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sustabdė automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo R. B., automobilio gale sėdėjo J. K., priekinėje keleivio pusėje sėdėjo G. L.. Jis atidarė priekines keleivio pusės dureles, kadangi automobilio langai buvo stipriai užrasoję, nieko nesimatė. Pastebėjo, jog toje vietoje sėdintis G. L. staiga labai pasimetė, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Jis paprašė G. L. išlipti iš automobilio bei paklausė, ar šis neturi su savimi draudžiamų daiktų. Šis atsakė, jog nieko draudžiamo neturi. Jis paprašė G. L. sudėti visus daiktus ant automobilio stogo, stebėjo G. L. bei matė, jog šis iš striukės kišenės traukė daiktus ir dėjo juos ant automobilio stogo. Kai G. L. viską iš kišenių sudėjo ant stogo, jis pajuto aitrų marihuanos kvapą ir paklausė G. L., iš kur šis kvapas sklinda? Šis atsakė, jog nežino. Apžiūrėjus paties G. L. iš striukės išimtą ir ant automobilio stogo padėtą baltos spalvos popieriaus lankstinuką, jame pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, galimai marihuaną. G. L. buvo uždėti antrankiai. Nuo to momento, G. L. į jo klausimus atsakydavo žodžiu – „nežinau“. Vyresnioji specialistė O. V. su tarnybiniu šunimi apžiūrėjo automobilį. Automobilio keleivio pusės priekinių durelių daiktadėžėje, ten kur sėdėjo G. L., buvo rasti augalinės kilmės medžiagos likučiai, sukamo tabako popierius. Liudytoju apklaustas automobilio vairuotojas R. B.. G. L. buvo pristatytas į (Duomenys neskelbtini) PK asmenybės nustatymui bei vėliau pristatytas į (Duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę atlikti medicininei apžiūrai dėl apsvaigimo. Įvykis filmuotas „BodyCam (duomenys neskelbtini)“ bei automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kameromis (t. 1, b. l. 11).

19. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, neturėjo duomenų, jog G. L. neteisėtai disponuoja psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kriminalinės žvalgybos tyrimas nebuvo atliekamas, šiuo atveju, kaip jau ir buvo minėta, pareigūnai dirbdami pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, sustabdė automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Keleivio vietoje sėdėjo G. L.. Jis atidarė priekines keleivio pusės dureles, kadangi automobilio langai buvo stipriai užrasoję, nieko nesimatė. Pareigūnas pastebėjo, jog toje vietoje sėdintis G. L. staiga labai pasimetė, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Pareigūnui paprašius G. L. ištraukė iš savo rūbų kišenių turimus daiktus ir juos sudėjo ant automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogo. Pareigūnui apžiūrėjus paties G. L. iš striukės išimtą ir ant automobilio stogo padėtą baltos spalvos popieriaus lankstinuką, jame pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, galimai marihuaną. G. L. buvo uždėti antrankiai. Tada buvo atlikta automobilio apžiūra, jos metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti. Šioje konkrečioje byloje nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, dirbdami pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, pareigūnai galėjo atlikti jo (G. L.) asmens ir automobilio apžiūrą.

20. Vertinant policijos pareigūnų veiksmus, kuriais buvo paimtos narkotinės medžiagos iš G. L. ir automobilio, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta, jog policijos pareigūnai neturėjo duomenų apie G. L. turimas narkotines medžiagas, todėl pareigūnams dirbant pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, buvo faktinis pagrindas atlikti tiek G. L. asmens, tiek ir automobilio apžiūrą. Tokie veiksmai faktiškai ir buvo atlikti, tačiau nebuvo surašytas asmens apžiūros protokolas, tačiau surašytas įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, yra apžiūros protokolo priedas – foto lentelė, kitų objektų apžiūros protokolas. Šiuo atveju, policijos pareigūnai, neturėjo kriminalinės žvalgybos veiksmais gautos informacijos apie tai, kad G. L. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, todėl pareigūnai atliko G. L. ir automobilio apžiūrą, o ne kratą. Todėl ir neturėjo būti surašytas asmens kratos protokolas, ar priimtas nutarimas daryti automobilio kratą ir surašytas automobilio kratos protokolas. Taigi policijos pareigūnų veiksmai, kurių metu G. L. pats ištraukė iš savo striukės kišenės narkotinę medžiagą bei automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, t. y. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, buvo įforminti BPK nustatyta tvarka, nepažeidžiant BPK 149 straipsnio 1 ir 10 dalių, 160¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nesurašė jokio procesinio dokumento dėl narkotinių medžiagų paėmimo ir nepateikė pasirašyti jokių procesinių dokumentų. Nuteistasis taip pat teigia, kad pagal policijos pareigūnų parodymus, įvykio vietoje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, tačiau policijos pareigūnai šių medžiagų nepateikė G. L. susipažinti, įvykio vietoje jų neužfiksavo ir nesupakavo jo akivaizdoje, todėl kyla klausimas dėl narkotinių medžiagų sudėties ir kiekio nustatymo objektyvumo. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023-03-24 buvo surašytas įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas. Protokolo surašymo laikas 23:36 - 23:55 val. Protokole nurodyta, kad apžiūra pradėta 2023-03-24 21:52 val., baigta 2023-03-24 22:20 val. Faktinis apžiūros atlikimo laikas ir vieta - 2023-03-24 21:52 - 2023-03-24 22:20 val. (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - įvykio vieta, automobilis (Duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant gatvės stovi automobilis (Duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į (Duomenys neskelbtini) miesto pusę. Ant automobilio stogo, keleivio pusėje padėtas balto popieriaus lankstinukas, tamsios spalvos vyriška piniginė, raktų ryšulys, automobilio raktas, cigarečių pakelis „Camel“. Apžiūrimas baltos spalvos popieriaus lankstinukas, kurio viduje pastebima žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį marihuanos kvapą, kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau apžiūrint automobilį, priekinių keleivio pusės durelių daiktadėžėje pastebėti galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakai, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtas sukamo tabako popierius „OCB“, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Taip pat nurodyti apžiūros metu paimti objektai (t. 1, b. l. 16-18). Iš 2023-03-24 apžiūros protokolo priedo matyti, kad yra pridėta foto lentelė su nuotraukomis (įvykio vietos apžiūros). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos, jos buvo rastos nuteistojo G. L. akivaizdoje, t. y. jam dalyvaujant.

22. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas ne įvykio vietoje, nurodyta įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolo surašymo laikas 23:36 - 23:55 val., tačiau jį surašė ir pasirašė pareigūnas, kuris pats atliko įvykio vietos apžiūrą ir joje dalyvavo. Pažymėtina, kad BPK 205 straipsnyje reglamentuota objektų tyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie tyrimai siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir objektus, gali būti atlikti (tarp jų ir įvykio vietos apžiūra), o straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos į šių objektų tyrimo vietą. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Tai reiškia, kad atliekant tyrimo veiksmus, procesiniai dokumentai gali būti surašyti ir ne tą pačią minutę, ir ne tokio veiksmo atlikimo vietoje ar šį veiksmą atlikusio asmens. Taigi, šiuo atveju, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą ne pačioje įvykio vietoje, o tą pačią dieną - ikiteisminio tyrimo įstaigoje, procesiniai įstatymai nebuvo pažeisti. Be to, G. L. kartu su gynėju, norėdamas susipažinti su įvykio vietos apžiūros protokolu bei pareikšti pastabas dėl jo, turėjo teisę ir galimybę tai padaryti tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek pabaigus ikiteisminį tyrimą susipažįstant su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, to nepadarė, jokių pastabų dėl to nepareiškė. Ta aplinkybė, kad šiame procesiniame dokumente nėra G. L. parašo, nesuponuoja automatiškos išvados, jog šiame dokumente užfiksuota informacija yra neteisinga. Esminė šio dokumento reikšmė turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad šiame dokumente užfiksuoti duomenys atitinka liudytojų pareigūnų P. V., A. T., O. V. duotus parodymus, taip pat 2023-06-07 – 2023-06-13 kitų objektų apžiūros protokolo duomenis apie įvykio vietos apžiūros aplinkybes ir jos metu fiksuotus rezultatus.

23. Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas G. L. asmens apžiūros protokolas, tačiau padarytas pažeidimas savaime nelemia, kad tokio veiksmo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. BPK nustatyta, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Vertinant, ar nebuvo pažeistos kaltinamojo teisės, konstatuotina, kad policijos pareigūnai užtikrino G. L. dalyvavimą automobilio apžiūros metu, kaip ir minėta, nei nuteistasis, nei jo gynėjas pastabų dėl protokole nurodytų duomenų tikrumo nepareiškė.

