- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-9168-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04602-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- L. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. I. kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022; įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską, prašydamas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei dėl bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymo, kuri buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022 ir apibrėžia pareiškėjo bendravimo tvarką su pareiškėjo vaikais J. ir J. I.. 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-179-25191 pareiškėjas buvo informuotas apie antstolio patvarkymą dėl sprendimo tvarkos. Nuo to laiko iki šios dienos imtinai pareiškėjas jokių rašytinių įrodymų dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų negavo, nors antstolio ne kartą prašė pateikti informaciją. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau atsakymo negavo. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau vėl atsakymo negavo. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 15 d. 11.16 val. telefonu susisiekė su antstolio kontoros darbuotoja ir paprašė iki dienos pabaigos informuoti jį apie antstolio veiksmus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Pareiškėjo teigimu, antstolis kitų procesinių veiksmų nėra įvykdęs ir į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei nėra kreipęsis, todėl 2023 m. gruodžio 18 d. skundu dar kartą kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjo vertinimu, antstolis Robertas Vasiliauskas nesurašė akto dėl vykdomojo dokumento nevykdymo ir nesikreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolio neveikimas dėl baudos skyrimo skolininkei neleistinai užtęsė teisminį procesą, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškė išgyvenimais ir pergyvenimais, nes negalėjo pasimatyti su savo vaikais, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 300 Eur dydžio. Nurodė, kad patirta neturtinė žala nėra pagrindinis dalykas, kurią pareiškėjas išskiria antstolio neveikime. Pažymėjo, kad antstolis ne tik kad neperdavė į teismą nei pareiškėjo skundo, nei vykdomosios bylos, bet ir ignoravo pareiškėjo raštiškus ir žodinius paklausimus, kuriais jis prašė būti informuojamas apie vykdomosios bylos eigą, todėl toks antstolio elgesys vertintinas kaip piktybinis ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymams. Pareikalavęs piniginio užmokesčio už savo paslaugas ir gavęs jį, antstolis garantuoja, kad pareiškėjo interesai bus atstovaujami tinkamai, t. y. atitiks įstatymo reikalavimus ir per greičiausiai įmanomą laikotarpį pasieks teismą. Pareiškėjas nurodė, kad yra sumokėjęs antstoliui už paslaugos vykdymą 36,89 Eur sumą. Kadangi antstolis pareiškėjo interesų tinkamai neatstovavo, nors ir gavo jo prašytą atlyginimą už savo paslaugas, todėl pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolį grąžinti minėtą sumą pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. balandžio 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad skundžia antstolio Roberto Vasiliausko neveikimą, o būtent tai, kad antstolis neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per įstatymo numatytą terminą; antstolis pareiškėjo skundo kartu su vykdomąja byla neperdavė teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš antstolio yra gavęs tik 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl bendravimo tvarkos; jokių rašytinių dokumentų ar žodinės informacijos iš antstolio apie vykdomosios bylos eigą pareiškėjas nėra gavęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu dėl ginčo sprendimo ir baudos skyrimo nesutinka.
Nurodė, kad pateikiant antstoliui prašymą 2023 m. rugpjūčio 1 d., išieškotojas L. I. nepateikė visos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais J. ir J. I. tvarkos, o tik vieną sakinį iš šios tvarkos. Šioje vietoje taip pat nebuvo išsiaiškinta tikroji situacija, t. y. nustatyta bendravimo tvarka, o taip pat vaikų noras, valia. Dėl moralinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė faktinių aplinkybių, įrodymų, dokumentų, įrodančių apie patirtą žalą. Pastebi, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. skunde antstoliui Robertui Vasiliauskui pareiškėjas neteisingai teigia, jog su vaikais 2023 m. liepos 29 d., 2023 m. liepos 30 d. nebendravo. Pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, byloje e2-734-1102/2022, nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, minėtomis skunde dienomis bendravimas ir neturėjo vykti. Teigia, kad iki einamųjų metų gegužės 1-osios dienos negavo iš pareiškėjo jokios informacijos apie tai, kuriomis vaikų vasaros atostogų dienomis jis ketina bendrauti su vaikais. Suinteresuotas asmuo nekliudė vaikams bendrauti su pareiškėju, nuolat informavo apie vaikų galimybes dėl būsimų susitikimų, į 2023 m. rugsėjo 21 d. iš antstolio Roberto Vasiliausko gautą patvarkymą dėl bendravimo tvarkos Nr. S-23-179-25191 sureagavo ir pateikė atsakymą. Mano, kad pareiškėjo skundas yra pareikštas akivaizdžiai siekiant sukelti suinteresuotam asmeniui, antstoliui Robertui Vasiliauskui ir teismui nepatogumus. Tokie skundo tikslai yra nesuderinami su pareiškėjo sąžiningumu ir rodo akivaizdų piktnaudžiavimą teise.
