- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1478-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06670-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Lina Rakštelytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06670-2014-7
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. K. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. K., E. K., R. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašė panaikinti antstolio G. K. patvarkymą Nr. S-1517, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230, dėl priverstinio iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio suinteresuotam asmeniui R. Š.. Argumentavo, kad ginčo bute kartu su pareiškėja gyvena jos nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl antstolio patvarkymas iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. 2012-10-19 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9878-794/2012 nėra nurodyta, kad A. K. turėtų išsikelti su nepilnamečiu vaiku, o vaikas turi teisę gyventi kartu su mama, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Skundžiamu patvarkyme nėra paminėta jos sūnaus, tarsi jis negyventų bute. Teigė, kad sūnaus interesai turėtų būti laikomi svarbesniais už R. Š. interesą – teisės į nuosavybę įgyvendinimą. Teisėtas vaiko interesas būtų užtikrintas tik tuo atveju, jeigu sūnus turėtų gyvenamąją vietą ir būtų teismo sprendimas jį iškeldinti iš gyvenamosios vietos. Antstolis negali pareiškėjos iškeldinti iki teismo sprendimu nebus iškeldintas ir jos nepilnametis sūnus, todėl antstolio patvarkymas yra neteisėtas.
Antstolis su pareiškėjos skundu nesutiko ir 2014-06-04 patvarkymu Nr. S-2021 jo netenkino. Antstolis nurodė, kad 2013-02-25 pareiškėjai išsiuntė raginimą per 45 dienas nuo raginimo gavimo dienos išsikelti gera valia. 2013-02-28 pareiškėja gavo raginimą, tačiau iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neišsikėlė. 2013-03-21 antstolis gavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-1008-460/2013), kuria nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0154/13/00229, Nr. 0154/13/00230 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2014-05-21 gavo Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-21 sprendimą, įsiteisėjusį 2014-05-07, tačiau A. K. gera valia iš buto neišsikėlė, todėl antstolis nusprendė pareiškėją 2014-06-04, 11 val. iškeldinti priverstinai. 2014-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. P2-231-642/2014, nuspręsta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutartimi netenkino pareiškėjos A. K. skundo dėl antstolio veiksmų. Taip pat nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, 2014-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymą, panaikinti. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0154/13/00230 medžiagos nustatė, kad išieškotojas R. Š. 2013-02-21 pateikė antstoliui G. K. vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-9878-794/2012, išduotą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą, kuriuo nuspręsta iškeldinti atsakovę A. K. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis 2013-02-25 patvarkymu Nr. S-520 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė raginimą A. K. ne vėliau kaip per 45 dienas nuo raginimo gavimo dienos išsikelti gera valia. Šis raginimas 2013-02-28 įteiktas asmeniškai pareiškėjai. 2013-03-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1008-460/2013) nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0154/13/00229, Nr. 0154/13/00230 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2013-06-11 priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuris 2014-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas nepakeistu, įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), gera valia neišsikėlė, Klaipėdos apygardos teismo sprendimui įsiteisėjus 2014-05-07, antstolis patvarkymu Nr. S-1517 dėl priverstinio iškeldinimo nusprendė pareiškėją iškeldinti priverstinai 2014-06-04, 11 val. Šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas asmeniškai 2014-05-22. 2014-05-28 pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolio G. K. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230. 