24. Vertindama G. L. ir automobilio apžiūros metu gautų duomenų patikimumą, kuris savo ruožtu lemia ir skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, apklausdamas policijos pareigūnus. Taip pat kitų įrodymų kontekste įvertino ir 2023-03-24 tarnybinį pranešimą, apžiūros protokolus, ginčijamą įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą, specialisto išvadą. Nuosprendyje teismas kruopščiai išanalizavo baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir savo išvadas dėl rastų narkotinių medžiagų, taip pat ir dėl nuteistojo kaltės, neteisėtai disponavus šiomis medžiagomis, pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

25. Vis tik, kaip matyti iš 2023-03-25 (Duomenys neskelbtini) AVPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus paties G. L. iš striukės išimtą ir ant automobilio stogo padėtą baltos spalvos popieriaus lankstinuką, jame pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, galimai marihuaną, G. L. buvo uždėti antrankiai. Iš tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad jame nurodyta, jog asmuo nesulaikytas. Apklausiamas apylinkės teisme pareigūnas P. V. 2023-10-05 nurodė, kad G. L. vežė į komisariatą dėl procesinių veiksmų atlikimo - surašė tarnybinį pranešimą, surašė siuntimą ir sprendė klausimą dėl sulaikymo. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, išrašė siuntimą, iškvietė ekipažą ir G. L. išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje asmens tapatybės nenustatė, tik komisariate. Pareigūnams patogiau ir geriau asmens tapatybę nustatyti komisariate. Įvykio metu buvo judrioje gatvėje ir į komisariatą važiavo dėl saugumo. Antrankius G. L. uždėjo tada, kai pastebėjo galimai narkotines medžiagas, todėl dėl savo ir jo (G. L.) saugumo uždėjo jam antrankius, nes buvo gatvėje, jie buvo trys asmenys. Su antrankiais G. L. pristatė į policijos komisariatą ir komisariate antrankius nuėmė. G. L. nebuvo patalpintas į sulaikymo patalpą. G. L. komisariate buvo apie valandą, viskas yra fiksuojama, registre buvo suvesta. G. L. nebuvo apklaustas, kadangi jis galimai buvo apsvaigęs. Laikino sulaikymo kameros yra (Duomenys neskelbtini) komisariate. Asmuo gali būti sulaikomas iki 5 val. G. L. toje kameroje nebuvo.

26. Klaipėdos apygardos teismo 2024-07-09 nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas apeliacine tvarka šioje baudžiamojoje byloje ir (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas įpareigotas teismui pateikti duomenis apie G. L. 2023-03-24 pristatymą į policijos komisariatą ir paleidimą iš jo. Teisme 2024-08-20 gautas (Duomenys neskelbtini) rajono PK pranešimas, kuriame nurodyta, kad G. L. policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto įvykio ROIK:(duomenys neskelbtini) duomenimis G. L. į (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK buvo pristatytas 2024-03-24 22.28 val. ir 2023-03-25 00.00 val. išleistas (pastebėtina, kad minėtame rašte, kaip Klaipėdos apygardos teismo 2024-07-09 nutartyje padaryti rašymo apsirikimai, nurodant, kad G. L. pristatytas 2024-03-24, nors turi būti nurodyta, kad jis buvo pristatytas 2023-03-24) (t. 2, b. l. 174-175). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-05-05 įsakyme Nr. 5-V-359 „Dėl darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcijos patvirtinimo“ II skyriaus 4 punkte nurodyta, kad į policijos įstaigą, vadovaujantis įstatymuose numatytais pagrindais ir terminais, gali būti pristatyti: asmenys, įtariami padarę ar jau padarę nusikalstamą veiką; asmenys, įtariami padarę ar jau padarę administracinį nusižengimą; asmenys, atvesdinami BPK ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka. Atvesdinamas asmuo į policijos įstaigą gali būti pristatomas ne ilgiau kaip 1 valandai, po to asmuo turi būti perduotas atvesdinimą inicijavusiam pareigūnui, kuris sprendžia dėl tolesnių veiksmų. To paties įsakymo 5 punkte nurodyta, kad kiekvienu atveju, kai pristatomas asmuo įtariamas administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymu (išskyrus Administracinių nusižengimų kodekso 596 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais), jam teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas sulaikymas. Atitinkamai administracinio ar laikino sulaikymo protokolas privalo būti surašomas nedelsiant, o jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma, – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo asmens pristatymo į policijos įstaigą. Nors apklausiamas apylinkės teisme tyrėjas P. V. nurodė, kad G. L. į komisariatą pristatė dėl procesinių veiksmų atlikimo, nustatyti jo asmenybę,- surašė tarnybinį pranešimą, surašė siuntimą ir sprendė klausimą dėl sulaikymo, tačiau šiuo atveju G. L. iš esmės jau buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

27. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad G. L. faktiškai buvo sulaikytas, t. y. buvo suvaržyta jo laisvė, tačiau sulaikymo protokolo byloje nėra. Faktiškai sulaikius G. L. ir nesurašius sulaikymo protokolo, buvo pažeisti BPK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Faktinio sulaikymo metu G. L. nei oficialiai, nei neoficialiai nebuvo apklaustas ir nebuvo verčiamas duoti parodymų, sulaikymo metu duotais jo paaiškinimais nuosprendžiai negrindžiami. Be to, byloje yra nustatyta, jog policijos pareigūnai dirbdami pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, sustabdę minėtą automobilį ir atlikę G. L. bei automobilio apžiūrą rado galimai narkotinių medžiagų, turėjo nustatyti G. L. asmenybę, todėl buvo faktinis pagrindas G. L. pristatyti į policijos komisariatą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors atliekant tyrimą nuo 2023-03-24 22.28 val. iki 2023-03-25 00.00 val. buvo suvaržyta G. L. laisvė ir buvo pažeisti BPK 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, šie pažeidimai neturi reikšmės byloje priimto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumui.

28. Duomenys, gauti pažeidus BPK nustatytus reikalavimus, nepripažįstami įrodymais tais atvejais, kai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti teisėtais būdais gautais duomenimis. Atliekant automobilio apžiūrą G. L. laisvė buvo apribota ne pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, taip pat nebuvo surašytas jo asmens apžiūros protokolas. Tačiau padaryti BPK pažeidimai nepaneigia fakto, kad pas G. L. ir automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos. Ta aplinkybė, kad pas G. L. ir automobilyje rastomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo (neteisėtai laikė prie savęs bei automobilyje) būtent G. L., byloje nustatyta kitomis priemonėmis. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje detaliai aiškinosi narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo aplinkybes.

29. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvirtinamomis prie uniformos užfiksuotas vaizdo įrašas taip pat buvo atliktas be teisinio pagrindo, kadangi jam (G. L.) ir kitiems asmenims nebuvo pranešta apie tai, kad yra fiksuojamas vaizdas ir garsas. Šiame skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos policijos internetiniame puslapyje yra pateikiama ir viešai skelbiama informacija apie vaizdo duomenų tvarkymą. Asmenys yra informuoti apie tai, kad gali būti užfiksuoti šiomis priemonėmis: tarnybinėse transporto priemonėse įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvirtinamomis prie uniformos (angl. body camera), stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis pastatuose, jų teritorijose ar viešose vietose, kitomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, tarnybiniais mobiliaisiais telefonais ar bepilotėmis skraidyklėmis. Taip pat nurodyta, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti asmenų duomenys tvarkomi griežtai vadovaujantis „Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklėmis“. Be to, (Duomenys neskelbtini) AVPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus tyrėjo P. V. 2023-03-25 tarnybiniame pranešime dėl įvykio, kuris adresuotas (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK viršininkui nurodyta, kad įvykis filmuotas „BodyCam (duomenys neskelbtini)“ bei automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys „(duomenys neskelbtini)“ kameromis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareigūnams sustabdžius automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai pasisveikina ir prisistato. Nors pareigūnai atskirai ir neinformavo G. L. ir kitų asmenų buvusių automobilyje apie tai, kad įvykis filmuojamas, tačiau iš policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo kamera padaryto vaizdo–garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas ir aprašytas 2023-06-07 – 2023-06-13 kitų objektų apžiūros protokole, matyti kad vaizdo registratorius pritvirtintas prie pareigūno A. T., kuris sėdi policijos automobilio priekinėje keleivio vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek G. L., tiek kiti automobilyje buvę asmenys žinojo ir suprato, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad G. L. nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo (G. L.) teisė į gynybą, kadangi įvykio metu nebuvo užtikrinta jo teisė turėti gynėją, jam nebuvo išaiškintos teisės turėti gynėją, todėl tokius apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Šie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka baudžiamosios bylos duomenų. Šiame skundo kontekste, kaip jau ir nurodyta šios nutarties 25 punkte, pažymėtina, kad 2023-10-05 apylinkės teisme apklausiamas pareigūnas P. V. nurodė, kad G. L. buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau ten nebuvo apklaustas, kadangi jis galimai buvo apsvaigęs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2023-03-25 00.00 val. laboratorinio tyrimo nustatyta, kad G. L. toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas – teigiamas, t. y. rasta kanabinoidų/marihuanos (THC). Todėl pareigūnas P. V. tuo metu pagrįstai neapklausė G. L.. Be to, BPK 140 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir (ar) būtiniems proceso veiksmams atlikti. Šie veiksmai turi būti atlikti per įmanomai trumpiausią terminą. Šios nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi G. L. į policijos komisariatą buvo pristatytas 2023-03-24 22.28 val. ir išleistas 2023-03-25 00.00 val., t. y. komisariate jis buvo šiek tiek ilgiau nei valandą.