Antstolis Robertas Vasiliauskas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nes pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad išieškotojas L. I. kreipėsi dėl skolininkės R. J., kuri nevykdo Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, byloje e2-734-1102/2022, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes nesudarė salygų pasimatyti su vaikais, jų L. I. neduoda, paskutinį kartą su vaikais bendrą laisvalaikį yra praleidęs 2023 m. birželio 24, 25 d. Pažymi, kad skolininkė R. J. antstoliui paaiškinusi, jog vykdomas teismo išduotas dokumentas ir 2023 m. spalio 8 d. yra nurodžiusi, jog L. I. 2023 m. rugsėjo 12 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. rugsėjo 23 d. bendravo su abiem vaikais (susipyko su dukra J.), 2023 m. spalio 8 d. bendravo su J., 2023 m. spalio 28 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. Vėlinių metu su J. lankė kapus, 2023 m. lapkričio 25 d. J. vienas nuvyko pas tėvą. Antstolis pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktiką, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas surašomas tik nustačius, kad bendravimo tvarka pagal teismo sprendimą realiai nevykdoma. Išieškotojas yra nurodęs, jog bendrą laisvalaikį su vaikais paskutinį kartą yra praleidęs 2023 m. birželio 24, 25 d., tačiau kitos informacijos, įrodymų apie teismo sprendimo nevykdymą išieškotojas nėra pateikęs antstoliui, kuri suponuotų teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkė R. J. užklausta antstolio del bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. e2-734-1102/2022, informavo antstolį pateikdama įrodymus, jog vykdomasis dokumentas yra vykdomas, vaikai bendrauja su tėvu, tačiau svarbu pabrėžti, kad išieškotojas antstoliui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog dėl R. J. veiksmų teismo nutartis nėra vykdoma. Be kita ko, nuo šių metų pradžios į antstolį nei viena iš proceso šalių nesikreipė, šalys nesidomi vykdymo eiga, kas reiškia, jog vykdymo procesu šalys nesidomi, antstoliui neteikia jokios informacijos apie teismo sprendimo vykdymą ar nevykdymą. Pagal 2024 m. spalio 4 d. Nr. S-24-179-23516 patvarkymą del informacijos pateikimo, išieškotojas L. I. informacijos nepateikė ir jokių aplinkybių nenurodė. Tuo tarpu skolininkė R. J. atsakydama į patvarkymą, nurodė, kad tvarka vykdoma ir pateikė šiuos duomenis: išieškotojas su skolininke 2023 m. rudenį susitarė, kad vaikų ir išieškotojo bendravimas vyks ne II-ąjį mėnesio savaitgalį, o II-ąjį ir IV-ąjį mėnesio šeštadienį; šis susitarimas skolininkės teigimu nėra atšauktas; pagal teismo sprendime nustatytą tvarką, ji informuoja išieškotoją iš anksto dėl vaikų negalėjimo tą ar kitą dieną bendrauti, pavyzdžiui, dėl ligos ar suplanuotų įvykių, t. y. dėl objektyvių priežasčių ir pateikė tai įrodančius susirašinėjimus su išieškotoju; skolininkė pabrežė, jog išieškotojas nuolat bendrauja su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis (WhatsApp). Pateikė dviejų mėnesių bendravimo duomenis: 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 10 d. tėvas atostogavo su abiem vaikais (su J. iki rugpjūčio 9 d.); 2024 m. rugpjūčio 24, 29, 30 d. tėvas bendravo su J.; 2024 m. rugsėjo 7 d. bendravo su J.(apsiverkė dukra J. ir nevažiavo); 2024 m. rugsėjo 27-29 d. bendravo su J., su kuriuo nuvyko pas vyresnįjį sūnų. Antstolis prašo netenkinti L. I. 2024 m. kovo 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Vykdomosios bylos Nr. 0179/23/33416 duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas 2023 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti dokumentą vykdymui Nr. S-23-179-23406 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo raštą Nr. e2-734-1102/2023, kuriame išieškotojas L. I., skolininkė R. J..
Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-25191 dėl bendravimo tvarkos, kuriuo: 1) įpareigojo R. J. per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-734-1102/2023; 2) jeigu R. J. nesudaro sąlygų vaikų tėvui L. I. bendrauti su vaiku (-ais) Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-734-1102/2023 išduota tvarka, įpareigoti R. J. per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-734-1102/2023; 3) informuoti, kad nustačius Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-734-1102/2023 nevykdymą arba netinkamą vykdymą, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka antstolis surašys aktą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Taip pat antstolis patvarkymu nurodė šio antstolio procesinio veiksmo apskundimo tvarką.
Vykdomosios bylos Nr. 0179/23/33416 duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolio priimtas patvarkymas Nr. S-23-179-25191, kurio adresatais nurodyti: išieškotojas L. I., skolininkė R. J. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad R. J., vykdydama antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą, 2023 m. spalio 1 d. el. laišku informavo antstolį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-734-1102/2023 yra vykdomas; L. I. yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-734-1102/2023 nustatyta tvarka.
Iš R. J. 2023 m. gruodžio 19 d. el. laiško informacijos antstoliui nustatyta, kad ji pateikė antstoliui susirašinėjimo ištraukas, padarytas ekrano nuotraukas dėl L. I. bendravimo su vaikais bei nurodė susitikimų sąrašą (2023 m. rugsėjo 12 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. rugsėjo 23 d. bendravo su abiem vaikais (susipyko su dukra J.), 2023 m. spalio 8 d. bendravo su J., 2023 m. spalio 28 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. Vėlinių metu su J. lankė kapus, 2023 m. lapkričio 25 d. J. vienas nuvyko pas tėvą).
Pateikta R. J. ir L. I. 2023 m. liepos 22 d., rugpjūčio 2 d., rugsėjo 4-8, 20 d. el. susirašinėjimo informacija dėl bendravimo su vaikais klausimų.
Iš el. laiškų informacijos nustatyta, kad L. I. kreipėsi į antstolį dėl baudos skolininkei skyrimo el. laiškais 2023 m. gruodžio 13,14 d., dėl prašymo priimti skundą ir jį tenkinti – 2023 m. gruodžio 18 d., dėl skundo nagrinėjimo eigos – 2023 m. gruodžio 28 d.
Byloje esančiu pareiškėjo 2023 m. gruodžio 18 d. skundu dėl antstolio veiksmų matyti, kad pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotojas L. I., skolininkė R. J.. Skundo esmė – išieškotojas L. I. patyrė žalą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, kadangi nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. priimto patvarkymo išieškotojui nebuvo pateikta informacija pagal 2023 m. gruodžio 13,14 d. el. laiškuose ir 2023 m. gruodžio 15 d. skambučio metu, pateiktus klausimus; prašo nubausti antstolį ir priversti jį atlyginti patirtą žalą teismo nuožiūra.
Byloje 2024 m. kovo 31 d. skundas dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kuriame išieškotojas L. I., skolininkė R. J., antstolis Robertas Vasiliauskas, patvirtina, kad L. I. prašo išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022; įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo.
2024 m. spalio 4 d. antstolio priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-179-23516 patvirtina, kad antstolis įpareigojo R. J. ir išieškotoją L. I. iki 2024 m. spalio 9 d. pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-734-1102/2023. Jeigu R. J. nesudaro sąlygų vaikų tėvui L. I. bendrauti su vaiku (-ais) Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame dokumente Nr. e2-734-1102/2023 nustatyta tvarka, įpareigoti R. J. ir išieškotoją L. I. iki 2024 m. spalio 9 d. pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-734-1102/2023 bei kokiomis dienomis ir kitokiomis aplinkybėmis tai pasireiškia. Taip pat antstolis patvarkymu nurodė šio antstolio procesinio veiksmo apskundimo tvarką.
