Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termolita“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) pateikta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-200; 2 t., b. l. 1-106) nustatyta, kad ieškovas S. B. pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Termolita“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės - už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). 2023 m. birželio 19 d. DGK priėmė sprendimą ieškovo S. B. darbo ginčų komisijos posėdžio metu sutikslintų reikalavimų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termolita“ dėl 20000 Eur turtinės ir 20000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo netenkinti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

Iš darbo byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo vardu į DGK visų pirma kreipėsi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau - LVPS) pirmininkė, 2023 m. balandžio 19 d. pateiktu prašymu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 5712,25 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai bei netesybas už uždelsimo laiką. 2023 m. birželio 9 d. patikslintu prašymu (1 t., b. l. 40-44) LVPS pirmininkė ieškovo vardu prašė priteisti iš darbdavio neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1425,14 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, netesybas už uždelsimo laiką bei 40000 Eur neturtinę žalą. 2023 m. birželio 14 d. DGK buvo pateikta informacija, kad LVPS pirmininkė darbo bylos posėdyje ieškovo neatstovaus, kadangi jis nebėra LVPS narys. 2023 m. birželio 19 d. darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovas patikslino atsakovei keliamus reikalavimus, prašė išieškoti iš atsakovės jo naudai 20000 Eur turtinės ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, ieškovui nebuvo išmokėtos jam dirbant pas atsakovę, nepateikė. Priešingai, iš pateiktos darbo ginčo bylos, darbo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, yra pagrindo manyti, kad atsakovė su ieškovu pilnumoje atsiskaitė, darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį ir nustatyto dydžio dienpinigius sumokėjo. DGK sprendime (1 t., b. l. 73-77) nurodyta, kad atsakovės į darbo bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbo santykių vykdymo metu (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skaičiuojamas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Iš viso priskaičiuota 42177,30 Eur. Atskaičius valstybės privalomuosius mokesčius, ieškovo naudai mokėtina suma sudarė 27613,82 Eur. Ieškovas darbines funkcijas vykdė komandiruotėse, kuriose iš viso išbuvo 904 k. d. Už komandiruotėse išbūtą laiką darbdavys, nepažeidžiant Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatų bei (duomenys neskelbtini) Kolektyvinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 3, kuriame įtvirtinta dienpinigių diferencijavimo objektyvių kriterijų metodika ir su kuriuo ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, ieškovo naudai yra priskaičiavęs 32766,50 Eur dienpinigių. Komandiruočių metu ieškovas yra patyręs 423,56 Eur kelionės išlaidų, kurias darbdavys privalo kompensuoti pagal DK 107 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už visą darbo teisinių santykių laikotarpį darbdavys ieškovo naudai turėjo sumokėti 27613,82 + 32766,50 + 423,56 = 60803,88 Eur. Darbo byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašų duomenys patvirtina, kad darbdavys jam faktiškai yra sumokėjęs 61239,03 Eur. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo, įrodymų, kad jis turėjo gauti didesnes išmokas, susijusias su darbo santykiais, nei nustatyta darbo byloje, nepateikė. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto reikalavimo dėl 10842 Eur neišmokėto atlyginimo.

Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje – turi būti nustatyta padaryta žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis.

Ieškovas, prašydamas priteisti 12000 Eur jo patirtų išlaidų, susijusių su jo sveikatos atkūrimu, visų pirma turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius sveikatos sutrikimus, patirtus darbo pas atsakovę metu, taip pat įrodymus, pagrindžiančius darbdavio kaltę dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų, išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu. DGK sprendime (1 t., b. l. 73-77) nurodyta, kad ieškovas darbo ginčų komisijos posėdyje paaiškino, jog turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus jis galės pateikti tik teismui. Tačiau teismui ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškinyje nurodė, kad darbdavys jam nesudarė sąlygų, kad jis galėtų pailsėti, komandiruočių metu nesuteikė viešbučio ar nakvynės namų, net ir ilsintis buvo priverstas neišjungti automobilio variklio, dėl ko buvo sužalota jo sveikata, šiuo metu jis negali dirbti vairuotoju be reabilitacijos, kurios tikslas – atkuri jo fizinę sveikatą. Vien tokių aplinkybių nurodymas nepatvirtina sveikatos sutrikimo fakto. Kadangi ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai atlyginti, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Be to, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

DGK posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo prašo, kadangi jam nepatiko dirbti pas atsakovą. Atleidimo iš darbo pagrindo ieškovas neginčijo, aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad buvo padaryta neturtinė žala, ieškovas teismui nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020). Kadangi ieškovas prašo priteisti itin didelį neturtinės žalos atlyginimą, vadinasi, jo neturtinės teisės ir vertybės darbo metu turėjo būti pažeistos itin esmingai, sukeltos itin neigiamos pasekmės, tačiau ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad byloje nėra įrodytos darbdavio atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.