2014-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies - nuspręsta sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio G. K. veiksmų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjos argumentus bei antstolio patvarkyme išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra kliūčių vykdyti pareiškėjos priverstinį iškeldinimą iš buto, kaip ir pripažinti, jog antstolio vykdymo veiksmai šiuo nagrinėjamu atveju yra neteisėti. Antstolis proceso teisės normų nepažeidė, veikė pagal jam suteiktus įgalinimus, neviršijo savo kompetencijos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog jos sūnus nebuvo įrašytas į vykdomąjį raštą, todėl iškeldinus ją iš buto, ji prieš savo valią būtų išskirta su sūnumi ir tai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Motyvavo CPK 586 str., 769 str. 1 d. ir padarė išvadą, kad antstolis, turėdamas išduotą vykdomąjį raštą dėl pareiškėjos iškeldinimo ir priimdamas patvarkymą negalėjo spręsti klausimo dėl pareiškėjos sūnaus iškeldinimo, kadangi jis nebuvo įrašytas į vykdomąjį raštą. Taip pat padarė išvadą, kad aplinkybė, jog sprendžiant pareiškėjos iškeldinimo iš buto klausimą, nebuvo priimtas sprendimas iškeldinti ir jos nepilnametį sūnų nereiškia, jog motinos priverstinio iškeldinimo atveju sūnus negali savo valia išsikelti kartu. Pažymėjo, kad būtent tėvai, remiantis galiojančiomis Civilinio kodekso normomis, visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprūpinant vaiką būstu. Teismo vertinimu, pareiškėja prisidengdama vaiko teisių gynimu, faktiškai gina savo teisę gyventi nurodytame bute, ir tuo piktnaudžiaudama pažeidžia išieškotojo teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti – panaikinti antstolio patvarkymą dėl priverstinio iškeldinimo vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230, nurodant, kad pareiškėjos iškeldinimas priverstine tvarka gali būti vykdomas tik teismui nusprendus iškeldinti ir nepilnametį vaiką E. K.. Nesutinka su teismo išvadomis ir mano, kad teismas neieškojo ginčo situacijos sprendimo būdų, pažemino pareiškėją, kaltindamas ją manipuliavimu vaiko teisėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė yra Ukrainos pilietė, todėl dėl kalbos, tautybės barjero, artimųjų giminaičių nebuvimo jai yra gana sudėtinga susirasti kitą gyvenamąjį būstą, be to, šiuo metu daugelis vengia nuomoti būstą tėvams su nepilnamečiais vaikais. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1166/2002 ir teigia, kad teismas bei antstolis ginčo situacijoje nevykdo pareigos pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus ir užtikrinti, jog vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1, 4 p.). Sutinka, kad buto savininkas R. Š. neprivalo aprūpinti pareiškėjos vaiko gyvenamuoju būstu, tačiau šioje situacijoje, esant minėtoms aplinkybėms, vaiko interesai turėtų būti laikomi svarbesni nei buto savininko interesas įgyvendinti teisę į nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantės argumentai nepagrįsti, nes ji jau daugiau kaip du metus vilkina iškeldinimo procedūrą, skųsdama antstolio bei teismų sprendimus. Pareiškėja žinojo, kad nevykdė bankui kreditorinių įsipareigojimų ir dar 2010-07-12 butas buvo areštuotas. Banko, antstolio bei teismų pranešimai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Ji klausimo dėl nepilnamečio sūnaus teisių pažeidimo, jog sūnus neturės kur gyventi pareiškėją iškeldinus iš buto, niekada nekėlė. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1008-460/2013, ieškovės A. K. ieškinį atsakovams R. Š., antstolei M. T., tretieji asmenys „Swedbank“ AB, UAB „BTA draudimas“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-640/2014, šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau ir po to, pareiškėja gera valia iš buto neišsikėlė. Pareiškėja skunduose nurodydavo, kad bute, iki jo pardavimo iš varžytynių, gyveno su nepilnamečiu vaiku ir iki šiol ten gyvena, moka mokesčius. Be to, imdama paskolą iš banko butui įsigyti pareiškėja žinojo, jog jai nevykdant bankui įsipareigojimų, sutartis su banku bus nutraukta ir butas realizuotas priverstine tvarka, nepriklausomai turi ji nepilnamečių vaikų ar ne, bei ji su vaiku bei turtu bus priversta išsikraustyti iš jai nebepriklausančio buto. Teigia, kad dėl pareiškėjos nerūpestingumo, neįvertinimo savo finansinių galimybių mokėti būsto kredito įmokas, jai kilo neigiamos pasekmės. Pareiškėja turėjo daug laiko pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Sutartys su banku nutrauktos 2010-10-15, taigi pareiškėja jau daugiau kaip 4 metus, naudodama veiksmų apskundimo taktiką, nemoka bankui palūkanų ir skolos bei neišsikelia iš R. Š. nuosavybes teise priklausančio buto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, iškeldinant pareiškėją iš gyvenamųjų patalpų.
Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą raštą Nr. 2-9878-794/2012 dėl A. K. iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013-02-25 buvo surašytas ir 2013-02-26 išsiųstas raginimas A. K. ne vėliau kaip per 45 dienas nuo raginimo gavimo dienos išsikelti gera valia. Raginimas pareiškėjai įteiktas asmeniškai 2013-02-28 (vykdomosios bylos Nr. 0154/13/00230 b. l. 2–4, 7, 8). Pareiškėja gera valia iš ginčo buto neišsikėlė, todėl antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-1517 dėl priverstinio iškeldinimo, kuriuo nusprendė pareiškėją iškeldinti priverstinai 2014-06-04, 11 val. ir šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas asmeniškai 2014-05-22 (vykdomosios bylos Nr. 0154/13/00230 b. l. 14, 15). Pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą Nr. S-1517 dėl priverstinio iškeldinimo ir atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1166/2002 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas ir antstolis neatsižvelgia į teisėtus vaiko interesus ir ginčo situacijoje iš esmės vaikas paliekamas be gyvenamojo būsto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju remtis apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo, nes ginčo situacijoje pareiškėja aplinkybe dėl jos nepilnamečio sūnaus neįrašymo teismo išduotame vykdomajame rašte (vykdomoji byla Nr. 0154/13/00320, b. l. 2–4) remiasi jau esant iš esmės išnagrinėtoms civilinėms byloms ir įsiteisėjusiems jose sprendimams tiek dėl sprendimo už akių, tiek dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230 sustabdymo.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-19 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9878-794/2012 iškeldino atsakovę A. K. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2012-11-20. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-29 nutartimi, civilinė byla Nr. 2S-424-123/2013, atmetė atsakovės A. K. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-21 nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio G. K. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0154/13/00229, Nr. 0154/13/00230, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1008-460/2013. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-11 sprendimu atmetė ieškovės A. K. ieškinį atsakovams R. Š., antstolei M. T., tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „BTA DRAUDIMAS“, dėl 2012-05-02 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0108/11/00513 (kuriuo antstolė M. T. iš varžytynių R. Š. pardavė ginčo butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 253 380 Lt) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2014-05-07 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (LITEKO duomenys, civ. byla 2A-640/2014). Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas inter alia sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-341-642/2014 pareiškėjos prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0154/13/00230, kol teismo sprendimu bus išspręstas klausimas dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo, tenkino iš dalies – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos A. K. skundas dėl antstolio G. K. veiksmų. Šioje nutartyje teismas inter alia pažymėjo, kad tenkinant pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0154/13/00230, kol teismo sprendimu bus išspręstas klausimas dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo (pažymėtina, kad tokia byla nėra nagrinėjama), neproporcingai būtų suvaržytos išieškotojo nuosavybės teisės. Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-06 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1301-253/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį paliko nepakeistą.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo atveju antstolis nepažeidė iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūros, nes patvarkymą Nr. S-1517 dėl priverstinio iškeldinimo priėmė laikydamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-20 vykdomojo rašto turinio, t. y. iškeldinimo procedūrą taikė tik šiame rašte nurodyto asmens, t. y. pareiškėjos atžvilgiu. Be to, antstolis priimdamas patvarkymą žinojo apie minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-640/2014, taigi abejoti turto (buto) pardavimo iš varžytynių akto teisėtumu ir pagrįstumu neturėjo jokio pagrindo. CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 769 str. 1 d. reglamentuota, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.
Minėta, kad teismo sprendimas už akių dėl pareiškėjos iškeldinimo įsiteisėjo 2012-11-20, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00230 sustabdyti teismo nutartimi nuo 2013-02-21 iki šiol, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja (skolininkė) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (duomenų apie iškeltas bylas dėl vaiko teisių įgyvendinimo ar pan. nėra) ir (ar) nerealizavo savo procesinių teisių bei pareigos nagrinėtose minėtose civilinėse bylose dėl nepilnamečio sūnaus teisių užtikrinimo bei per tą laiką naujo gyvenamojo būsto nesusirado, kas suponuoja išvadą, jog ji siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą, o ne realizuoti savo pareigas rūpintis vaiku (CK 2.14 str. 1 d., 3.155 str. 2 d., 3.157 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.). Taigi pareiškėja, žinodama apie tai, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ją iškeldinti iš ginčo buto, turėdama pareigą rūpinti savo vaiku (užtikrinti tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas ir kt. poreikius), nesiėmė jokių veiksmų naujo gyvenamojo būsto paieškai ir tokiais veiksmais iš esmės užvilkino iškeldinimo procedūrą, todėl turi prisiimti atsakomybę už tai. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos vaiko teisė turi šiuo atveju prioritetą prieš suinteresuoto asmens nuosavybės teisę, ir / arba pareigą rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu privalėtų prisiimti buto savininkas ar valstybė.
Teismas pažymi, kad pareiškėja skųsdama buto pardavimo iš varžytynių aktą, žinojo apie naują buto savininką ir tai, jog jai bei jos sūnui gresia iškeldinimas, tačiau, vėl gi, veikė pasyviai ir įtraukti sūnaus į procesą ar spręsti dėl jo įtraukimo į bylą, teismo neprašė, ginčo argumentus nukreipdama tik į jos manymu nepagrįstą buto vertės nustatymą pirmųjų ir antrųjų varžytynių metu.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai vykdant ginčo iškeldinimo procedūrą yra pagrįsti ir teisėti, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamą patvarkymą bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2014-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymą.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.