Taip pat 2024 m. spalio 4 d. antstolio priimtas patvarkymas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-179-23517 patvirtina, kad antstolis įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti antstoliui informaciją ar jų žiniomis skolininkė tinkamai laikosi teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Jeigu nesilaiko, tai nurodyti kokios priežastys lemia netinkamą teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą. Pasiūlyti šalims (išieškotojui, skolininkei) iki 2024 m. spalio 9 d. pateikti detalią informaciją kurio metu ir kokiomis aplinkybėmis teismo nutartis nebuvo vykdoma. Taip pat antstolis patvarkymu nurodė šio antstolio procesinio veiksmo apskundimo tvarką.
Iš R. J. 2024 m. spalio 8 d. el. laiško informacijos antstoliui (su pakoreguota informacija) nustatyta, kad ji pateikė antstoliui paaiškinimus dėl L. I. bendravimo su vaikais tvarkos bei nurodė susitikimų sąrašą (2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2024 m. rugpjūčio 10 d. tėvas atostogavo su abiem vaikais (su J. iki rugpjūčio 9 d.); 2024 m. rugpjūčio 24-30 d. tėvas bendravo su J.; 2024 m. rugsėjo 7 d. bendravo su J. (apsiverkė dukra J. ir nevažiavo); 2024 m. rugsėjo 27-29 d. bendravo su J., su kuriuo nuvyko pas vyresnįjį sūnų). Pažymėjo, kad L. I. pats nesilaiko tvarkos, kadangi jis turi pasiimti vaikus ir grąžinti vaikus į jų vietą, tačiau tai nevyksta. Pažymėjo, jog ji nustatytą tvarką vykdo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir leido ieškovei R. J. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. išvykti nuolat gyventi į D. K. bei pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018, nustatytą atsakovo L. I. bendravimo su vaikais J. I. ir J. I. tvarką ir ją išdėstė taip:
L. I. (toliau – tėvas) su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. (toliau – vaikai) bendrauja:
2.1. Vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje:
2.1.1. Kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00-10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00-19.30 val. (mėnesio pirma savaite laikoma savaitė, kurios bent dvi dienos pakliūna į tą mėnesį);
2.1.2. Lyginiais metais (2022, 2024, 2026 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.
2.1.3. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00-10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00-19.30 val.
2.1.4. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) vaikų gimimo dieną (spalio 7 d.) – pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00-19.30 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo.
2.1.5. Kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00-19.30 val.
2.1.6. Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną (gegužės 31 d.), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00-10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00-19.30 val.
2.1.7. Visais atvejais vaikų mamos R. J. (toliau – vaikų mama), gimimo dieną (vasario 3 d.) ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta.
2.1.8. Tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai (su 4 nakvynėmis) bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos.
2.1.9. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios.
2.1.10. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.
2.2. Vaikams nuolat gyvenant D. K.:
2.2.1. Tėvas bendrauja su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis 2 kartus per savaitę. Vaikų mama užtikrina, kad vaikai turėtų sąlygas bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis. Konkrečios savaitės dienos ir bendravimo laikas nustatomas tėvo ir vaikų mamos susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, tėvų užimtumą, kitas svarbias aplinkybes.
2.2.2. Ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu susiderinęs su vaikų mama, tėvas turi teisę būti su vaikais bet kurioje jo pasirinktoje viešoje ar neviešoje vietoje D. K. teritorijoje, už vaikų gyvenamosios vietos ribų. Norėdamas su vaikais bendrauti nuo vaikų gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje, jeigu tokiam bendravimui reikalinga keliauti, tėvas įsipareigoja padengti vaikų kelionės išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu, kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Pagal šį papunktį bendravimas vyksta tik D. K. teritorijoje, o tėvo pasirinkta bendravimo su vaikais trukmė ir būdas turi būti suderinami su vaikų užimtumu ugdymo įstaigoje.