31. Iš 2023-04-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-04-24 11.00 telefonu buvo suderintas laikas su G. L. dėl planuojamos jo apklausos. Atvykus į suplanuotą procesinį veiksmą G. L. buvo paaiškinta, kad jam bus įteikiamas pranešimas apie įtarimą ir atliekama įtariamojo (jo) apklausa. G. L. nurodė, kad nieko nežinojo apie planuojamą veiksmą ir jis ant jokių procesinių dokumentų nesirašys. Taip pat nurodė, kad jam yra reikalingas gynėjas ir jis pats jį nusisamdys. Esant šioms aplinkybėms G. L. neįteiktas pranešimas apie įtarimą ir neatlikta jo kaip įtariamojo apklausa. Su G. L. suderinta, kad jis su savo gynėju į apklausą atvyks 2023-05-04 11.00 val. (t. 1, b. l. 84-85). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2023-05-04 parengtas pranešimas apie įtarimą (t. 1, b. l. 104-106). Iš 2023-05-04 teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo nustatyta, kad įtariamajam G. L. išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės. Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas lietuvių kalba įteiktas. Įtariamojo teisės išaiškintos, protokolo priedą gavau, pasirašė G. L. (2023-05-04) ir jo gynėjas advokatas V. G.. Iš įtariamojo G. L. 2023-05-04 apklausos protokolo nustatyta, kad pateikus įtariamajam klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė, kad dėl kaltės atsisako pasisakyti, nes nori susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Parodymus duos susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šį protokolą pasirašė G. L. ir jo gynėjas advokatas V. G.. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. L. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, kadangi jis turėjo gynėją, taip pat jam buvo išaiškintos teisės turėti gynėją.

32. Apeliantas taip pat nurodė, kad prokurorė priėmė nutarimą, kuriame nurodė, jog nėra tikslinga apklausti jį (įtariamąjį G. L.), kadangi jis neketina pripažinti kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtariamojo teisė duoti parodymus neturėtų būti varžoma vien dėl to, kad jis neketina pripažinti kaltės. Vis tik, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija nevertina prokurorės veiksmų ir priimto nutarimo, kadangi ikiteisminis tyrimas baigtas, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam nagrinėjimui, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Be to, nors G. L. parodymų nedavė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šią savo teisę jis galėjo įgyvendinti duodamas parodymus apylinkės teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų G. L. apylinkės teisme nurodė, kad parodymus duos po liudytojų apklausos, tačiau 2024-01-16 vykusio teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka į 2024-06-13 teismo posėdį nuteistasis G. L. neatvyko. 2024-09-26 vykusiame teismo posėdyje nuteistasis G. L. dalyvavo, tačiau nei jis, nei jo gynėjas neprašė apklausti nuteistojo G. L., pats nuteistasis nepageidavo duoti parodymų. Taigi, akivaizdu, kad G. L. teisė į gynybą, jo teisė duoti parodymus nebuvo pažeistos. Priešingai, G. L. buvo sudarytos galimybės duoti parodymus tiek apylinkės teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui, tačiau G. L. šia teise nepasinaudojo.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad G. L. teisės nebuvo pažeistos, o gautų duomenų patikimumas teisme buvo patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje nutartyje aptarti proceso veiksmų fiksavimo pažeidimai nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nepripažintini esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių nuosprendis turėtų būti naikinamas arba keičiamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir G. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

34. BK 259 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, dėl to tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti kaltinimą pagal šio straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinių medžiagų - 0,538 g kanapių dervos ir 0,471 g. kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,9 % ir neteisėtai laikė prie savęs bei automobilyje „(Duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. kovo 24 d. 21.50 val. šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

36. Nuteistasis G. L. skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei tvirtina, kad liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina jo (G. L.) nekaltumą dėl nusikaltimo padarymo, t. y. jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad liudytojai J. K. ir R. B. taip pat galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Šie asmenys neprisipažino, kadangi jie abu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Juos paneigia bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas.

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl G. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

39. Byloje esantis 2023-03-25 tyrėjo P. V. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio nustatymo“ patvirtina, kad policijos pareigūnams P. V., tyrėjui A. T. ir vyresniajai specialistei O. V. 2023-03-24 dirbant pagal priemonių planą Nr. 30-IL-3928, skirtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai, tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, šį automobilį vairavo R. B., automobilio gale sėdėjo J. K., priekinėje keleivio pusėje sėdėjo G. L.. Pareigūnas P. V. atidarė priekines keleivio pusės dureles, kadangi automobilio langai buvo stipriai užrasoję, nieko nesimatė. Pastebėjo, jog toje vietoje sėdintis G. L. staiga labai pasimetė, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Jis (P. V.) paprašė G. L. išlipti iš automobilio bei paklausė, ar šis neturi su savimi draudžiamų daiktų. G. L. atsakė, jog nieko draudžiamo neturi. Jis (P. V.) paprašė G. L. sudėti visus daiktus ant automobilio stogo, stebėjo G. L. bei matė, jog šis iš striukės kišenės traukė daiktus ir dėjo juos ant automobilio stogo. Kai G. L. viską iš kišenių sudėjo ant stogo, pareigūnas P. V. pajuto aitrų marihuanos kvapą ir paklausė G. L., iš kur šis kvapas sklinda. G. L. atsakė, jog nežino. Apžiūrėjus paties G. L. iš striukės išimtą ir ant automobilio stogo padėtą baltos spalvos popieriaus lankstinuką, pareigūnas P. V. jame pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, galimai marihuaną ir G. L. buvo uždėti antrankiai. Nuo to momento, G. L. į jo (pareigūno P. V.) klausimus atsakydavo žodžiu – „nežinau“. Vyresnioji specialistė O. V. su tarnybiniu šunimi apžiūrėjo automobilį. Automobilio keleivio pusės priekinių durelių daiktadėžėje, ten kur sėdėjo G. L., buvo rasti augalinės kilmės medžiagos likučiai, sukamo tabako popierius. Liudytoju buvo apklaustas automobilio vairuotojas R. B.. G. L. buvo pristatytas į (Duomenys neskelbtini) rajono PK asmenybės nustatymui bei vėliau pristatytas į (Duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę atlikti medicininei apžiūrai dėl apsvaigimo. Įvykis filmuotas „BodyCam (duomenys neskelbtini)“ bei automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kameromis (t. 1, b. l. 11).

40. 2023-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (Duomenys neskelbtini). Iš šio protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje ant gatvės stovi automobilis „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į (Duomenys neskelbtini) miesto pusę. Ant automobilio stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), padėtas baltos spalvos popieriaus lankstinukas, tamsios spalvos vyriška piniginė, raktų ryšulys, automobilio raktas, cigarečių pakelis „Camel“. Apžiūrėjus baltos spalvos popieriaus lankstinuką, matyti, kad šio popieriaus lankstinuko viduje pastebima žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį marihuanos kvapą, kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, priekinių keleivio pusės (kur sėdėjo G. L.) durelių daiktadėžėje pastebėti galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakai, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtas sukamo tabako popierius „OCB“, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–24).

41. Pareigūno mobiliosios vaizdo kameros ir tarnybinio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašai, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti 2023-06-07 – 2023-06-13 kitų objektų apžiūros protokole patvirtina 2023-03-25 tyrėjo P. V. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio nustatymo“ nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo kamera padarytas vaizdo–garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kamera padarytas vaizdo–garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) išsamiai išanalizuoti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl šios aplinkybės dar kartą nebekartojamos. Vis tik, pažymėtina, kad šie vaizdo įrašai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad ant automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), buvo padėtas baltos spalvos popieriaus lankstinukas, kurio viduje pastebėta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį marihuanos kvapą, kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtina, kad apžiūrėjus automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės (kur sėdėjo G. L.) durelių daiktadėžėje pastebėti galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakai, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtas sukamo tabako popierius „OCB“, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini).

42. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti ar pakuotėse pateiktos medžiagos yra narkotinė medžiaga ar psichotropinė medžiaga, kokia konkrečiai medžiaga ir koks jos kiekis, kiek pateiktuose augaluose yra narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Tyrimui pateikti: 1) baltos spalvos popieriaus lankstinukas kurio viduje žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, (duomenys neskelbtini) - paketas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) augalinės kilmės medžiagų pėdsakai, (duomenys neskelbtini). – paketas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) sukamo tabako popierius „OCB“, (duomenys neskelbtini) – paketas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023-04-11 išvadoje konstatuota, kad: 1) rudos spalvos augalinės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 0,538 g. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,471 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,9 % ; 2) tirti pateiktuose: sukamojo popieriaus pakuotėje „OCB“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) rasta narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Iš aptartos rašytinės baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ant automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), padėtame baltos spalvos popieriaus lankstinuke (kurį iš savo kišenės ištraukė ir padėjo G. L.), kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės (kur sėdėjo G. L.) durelių daiktadėžėje paimtuose galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakuose, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtame ir paimtame sukamo tabako popieriuje „OCB“, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) rastos narkotinės medžiagos.

43. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-03-24 liudytoju apklaustas automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. nurodė, kad tuo metu, kai su draugais išėjo iš baseino ir įsėdo į savo automobilį , jis pradėjo užuosti, jog šalia jo sėdintis G. L. kvepia marihuana (žole), bet jis G. L. nieko nesakė apie tai, jog nuo šio sklinda marihuanos (žolės) kvapas. Jis savo automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada narkotinių medžiagų nevežiodavo ir jų neturėjo. Apie tai, kad jo draugas G. L. su savimi turi narkotinių medžiagų, jis nežinojo. Jis iš kitų žmonių yra girdėjęs, jog jo draugas G. L. mėgsta rūkyti marihuaną (žolę) bei su savimi ją nešiotis, tačiau jis nepagalvojo, jog tai yra tiesa ir jis šiandien, t. y. 2023-03-24 turės su savimi, kai važiuos automobilyje. Iš kur jo draugas G. L. gavo marihuanos (žolės), jis nežino, šis jam apie tai neužsiminė. Iki tol, kol jo nesustabdė policijos pareigūnai, jis nežinojo, jog šalia jo keleivio vietoje sėdintis G. L. turi marihuanos (žolės). Jo automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinėse durelėse, rasta marihuana (žolė) priklauso jo draugui G. L., daugiau niekas kitas šioje vietoje nesėdėjo, ir iki tol, kol jo draugas G. L. neatsisėdo, tol ten nieko ir nebuvo (t. 1, b. l. 50-51, 60-61). Papildomos apklausos 2023-06-07 metu liudytojas R. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas R. B. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

44. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-14 apklausiamas liudytojas J. K. parodė, kad 2023-03-24 apie 21.50 val. jis kartu su draugais R. B. ir G. L. iš (Duomenys neskelbtini) atvyko į (Duomenys neskelbtini) su tikslu nusipirkti ir pavalgyti kebabų. Vyko į kebabinę „(Duomenys neskelbtini)“. Netoli šios kebabinės, R. vairuojamą automobilį „(Duomenys neskelbtini)“ sustabdė policijos pareigūnai. Kiek sakė pareigūnai, juos sustabdė todėl, kad sukėlė įtarimą, jog vairuoja neblaivus asmuo, nes automobilio langai buvo užrasoję. Langai buvo užrasoję, nes vyko į (Duomenys neskelbtini) iš baseino (Duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį, juos visus paprašė išlipti iš automobilio ir tada visiems patikrino kišenes bei vėliau su šunimi buvo patikrintas automobilis. Pas jį nebuvo rasta ir paimta jokių daiktų. Kas buvo rasta ir paimta pas G., jis nematė, nežino. Ar pas R. buvo kas nors rasta, nežino, nematė. Vėliau sužinojo, kad pareigūnai rado, kaip įtariama, narkotinių medžiagų, bet jis nematė kur jas rado. Kam priklauso rastos narkotinės medžiagos, jis nežino. Jis nematė, kad G. ar R. tą vakarą būtų rūkę. Jis jokio kvapo būdamas automobilyje neužuodė. Automobilis „(Duomenys neskelbtini)“ yra R., šis juos ir vežė visur tą vakarą. Automobilyje visada sėdėjo taip pat – R. vairavo, G. priekinėje keleivio sėdynėje, o jis - gale. Kiek pamena, tai taip pat vyko ir į baseiną (Duomenys neskelbtini), taip pat ir į (Duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66-67).

45. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas J. K. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos papildė nurodydamas, kad pats automobilio sustabdymas buvo keistas, nes automobilį sustabdė ir iš karto policijos pareigūnas ėjo prie G. L.. Jis klausė pareigūnų, kodėl sustabdė, pūsti dėl alkoholio nedavė, nieko neklausė, jį išlaipino ir vos ne antrankius dėjo, lyg tai tyčia viską darė. Nurodė, kad jie visi kartu buvo baseine ir kartu išėjo, tuo metu sprendė, kur pavalgyti ir važiavo į (Duomenys neskelbtini). Vairavo R. B., G. L. sėdėjo automobilio priekyje. Juos sustabdė, nes automobilio langai buvo užrasoję, tačiau pūsti dėl neblaivumo nedavė. Atsimena, kad pareigūnas atėjo prie G. L. ir staigiai išlaipino. Jis buvo mašinoje, neatsimena ką darė G. L., tik antrankius greitai uždėjo. Juos išlaipino, atsirado šuo. Jį apieškojo ir aplinkui kas vyko nieko nematė. Nenurodė, dėl kokių veiksmų G. L. išsivežė. Pareigūnė su šunimi apžiūrėjo jį. Mašinoje, jo žiniomis, nieko nerado. Pareigūnė su šunimi išvažiuodama pasakė, kad sektų juos į nuovadą, tikriausiai R. B. norėjo apsiklausti. Tada G. L. ir R. B. išleido ir jie važiavo namo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nebuvo jokio kvapo, nes gali atskirti tą kvapą – „žolės“ yra specifinis kvapas, aitrus, kaip prakaitas. Patvirtina, kad jo žiniomis G. L. ir R. B. nėra rūkantys, nes G. L. yra sportininkas, o R. B., kiek žino, nerūko.

46. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-06 liudytoju apklausiamas pareigūnas P. V. nurodė, kad 2023-03-24 nuo 18.00 val. iki 24.00 val. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju A. T. ir kinologe O. V. pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko patvirtintą planą dėl tikslinių policinių priemonių, skirtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo prevencijai (kontrolei) (Duomenys neskelbtini) rajone ir mieste vykdymo. Dirbant pagal šį planą tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje buvo pastebėtas automobilis „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio langai buvo užrasoję. Šis automobilis į žiedinę sankryžą atvažiavo nuo (Duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir važiavo (Duomenys neskelbtini) gatvės link. Buvo nuspręsta šį automobilį stabdyti ir patikrinti, nes sukėlė įtarimą, todėl (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje minėtas automobilis buvo sustabdytas. Pareigūnas A. T. priėjo prie vairuotojo pusės durelių, o jis – prie priekinių keleivio pusės durelių. Jis atidarė priekines keleivio pusės dureles, nes, kaip ir minėjo, automobilio langai buvo stipriai užrasoję, nieko nesimatė. Pastebėjo, jog keleivio sėdynėje sėdintis, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, G. L. staiga pasimetė, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę – tai matė, nes su savimi turėjo žibintuvėlį ir pasišvietė. Jis paprašė G. L. išlipti iš automobilio bei paklausė, ar šis su savimi neturi draudžiamų daiktų. G. L. atsakė, kad nieko neturi. Jis paprašė G. L. sudėti visus su savimi turimus daiktus iš rūbų kišenių ant automobilio stogo. Jis stebėjo G. L. ir matė, kaip šis iš striukės kišenių traukė daiktus ir dėjo juos ant automobilio stogo. Matė, kad šis ant stogo padėjo piniginę, cigarečių pakelį, raktus bei baltos spalvos popieriaus lankstinuką. Kai G. L. viską iš kišenių sudėjo ant stogo, pajuto aitrų marihuanos kvapą. Jis patikrino padėtą cigarečių pakelį, ten nieko įtartino nematė, taip pat tuo pat metu paklausė G. L., iš kur sklinda šis kvapas, šis atsakė, kad nežino. Tada apžiūrėjus paties G. L. iš striukės išimtą ir ant automobilio stogo padėtą baltos spalvos popieriaus lankstinuką, jame pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, galimai, kaip įtarė, marihuaną. Jis nuolat klausė G. L., kas tai, iš kur gavo. Į jo klausimus šis atsakinėjo „nežinau“. Buvo nuspręsta tarnybiniu šunimi patikrinti automobilį. Automobilio apžiūra buvo atlikta sutikus automobilio vairuotojui R. B.. Automobilio keleivio pusės priekinių durelių daiktadėžėje, kur sėdėjo G. L., buvo rasti augalinės kilmės medžiagos likučiai, sukamo tabako popierius. Visos rastos medžiagos, popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, iš durelių rastos augalinės medžiagos likučiai ir sukamo tabako popierius buvo supakuoti į atskirus standartinius policijos paketus. Taip pat pamena, kad ėjo pakalbėti su vairuotoju R. B., kuris jį tikino, kad iki kol G. L. sėdėjo šioje vietoje, durelėse nieko nebuvo, kad G. L. rūko marihuaną užsiminė, todėl nusprendė grįžti iki kolegos A. T. ir iš šio pasiimti kūno kamerą, kad galėtų užfiksuoti R. B. žodžius. Grįžus pas R. B. ir klausiant apie G. L. ir apie tai, kas buvo rasta šio automobilio durelėse, šis pasakė, kad durelėse iki G. L. važiavimo tikrai nieko nebuvo, pasakojo, jog G. L. kartas nuo karto susisuka kažką, taip pat minėjo, kad užuodė marihuanos kvapo tą vakarą savo automobilyje. Tada vėl grįžo prie G. L., bandė dar kartą paklausti apie rastas medžiagas, bet šis ir toliau atsakinėjo – „nežinau“. Kartu su visais vaikinais buvo nuspręsta vykti į (Duomenys neskelbtini) rajono PK, kur jis atliko visus reikiamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kolega apklausė vairuotoją R. B., o reagavimo skyriaus pareigūnai nuvežė G. L. į (Duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai dėl apsvaigimo (t. 1, b. l. 72–73).

47. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas P. V. nurodė, kad jo su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai. Pamena, kad dirbo pagal policinę priemonę dėl narkotinių medžiagų ir (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė automobilį. Šis asmuo (G. L.) buvo keleivis, jis priėjo, atidarė duris, matė, kad asmuo pasimetęs, paprašė išlipti ir iškrauti visus daiktus ant automobilio stogo. Pajuto marihuanos kvapą ir vienam paketėlyje pastebėjo galimai narkotines medžiagas. Paketėlis buvo ant stogo. Automobilio keleivis visus daiktus iškrovė iš kišenės. Buvo trys pareigūnai: A. T.; kinologė ir jis. Jie susistabdė automobilį, nes kilo įtarimas dėl užrasojusių langų, nieko nesimatė kas viduje. Paaiškino, kad išmokta taktika – vienas eina link vairuotojo, jis nuėjo prie keleivio, kad matytų ką daro ir atidarė duris, nes nesimatė per langą. Atidaręs duris pamatė vyriškį, kuris atrodė labai pasimetęs, kilo įtarimas. Asmuo iš pradžių kalbėjo, liudytojas paklausė, ar turi ko draudžiamo, sakė, kad ne, o kai rado galimai narkotines medžiagas, į visus klausimus atsakė „nežinau“. Iš pradžių sakė, kad neturi draudžiamų medžiagų, tada paprašė kad išliptų iš automobilio ir sudėtų ant automobilio stogo visus daiktus iš kišenės. Kai sudėjo visus daiktus, liudytojas pajuto labai stiprų marihuanos kvapą ir pats pažiūrėjo keleivio kišenes. Ant stogo buvo popieriaus lapas ir buvo galimai „žolė“. Kadangi buvo su kinologe, ji paklausė ar pareikalavo vairuotojo, ar gali apžiūrėti automobilį ir su šunimi apžiūrėjo. Jis buvo šalia kaltinamojo, klausė, kieno narkotinės medžiagos, šis atsakė, kad nežino, kad ne jo. Kinologė pasakė, kad, kur sėdėjo kaltinamasis, durų daiktadėžėje, šuo parodė ir jis pažiūrėjo su kinologe, kad yra narkotinių slikučių. Tada nuėjo paimti spec. paketą ir supakavo galimai narkotines medžiagas ir dar surinko likučius į spec. paketą iš durų. Kaltinamasis buvo šalia automobilio, dar buvo vairuotojas ir vienas keleivis. Kaltinamąjį pasisodino į tarybinį automobilį šalia, ne į sulaikymo kamerą ir vyko į policijos komisariatą. Pas kaltinamąjį rado galimai narkotines medžiagas, jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl jį vežė į komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, surašė tarnybinį pranešimą, siuntimą ir spręsti klausimą dėl sulaikymo. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, išrašė siuntimą, iškvietė ekipažą ir G. L. išvežė į ligoninę. Patikslino, kad vienu momentu kalbėjo su vairuotoju, kolegos prižiūrėjo kitus asmenis. Automobilio vairuotojo pavardės neprisimena. Automobilis buvo jo, norėjo pasitikslinti, ar yra ką vežęs, ar prieš tai ką vežė, gal matė, nes ką rado automobilyje, atrodė, kad neseniai buvo suktas tas vadinamas „kasekas“, nes buvo ir popierėlis sukimui, tiek likučiai ir galimai tabako likučiai. Jis automobilio dokumentų netikrino, vairuotojas pats pasakė, kad yra savininkas. Automobilio vairuotojas minėjo, kad tikrai su tuo automobiliu daugiau nieko nevežė ir be kaltinamojo, daugiau niekas negalėjo kažko padėti ir nieko prieš tai nebuvo. Jis klausė vairuotojo apie G. L., ar rūko. Vairuotojas atsakė, kad taip, paskui atsakė, kad nežino. Antrankius uždėjo, kai pastebėjo galimai narkotines medžiagas, dėl savo ir jo saugumo, nes buvo gatvėje, o jie buvo trys. Su antrankiais pristatė į policijos komisariatą ir komisariate antrankius nuėmė. Kaltinamasis nebuvo patalpintas į patalpą, jo neapklausė, nes galimai buvo apsvaigęs. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo (t. 2, b. l. 27–28).

48. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-09 apklausiamas lipdytoju pareigūnas A. T. nurodė, kad 2023-03-24 vakare nuo 18.00 val. iki 24.00 val. kartu su tyrėju P. V. ir kinologe O. V. dirbo pagal (Duomenys neskelbtini) AVPK (Duomenys neskelbtini) PK viršininko patvirtintą planą. Tikslaus laiko nepamena, važiuojant tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje pastebėjo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, kurio langai buvo užrasoję. Nusprendė šį automobilį stabdyti. Todėl iš žiedinės sankryžos važiuojant šiam automobiliui iš paskos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jis buvo sustabdytas. Jis priėjo prie vairuotojo pusės durelių, o P. V. prie priekinių keleivio pusės durelių. Jis bendravo su vairuotoju ir pamena visą laiką buvo įsijungęs savo kūno kamerą. Bendraudamas su vairuotoju, klausė, ar šis su savimi neturi nieko draudžiamo, šis atsakė, kad ne ir, pamena, minėjo, jog su draugais vyko iš (Duomenys neskelbtini) baseino į (Duomenys neskelbtini) pavalgyti kebabų. Jis nelabai girdėjo, ką kolega P. V. kalbėjo su keleiviu, nes buvo sutelkęs dėmesį į vairuotoją. Matė kaip keleivis, išlipęs iš automobilio priekinės keleivio sėdynės, iš savo rūbų kišenės dėjo daiktus ant automobilio stogo. Ką konkrečiai tuo metu dėjo, jis nekreipė dėmesio. Patikrinęs vairuotoją, pradėjo bendrauti ir tikrinti keleivį sėdėjusį gale. P. V. visad buvo prie to asmens – G. L., kurį tikrino. Pamena, kad baigęs tikrinti keleivį, jis atkreipė dėmesį į tai, kad kolega P. V. deda antrankius tam vaikinui ir priėjo prie jų. Kolega paprašė atsinešti fotoaparatą, kad galėtų užfiksuoti rastą baltos spalvos popieriaus lankstinuką su, kaip įtarė, marihuana viduje. Pamena, kad fotografavo daiktus, sudėtus ant automobilio stogo. Kažkuriuo tai metu buvau likęs su G. L., nes kolega P. V. buvo nuėjęs atsinešti pakavimui skirtų maišelių. Taip pat pamena, kad buvo nuspręsta patikrinti automobilį ir su tarnybiniu šunimi. Atlikus automobilio patikrinimą buvo rastos dar augalinės kilmės medžiagos likučių ir sukamo tabako popieriaus keleivio priekinių durelių daiktadėžėje, kur sėdėjo G. L.. Kiek pamena, G. L., klausiant kas čia, kieno, visaip išsisukinėjo nuo konkretaus atsakymo, į viską atsakydavo - „nežinau“. Pamena momentą, kad kolega P. V. buvo pasiėmęs jo kūno kamerą ir nuėjęs pakalbėti su automobilio vairuotoju. Kai P. V. ir vairuotojas grįžo prie jų, buvo nuspręsta vykti į (Duomenys neskelbtini) rajono PK, kur P. V. atliko visus reikiamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o jis apklausė vairuotoją R. B., kuris sakė, kad automobilyje rastos medžiagos priklauso G. L., pamena, kad minėjo, jog yra girdėjęs, kad G. L. mėgsta rūkyti marihuaną. Tada reagavimo skyriaus pareigūnai nuvežė G. L. į (Duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai dėl apsvaigimo (t. 1, b. l. 76-77).