2.2.3. Vaikų mama įsipareigoja apmokėti vienos per keturis mėnesius vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į D. K. išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu (arba užtikrinti vaikų lydėjimą), kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Konkreti šios kelionės data tarp vaikų mamos ir tėvo turi būti suderinta ne vėliau nei prieš mėnesį iki nurodytos kelionės pradžios. Tėvams susitarus, taip pat atsižvelgus į vaikų pageidavimus ir užimtumą, tėvo lėšomis gali vykti ir papildomos vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvą.
2.2.4. Tėvas atostogauja su vaikais tokia tvarka:
2.2.4.1. kiekvienais metais per vaikų vasaros atostogas tėvas praleidžia su vaikais 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 dienas (su 4 nakvynėmis) nepertraukiamai. Vaikų mama iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos informuoja tėvą apie vaikų mokslo metų pradžią ir pabaigą. Tėvas iki einamųjų metų gegužės 15-os dienos informuoja vaikų mamą apie savo numatomus bendravimo (atostogavimo) su vaikais laikotarpius.
2.2.4.2. Likusias vaikų ugdymo įstaigoje nustatomas atostogas (pavasario, rudens ir žiemos), su vaikais bendraujama sekančia tvarka: poriniais metais rudens ir žiemos atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 dalį šių atostogų dalį vaikai bendrauja su tėvu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 atostogų dalį su bendrauja su tėvu. Vaikų mama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų pavasario, rudens ar žiemos atostogų pradžios informuoja tėvą apie tikslią vaikų pavasario, rudens, žiemos atostogų pradžią, pabaigą, trukmę.
2.2.5. Vaikų mama apmoka vaikų kelionės atostogoms į Lietuvą ir grįžimo po atostogų iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išlaidas, taip pat užtikrina vaikų lydėjimą kelionėje į Lietuvą ir iš jos, kol jie bus pasirengę keliauti vieni, tik tais atvejais, jeigu kelionės į Lietuvą data yra suderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą. Tuo atveju, kai kelionių data nesuderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą, šias vaikų atvykimo/išvykimo išlaidas apmoka tėvas.
2.2.6. Vaikų pasitikimą atvykus iš D. K. į Lietuvos Respubliką numatytu laiku organizuoja ir užtikrina tėvas, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama.
2.2.7. Vaikų palydėjimą kelionėje iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) organizuoja ir užtikrina tėvas, kuris užtikrina vaikų parvykimą į gyvenamąją vietą D. K. numatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama.
2.2.8. Šventines dienas (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu atostogauja.
2.2.9. Tėvas užtikrina vaikams galimybę bendrauti su mama telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su tėvu.
2.2.10. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios.
2.2.11. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.
3. Tėvas ir vaikų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, sveikatą, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-2711-936/2022, išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl leidimo be atsakovo sutikimo išvykti su vaikais nuolat gyventi į kitą valstybę ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo L. I. priešieškinį ieškovei R. J. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą nepakeistą.
Kaip minėta, pareiškėjas L. I. prašo išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022; įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo.
Dėl antstolio veiksmų ir dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymą
Išieškotojas L. I. 2024 m. kovo 21 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (dėl kurio pateikė 2024 m. balandžio 5 d. rašytinius paaiškinimus) tuo pagrindu, kad antstolis neišnagrinėjo išieškotojo skundo per įstatymo nustatytą terminą ir skundo su vykdomąja byla neperdavė teismui. Taip pat pareiškėjas prašo skirti skolininkei R. J. baudą, jog ši 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d. nedavė jam vaikų ir taip pažeidė teismo sprendimą (paskutinį kartą su vaikais laisvalaikį praleido 2023 m. birželio 24-25 d.).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas, yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą. Minėta, kad teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad vykdymo proceso dalyvis neturi teisės kreiptis į teismą tol, kol antstolis nepriima patvarkymo dėl jo skundo, be kita ko, reikalavimas antstoliui CPK 510 straipsnyje įtvirtintais terminais nepriėmus jokio patvarkymo dėl paduoto skundo, skųsti jo neveikimą, yra ydinga, nes veda prie ,,užburto rato“ procesinės situacijos, neatitinka aptartų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, patvirtinta L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarka. Pagal tvarkos 2.1. punktą, vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai (su 4 nakvynėmis) bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos (2.1.8 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas L. I. buvo pranešęs R. J. tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų (2023 m.) gegužės 1 dienos apie ketinimus bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu. Tokių duomenų nėra pateikta ir šios nutarties priėmimo dieną. Pažymėtina, kad analogiškos aplinkybės nustatytos ir iš 2024 m. liepos 22 d. el. susirašinėjimo, kuomet R. J. dar 2024 m. birželio 18 d. ir 19 d. L. I. priminė, kad pastarasis nurodytų dienas, kuriomis planuoja su vaikais atostogauti jų atostogų metu. Minėtas aplinkybes patvirtino ir R. J. atsiliepimu į pareiškėjo skundą bei antstolis pateikdamas atsiliepimą byloje.
Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-40/2010). Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) antstolis turi surašyti tuo atveju, jeigu yra pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad skolininkas nevykdo teismo procesiniame sprendimo (CPK 178 straipsnis). Priešingu atveju, yra paneigiama baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskirtis – paskatinti operatyviai įvykdyti teismo šalims nustatytas pareigas (susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), kadangi tokiu atveju teisme iškyla įrodymų pakankamumo problema: teismo proceso metu suinteresuoti asmenys teikia papildomus jų poziciją patvirtinančius įrodymus, o baudos skyrimo nagrinėjimo procesas nepagrįstai užsitęsia.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad antstoliui nebuvo pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto. Jau minėta, R. J., vykdydama antstolio priimtus 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S-23-179-25191, ir 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-179-23516, pateikė antstoliui paaiškinimus ir informaciją dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Teismas pažymi, kad vykdomosios bylos medžiaga nesuponuoja daryti išvadą, kad antstoliui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad pareiškėjo vaikai ne visada nori/gali vykti ir susitikti su tėvu. Kaip nurodo R. J. 2024 m. spalio 8 d. el. laiško informacijoje antstoliui, L. I. pats nesilaiko tvarkos, kadangi jis turi pasiimti vaikus ir grąžinti vaikus į jų vietą, tačiau tai nevyksta.
Pažymėtina, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Sprendžiant pagal šiuo atveju reiškiamą prašymą dėl baudos skyrimo, bylos duomenys vertintini atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Proceso dalyviai (tėvai) turi siekti taikaus bendradarbiavimo bei nepilnamečių vaikų prioritetinių interesų užtikrinimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkė nepakankamai bendradarbiavo vykdydami bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais teismo nutartyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamu atveju atkreiptina, kad įstatyme antstoliui nesuteikta teisės gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl skolininkės R. J. kaltės išieškotojas L. I. negalėjo pasiimti vaikų J. I. ir J. I. bendrauti 2023 m. liepos 29 ir 30 dienomis (CPK 185 straipsnis).
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškimas dėl baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui
Vykdymo procesas - baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui - antstoliui. CPK 651 straipsnio 1 ir 3 dalys bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t.y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 straipsnio 9 dalį, Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie: 1) antstolių atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas; 2) vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti, procesinių ir kitų dokumentų įteikimo antstoliui bei antstolio procesinių dokumentų įteikimo asmenims tvarką; 3) vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką; 4) antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką. CPK 609 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
Teismų praktikoje pažymėta, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 119 punkte nurodyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Šie dydžiai nurodyti Instrukcijos 120 punkte. Pagal Instrukcijos 141 punktą, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis. Jeigu antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui, yra nepagrįstas todėl netenkintinas.
Dėl pareiškėjo prašymo dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo
Pareiškėjas L. I. pareiškė reikalavimą dėl 300 Eur moralinės (neturtinės) žalos. Neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiškimas yra netenkintinas dėl pagrindinių dviejų reikalavimų, teismas nenustatė jokios antstolio kaltės, pareiškėjo prašymas dėl šio reikalavimo taip pat netenkintinas. Be to, pareiškėjas neįrodė visų neturtinei žalai atsirasti reikalingų sąlygų – antstolio veiksmų neteisėtumo, kaltės, žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolio veiksmų (CK 6. 245-6.250 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo L. I. skundo dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.