Žemesnės instancijos teismas

49. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas pareigūnas A. T. nurodė, kad įvykis galėjo būti kovo 24 d. vakare. Pagal planą vykdė prevencinę priemonę dėl narkotikų platinimo, vartojimo. Jis dirbo su veiklos skyriaus tyrėju P. V. ir kinologe. Jie važiavo su kinologės tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) g., kur yra (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. žiedu ir pamatė, kaip atvažiuoja „(Duomenys neskelbtini)“ automobilis su aprasojusiais langais. Automobilis važiavo link (Duomenys neskelbtin) g. Jie nusprendė sustabdyti minėtą automobilį, nes sukėlė įtarimų. Jis nuėjo prie vairuotojo, paėmė jo dokumentą, kalbėjo, klausė, ar turi kokių neleistinų daiktų. Automobilį vairavo R. B.. Patikrinus vairuotoją, nieko draudžiamo jis neturėjo, todėl nuėjo tikrinti gale sėdinčio keleivio. Jis išlipo iš automobilio, pats savanoriškai pateikė daiktus, pas keleivį nieko nerado. Tuo metu pamatė, kad kolega jau deda antrankius kitam keleiviui, kuris priekyje sėdėjo. Jis priėjo nufotografuoti rastas galimai narkotines medžiagas. Buvo klausiama kieno tos medžiagos, tačiau G. L. konkrečiai neatsakydavo arba sakė nežinantis. Nurodė, kad policijos komisariate pildant apklausą, jis paklausė vairuotojo R. B. kieno narkotinės medžiagos, pastarasis atsakė, kad G. L., kad jis mėgo parūkyti marihuaną. Jis fotografavo lankstinuką baltos spalvos ir visus daiktus ant automobilio stogo. Jie nusprendė važiuoti į komisariatą surašyti aktus, atlikti apklausas, po to, reagavimo skyriaus tyrėjai G. L. išsivežė medicininei apžiūrai. Nurodė, kad daiktus buvusius ant automobilio stogo, P. V. sudėjo į pakavimo maišelius. Įvykio vietoje pas vairuotoją nieko nebuvo, pas gale sėdintį keleivį nieko nerado, tik kolega rado pas keleivį, priekyje sėdintį dešinėje pusėje. Transporto priemonę su kinologe nusprendė apžiūrėti detaliau ir dešinėje pusėje priekinių durelių keleivio pusėje, daiktadėžėje dar rado galimai neleistinų medžiagų. Jo kolega pasakė, kad rado galimai narkotines medžiagas. Pačio fakto nematė, nes bendravo su kitais asmenimis. Jis matė, kas yra padėta ant automobilio stogo. Antrankius G. L. uždėjo kolega, kuris tikrino ir galimai rado narkotines medžiagas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tą patį vakarą ir pradėjo P. V.. Jis apklausinėjo vairuotoją ir pildė apklausos protokolą. G. L. į komisariatą buvo pristatytas tarnybiniu automobiliu (t. 2, b. l. 17–19).

50. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-13 liudytoja apklausiama kinologė O. V. nurodė, kad 2023-03-24 nuo 18.00 val. iki 24.00 val. dirbo kartu pareigūnais A. T. ir P. V.. Dirbo pagal atskirą viršininko sudarytą priemonių planą dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų. Dirbant pagal šį planą, ji atvyko į (Duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su savimi atsivežė ir tarnybinį šunį G.. Maždaug 21.45 val. žiedinėje sankryžoje pastebėjo automobilį, kurio langai buvo užrasoję, tai jiems sukėlė įtarimą ir buvo nuspręsta šį automobilį sustabdyti. Ji vairavo tarnybinį automobilį, todėl įjungė švyturėlius, kad sustabdyti šį automobilį. Automobiliui sustojus, pareigūnai A. T. ir P. V. nuėjo prie sustabdyto automobilio. Kadangi ji vairavo tarnybinį automobilį, tai prie sustabdyto automobilio atėjo paskutinė. Atėjusi prie šio automobilio, stovėjo prie vairuotojo pusės keleivio durelių. Pareigūnas P. V. bendravo su asmeniu, sėdinčiu priekinėje keleivio pusėje, o pareigūnas A. T. su vairuotoju. Ji bendravo su keleiviu, kuris sėdėjo automobilio gale. Pirmiau iš automobilio išlipo asmuo su kuriuo bendravo pareigūnas P. V., vairuotojas išlipo truputį vėliau. Matė, kaip pareigūno P. V. tikrinamas asmuo G. L. ant automobilio stogo dėjo iš savo rūbų kišenių daiktus, tačiau kokie konkrečiai tai buvo daiktai, dabar negali įvardinti, nes nepamena, tik žino, kad tarp tikrinamo asmens sudėtų daiktų buvo rastos narkotinės medžiagos - apie tai jai pasakė P. V., todėl buvo nuspręsta patikrinti ir visą automobilį su tarnybiniu šunimi. Grįžusi prie tarnybinio automobilio ir iš ten pasiėmusi tarnybinį šunį, nuėjo prie automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo su šunimi tikrinti minėtą automobilį. Tarnybinis šuo priekinių keleivio pusės durelių daiktadėžėje, kur sėdėjo G. L., užuodė ir aptiko augalinės kilmės medžiagos likučių ir sukamo popieriaus. Šiuos daiktus pareigūnas P. V. išėmė ir sudėjo į standartinį policijos paketą. Girdėjo kaip P. V. tas vaikinas apie padėtas narkotines medžiagas ir likučius rastus automobilio durelių daiktadėžėje atsakydavo- „nežinau“. Daugiau automobilyje nieko draudžiamo nebuvo rasta. Po to vyko į (Duomenys neskelbtini) rajono PK, kur pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus (t. 1, b. l. 80-81).

Žemesnės instancijos teismas

51. Apklausiama apylinkės teisme liudytoja kinologė O. V. nurodė, kad įvykio dieną ji dirbo (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK kinologų paskyroje vyr. specialiste, įvykis buvo (Duomenys neskelbtini), pavasarį, buvo vykdoma prevencija dėl narkotinių medžiagų kontrolės. Patruliavimo metu pastebėta įtartina transporto priemonė, kuri buvo sustabdyta patikrinti, buvo rastos narkotinės medžiagos. Transporto priemonė sukėlė įtarimų, nes išsuko iš šalutinio kelio, mašinos langai buvo užrasoję, mašinoje buvo keletas asmenų. Ji buvo kaip specialistė – kinologė. Iš automobilio išlipo paskutinė, kai kiti pareigūnai jau bendravo su piliečiais. Ji apžiūrėjo keleivį, kuris sėdėjo gale, paprašė ištraukti daiktus iš kišenių. Buvo rasta, rūkymo pypkė, sukimo, tabako popierius. Ji išgirdo, kaip jos kolega pasakė, kad rado narkotines medžiagas, todėl buvo pasitelktas šuo. Šuo apieškojo automobilį ir priekinėje pusėje keleivio durelėse, savo kūno kalba parodė, kad galimai yra narkotinės medžiagos. Atidarė dureles ir ten buvo medžiagos likučiai, tabako popierius. Pas piliečius tik kolega rado galimų narkotinių medžiagų, kurias supakavo ir pristatė į policijos komisariatą. Liudytoja O. V. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 29).

52. Nuteistasis G. L. parodymų nedavė viso proceso metu, kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę neginčijamai įrodo byloje surinkti ir betarpiškai apylinkės teisme teisiamųjų posėdžių metu ištirti įrodymai, kurie dar kartą įvertinti ir išanalizuoti šioje nutartyje. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra pagrįstas policijos pareigūnų daugybiniais paaiškinimais ir vaizdo medžiaga. Šie skundo teiginiai yra paneigti bylos duomenimis, kurie išsamiai aptarti šios nutarties 39-45 punktuose. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad liudytojų pareigūnų P. V., A. T. ir O. V. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Šių liudytojų parodymus, kurie išsamiai aptarti šios nutarties 46-51 punktuose, patvirtina byloje esantis ir šios nutarties 39 punkte išsamiai aptartas 2023-03-25 tyrėjo P. V. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio nustatymo“, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojų parodymuose. Liudytojų policijos pareigūnų parodymus taip pat patvirtina 2023-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele iš kurio nustatyta, kad įvykio vietoje ant gatvės stovėjo automobilis „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į (Duomenys neskelbtini) miesto pusę. Ant automobilio stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), padėtas baltos spalvos popieriaus lankstinukas, tamsios spalvos vyriška piniginė, raktų ryšulys, automobilio raktas, cigarečių pakelis „Camel“. Apžiūrėjus baltos spalvos popieriaus lankstinuką, matyti, kad šio popieriaus lankstinuko viduje pastebima žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį marihuanos kvapą, kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau apžiūrėjus automobilį, priekinių keleivio pusės (kur sėdėjo G. L.) durelių daiktadėžėje pastebėti galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakai, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtas sukamo tabako popierius „OCB“, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojų policijos pareigūnų parodymus taip pat patvirtina ir pareigūno mobiliosios vaizdo kameros ir tarnybinio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašai, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti 2023-06-07 – 2023-06-13 kitų objektų apžiūros protokole, kurie patvirtina ir 2023-03-25 tyrėjo P. V. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio nustatymo“ nurodytas aplinkybes. Be to, pareigūnų parodymus duotus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų R. B., J. K. parodymai. Liudytojas R. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tuo metu, kai su draugais išėjo iš baseino ir įsėdo į savo automobilį, jis pradėjo užuosti, jog šalia jo sėdintis G. L. kvepia marihuana (žole), bet jis G. L. nieko nesakė apie tai, jog nuo šio sklinda marihuanos (žolės) kvapas. Jis savo automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada narkotinių medžiagų nevežiodavo ir jų neturėjo. Jis iš kitų žmonių yra girdėjęs, jog jo draugas G. L. mėgsta rūkyti marihuaną (žolę) bei su savimi ją nešiotis, tačiau jis nepagalvojo, jog tai yra tiesa ir jis šiandien, t. y. 2023-03-24 turės su savimi, kai važiuos automobilyje. Jo automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinėse durelėse, rasta marihuana (žolė) priklauso jo draugui G. L., daugiau niekas kitas šioje vietoje nesėdėjo, ir iki tol, kol jo draugas G. L. neatsisėdo, tol ten nieko ir nebuvo. Liudytojas J. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje visada sėdėjo būtent G. L.. Šios aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės yra pagrįstas tik policijos pareigūnų paaiškinimais ir vaizdo medžiaga.

53. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų tikslas buvo aiškus ir bendrai suderintas, t. y. kad reikia apkaltinti G. L. ir tai atsispindi jų tarnybiniuose pranešimuose bei jų parodymuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Kaip jau minėta, G. L. kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir betarpiškai apylinkės teisme teisiamųjų posėdžių metu ištirtais įrodymais, kurie dar kartą įvertinti ir išanalizuoti šioje nutartyje. Taigi jo kaltė nėra grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais ir tarnybiniais pranešimais. Be to, bylos duomenimis nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti G. L., kad jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

54. Nors nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad liudytojai J. K. ir R. B. taip pat galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis, šie asmenys neprisipažino, kadangi jie abu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau vien šie skundo teiginiai nepatvirtina fakto ir neįrodo, kad narkotinės medžiagos buvo ne G. L.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo G. L.. Iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad pas automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. B. ir keleivį J. K., kuris sėdėjo automobilio gale, draudžiamų daiktų nerasta. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023-04-11 išvadoje konstatuota, kad: 1) rudos spalvos augalinės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 0,538 g.. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,471 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,9 % ; 2) tirti pateiktuose: sukamojo popieriaus pakuotėje „OCB“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) rasta narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ant automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), padėtame baltos spalvos popieriaus lankstinuke (kurį iš savo kišenės ištraukė ir padėjo G. L.), kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės (kur sėdėjo G. L.) durelių daiktadėžėje paimtuose galimai augalinės kilmės medžiagų pėdsakuose, kurie supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), toje pačioje daiktadėžėje tarp augalinės kilmės medžiagų likučių pastebėtame ir paimtame sukamo tabako popieriuje „OCB“, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) rastos narkotinės medžiagos. Šiame skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad iš 2023-03-25 00.00 val. laboratorinio tyrimo nustatyta, jog G. L. toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas – teigiamas, t. y. jo šlapime buvo rasta kanabinoidų/marihuanos (THC). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina G. L. kaltę ir paneigia jo gynybinę versiją, kad rastos narkotinės medžiagos buvo kitų asmenų, t. y. liudytojų J. K. ir R. B..

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų J. K. ir R. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Vien tai, jog nuteistasis G. L. teigia, kad liudytojai J. K. ir R. B. taip pat galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis, nesudaro pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais ir daryti išvadą, kad rastos narkotinės medžiagos buvo liudytojų, o ne G. L.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis kvestionuoja liudytojų parodymus, teigdamas, jog šie liudytojai neprisipažino, kadangi jie abu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau pats G. L. parodymų apskritai nedavė ir nenurodė jokių aplinkybių įrodančių, kad rastos narkotinės medžiagos buvo liudytojų J. K. ir R. B.. Pažymėtina ir tai, kad minėti liudytojai duodami parodymus buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiami apylinkės teisme. Duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai J. K. ir R. B. yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, nėra, todėl apelianto skundo teiginiai šioje dalyje yra nepagrįsti ir atmestini.

56. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais apie tai, kad specialistas L. G. yra statutinis policijos pareigūnas, kuris yra suinteresuotas tokia pat ikiteisminio tyrimo sėkme kaip ir tyrėjas ar prokuroras, kad specialistas L. G. nėra ekspertas, todėl tinkamam bylos išnagrinėjimui buvo aktualus narkotinių medžiagų ekspertinis tyrimas, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo specialistą L. G. vertinti kaip tinkamą specialistą, kadangi teismui netgi nebuvo žinoma specialisto kvalifikacija. Iš bylos duomenų matyti, kad objektų tyrimą atliko L. G., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 8 metų objektų tyrimo stažą. Abejoti specialisto, atlikusio tyrimą, kompetencija taip pat nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad specialistas turėjo kokį nors suinteresuotumą G. L. atžvilgiu. Priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis, šiuo atveju nėra būtinas narkotinių medžiagų ekspertinis tyrimas. Apylinkės teisme apklaustas specialistas L. G. nurodė, kad G. L. nepažįsta, jo išvada yra parengta pagal patvirtintą tyrimo metodologiją, niekas poveikio jam dėl išvados nedarė. Taip pat nurodė, kad tyrimas turi standartines veiklos procedūras ir jos numatytos. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi standartine veiklos procedūra, medžiagos buvo apsirašomos, sveriamos, buvo atliekamas mikroskopinis tyrimas, kiekybinis tyrimas ir kt. Tokius tyrimus atlieka ir teismo ekspertizės centras. Jo kvalifikacija - narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas ir dokumentinių medžiagų tyrimai. Kvalifikaciją suteikia komisija, kuri sudaroma, kviečiami atstovai, duodami testai. Daugiausia atlieka policijai narkotinių medžiagų tyrimus. Tai apsprendžia, kokius standartus turi. Šiai dienai yra ir daugiau standartų. Yra tik dvi įstaigos atliekančios tokius tyrimus, jų įstaiga ir teismo ekspertizės centras. Specialistai rastų medžiagų nevadina marihuana, vadina kanapių antžeminės dalys. Šiuo atveju jos buvo rastos. Marihuanos sąrašuose nėra. Gal policijos pareigūnai užuodžia kanapes. Mano, kad galima užuosti kanapes. Panašiai kvepia ir pluoštinės kanapės. Marihuana - tai kanapių žargonas. Jei tyrimą paskiria teismas, tai yra atliekama ekspertizė. Kitais atvejais rašoma specialisto išvada. Pažymėjo, kad paskyrus teismo ekspertizę narkotinių medžiagų ištyrimas nesiskirtų ir išvada būtų tokia pati.

57. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota faktinė aplinkybė, kad G. L. pateikė ir ant automobilio stogo padėjo baltą popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, taigi dėl šios priežasties skundžiamame nuosprendyje yra netinkamai įvertintas vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas negali su tokiais skundo argumentais. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš pareigūno mobiliosios vaizdo kameros ir tarnybinio automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašai, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti 2023-06-07 – 2023-06-13 kitų objektų apžiūros protokole, nustatyta, kad būtent G. L. ant automobilio stogo padėjo baltą popieriaus lankstinuką, kurio viduje buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Iš šių vaizdo įrašų nustatyta, kad liudytojas J. K. savo daiktus dėjo ant automobilio bagažinės, R. B. apžiūrėjo pareigūnas A. T.. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ant automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, keleivio pusėje (kur sėdėjo G. L.), buvo padėtas baltos spalvos popieriaus lankstinukas (kurį iš savo striukės kišenės ištraukė ir padėjo G. L.), kurio viduje pastebėta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį marihuanos kvapą, kuri supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini).

58. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog automobilyje rastos medžiagos priklausė G. L., kadangi nei vienas liudytojas tokių faktinių aplinkybių nežinojo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas R. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog tuo metu, kai su draugais (G. L. ir J. K.) išėjo iš baseino ir įsėdo į savo automobilį, jis pradėjo užuosti, jog šalia jo sėdintis G. L. kvepia marihuana (žole). Jis iš kitų žmonių yra girdėjęs, jog jo draugas G. L. mėgsta rūkyti marihuaną (žolę) bei su savimi ją nešiotis. Jo automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinėse durelėse, rasta marihuana (žolė) priklauso jo draugui G. L., daugiau niekas kitas šioje vietoje nesėdėjo, ir iki tol, kol jo draugas G. L. neatsisėdo, tol ten nieko ir nebuvo. Taigi minėti skundo argumentai laikytini prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad apylinkės teismas be teisėto pagrindo nusprendė sunaikinti narkotines medžiagas, todėl tokius apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. BPK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Aptartas teisinis reguliavimas nurodo, kad narkotinės medžiagos yra laikomos daiktais, kurių apyvarta uždrausta, todėl skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, t. y. nurodyta narkotines medžiagas nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

60. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde yra pagrįstai argumentuojama, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje ir iš kokio asmens nuteistasis (apeliantas) tariamai įgijo narkotines medžiagas. Apygardos teismas pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-09-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015). Taigi teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-577-988/2022).

61. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo G. L. inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas yra nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais ir iš kokio asmens nuteistasis G. L. įgijo narkotines medžiagas, nenustatytos. Kaltinime nurodomos tik aplinkybės, kad G. L. narkotines medžiagas įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Narkotinių medžiagų įgijimo faktas šioje byloje yra preziumuojamas, remiantis nustatytu kanapių dervos ir kanapių (antžeminių dalių) laikymo faktu. Taip pat tuo, kad narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos pas G. L., teisėtas įgijimas nėra galimas. Todėl vien ta aplinkybė, kad pas asmenį buvo rastos draudžiamos narkotinės medžiagos patvirtina jų neteisėtą įgijimą. Byloje jokių duomenų, pagrindžiančių draudžiamų medžiagų įgijimo faktą, nėra. Šioje byloje apskritai nėra jokių įrodymų (net ir nuteistojo parodymų) kada, kur ir kaip buvo įgytos nuteistojo ginčijamos narkotinės medžiagos. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens G. L. įgijo narkotines medžiagas. Šios veikos aplinkybės sprendžiant tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie pagrįsti motyvai ir aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti. Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų laikymo faktas. Tačiau BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir kaip jau minėta, negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų.

62. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso įstatymas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. L. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, minėta kaltinimo dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – įgijimas – šalinamas nekeičiant G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinių medžiagų laikymu, nes pasitvirtino neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Todėl šioje dalyje nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas pašalinant minėtą aplinkybę (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

63. Šia nutartimi pašalinus vieną iš alternatyvių G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymių – kanapių dervos ir kanapių (antžeminių dalių) įgijimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, konstatuojama, kad nusikalstama veika buvo padaryta šiomis aplinkybėmis: G. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs bei automobilyje „(Duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas - 0,538 g kanapių dervos ir 0,471 g. kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,9 % iki 2023 m. kovo 24 d. 21.50 val., kol šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

64. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. L. paskirta bausme, nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė neteisingą bei aiškiai per švelnią bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje niekaip nemotyvavo, kodėl G. L. paskyrė beveik įstatyme numatytą baudos minimumą- 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą. nenustatyta jokių nuteistajam palankių ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima jam skirti tokią švelnią bausmę. Be to, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, nepadėjo jos ištirti bei atskleisti, nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Tuo tarpu nuteistasis G. L. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė piniginę baudą, kurios dydis yra neadekvatus, kadangi jis yra jauno amžiaus ir neturi privalomai registruoto turto, nuolatinių pajamų bei piniginių santaupų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis G. L. yra nubaustas per švelniai ar per griežtai. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės nuteistajam G. L. skyrimo yra teisėta ir pagrįsta.

65. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šių nuostatų buvo laikytasi.

66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. L. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, bei paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

67. Apylinkės teismas skirdamas bausmę G. L., nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – kad veikdamas tiesiogine tyčia padarė 1 baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kad jis neteistas, byloje nėra duomenų apie G. L. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą, baustas administracine tvarka. Įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes – nevedęs, dirbantis. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę dirbti ir ateityje.

68. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vertindamas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. L. parinkus bausmę – baudą, kurios dydį paskyrė žymiai viršijantį už šios kategorijos nusikaltimo padarymą numatytą minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) – 54 MGL dydžio baudą. Taigi, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą (parenkant rūšį ir dydį), apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nuteistajam G. L. paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ir užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

69. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. L. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, būtina G. L. paskirti griežtesnę bausmę. Taip pat teigia, kad skiriant bausmę G. L. turėtų būti atsižvelgta ir į jo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu, t. y. į tai, kad nuteistasis be objektyvių, pateisinamų priežasčių neatvykdavo sutartu laiku pas tyrėją procesinių veiksmų atlikimui, nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija, negali sutikti su tokiais prokurorės skundo argumentais. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. L. už analogiško nusikaltimo padarymą nebuvo teistas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

70. Pastebėtina, kad individualizuojant bausmę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų, tyčios, ar atskirų kitų nusikalstamos veikos aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti formaliai išskiriama ir suabsoliutinama. Prokurorės akcentuojamos atskiros aplinkybės - būtina atsižvelgti į nuteistojo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu, t. y. į tai, kad nuteistasis be objektyvių, pateisinamų priežasčių neatvykdavo sutartu laiku pas tyrėją procesinių veiksmų atlikimui, nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės, nesudaro pagrindo kitokiam nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos vertinimui, nei skundžiamame nuosprendyje. Be to, pažymėtina tai, kad sumažėjo kaltinimo apimtis, t. y. šia nutartimi iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nustatyta aplinkybė, kad G. L. įgijo narkotines medžiagas, kas juo labiau nesudaro pagrindo nuteistajam griežtinti bausmės. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad keisti nuteistajam paskirtos bausmės dėl kokių nors neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių nėra pagrindo.

71. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo G. L. apeliacinio skundo teiginiu, kad paskirtos baudos dydžio nepagrindė nei prokurorė, nei pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo motyvuotai, t. y. atsižvelgus į jo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, parinkta šiek tiek didesnė už minimalų bausmės – baudos dydį, bausmė, kurios nėra pagrindo dar labiau mažinti. Vis tik, šiuo atveju, kaip jau minėta, G. L. sumažėjo kaltinimo apimtis, t. y. šia nutartimi iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nustatyta aplinkybė, kad G. L. įgijo narkotines medžiagas, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo dar labiau mažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę. Nuteistajam nepakeisti inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nustatytos aplinkybės, susijusios su minėtų narkotinių medžiagų laikymu, nes byloje pasitvirtino neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

72. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo negalėsiantis sumokėti jam paskirtos baudos, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo baudos bausmę jo atžvilgiu laikyti aiškiai per griežta. Sprendžiant dėl baudos bausmės paskyrimo, visų pirma, yra vertinamos ne tik ir ne tiek kaltininko galimybės ją sumokėti, bet kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą yra susijusios su nuosprendžio vykdymu ir gali būti vertinamos (bus vertinamos) bausmės vykdymo stadijoje, t. y. tokio pobūdžio klausimus, svarstydamas dėl baudos pakeitimo kitos rūšies bausme, sprendžia pirmosios instancijos teismas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalys). Be to, nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis galėtų atlikti arešto bausmę, kurios vykdymas jo atžvilgiu turėtų būti atidėtas, nes jis teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju, laikantis apeliacinio skundo ribų, nėra pagrindo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, nes tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis.

73. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. L. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, atitinka jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenybę bei kilusias pasekmes, o prokurorės ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia. Apylinkės teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam G. L. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jo įvykdytai nusikalstamai veikai, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, kaip to prašoma prokurorės ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad G. L. įgijo narkotines medžiagas – 0,538 g kanapių dervos ir 0,471 g. kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,9 %.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas