Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo ir apeliantės (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eviteks“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natūra, tretieji asmenys, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių biuras“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, TAR32 ( TAR32 ), TAR34 ( TAR34 ), TAR35 ( TAR35 ), TAR22 , TAR24 , TAR33 , TAR30 , TAR23 , TAR15 , TAR26 , TAR21 , TAR16 ( TAR16 ), TAR36 , TAR6 , TAR13 , TAR14 , TAR11 ( TAR11 ), TAR18 ( TAR18 ), TAR17 ( TAR17 ), TAR19 ( TAR19 ), TAR8 , TAR20 ( TAR20 ), TAR10 , TAR12 , TAR9 , TAR7 ( TAR7 ), TAR2 , uždaroji akcinė bendrovė „Eurovistos servisas“, TAR4 , TAR3 , uždaroji akcinė bendrovė „Fegda grupė“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ (toliau ir LUAB PN „Lina“, Bendrovė), kuriuo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Eviteks“ įvykdyti sutartį natūra, t. y. 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) prisiimtus įsipareigojimus, per trisdešimt kalendorinių dienų sutvarkant šia Sutartimi perimtas 92 453,773 kub. m mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), esančias adresu (duomenys neskelbtini), sukauptas ieškovės veiklos metu, bei pateikti sutvarkymo faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2010 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi LUAB PN „Lina“ iškelta bankroto byla. 2011 m. sausio 11 d. nutartimi BUAB PN „Lina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūra 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-78 (toliau - 2014 m. Patikrinimo aktas) konstatavo, kad BUAB PN „Lina“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra 4 kaupai mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04), viso 92 453,773 kub. m. 2014 m. spalio 14 d. BUAB PN „Lina“ kreditorių komiteto sprendimu UAB PN „Lina“ veikloje susidariusios 92 453,773 kub. m atliekos buvo parduotos 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai atsakovei UAB „Eviteks“. Sutartimi atliekos, taip pat visos kitos su atliekų nuosavybe susijusios teisės, pareigos bei atsakomybė, perėjo atsakovei (Sutarties 1.1. punktas), o už atliekų sutvarkymą atsakovei buvo sumokėta 70 000 Lt (neįskaitant PVM) (Sutarties 4.1.8. punktas). Sutarties 4.2.2. punktu atsakovė patvirtino, jog yra susipažinusi ir visiškai supranta Atliekų nuosavybės perėmimo teisines pasekmes, supranta, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos ji bus laikoma turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybe už atliekų tvarkymą prieš kompetentingas valstybines institucijas, trečiuosius asmenis ir kt. Taigi, Sutartimi atsakovė, perimdama nuosavybės teisę į atliekas, susikaupusias ieškovės veiklos vykdymo metu iki bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojo ir atliekas sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4667-392/2018 konstatavo, jog bendrovė nėra sutvarkiusi atliekų. Tuometinis BUAB PN „Lina“ bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją apie atliekų tvarkymo eigą. 2019 m. gegužės 15 d. atsakyme elektroniniu paštu atsakovė nurodė, kad atliekas pagal Sutartį yra pasiėmusi bei šią aplinkybę yra įrodžiusi Vilniaus RAAD. Po kreipimosi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, 2019 m. rugpjūčio 7 d. Departamentas pateikė atsakymą Nr. (18.1)-AD5-14152, kad atlikus išsamų BUAB PN „Lina“ veiklavietės - teritorijos vertinimą dėl paliktų nesutvarkytų atliekų, buvo nustatyta, kad liko nesutvarkytų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04). 2020 m. kovo 2 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-15 bei 2020 m. gegužės 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-25 Departamentas pakartotinai nurodė bendrovei paliktas nesutvarkytas mišrias statybines atliekas, esančias sklype, priduoti (perduoti) atliekų tvarkytojams. Minėti privalomieji nurodymai Departamento 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. birželio 15 d. sprendimais palikti nepakeisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu (kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas) atmetė bendrovės skundą ir nurodė, kad bendrovė yra atliekų turėtojas, patikrinimo akte ir privalomuosiuose nurodymuose yra pagrįstai nustatyta, kad bendrovė turi pareigą sutvarkyti sklypo dalyje (kaupuose Nr. 1, 2, 3 ir 4) esančias atliekas, taip pat darė išvadą, jog 2020 m. kovo 2 d. bei 2020 m. gegužės 8 d. privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos panaikinti, taip pat nėra pagrindo panaikinti Departamento 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. birželio 15 d. sprendimus, kurie buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-3502-789/2020). Pažymėtina, kad atsakovė Sutartimi perėmė nuosavybės teisę į atliekas (Sutarties 3.1. punktas) ir tapo atsakinga už jų sutvarkymą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Savo pareigos sutvarkyti atliekas atsakovė niekuomet neginčijo, tačiau teikė ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją, jog atliekos jau yra sutvarkytos. Institucijų dokumentuose fiksuotas tas pats kiekis ir ta pati atliekų lokacija. Šiuo atveju nėra galimybių pabaigti bendrovės bankroto procesą bei bylą nagrinėjančiam teismui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes likus nesutvarkytoms atliekoms Departamentas atsisako išduoti Atliekų sutvarkymą patvirtinančią pažymą (JANĮ 100 straipsnis).

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė Sutartimi nupirktas atliekas iš sklypo pasiėmė. Pagal metines atliekų tvarkymo ataskaitas atsakovė sutvarkė 148 068,8 tonų nupirktų atliekų - statybinio laužo, kas iš esmės atitinka 92 453,773 kub. m (vienas kubinis metras statybinio laužo atitinka 1,6 tonos). Pagal Vilniaus RAAD pateiktą Atliekų tvarkymo 2015 m. apskaitos ataskaitos įrašą Nr. 6 atsakovė iš sklypo sutvarkė ir išgabeno 84 236,640 t atliekų, pagal Atliekų tvarkymo 2016 m. apskaitos ataskaitos įrašą Nr. 3 – 9 900 t atliekų, pagal Atliekų tvarkymo 2017 m. apskaitos ataskaitos įrašą Nr. 1 – 53 932,160 t atliekų. Atsakovė sklype esančias ir nupirktas atliekas sutvarkė naudodama mobiliąją įrangą, kurios pagalba atliekos buvo perdirbtos į skaldą, kuri buvo išgabenta iš sklypo teritorijos. Atsakovė apie nupirktų atliekų sutvarkymą 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo Departamento direktorių. Atsakovė negali būti įpareigojama įvykdyti Sutartį, nes savo prievolę pagal Sutartį įvykdė, taip pat todėl, kad ieškovei yra žinoma, jog sklype buvo aptiktas didesnis kiekis atliekų, aptikta kitokios rūšies atliekų, taip pat sklype yra atliekų, kurios buvo atgabentos į sklypą kitų asmenų po Sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, sklype buvo aptiktos plastiko ir buitinių atliekų krūvos, kurių Sutartimi atsakovė nepirko. Kaupo Nr. 2 teritorijoje aptiktos buitinės atliekos, atliekų rūšiavimo šalutiniai produktai. Kaupo Nr. 1 vietoje, šalia kaupo Nr. 2, veiklą vykdo kitas atliekų tvarkytojas. Šalia kaupo Nr. 3 ir Nr. 4 teritorijos veikia kita statybinį laužą priimanti ir tvarkanti bendrovė. Fotonuotraukomis yra užfiksuota, jog šioje teritorijoje (ir šalia jos) ši bendrovė tvarkė statybinį laužą, kas leidžia įtarti, kad šiuo metu esantys atliekų kiekiai yra susidarę ne iš ieškovės veiklos. Kadangi kaupas Nr. 1 yra kitos bendrovės valdomoje teritorijoje, kuri neleido sutvarkyti nupirktų atliekų jų buvimo vietoje, kaupe Nr. 1 esančios mišrios statybinės ir griovimo atliekos buvo pervežtos prie kaupų Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau gabenant iš kaupo Nr. 1 nupirktas atliekas buvo pastebėta, kad teritorijos valdytoja šioje teritorijoje vykdo galimai nelegalią veiklą - statybinių atliekų rūšiavimo ir smulkinimo veiklą. Paskutiniu etapu atsakovė pasiėmė kaupe Nr. 2 esančias statybines ir griovimo atliekas. Atsakovė daug kartų žodžiu informavo aplinkos apsaugos pareigūnus apie sklype ir šalia jo atsirandančius naujus įvairių atliekų kiekius, tačiau į tai nebuvo niekaip reaguojama. Apie tai atsakovė pareigūnus informavo 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. liepos 27 d. elektroniniais laiškais. Atsakovei nėra žinoma, ar ieškovė stebėjo atsakovės darbą išsivežant atliekas, neprašė bendradarbiauti ir informuoti ieškovę apie atliekų išgabenimo procesą ar kitus veiksmus (etapus). Atsakovės vertinimu, ieškovė turi klaidingą įsitikinimą, kad atsakovė privalo sutvarkyti 92 453,773 kub. m kiekį viršijančias atliekas ir/ar turi sutvarkyti kitokios rūšies (buitines, plastiko ir pan.) atliekas. Be to, pradėjus iš ieškovės įsigytų statybinių atliekų tvarkymą buvo naudojama daug sunkios statybinės technikos, sklype realiai buvo dirbama, lygiagrečiai su atliekų tvarkymo darbais, atsakovė pasirašė ir vykdė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kelių įrengimo, kelių įrengimui panaudojant būtent sutrupintą plytų - betono skaldą. Pažymi, kad ieškovės minimose administracinėse bylose nebuvo nustatyta (nustatinėjama), kad teritorijoje yra tos pačios atliekos, kurios buvo parduotos atsakovei Sutartimi. Atsakovės įsitikinimu, vien aplinkybė, kad atliekos (jų dalis), kurios buvo užfiksuotos kaip nesutvarkytos 2014 m., yra rastos tose pačiose sklypo vietose atliekant 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimą, nepagrindžia, kad tai tos pačios atliekos, kurias nusipirko atsakovė. Teritorija buvo ir tebėra neaptverta, šalia jos veiklą vykdo kitos atliekų tvarkymo įmonės, į teritoriją bet kuriuo paros metu gali patekti pašaliniai asmenys. Todėl po to, kai iki 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovė išvežė įsigytas atliekas iš teritorijos, kitas atliekas galėjo suvežti tretieji asmenys.

Trečiasis asmuo UAB „Bankroto administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad jis šioje byloje yra suinteresuotas tik tiek, kiek tai liečia atliekų sutvarkymą. Pažymi, kad vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims (atsakovei) nėra tinkamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, nes atliekos nesutvarkytos, užterštas dirvožemis ir gruntas. Kadangi teismai neginčijamai konstatavo, kad pareiga sutvarkyti atliekas tenka ieškovei, pasisakyti priešingai šiuo atveju Departamentas neturi teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, NŽT nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Eurovistos servisas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ant kurio yra dalis neteisėtai supiltų atliekų, valdytoja. Šiuo metu šių atliekų srautas yra uždengtas, apie tai ne kartą informavus aplinkos apsaugos institucijas, sutvarkytas sklypo gerbūvis, apsodinti augalai, vykdoma aktyvi ūkinė komercinė veikla. Nepriklausomai nuo to, kokia bus bylos baigtis, atliekos turės būti pašalintos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies.

Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ pateikė atsiliepimą, kuriuo dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime pagrįstai pripažino, kad 2019 m. Patikrinimo akte nesutvarkytos atliekos yra tos pačios 2014 m. Patikrinimo akte nesutvarkytos atliekos. 2019 m. Patikrinimo aktas yra aiškus, nuoseklus ir neprieštaringas. Jame aiškiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jos palygintos su 2014 m. Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta pagrįsta išvada, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. gautus duomenis palyginus su 2014 m. Patikrinimo akte nurodytais duomenimis matyti, jog abejais matavimais nustatytos atliekų kaupų užimamos teritorijos sutampa, teritorijos persidengia. Taigi 2019 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos yra tos pačios 2014 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos, kas paneigia atsakovės poziciją, jog 2019 m. Patikrinimo akte fiksuotos ir šiuo metu teritorijoje tebesančios atliekos yra kitos atliekos, nei buvo nustatytos 2014 m. Patikrinimo akte. Tai kartu patvirtina, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi Sutarties ir nebuvo sutvarkiusi visų Sutartyje nurodytų atliekų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje konstatavo, kad nei atsakovės pateiktos nuotraukos, nei atsakovės Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos nėra pakankami įrodymai paneigti 2019 m. Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, nes iš jų nėra galimybės padaryti objektyvios išvados, kad teritorijoje kaupuose Nr. 1–4 esančios atliekos nėra ieškovės nesutvarkytos atliekos. Atsakovė šioje civilinėje byloje pateikia tas pačias Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, nuotraukas, kurias ji teikė administracinėje byloje ir dėl kurių jau yra pasisakyta teismų sprendimuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Eviteks“ įvykdyti 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, per 90 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sutvarkant šia sutartimi perimtas atliekas, kurių buvimo vieta yra nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. PA65-195 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose; kitoje dalyje ieškovės reikalavimo netenkino.

Teismas nustatė, jog nors atsakovė byloje teigė, kad ji tvarkė atliekas ir iki 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo sutvarkiusi apskritai visas Sutartimi iš ieškovės įsigytas atliekas, atlaisvindama teritoriją, tačiau dėl atliekų, buvusių kaupe Nr. 2 UAB „Eurovistos servisas“ žemės sklype, jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, nepateikė.

Teismas nurodė, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Sutartimi ieškovė, kuriai Sutarties sudarymo metu buvo iškelta bankroto byla, atliekas vertino kaip turtą, kuris turėjo vertę, todėl siekė už jį gauti tam tikrą naudą. Atsakovė lygiai taip pat, sudarydama Sutartį, atliekas vertino kaip turtą, kuris turi potencialią naudą, nes atliekų tvarkymo eigoje susidariusias medžiagas – skaldą, atsijas, kt., atsakovė sprendė galinti panaudoti tolesnėje ūkinėje veikloje (jas naudoti pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis kelių tiesimui, jas parduoti, kt.). Be to, aplinkybę, kad šalys siekė ir abi sutiko sudaryti būtent Atliekų pirkimo-pardavimo sutartį, liudija ir tai, kad Sutarties 3.1 punkte šalys sulygo atliekų perdavimo tvarką, numatydamos, kad Sutarties pasirašymas yra laikomas Atliekų perdavimu-priėmimu. Tai leido šalims manyti, kad nuo Sutarties sudarymo momento teisė, o kartu ir pareiga jas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, perėjo iš ieškovės atsakovei (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.49 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad parduodama Sutartimi atliekas atsakovei ieškovė žinojo ir siekė, kad atliekos gali būti parduotos tik tam, kad jos būtų sutvarkytos, ir tokį tikslą turėjo.

Teismas pažymėjo, kad aiškiai ir nedviprasmiškai Sutarties 4.1.3 punkte įtvirtinta būtina Sutarties sąlyga ne tik dėl nuosavybės perėmimo į atliekas, bet ir visų kitų su parduodamomis atliekomis susijusių teisių, pareigų ir atsakomybės perdavimo. Sutartimi atsakovė patvirtino ir garantavo, kad yra susipažinusi ir visiškai supranta atliekų nuosavybės perėmimo teisines pasekmes, supranta, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos atsakovė bus laikoma atliekų savininke su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant, bet neapsiribojant atsakomybe už atliekų tvarkymą prieš kompetentingas valstybines institucijas, trečiuosius asmenis ir kita (Sutarties 4.2.2. punktas). Taigi, atsakovė žinojo ir turėjo žinoti, kad atliekas Sutartimi ieškovė jai parduoda konkrečiam atliekų panaudojimui – jų sutvarkymui.

Vertindamas atsakovės argumentą, kad Sutartį ji sudarė tik su sąlyga, kad atliekas ji sutvarkys jų buvimo vietoje, jų niekur neperveždama, teismas sutiko, kad byloje surinkti duomenys liudija, kad atsakovė siekė ketintas įsigyti ir Sutartimi vėliau įsigytas atliekas tvarkyti būtent jų buvimo vietoje, tokiu būdu Sutartį iš esmės ir vykdė, tačiau tai negali būti pagrindu Sutartimi atsakovės prisiimtą įsipareigojimą sutvarkyti atliekas aiškinti siaurai pagal pačios atsakovės siūlytą šio įsipareigojimo įvykdymo būdą, net jeigu jam įgyvendinti atsakovė neturėjo ir/ar jai vėliau nepavyko gauti ketintų gauti teisės aktų reikalaujamų leidimų, o kitas įstatymo leidžiamas prisiimto įsipareigojimo įvykdymo būdas jai buvo per brangus.

Iš atsakovės 2014 m. rugsėjo 22 d. komercinio pasiūlymo, teikto ieškovei, teismas nustatė, kad atsakovė komerciniame pasiūlyme siūlė, jog atliekų tvarkymo darbai galimi tik tuo atveju, jei bus garantuota galimybė atliekas perdirbti jų saugojimo vietoje, t. y. nepervežant, atliekų perdirbimo ir skaldos sandėliavimo iki jos pilno išvežimo, teritorijos sutvarkymo terminas turėtų būti ne trumpesnis nei 24 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo datos. Tačiau nei šios sąlygos apie atliekų tvarkymą jų buvimo vietoje, nei su tuo susiję konkretūs ieškovės įsipareigojimai Sutartyje nebuvo įtvirtinti. Sutartyje buvo nurodyta tik tai, kad atsakovė įvertino ir susipažino su perkamų atliekų buvimo vieta ir dėl jos jokių pretenzijų ieškovei neturi ir nereiškia, atsakovei yra atskleista ir yra žinoma apie visus teisminius ginčus, kurie Sutarties sudarymo dieną vyksta teismuose dėl atliekų, taip pat atsakovė yra tinkamai supažindinta su visais kompetentingų institucijų atliktais patikrinimais ir duotais nurodymais dėl atliekų (Sutarties 4.2.2 punktas).

Be to, teismas nurodė, kad Sutarties sąlygose cituojamas ieškovės 2014 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimas leidžia konstatuoti, kad ieškovė sutiko mokėti atsakovės nuosavybėn perleidžiamų atliekų tvarkymo išlaidas tik su sąlyga, jeigu atsakovė Sutartimi perims ne tik visas teises į atliekas, bet ir su atliekomis susijusias pareigas ir atsakomybę.

Taip pat teismas vertino tai, jog nors Sutartimi atsakovė patvirtino ir garantavo, kad ji turi visus reikiamus leidimus, sprendimus ir kitus šiai Sutarčiai sudaryti ir vykdyti būtinus dokumentus bei šiai Sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises (Sutarties 4.2.4 punktas), tačiau atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu ji turėjo būtent leidimą vykdyti statybinių atliekų apdorojimo veiklą teritorijoje, kurioje buvo atliekos. Teismas pažymėjo, kad UAB PN „Lina“ turėtas TIPK leidimas Nr. 4.7-V-02-196, suteikiantis teisę užsiimti statybinių atliekų priėmimu, rūšiavimu ir perdirbimu į skaldą VSA žemės sklype, nepatvirtina, kad pagal šį TIPK leidimą Nr. 4.7-V-02-196 vykdyti veiklą galėjo ir/ar turėjo teisę atsakovė.

Teismas negalėjo neatkreipti dėmesio ir į tai, kad TIPK leidimas Nr. 4.7-V-02-196 suteikė teisę statybinių atliekų priėmimo, rūšiavimo ir perdirbimo į skaldą veiklą pačiai ieškovei BUAB PN „Lina“ vykdyti tik konkrečioje veiklavietėje (duomenys neskelbtini). Tačiau atliekų kaupai Nr. 2, 3, 4, kuriuos Sutartimi atsakovė įsigijo, buvo ne TIPK leidime Nr. 4.7-V-02-196 nurodytos veiklavietės ribose, o už jos ribų.

Teismas sprendė, kad atsakovė TIPK leidimo Nr. 4.7.-V-02-196 nurodytos veiklavietės vietoje atliekų tvarkymo darbų faktiškai ir neatliko; atliekas atsakovė tvarkė privačiame žemės sklype. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad vykdyti atliekų tvarkymo veiklą privačiame žemės sklype atsakovė turėjo jai išduotą leidimą, nei apie tai, kad ji apskritai turėjo kokias nors teises į šį privatų žemės sklypą.

Teismas, įvertinęs tai, kad Sutartimi ieškovė ne tik siekė parduoti atliekas atsakovei, bet ir siekė, kad jas atsakovė naudotų konkrečiu tikslu – jas sutvarkytų teisės aktų nustatyta tvarka; kad 2020 m. Privalomaisiais nurodymais ieškovė šiuo metu yra pati Departamento įpareigota sutvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, nes iki šiol atliekos nėra sutvarkytos, nėra sutvarkyta ir atliekų užimta teritorija, užterštas dirvožemis, gruntas, todėl Departamentas neišduoda ieškovei pažymos, būtinos pateikti teismui siekiant BUAB PN „Linos“ pabaigos, - konstatavo, kad ieškovė įrodė turinti teisę reikalauti atsakovę įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutvarkant Sutartimi perimtas atliekas.

Teismas sutiko su ieškove, UAB „VSA Vilnius“, Departamentu, kad vien atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitų nepakanka daryti išvadą, kad atsakovė sutvarkė visas Sutartimi įsigytas atliekas. Be to, atsakovės argumentas, jog atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitose nurodytas atliekų kiekis tonomis turi būti verčiamas į kubinius metrus taikant 1,6 koeficientą, yra niekuo nepagrįstas. Tokio koeficiento taikymą atsakovė grindžia tik subjektyviais paaiškinimais, o ne tam tikromis taisyklėmis ir/ar specialiomis žiniomis. Atsakovės įrodymais nepagrįstas, subjektyvus įsitikinimas, kad atsakovės iš ieškovės Sutartimi įsigytos atliekos pagal jų pobūdį – betono luitai, kt., buvo itin sunkūs, nepakankami paaiškinti, kodėl turi būti taikomas būtent 1,6 koeficientas.

Teismas, vertindamas atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, pažymėjo ir tai, kad sutvarkytų atliekų kiekio nustatymo tonomis galimumas atsakovės vykdytoje atliekų tvarkymo veikloje apskritai kelia dideles abejones. Nors didžiojoje dalyje atsakovės į bylą pateiktų važtaraščių iš (duomenys neskelbtini), išvežtų pagamintų medžiagų kiekis yra apibrėžiamas tonomis, byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad šie kiekiai buvo nustatyti objektyviai, tokį kiekį pasvėrus ant svarstyklių, ar kitu objektyviu ir/ar leistinu būdu. Be to, 2016 m. Patikrinimo akte yra konstatuota, jog atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), neturi svėrimo įrenginio (svarstyklių). 2016 m. gegužės 16 d. atsakovės pateiktame paaiškinime nurodyta, kad pagamintos produkcijos kiekis įvertinamas priklausomai nuo puspriekabės tūrio ir darant kontrolinius svėrimus, išvedant vidutinį svorį, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių apie pagamintos produkcijos svėrimą (2016 m. Patikrinimo akto 12 punktas). 2016 m. Patikrinimo akte taip pat yra konstatuota, kad atsakovės pateiktame Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nenurodytas mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04) tvarkymo metu susidariusių medžiagų ar daiktų kiekis (tonomis) (2016 m. Patikrinimo akto 13 punktas). Pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, galiojusias 2016 m. Patikrinimo akto surašymo metu, atliekų svorio nustatymo metodiką, pagal kurią nustatomas įmonėje, įmonės struktūriniame padalinyje (filiale, atstovybėje) ar atskirame įmonės padalinyje (skyriuje) ar atliekų tvarkymo įrenginyje tvarkomų atliekų svoris, tvirtino vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nurodant už teisingą atliekų svorio nustatymą vadovaujantis atliekų svorio nustatymo metodika atsakingus asmenis (22 punktas). Kokia metodika vadovavosi ir ar ją apskritai patvirtintą turėjo atsakovė tvarkydama atliekas privačiame žemės sklype, byloje įrodymų nėra.

Teismo vertinimu, konstatavus, kad atsakovės į bylą pateiktų atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitų nepakanka nustatyti, kokį konkrečiai kiekį atliekų, įsigytų Sutartimi, atsakovė sutvarkė 2015-2017 metais, kitaip vertinti atsakovės į bylą pateiktus pirminius dokumentus – važtaraščius, sutartis, teismas neturi pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kaip ir atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitose, taip ir pirminiuose dokumentuose – važtaraščiuose, sutartyse, nepakanka duomenų konstatuoti, kiek konkrečiai atliekų, įsigytų Sutartimi, atsakovė sutvarkė 2015-2017 m.: byloje nėra duomenų, kokiu būdu atsakovė nustatydavo išvežamų iš privataus žemės sklypo į medžiagas perdirbtų medžiagų svorį, kuris atsispindi dalyje važtaraščių; dalyje važtaraščių medžiagų kiekis iš viso nėra nurodytas; atsakovė, rašytiniuose paaiškinimuose paskaičiuodama šiuos kiekius, pati pripažįsta turinti daryti tam tikras prielaidas, nes apskaitos dokumentuose ne visi vežimai buvo apskaityti; kt.

Teismas nustatė, kad Inspekcija, 2019 m. rugsėjo 6 d. atlikusi patikrinimą UAB PN „Lina“ veiklavietėje, 2019 m. Patikrinimo akte konstatavo, kad veiklavietėje yra palikti netvarkyti Atliekų kaupai Nr. 1, 2, yra likę nebaigti tvarkyti Atliekų kaupai Nr. 3, 4. Įrodymų, kurių pakaktų paneigti 2019 m. Patikrinimo akte konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias su atliekų, buvusių 2014 m. Patikrinimo akto surašymo metu kaupuose Nr. 1, 2, 3, 4, (ne)pasikeitimu, jų kiekiu, pobūdžiu ir lokacija, byloje nėra.

Teismas konstatavo, kad atsakovė savo teiginiams, jog 2019 m. Patikrinimo akte nurodytas kaip likęs apie 10 935 kub. m tūrio atliekų kaupas Nr. 1 yra susidaręs naujai UAB „VSA Vilnius“ vykdytos atliekų tvarkymo veiklos pasėkoje, t. y. po to, kai atsakovė Sutartyje nurodytą atliekų kaupą Nr. 1 sutvarkė (išvežė atliekas iš VSA žemės sklypo), pagrįsti nepateikia iš esmės jokių įrodymų. Teismas nurodė, kad UAB „VSA Vilnius“, Departamentas pateikė į bylą įrodymus, kad UAB „VSA Vilnius“ vykdė mišrių statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2017 m. jų kiekiai per metus siekė tik 26,1 t, šias atliekas UAB „VSA Vilnius“ tvarkė ne aikštelės, nuomotos ieškovei, ribose, be to, UAB „VSA Vilnius“ mišrių statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo veiklą nuo 2022 m. yra nutraukusi pagal patvirtintą atliekų tvarkymo nutraukimo planą, o Departamentas, patikrinęs šios veiklos nutraukimą, jokių pažeidimų nenustatė.

Taip pat teismas konstatavo, kad VSA žemės sklype atliekų kaupas Nr. 1, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akte, atsirado po to, kai atsakovė atliekas iš šio kaupo išvežė, nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atliekų kaupas Nr. 1 jau 2014 m. buvo toje vietoje, kur jis pažymėtas 2019 m. Patikrinimo akte, o tai patvirtina atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas su UAB „VSA Vilnius“ po Sutarties sudarymo dėl galimybės atliekas tvarkyti VSA žemės sklype.

Teismas nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė po Sutarties sudarymo būtų kada nors atliekas pardavusiai ieškovei reiškusi kokias nors pretenzijas dėl per didelio jai perduoto atliekų kiekio, atsisakiusi dalį atliekų priimti. Teismui nustačius, kad ieškovė Sutartimi siekė parduoti atliekas atsakovei tikslu jas sutvarkyti, teismas sprendė, jog remtis atliekų kiekio neatitikimu atsakovė apskritai neturi pagrindo (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktu įrodymu - UAB „Geo Base“ išvada pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, vadovautis neturi pagrindo, nes jis kelia teismui pagrįstas abejones jo patikimumu – jame daromos išvados nemotyvuotos, nenuoseklios, nepagrįstos specialiomis žiniomis ir/ar taisyklėmis.

Dėl atsakovės argumentų, kad tam tikruose atliekų kaupuose buvo ne mišrios statybinės ir griovimo atliekos, o buitinės/mišrios komunalines ir/ar pavojingos atliekos, teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė Sutarties vykdymo metu būtų pranešusi ieškovei apie tai, kad jos pagal Sutartį jai perduotos atliekos nėra mišrios statybinės ir griovimo atliekos ir kurias nors iš jų atsakovė iš ieškovės būtų atsisakiusi priimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog Sutarties objektu buvo nurodytos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, pati savaime nepaneigia, kad jų tvarkymo (rūšiavimo) metu gali atsirasti buitinių atliekų. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik UAB „VSA Vilnius“ raštas ieškovei, kuriame UAB „VSA Vilnius“ cituoja ieškovę, kad buitinės atliekos, likusios teritorijoje, yra susidarę rūšiuojant mišrias statybines ir griovimo atliekas, bet ir kiti rašytiniai įrodymai: TIPK leidimas Nr. VR-4.7-V-02-196, kuriame nurodoma, kad rūšiuojant mišrias statybines ir griovimo atliekas gali atsirasti mišrių komunalinių atliekų, atsakovės susirašinėjimas su UAB „VSA Vilnius“ dėl aikštelės VSA žemės sklype naudojimo atliekoms tvarkyti, kuriame pati atsakovė nurodė, kad atsakovė gali sutvarkyti atliekas nemokamai ar už simbolinę kainą, bet pasiimant sau visas susidariusias pagamintas žaliavas, o buitines atliekas perduodant UAB „VSA Vilnius“, atsakovės 2017 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, kurioje atsakovės pačios nurodyta, kad tvarkant ieškovės atliekas buvo išrūšiuota ir mišrių komunalinių atliekų, kurios buvo perduotos atliekų tvarkytojams. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad Sutartį atsakovė vykdė, dalį atliekų tvarkė, teismas neturi pagrindo teigti, kad atliekų kaupo Nr. 4 krūvoje Nr. 10 galimai esančios buitinės atliekos yra susidarę ne atsakovės vykdytos atliekų tvarkymo veiklos privačiame žemės sklype pasėkoje.

Teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė dalyvavo administracinėje byloje, todėl joje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime administracinėje byloje konstatavo tik tai, kad sklype yra nesutvarkytų atliekų, taip pat tai, kad atliekos yra nesutvarkytos būtent tose vietose, kuriose jos buvo nesutvarkytos 2014 metais, t. y. kaupuose Nr. 1, 2, 3, 4. Tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje, peržiūrėjęs šį sprendimą apeliacine tvarka, konstatavo ir tai, kad 2019 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos yra tos pačios 2014 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos; nors 2019 m. Patikrinimo akte nurodyta, kad atliekų kaupai pasikeitė (vieni sumažėjo, kiti padidėjo), ši aplinkybė savaime nėra pagrindas daryti išvadai, kad tai nėra tos pačios bendrovės – BUAB PN „Lina“ nesutvarkytos atliekos, kurios buvo užfiksuotos 2014 m. Patikrinimo akte.

Be to, esant minėtam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam faktui, teismas sprendė, jog tampa nereikšmingomis aplinkybės, pavyzdžiui, dėl atliekų kaupo Nr. 2 padidėjimo nuo 7 524,636 kub. m iki 18 491 kub. m, dėl to, kad atliekų kaupo Nr. 4 krūvose galimai yra kito atliekų tvarkytojo naujai sukrautos atliekos.

Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo sutvarkyti 92 453,773 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nes šalys nepateikė įrodymų, leidžiančių apibrėžti nesutvarkytų atliekų kiekį kubiniais metrais. Tačiau, byloje nustatyta, kad 2019 m. Patikrinimo akte nurodytos likusios nesutvarkytos ir/ar nebaigtos tvarkyti atliekos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje yra pripažintos BUAB PN „Lina“ atliekomis, kurios buvo fiksuotos 2014 m. Patikrinimo akte, o jas visas atsakovė iš ieškovės įsigijo Sutartimi su sąlyga, jog ji jas sutvarkys už ieškovės atsakovei sumokėtą 70 000 Lt (plius PVM) sumą. Įvertinęs tai, teismas sprendė esant pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, įpareigojant atsakovę sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose (CK 6.213 straipsnio 2 dalis, 6.312 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Siekdamas užtikrinti teismo sprendimo aiškumą, teismas pažymėjo, kad Sutarties šalių ketinimai sudarant Sutartį – sutvarkyti atliekas tokiu būdu, jog jų bet kuriuo atveju per tam tikrą laiką neliktų teritorijoje, neleidžia Sutartį aiškinti tokiu būdu, kad vien atliekų išrūšiavimas ir perdirbimas, jas toliau saugant teritorijoje, gali būti prilygintas atsakovės įsipareigojimo sutvarkyti atliekas įvykdymui. Todėl atsakovė teismo sprendimu įpareigojama ne tik sutvarkyti netvarkytas atliekas, esančias 2019 m. Patikrinimo akte nurodytuose kaupuose Nr. 1, 2 ir kaupo Nr. 4 krūvose Nr. 10, 11, bet ir kaupo Nr. 3, 4 krūvose Nr. 1-9 esančias pradėtas (išrūšiuotas, perdirbtas), bet nebaigtas tvarkyti atliekas, likusias teritorijoje.

Teismas, vertindamas atliekų kiekį, būtiną pasirengimą tokiems įsipareigojimams atlikti, manė, kad ieškovės prašytas 30 dienų terminas yra per trumpas. Todėl šiam įpareigojimui įvykdyti nustatė ne 30, o ilgesnį 90 dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 271 straipsnio 1 dalis).

Teismas vertino, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei atliekų sutvarkymo faktą patvirtinančius dokumentus yra perteklinis, jis nebuvo įtvirtintas Sutartyje, todėl netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu išsprendė šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei paskirstymo klausimą ir: 1) priteisė ieškovės LUAB Prekybos namai „Lina“ naudai iš atsakovės UAB „Eviteks“ 1 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2) priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 3 793,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad šios bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovės administravimo lėšų; 3) priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Bankroto administratorių biuras“ naudai iš atsakovės 226,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VSA Vilnius“ naudai iš atsakovės 3 871,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Fegda grupė“ naudai iš atsakovės 1 595,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Fegda grupė“ naudai iš ieškovės 1 595,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad šios bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovės administravimo lėšų; 7) priteisė valstybės naudai iš atsakovės 1 096,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; 8) priteisė valstybės naudai iš ieškovės 1 096,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu šioje byloje prašė teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo prisiimtus įsipareigojimus, per 30 kalendorinių dienų sutvarkant šia Sutartimi perimtas 92 453,773 kub. m mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), esančias adresu (duomenys neskelbtini), sukauptas ieškovės veiklos metu, bei pateikti sutvarkymo faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

Teismas nurodė, kad dėl byloje surinktų duomenų pobūdžio 2026 m. vasario 17 d. sprendime neturėjo galimybės nustatyti aplinkybės, koks konkrečiai mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekis kubiniais metrais pagal Sutartį yra likęs nesutvarkytas, todėl įpareigojo atsakovę sutvarkyti Sutartimi perimtas atliekas, kurių buvimo vieta yra nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. PA65-195 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose.

Teismas, vertindamas aplinkybes, liudijančias, kad atsakovė įrodė vykdžiusi Sutartį, tačiau neįrodė, kad ji ją įvykdė pilnoje apimtyje, sprendė, kad ieškovės ieškinys toks, koks jis pagal pagrindą ir dalyką ieškovės buvo pareikštas šioje byloje, yra patenkintas ½ dalimi. Būtent pagal šią proporciją paskirstytos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas atsakovės elgesio - prašymo skirti byloje ekspertizę nesavalaikiškumo ir/ar vėlesnio avanso už teismo paskirtą ekspertizę nesumokėjimą, vertinant tikslą kuriam toks prašymas buvo teikiamas – nustatyti bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, ir/ar vertinant priežastis, lėmusias avanso nesumokėjimą, kurias atsakovė įvardijo skųsdama teismo nutartį dėl ekspertų parinkimo ir avanso dydžio nustatymo, nevertino kaip siekio vilkinti procesą, užkirsti kelią tiesai nustatyti, elgtis nesąžiningai, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Teismas pažymėjo, kad priteisti bylinėjimosi išlaidas ne šalies, o jos atstovo ir/ar valdymo organo (nemokumo administratoriaus, kaip prašo ieškovė) naudai teismas neturi pagrindo.

Taip pat teismas nurodė, kad tretieji asmenys UAB „Bankroto administratorių biuras“, UAB „VSA Vilnius“ byloje veikė ieškovės pusėje, todėl jų patirtų išlaidų ½ dalis priteisiama jų naudai iš atsakovės: trečiojo asmens UAB „Bankroto administratorių biuras“ naudai – 226,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (453,75 Eur /2), o trečiojo asmens UAB „VSA Vilnius“ naudai 3 871,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (7 743,33 Eur /2). Trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė“ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios bylą šalies, ji neįstojo į bylą nė vienos iš šalių pusėje, todėl jos naudai po 1 595,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 191,38 Eur /2) priteisiama iš atsakovės ir ieškovės, nurodant, kad iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovės administravimo lėšų.

Nustačius, kad valstybė šioje byloje patyrė 2 193,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šias išlaidas teismas paskirstė tarp šalių po lygiai, t. y. po 1 096,83 Eur, nes ieškovė šioje byloje yra atleista tik nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, o ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Eviteks“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, peržengė pareikšto ieškinio reikalavimo ribas, t. y. ieškovas prašė įpareigoti atsakovę sutvarkyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - sutvarkant Sutartimi perimtas 92453,773 m2 mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas sprendimu įpareigojo atsakovę sutvarkyti visas atliekas, kurių buvimo vieta yra nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. PA65-195 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose, t. y. įpareigojo sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose.

Teismo sprendimas prieštarauja tarp šalių sudarytai Sutarčiai, nes šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovė perka visas be išimties ieškovui priklausančias atliekas - šalys Sutartimi susitarė dėl konkrečios rūšies ir konkretaus atliekų kiekio perleidimo ir jų sutvarkymo.

Teismas ignoravo aplinkybes, kad remiantis Sutarties nuostatomis (2.1.; 4.1.8. punktai) atsakovė sutiko nupirkti konkrečios rūšies ir konkretaus kiekio atliekas, įvertinusi to sąnaudas.

Rašytiniai įrodymai (2014 m. liepos 1 d. raštas) patvirtina, kad šalys Sutarties 4.1.8. punktu susitarė kad, ieškovas sumokės atsakovei 70 000 Lt atliekų, infrastruktūrai įrengti, kad būtų tinkama medžiagoms tvarkyti ir išsivežti, o ne už atliekų tvarkymą, tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.

Nesutiktina su teismo argumentu, jog, atsakovė atliekų nesutvarkė pilna apimtimi. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė Sutartį yra įvykdžiusi pilna apimtimi, tačiau teismas šiais įrodymais nesirėmė (t. y. „ATLIEKŲ TVARKYMO 2015 M.-2017 M. APSKAITOS ATASKAITOS“ įrašai; fotonuotraukos; Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktos atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos).

Nupirktų atliekų pagal Sutartį sutvarkymo faktą taip pat patvirtina aplinkybės, jog lygiagrečiai su atliekų tvarkymo darbais, atsakovė tuo laikotarpiu pasirašė ir vykdė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kelių įrengimo, kelių įrengimui panaudojant būtent sutrupintą plytų – betono skaldą. Atsakovės įsigytos statybinės atliekos, perdirbus jas į plytų, betono, lydalo skaldą, taip pat atsijos, buvo parduotos ir išvežtos tretiesiems asmenims arba į objektus, kuriuose atsakovė įrenginio kelius.

Teismas, pacituodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574 patvirtintas Atliekų kiekio nustatymo taisykles ir nurodydamas, jog jose yra nustatyta formulė, šios formulės nepritaikė ir net preliminariai neskaičiavo koks kiekis atitinka atsakovės nurodytą sutvarkytą atliekų kiekį (148068,8 tonų). Taisyklėse nurodyta atliekų kiekio apskaičiavimo formulė patvirtina, kad atsakovė sutvarkė žymiai daugiau atliekų, nei įsipareigojo sutvarkyti Sutartimi. Imant net mažiausią nurodytą koeficientą – 0,32 (840 punktas), 1 (viena) tona atitinka 3,125 kubinio metro, kas bendroje sumoje reiškia, jog 148068,8 tonų atitinka 462 715 kubinių metrų. Šie duomenys paneigia teismo išvadą, jog atsakovė pateiktas sutvarkytų atliekų kiekis 148068,8 tonų nepatvirtina Sutarties įvykdymo.

Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nesutvarkė atliekų ir šios atliekos vis dar tebėra teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3502-789/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2447-815/2021. Šie teismų sprendimai neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktas buvo surašytas tuo metu, kai UAB Eviteks fiziškai nevykdė jokios veiklos atliekų kaupų Nr. 1-4 teritorijose. Tuo tarpu šių sklypų teritorijose ūkinę veiklą vykdė kitos įmonės, užsiimančios atliekų tvarkymo veikla, tokios kaip UAB VSA Vilnius; UAB Ekobazė ir UAB Lina group.

Todėl po to, kai iki 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė išvežė įsigytas atliekas iš sklypo, kitas atliekas galėjo suvežti tretieji asmenys. Juo labiau, jog ieškovas patvirtino, kad teritorijos (duomenys neskelbtini), niekada nekontroliavo ir nestebėjo. Todėl byloje iš esmės nėra paneigta aplinkybė, kad po to, kai atsakovė pasiėmė nusipirktas atliekas iš teritorijos, naujas atliekas į minėtą teritoriją (į tas pačias kaupų vietas, kaip yra nustatyta teismų sprendimuose), suvežė kiti asmenys.

Teismas privalėjo spręsti dėl Sutarties negaliojimo, tačiau to nepadarė. Sprendime teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, galiojęs Sutarties sudarymo metu, nustatė, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats (4 straipsnio 1 dalis). Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, <...> turi gauti leidimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). <...> atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu turėjo būtent leidimą vykdyti statybinių atliekų apdorojimo veiklą teritorijoje, kurioje buvo atliekos. Pagal TIPK leidimą UAB PN „Lina“ jame nurodytą veiklą gali vykdyti, tačiau tai nepatvirtina, kad pagal šį TIPK leidimą Nr. 4.7-V-02-196 vykdyti veiklą galėjo ir/ar turėjo teisę atsakovė. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovė neturėjo teisės tvarkyti atliekų. Tai reiškia, kad ji negalėjo įsigyti Sutartyje nurodytų atliekų, o šalių sudarytas sandoris yra niekinis.

Teismui konstatavus, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, priėmusi mišrias statybines ir griovimo atliekas tvarkė iš ieškovo, jas tvarkė, tačiau jų nesutvarkė pilna apimtimi, jis privalėjo nustatyti kiek šių atliekų atsakovė sutvarkė ir kiek liko nesutvarkytų, o ne nustatyti įpareigojimą, kuriuo iš esmės be jokio teisinio pagrindo perkėlė ieškovo pareigas sutvarkyti visas atliekas atsakovei.

Teismas taip pat turėjo aiškintis ar pardavėjas, pagal tuo metu galiojusį atliekų tvarkymo įstatymą ir susijusius teisės aktus, turėjo teisę parduoti Sutartyje numatytas atliekas, o atsakovė, kaip pirkėja, už ieškovą turi vykdyti privalomus nurodymus dėl atliekų sutvarkymo.

Teismo įpareigojimas neabejotinai susijęs ir su tuo, kad nėra aišku kas apmokės atsakovei už atliekų, kurios viršija Sutartyje numatytą kiekį ir rūšį, sutvarkymą ir kokia tvarka bus apmokama.

Sprendimas yra ydingas ir dėl to, kad įpareigojimas atsakovei vykdyti ne tai, kas numatyta Sutartyje, prieštarauja Sutarties esmei. Savo pobūdžiu įpareigojimas reiškia, kad atsakovės teisės ir pareigos yra pagal Sutartį, o ne tas, kurias savo nuožiūra nustatė teismas.

Teismas visiškai nevertino sutarties 4.1.5. punkto, kuris yra esminis ir kuriame nustatyta, kad sutartis sudaroma su sąlyga, kad ieškovas turi galiojantį TIPK, pagal kurį atsakovė turės teisę vykdyti atliekų tvarkymo ūkinę veiklą. Be minėto TIPK leidimo nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo, o šiuo metu jis yra panaikintas.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Teismas sprendimu neperžengė ieškinio reikalavimo ribų – siekiant aiškumo ir teismo sprendimo vykdymo galimumo jis tiesiog pagal bylos medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes tiksliai identifikavo Sutarties objektą. Analogiškai nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu ir, teismo nuomone bei vertinimu, ilgesnio termino atliekoms sutvarkyti nustatymas – tai yra išimtinai techninis dalykas ir teismas turi teisę savo nuožiūra apspręsti Sutarties įvykdymo natūra tvarką (šiuo atveju – nustatyti atitinkamą terminą).

Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytu teismo vertinimu, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

Teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė, Sutartimi parduodama atliekas atsakovei, žinojo ir siekė, kad būtų parduotos visos atliekos, atitinkamai atliekos būtų parduotos tik tam, kad jos būtų sutvarkytos (toks buvo esminis ieškovės tikslas sudarant Sutartį), nes prieš Sutarties sudarymą ieškovės atžvilgiu buvo surašytas 2014 m. Patikrinimo aktas, atitinkamai priimtas Vilniaus RAAD 2014 m. vasario 17 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-17.

Atsakovės teiginiai, kad tai nėra tos pačios atliekos, kad ji neva nusipirko svarias statybines atliekas, kurias neva perdirbo ir išvežė, neatitinka tikrovės, nes dar 2014 m. Vilniaus RAAD Patikrinimo akte už fiksuota, kad tai yra mišrios statybine s ir griovimo atliekos (kodas 17 09 04); Sutarties preambulėje taip pat nurodyta, kad Sutarties objektas yra būtent mišrios statybines ir griovimo atliekos, o atsakovė, pasirašydama Sutartį (4.2.1. p.), patvirtino, jog susipažino su perkamo turto (atitinkamo kodo atliekų) būkle, sudėtimi, kiekiu (turiu), buvimo vieta ir dėl to jokių pretenzijų neturi, taip pat patvirtino, kad buvo tinkamai supažindinta su visais kompetentingų institucijų atliktais patikrinimais ir duotais nurodymais de l turto (atliekų); be to, neginčijo nei 2016 m. gegužes 17 d. Patikrinimo akto, nei 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus RAAD Privalomojo nurodymo (kaip tik prašė pratęsti terminą nurodymui įvykdyti), kuriuose teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotos būtent mišrios statybines ir griovimo atliekos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. priimtoje nutartyje nustatė šioje civilinėje byloje reikšmingą prejudicinį faktą, kad atsakovės nuotraukos ir atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos, kurias atsakovė pateikė ir į šią civilinę bylą, nepatvirtina Sutartimi ieškovės atsakovei perduotų atliekų sutvarkymo aplinkybės.

Atsakovės atliekų apskaitos ataskaitų patikimumu abejoti verčia ir tai, kad ji, apskaičiuodama atliekų masę, taiko netinkamą tankio koeficientą (1,6), kai tuo tarpu pagal Atliekų kiekio nustatymo taisyklių 4.2. p. ir taisyklių priede Nr. 1 pateiktus atliekų tankius, mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms taikytinas ne 1,6, o 0,32 tankio koeficientas. Be to, aplinkos apsaugos institucija aiškiai nurodė, kad atsakovei neteisėtai, neturint TIPK leidimo, vykdžius veiklą (duomenys neskelbtini), nėra objektyvios galimybės remtis atsakovės pateikiamais duomenimis apie galimai sutvarkytas atliekas ar jų kiekiais, nes neteisėtos veiklos rezultatas ar jos apimtis negali būti objektyviai patikrinti.

Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti niekuo nepagrįsti argumentai apie galimai kitų trečiųjų asmenų suvežtas atliekas, jų padidėjimą ar pan., negali paneigti jau nustatyto fakto, jog tai yra tos pačios atliekos, kurios buvo Sutarties ir atsakoves sutartinių įsipareigojimų objektu.

Administracines bylas nagrinėję teismai jau yra pasisakę dėl 2014 m. ir 2019 m. (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvusių atliekų kaupų vietos (lokacijos), ploto ir tūrio, t. y. teismai konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA65-195 ir Privalomuosiuose nurodymuose pagrįstai nustatyta, jog atliekos yra nesutvarkytos būtent tose sklypo vietose, kuriose jos buvo nesutvarkytos 2014 metais, t. y. kaupuose Nr. 1, 2, 3 ir 4; taip pat konstatavo, kad atliekos (jų dalis), kurios buvo užfiksuotos kaip nesutvarkytos 2014 metais, yra rastos tose pačiose sklypo vietose atliekant 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimą, ir nustatyta aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atliekos (jų dalis) yra nesutvarkytos. Šios aplinkybės, akivaizdu, laikytinos prejudicinėmis ir šioje civilinėje byloje.

Teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, ypač ex officio, pripažinti Sutarties niekine ir negaliojančia vien dėl to, kad atsakovė negavo TIPK leidimo tvarkyti iš ieškovės įsigytas atliekas vietoje, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia sąlyga nebuvo įtvirtinta Sutartyje.

Teismo sprendimo nuoroda į 2019 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA65-195, t. y. akto, kaip oficialaus dokumento, 7.1.2., 8.2.2., 9.2.2. punktus ir planus, kuriuose yra nurodytos konkrečios nesutvarkytų ir/ ar nebaigtų tvarkyti atliekų kaupų koordinates (lokacija), apibrėžia tiek atsakoves neįvykdytų, tiek vykdytinų sutartinių įsipareigojimų apimtį, todėl, priešingai nei teigia atsakove apeliaciniame skunde, nenustato neįgyvendinamo įpareigojimo sutvarkyti neapibrėžtą atliekų kiekį.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių apibrėžti nesutvarkytų atliekų kiekį kubiniais metrais. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė, nors būtent jai šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad prievolę sutvarkyti atliekas pagal Sutartį ji yra įvykdžiusi pilnai, o jeigu jos ji nėra įvykdžiusi pilnai, - kurioje dalyje ją atsakovė yra įvykdžiusi.

Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino atsakovės prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo atliekų teritorijoje pobūdžiui, kiekiui ir lokacijai nustatyti, tačiau atsakovei nesumokėjus avanso, byla buvo išnagrinėta paskirtos ekspertizės neatlikus.

Nagrinėjamu atveju nenustačius kiek atliekų buvo sutvarkyta ir nenustačius kiek jų liko sutvarkyti, teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo sutvarkyti ne didesnį nei Sutartimi buvo įsipareigota sutvarkyti atliekų kiekį.

Sutarties sąlygos paneigia apeliantės argumentus, jog teismas nevertino aplinkybės, jog Sutarties 4.1.8. punktu Šalys susitarė, kad „Ieškovas sumokės atsakovui 70000 Lt atliekų, infrastruktūrai įrengti, kad būtų tinkama medžiagoms tvarkyti ir išsivežti, o ne už atliekų tvarkymą“.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra (akivaizdžiai) niekinė. Šalys, gindamos savo pozicijas, nurodė daug tirtinų faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu. Pati atsakovė teigė, jog sutartį įvykdė, todėl sutarties niekinis pobūdis nėra akivaizdus ir dėl šios priežasties teismas negalėjo pripažinti sutarties niekine ex officio, nesant proceso įstatymų nustatyta tvarka pareikšto ieškinio ar priešieškinio reikalavimo, kuriuo ši sutartis būtų ginčijama CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovei atsisakius sumokėti avansą už ekspertizę, ekspertizė atliekų kiekiui bei rūšiai nustatyti nebuvo atlikta, teismas bylą išnagrinėjo pagal byloje esančius įrodymus, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, jog teismas nesiėmė priemonių nustatyti kiek šių atliekų atsakovas sutvarkė ir kiek liko nesutvarkytų, nes ši pareiga įstatymo nustatyta ne teismui, o ginčo šalims.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose.

Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Sutartimi atsakovė, perimdama nuosavybės teisę į atliekas, susikaupusias ieškovės veiklos vykdymo metu iki bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojo ir atliekas sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas sprendime išsamiai pagrindė procesinį ir materialinį ieškovės interesą. Nepriklausomai nuo šalių tarpusavio sutartinių santykių, ieškovė, kaip atliekų turėtoja bankroto procese, išlieka subjektu, kuriam teismų sprendimais yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekos būtų sutvarkytos. Todėl ir reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti savo pareigas pagal Sutartį šioje byloje yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsakovė skunde ir toliau ginčija 2019 Patikrinimo akte nurodytų atliekų tapatumą 2014 m. patikrinimo aktui, kuriuo buvo nustatytos ieškovės veikloje susidariusios atliekos ir vėliau perduotos atsakovei. Tačiau teismas šį klausimą išnagrinėjo detaliai ir pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais.

Teismas sprendime aiškiai pažymėjo, kad nors ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių kubiniais metrais tiksliai apibrėžti, kiek atliekų liko nesutvarkyta, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, nors būtent jai teko pareiga įrodyti, kad ji prievolę pagal Sutartį yra įvykdžiusi pilnai, o jeigu ne pilnai – tai kokia apimtimi. Tai esminė išvada, nes apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės prašo apeliacinio teismo preziumuoti, kad jos pateiktos ataskaitos ir fotonuotraukos patvirtina visišką Sutarties įvykdymą, nors Teismas jau įvertino, kad tokie duomenys nepatvirtina Sutarties įvykdymo. Atsakovės įrodinėjimas negali apsiriboti bendra nuoroda į perdirbtų tonų kiekius ar medžiagų išvežimą, nes iš tokių duomenų neįmanoma patikimai nustatyti, ar būtent visos Sutartimi perimtos atliekos buvo sutvarkytos ir ar jų teritorijoje nebeliko. Šiuo požiūriu skundo motyvai nepašalina to įrodymų trūkumo, kurį teismas jau nustatė.

Be to, atsakovė šioje civilinėje byloje pateikia tas pačias atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, nuotraukas, kurias teikė administracinėje byloje ir dėl kurių jau yra pasisakyta teismų sprendimuose. Šie prejudiciniai faktai savaime paneigia atsakovės siekiamas įrodyti aplinkybes.

Atsakovė vykdė veiklą teritorijoje neteisėtai (neturėdama leidimo), vykdė veiklą teritorijoje ne tik išimtinai tvarkydama Sutartimi priimtas sutvarkymui atliekas, bet ir priiminėjo į teritoriją naujas atliekas, nevedė teisės aktų nustatyta tvarka reikalaujamos atliekų apskaitos. Teismas šiuos duomenis vertino kaip aplinkybes, mažinančias atsakovės pateiktos apskaitos ir vidaus dokumentų patikimumą.

Atsakovė, skaičiuodama sutvarkytų atliekų masę, laikosi pozicijos procesiniuose dokumentuose, kad sutvarkytų atliekų kiekis yra 148 068,80 t. ir šį kiekį apskaičiuoja taikant tankio koeficientą 1,6 (92 453,773 kub. m. x 1,6). Kadangi atsakovė veiklai teritorijoje neturėjo privalomo taršos leidimo bei atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamento, todėl tankis vertinamas pagal taisyklių 4.2 p. sąlygas, t. y. pagal taisyklių 1 priede nurodytus atliekų tankius. Ginčo atliekų kodas yra 17 09 04 (pagal patikrinimo aktus ir Atsakovo nurodytą informaciją), todėl pagal taisyklių 1 priedą tokių atliekų tankis yra 0,32, o ne 1,6.

Teismas pagrįstai nusprendė kreipti dėmesį ne į galimus kiekių perskaičiavimus, o remtis oficialiais institucijų patikrinimų aktų duomenimis ir prejudiciniais faktais, patvirtinančiais, jog atsakovė turėdama pareigą atliekų teritorijoje nesutvarkė.

Ieškovė LUAB Prekybos namai „Lina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. pripažinus, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 550,00 Eur, atsakovės naudai iš ieškovės nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai visas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (įskaitant UAB „Fegda grupė“) bylinėjimosi išlaidas bei su procesinių dokumentų siuntimu susijusias valstybės išlaidas priteisiant tik iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Palyginus ieškovės ieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį, akivaizdu, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės ieškinį, nes įpareigojo atsakovę įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tik tenkindamas šį esminį ieškovės reikalavimą, techniškai tiksliau identifikavo atliekų buvimo vietą, kurias turi sutvarkyti atsakovė pagal Sutartį, t. y. teismas pateikė nurodą į Sutartyje nurodytų atliekų lokaciją (buvimo vietą), taip pat nustatė ilgesnį nei ieškovė prašė procedūrinį terminą (vietoje 30 dienų – 90 dienų) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Teismui iš esmės tenkinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimą, tik detalizavus atitinkamo sutartinio įsipareigojimo įvykdymo tvarką (nustačius terminą ir detalizavus atliekų buvimo vietą), akivaizdu, kad nebuvo ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas tik ½ (viena antrąja) dalimi.

Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo ir turėtų būti laikoma, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti pilna apimtimi arba bent jau 90 proc. apimtyje, o ne ½ (viena antrąja) dalimi, kaip kad neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė“ „neįstojo į bylą nei vienos iš šalių pusėje“, dėl ko jos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios bylą šalies, tenkino ir šias išlaidas lygiomis dalimis (pagal teismo nustatytą ieškinio reikalavimų tenkinimo proporciją, su kuria ieškovė nesutinka) priteisė iš ieškovės administravimo lėšų bei atsakovės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje. 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas nutarė įtraukti UAB „Fegda grupė” į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip dalies trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „VSA Vilnius” (kaip žemės sklypo savininkės), teisių ir pareigų perėmėją. Tai suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė”, perėmė ir atitinkamą UAB „VSA Vilnius” teisių dalį procese, o teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Vadinasi, UAB „VSA Vilnius” buvus trečiuoju asmeniu byloje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, į bylą įstojus jos dalinių teisių perėmėjai UAB „Fegda grupė”, ji taip pat laikytina trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Atitinkamai nepagrįstai teismas priteisė iš ieškovės administravimui skirtų lėšų UAB „Fegda grupė” patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai tuo tarpu išlaidos pilnoje apimtyje arba atitinkamoje dalyje turėjo būti priteistos tik iš atsakovės.

Be to, teismas, spręsdamas valstybės patirtų išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į CPK 96 str. 5 d. nuostatas, numatančias, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, skirstydamas valstybės naudai priteistinas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, turėjo atsižvelgti ne tik į jų susidarymo priežastis (pats teismas savo iniciatyva įtraukė didelį kiekį asmenų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dėl ko atsirado didelės apimties procesinių dokumentų įtekimo išlaidos, atitinkamai šios išlaidos negali būti perkeltos ieškovei, nes jos atsirado dėl teismo procesinių veiksmų), bet ir į ieškovės statusą bei ieškovės atstovų procese nurodytas aplinkybes, LITEKO matomus duomenis ieškovės bankroto byloje (pvz., 2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-4667-392/2018, kurią, beje, teismas nagrinėjo, pasisakydamas sprendime), kad ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, neturinti jokių lėšų ir turto, seniai (prieš beveik dešimt metų) įvykdžiusi visas bankroto procedūras pagal įstatymą, tačiau dėl aplinkosaugos institucijų pažymos apie atliekų sutvarkymą neišdavimo neturinti objektyvios galimybės būti išregistruota iš viešo registro dėl juridinio asmens pabaigos, atitinkamai neturinti jokių piniginių lėšų.

Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė CPK 93 str. 4 d., ignoruodamas netinkamą ir nesąžiningą atsakovės procesinį elgesį byloje, dėl ko ne tik užtruko civilinės bylos nagrinėjimas, bet ir teismo sprendimo priėmimas, atitinkamai buvo ir yra pažeidžiamas ir viešasis interesas (ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, sumokėjusi atsakovei už atliekų sutvarkymą, nors jos iki pat šiol nėra sutvarkytos, atitinkamai atliekų sutvarkymas sudaro viešą interesą).

Atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, patirti išlaidas ir pan. Ieškovė, apmokėjusi atsakovei už atliekų sutvarkymą, negali likti skolinga atsakovei ir kitiems asmenims dėl to, kad būtent atsakovė netinkamai vykdė Sutartį.

Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo priteisti UAB „Fegda grupė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš tos bylos šalies, kuriai bus priimtas galutinis nepalankus teismo sprendimas Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka”.

Vertinant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esminę reikšmę turi ne kurios iš šalių pusėje yra įtrauktas trečiasis asmuo, bet kuri iš šalių yra kalta dėl proceso, UAB „Fegda grupė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmojoje instancijoje sudaro 3 191,38 Eur dydžio suma, turi pareigą atlyginti būtent bylos šalis, kuriai bus priimtas nepalankus teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-5374-178/2010). 2011 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. sausio 24 d. (civilinės bylos Nr. B2-1055-178/2011).

Iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovė turėjo jai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 12 d. išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 4.7-V-02-196, kuris paskutinį kartą buvo koreguotas 2009 m. rugpjūčio 4 d. (toliau – TIPK leidimas Nr. 4.7-V-02-196). Pagal TIPK leidimą ieškovė užsiėmė statybinių atliekų priėmimu, rūšiavimu ir perdirbimu į skaldą adresu (duomenys neskelbtini).

2011 m. sausio 26 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-46, kuriame konstatavo, kad BUAB PN „Lina“ mišrias statybines atliekas (nerūšiuotas statybines ir griovimo atliekas, atliekų kodas 170904) saugo ne pagal TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-196 atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimus, už nerūšiuotų statybinių ir griovimo atliekų zonos ribos, už įmonės teritorijos ribų. Įmonė mišrias statybines atliekas saugo įmonei nepriklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype mišrios statybinės ir griovimo atliekos užima 1,6 ha ploto (Patikrinimo akto išvadų 1, 2 punktai). Taip pat BUAB PN „Lina“ mišrias komunalines atliekas (atliekų kodas 200301) saugoja ne pagal TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-196 atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimus, ne leidžiamoje zonoje (Patikrinimo akto išvadų 3 punktas). Prie šio Patikrinimo akto buvo pridėtas planas, kuriame buvo pavaizduotos pastarųjų atliekų saugojimo vietos (tiek mišrių statybinių ir griovimo atliekų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek mišrių komunalinių atliekų.

2014 m. vasario 10 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-78 konstatavo, kad BUAB PN „Lina“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra 4 kaupai mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 170904), kuriuose yra: kaupe Nr. 1 yra 23 961,33 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04); kaupe Nr. 2 yra 7 524,636 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04); kaupe Nr. 3 yra 19 381,98 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04); kaupe Nr. 4 yra 41 585,827 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04), viso 92 453,773 kub. m. Tūrių skaičiavimas buvo atliktas nustatant kaupų kampų koordinates, apskaičiuojant atstumus tarp jų, kaupų apytikslį aukštį, pritaikius trikampio ploto, pusperimetrio ir kaupų tūrio plotų skaičiavimus, ir nurodytas 2014 m. vasario 6 d. BUAB PN „Lina“ sukauptų atliekų kiekių skaičiavime.

2014 m. vasario 17 d. Vilniaus RAAD privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-17 ieškovė buvo įpareigota iki 2014 m. gegužės 16 d. atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.

2014 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-79 BUAB PN „Lina“ pakartotinai nurodyta ieškovės mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 170904), priklausančias ieškovei ir esančias (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams.

2014 m. spalio 14 d. BUAB PN „Lina“ kreditorių komiteto sprendimu UAB PN „Lina“ veikloje susidariusios 92 453,773 kub. m atliekos buvo parduotos 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai atsakovei UAB „Eviteks“.

2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų sutartimi ieškovė perleido, o atsakovė perėmė nuosavybės teisę į visas ieškovės veiklos metu sukauptas mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), o taip pat ir visas su atliekų nuosavybe susijusias teises, pareigas ir atsakomybę (Sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė, kad visas ieškovės veikloje sukauptas ir šia Sutartimi perleidžiamas atliekas sudaro 4 kaupai atliekų: kaupe Nr. 1 yra 23 961,33 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų; kaupe Nr. 2 yra 7 524,636 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų; kaupe Nr. 3 yra 19 381,98 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų; kaupe Nr. 4 yra 41 585,827 kub. m mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Viso 92 453,773 kub. m. Atliekų kainą sudaro 1 000 Lt, kurias atsakovė sumoka ieškovei per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo (Sutarties 2.1 punktas). Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad parduodamų Atliekų perdavimo akto momentas sutampa su Sutarties pasirašymo momentu, pasirašius Sutartį, kuri kartu laikoma ir Atliekų perdavimo aktu, nuosavybės teisė, o taip pat visos kitos teisės, pareigos ir atsakomybė į Atliekas pereina atsakovei (Sutarties 3.1 punktas). Sutartimi ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Sutarties 2.1 punkte nurodytos Atliekų kainos sumokėjimo dienos pervesti atsakovei 70 000 Lt (neįskaitant PVM) sumą į atsakovės sąskaitą, nurodytą Sutartyje, kurią ieškovė naudos padengdama turimas Atliekų tvarkymo išlaidas (Sutarties 4.1.8 punktas).

Mokėjimo nurodymas liudija, kad ieškovė 2014 m. spalio 28 d. sumokėjo atsakovei Sutartyje numatytas atliekų tvarkymo išlaidas – 84 700 Lt.

2015 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-71 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra nustatė, kad ieškovė, sudariusi Sutartį, kuris yra kartu ir Atliekų perdavimo aktas, įvykdė reikalavimą perduoti atliekas atliekų tvarkytojui.

Atsakovė pateikė atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, kuriose nurodė, kad: 2015 m. ji gavo iš BUAB PN „Lina“ 84 236,64 t mišrių statybinių ir griovimo atliekų, kodas 17 09 04, ir tokį kiekį jų 2015 m. sutvarkė; 2016 m. ji gavo iš BUAB PN „Lina“ 9 900 t mišių statybinių ir griovimo atliekų, kodas 17 09 04, ir tokį kiekį jų 2016 m. ji sutvarkė; 2017 m. ji gavo iš BUAB PN „Lina“ 53 932,16 t mišrių statybinių ir griovimo atliekų, kodas 17 09 04, ir tokį jų kiekį 2017 m. ji sutvarkė. Iš viso pagal 2015-2017 m. atliekų tvarkymo ataskaitas atsakovė nurodo sutvarkiusi 148 068,80 (84 236, 64 + 9 900 + 53 932,16) tonų iš BUAB PN „Lina“ įgytų atliekų.

2016 m. gegužės 17 d. Vilniaus RAAD atliko atsakovės veiklavietės (duomenys neskelbtini), patikrinimą dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi ir 2016 m. gegužės 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-83/ VR-14.7-302, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu tikrinant teritoriją šalia (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sunkiasvore transporto priemone Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vežamos statybinės atliekos, kurios buvo išpiltos ant kitų minėtoje teritorijoje esančių atliekų. Atliekas vežė MB „Kiemo aplinka“, kuri pateikė važtaraštį, kuriame nurodomas krovinio vežėjas MB „Kiemo aplinka“, o siuntėjas/ gavėjas – atsakovė (Patikrinimo akto 1, 2 punktai). Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. kovo 16 d. UAB „Sekmeta“ vairuotojas į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), sunkiasvore transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė statybines atliekas ir jas išpylė ant kitų minėtoje teritorijoje esančių atliekų. Minėtos įmonės vairuotojas pateikė krovinio važtaraštį, kuriame nurodomas krovinio vežėjas UAB „Sekmeta“, o siuntėjas/gavėjas – atsakovė (Patikrinimo akto 4 punktas). Atsakovės pateiktame (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo apskaitos žurnale už 2015 m., 2016 m. sausio-balandžio mėn. nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini), būtų gautos 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 18 d. atvežtos statybinės atliekos (Patikrinimo akto 11 punktas). Įvertinęs tai, Vilniaus RAAD padarė išvadą, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama statybinių atliekų apdorojimo veiklą 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 18 d. papildomai priiminėjo iš kitų objektų surinktas mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias sandėliavo minėtoje teritorijoje, ir jų nefiksavo atliekos apskaitos žurnale už 2015 metus, 2016 metų sausio-balandžio mėnesius, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintas Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles. Atitinkamai 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus RAAD surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, kuriuo įpareigojo atsakovę nutraukti naujų statybinių ir griovimo atliekų priėmimą ir saugojimą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. kovo 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu tikrinant teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad teritorijoje yra laikomos statybinės atliekos, kurios rūšiuojamos, sijojamos ir smulkinamos, patikrinimo metu teritorijoje dirbo 4 ekskavatoriai (Patikrinimo akto 3 punktas). Atsakovės buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius atsakovei suteiktą teisę minėtoje teritorijoje vykdyti atliekų smulkinimo (trupinimo) darbus. Vilniaus RAAD padarė išvadą, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), vykdo statybinių atliekų apdorojimo ir saugojimo veiklą neturėdama nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo atliekų sandėliavimo, apdorojimo ir tvarkymo veiklai vykdyti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių reikalavimus. Atitinkamai 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus RAAD surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-2, kuriuo įpareigojo atsakovę mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias tvarko atsakovė ir esančias (duomenys neskelbtini), išvežti atliekų tvarkytojams, o dokumentus, įrodančius apie atliekų išvežimą atliekų tvarkytojams pateikti Vilniaus RAAD.

2018 m. kovo 2 d. UAB „Bankroto administratorių biuras“ pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, tuo pagrindu, kad atliekos Sutartimi buvo parduotos atsakovei, o Vilniaus RAAD 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-71 nustatė, jog BUAB PN „Lina“ įvykdė 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-79 reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4667-392/2018 konstatavo, jog bendrovė nėra sutvarkiusi atliekų, todėl prašymą priimti sprendimą dėl BUAB PN „Lina“ pabaigos atmetė bei įpareigojo UAB „Bankroto administratorių biuras“ sutvarkyti BUAB PN „Lina“ atliekas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-1002-756/2017, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas ir BUAB PN „Lina“ skundas atmestas. Pastarojoje administracinėje byloje BUAB PN „Lina“ pateiktu skundu pašė įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti jai Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Tačiau teismas konstatavo, kad: vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims (nagrinėjamu atveju UAB ,,Eviteks“) nėra tinkamas Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, nes nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas; remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 1, 2 dalims, BUAB PN ,,Lina“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju statybinių atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje sukauptos atliekos būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, o įmonės teritorija iššluojama.

2019 m. gegužės 15 d. atsakyme elektroniniu paštu atsakovė nurodė, kad atliekas pagal Sutartį atsakovė yra pasiėmusi bei šią aplinkybę yra įrodžiusi Vilniaus RAAD.

2019 m. rugpjūčio 7 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsakymą Nr. (18.1)-AD5-14152, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko išsamų BUAB PN „Lina“ veiklavietės - teritorijos vertinimą dėl paliktų nesutvarkytų atliekų. Tyrimo metu atlikus paliktų nesutvarkytų atliekų kaupų matavimus buvo nustatyta, kad buvusioje BUAB PN „Lina“ teritorijoje liko nesutvarkytų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04), nurodytų 2019 m. rugsėjo 6 d. Inspekcijos patikrinimo akte Nr. PA65-195.

2019 m. rugsėjo 6 d. Inspekcijos pareigūnai atliko išsamų BUAB PN „Lina“ veiklavietės vertinimą dėl paliktų nesutvarkytų atliekų ir surašė 2019 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo aktą Nr. PA65-195. Tyrimo metu atlikus paliktų nesutvarkytų atliekų kaupų matavimus buvo nustatyta, kad buvusioje BUAB PN „Lina“ teritorijoje liko nesutvarkytų mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04). Akte buvo konstatuota, kad palyginus 2019 m. rugsėjo 6 d. gautus duomens su 2014 m. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad abejais matavimais nustatytos atliekų kaupų užimamoms teritorijos sutampa, persidengia: kaupo Nr. 1 plotas pasikeitė ženkliai (nuo 4 792,27 kv. m iki 2 187 kv. m), skirtumas didelis - 2 605,27 kv. m, kaupo plotas sumažėjo, kaupo Nr. 1 tūris ženkliai sumažėjo nuo 23 961,33 kub. m iki 10 935 kub. m; kaupo Nr. 2 plotas pasikeitė nedaug (nuo 1 881,16 kv. m iki 1 681 kv. m), skirtumas nedidelis – 200,16 kv. m, plotas sumažėjo, bet ženkliai padidėjo kaupo Nr. 2 aukštis nuo 4 iki 11 m, kaupo Nr. 2 tūris ženkliai padidėjo nuo 7 524,636 kub. m iki 18 491 kub. m, galima daryti išvadą, kad laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. kaupas Nr. 2 buvo papildytas atliekomis; kaupai Nr. 3, Nr. 4 iškasinėti, nuardyti, dalis kaupų neišardyti, apaugę žoline augmenija, kaupas Nr. 3 išardytas ir išrūšiuotas į frakcijas, kaupo Nr. 4 dalis, pažymėta krūvelėmis naujais numeriais Nr. 10 ir 11, neardyta, o kita dalis išardyta ir išrūšiuota į frakcijas. Kaupų Nr. 3, 4 išardytos ir išrūšiuotos į frakcijas dalys 2019 m. Patikrinimo akte buvo sužymėtos plane ir apibrėžtos konkrečiais krūvelėmis (krūvomis) naujais numeriais. Tai yra kaupo Nr. 3 išardytos ir išrūšiuotos į frakcijas dalys suskirstytos į krūveles Nr. 1 (užima 606 kv. m plotą, sudaro gruntas su smulkiomis frakcijos statybinėmis atliekomis), Nr. 2 (užima 117 kv. m plotą, sudaro stambios statybinės atliekos), Nr. 8 (užima 81 kv. m, sudaro stambios statybinės atliekos), Nr. 9 (užima 1 240 kv. m, sudaro gruntas su smulkiomis frakcijos statybinėmis atliekomis), o kaupo Nr. 4 išardytos ir išrūšiuotos į frakcijas dalys - į krūveles Nr. 3 (užima 679 kv. m, sudaro gruntas su smulkios frakcijos statybinėmis atliekomis), Nr. 4 (užima 117 kv. m, sudaro stambios statybinės atliekos), Nr. 5 (užima 266 kv. m, sudaro sumaltos iki 10 cm frakcijos statybinės atliekos), Nr. 6 (užima 470 kv. m, sudaro sumaltos iki 10 cm frakcijos statybinės atliekos), Nr. 7 (užima 94 kv. m, sudaro sumaltos iki 10 cm frakcijos statybinės atliekos). Taip pat kaupuose Nr. 1, 2, 3, 4 likusios nesutvarkytos ir/ar nebaigtos tvarkyti atliekos 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose buvo apibrėžtos konkrečiomis LKS koordinatėmis ir pagal jas pažymėtos 2019 m. Patikrinimo akto sudėtine dalimi esančiuose planuose.

2020 m. kovo 2 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-15 bei 2020 m. gegužės 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN11-25 Inspekcija pakartotinai nurodė ieškovei paliktas nesutvarkytas mišrias statybines atliekas, esančias sklype, priduoti (perduoti) atliekų tvarkytojams, o atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pateikti Inspekcijai.

2020 m. kovo 31 d. Departamento sprendimu 2020 m. kovo 2 d. privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas, taip pat Departamento 2020 m. birželio 15 d. sprendimu 2020 m. gegužės 8 d. privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas. Privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Bankroto administratorių biuras“ kaip BUAB PN „Lina“ bankroto administratorius tinkamai neįgyvendino Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, neatliko savo pareigos sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šios pareigos neįvykdymą Inspekcija iš esmės susiejo su 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, kai teritorijoje buvo rasti 4 kaupai, jie buvo išmatuoti, nustatytos jų ribų koordinatės, užfiksuotas mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekis, šias aplinkybes Inspekcija palygino su 2019 m. rugsėjo 6 d. atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte.

2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3502-789/2020, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl 2020 m. Privalomųjų nurodymų bei Departamento 2020 m. kovo 31 d. bei 2020 m. birželio 15 d. sprendimų, jį atmetė. Teismas konstatavo, jog bendrovė yra atliekų turėtojas, 2019 m. Patikrinimo akte ir 2020 m. Privalomuosiuose nurodymuose yra pagrįstai nustatyta, kad bendrovė turi pareigą sutvarkyti sklypo dalyje (kaupuose Nr. 1, 2, 3 ir 4) esančias atliekas, taip pat darė išvadą, jog 2020 m. Privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos panaikinti, taip pat nėra pagrindo panaikinti Departamento 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. birželio 15 d. sprendimus, kurie buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl 2020 m. Privalomųjų nurodymų panaikinimo. Be to, byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar UAB „Eviteks“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir/ar juos įvykdė tinkamai; administracinės bylos kontekste yra svarbi nustatyta aplinkybė, kad atliekos (jų dalis), kurios buvo užfiksuotos nesutvarkytos 2014 metais, yra rastos tose pačiose sklypo vietose atliekant 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimą ir nustatyta aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atliekos (jų dalis) nesutvarkyta.

2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte užfiksuotos netvarkytos atliekos yra tos pačios 2014 m. vasario 10 d. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos. Patikrinimo akte nurodytais duomenimis matyti, kad abejais matavimais nustatytos atliekų kaupų užimamos teritorijos sutampa, teritorijos persidengia. Nors 2019 m. Patikrinimo akte nurodyta, kad atliekų kaupai pasikeitė (vieni sumažėjo, kiti padidėjo), ši aplinkybė savaime nėra pagrindas daryti išvadai, kad tai nėra tos pačios BUAB PN „Lina“ nesutvarkytos atliekos, kurios buvo užfiksuotos 2014 m. Patikrinimo akte (LVAT nutarties 33 punktas).

Dėl atsakovės UAB „Eviteks“ prašymo sustabdyti bylą

2026 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3101-863/2026 arba Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-41177-1167/2026.

Prašymas grindžiamas tuo, kad 2026 m. spalio 9 d. UAB „Eviteks“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos numeris e2-41177-1167/2026 ) su ieškiniu atsakovei UAB PN Lina, prašydamas teismo pripažinti 2014 m. spalio 21 d. tarp ieškovės UAB „Eviteks“ ir atsakovės BUAB PN „Lina“ sudarytą mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartį negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento ir taikyti dalinę restituciją.

Atsakovės teigimu, abiejose bylose sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. spalio 21 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutarties, todėl teismui pripažinus ginčo sutartį negaliojančia ar ją nutraukus, sutartis negalės būti vykdoma.

Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

CPK 162-³ straipsnyje nustatyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020, 19 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2026 m. spalio 9 d. UAB „Eviteks“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos numeris e2-41177-1167/2026 ) su ieškiniu atsakovei UAB PN Lina, prašydamas teismo pripažinti 2014 m. spalio 21 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ sudarytą mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartį negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento ir taikyti dalinę restituciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Eviteks“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB Prekybos namai „Lina“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovei pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, 2026 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (Civilinė byla Nr. e2-3101-863/2026) atsisakyti priimti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. spalio 22 d. nutartimi pasinaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-41177-1167/2026, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį ir nustatė ieškovei UAB „Eviteks“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškinys, ištaisius trūkumus, priimtas 2026 m. spalio 29 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pritarti apeliantės išvadai, kad byla negali būti nagrinėjama kol nėra išnagrinėtas kitoje byloje sprendžiamas ginčo sutarties pripažinimo negaliojančiu klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šalys joms suteiktomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, prašymus teikti savalaikiai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, atsakovės procesinis elgesys, inicijuojant naujos civilinės bylos nagrinėjimą likus vos vienai darbo dienai iki paskirto rašytinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir atitinkamo prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą neatitinka minėtų civilinio proceso principų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovei ir anksčiau buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių galbūt reikėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą (ieškinys priimtas 2022 m. lapkričio 3 d.), tačiau iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės ji delsė ir neteikė atitinkamo ieškinio ir/ar priešieškinio bei prašymo. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl sandorio negaliojimo galėjo būti nustatytos ir įvertintos savarankiškai, nelaukiant kitos civilinės bylos išnagrinėjimo. Be to, nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo stadiją (procesas pirmosios instancijos teisme užbaigtas, byla nagrinėjama apeliacine tvarka, prašymas pateiktas tik 2026 m. spalio 16 d.) nepagrįstai užtęstų bylos išnagrinėjimo trukmę, tai neatitiktų civiliniame procese galiojančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atsakovės pasirinkimas vietoje priešieškinio pareikšti atskirą ieškinį pats savaime negali sudaryti objektyvios kliūties nagrinėti bylą. Bylos nagrinėjimo sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyvias kliūtis, o ne sudaryti galimybes proceso vilkinimui. Šiuo atveju, anksčiau iškeltos bylos sustabdymas, kai joje sprendžiami sisteminiai ginčo klausimai, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju, nei CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla.

Dėl atsakovės UAB „Eviteks“ apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, peržengė pareikšto ieškinio reikalavimo ribas.

Byloje ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - sutvarkant Sutartimi perimtas 92453,773 m2 mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę sutvarkyti visas atliekas, kurių buvimo vieta yra nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. PA65-195 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose, t. y. įpareigojo sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose.

Sutarties šalys susitarė, kad atsakovė perima nuosavybės teisę į atliekas ir įsipareigojo atliekas sutvarkyti pagal visus teisės aktų reikalavimus. Sutarties 4.2.2. punktu atsakovė patvirtino, jog yra susipažinusi ir visiškai supranta Atliekų nuosavybės perėmimo teisines pasekmes, supranta, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos ji bus laikoma turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybe už Atliekų tvarkymą prieš kompetentingas valstybines institucijas, trečiuosius asmenis ir kt. Taigi, Sutartimi atsakovė, perimdama nuosavybės teisę į Atliekas, susikaupusias ieškovės veiklos vykdymo metu iki bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojo ir Atliekas sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus.

Į bylą pateiktų institucijų dokumentai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė sutartinės pareigos, nesutvarkė bei iš Teritorijos nepašalino (neišvežė) pagal Sutartį iš ieškovės nupirktų Atliekų. Institucijų dokumentuose fiksuotas tas pats kiekis ir ta pati Atliekų lokacija. Todėl ieškovė neturi galimybės išregistruoti BUAB PN „Lina“, neturi galimybės pati sutvarkyti šių atsakovei nuosavybės teise perduotų Atliekų. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų prieš ieškovę įvykdymo faktą, atitinkamai paneigiančių 2019 m. rugsėjo 6 d. aplinkosaugos institucijų atlikto tyrimo metu nustatytus faktus. Faktą, kad pagal Sutartį atsakovei ieškovės parduotos Atliekos vis dar yra Sklype, nustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje Administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad 2019 m. Patikrinimo akte nurodytos likusios nesutvarkytos ir/ar nebaigtos tvarkyti atliekos įsiteisėjusiu teismo sprendimu Administracinėje byloje yra pripažintos BUAB PN „Lina“ Atliekomis, kurios buvo fiksuotos 2014 m. Patikrinimo akte, konstatavo būtinumą reikalavimą tenkinti, įpareigojant atsakovę sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų Atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei pareiškus reikalavimą įpareigoti atsakovę sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sutvarkyti atliekas su visomis iš to kylančios pasekmėmis, ir teismui konstatavus, kad yra pagrindas tenkinti šį ieškinio reikalavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, įvertinęs faktinę situaciją (siekiant aiškumo ir teismo sprendimo vykdymo galimumo pagal bylos medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes tiksliai identifikavo sutarties objektą), nusprendė įpareigojant atsakovę sutvarkyti ne kubiniais metrais apibrėžtą Sutartimi įsigytų atliekų kiekį, o visas likusias nesutvarkytas ir/ar nebaigtas tvarkyti atliekas, nurodytas 2019 m. Patikrinimo akto 7.1.2, 8.2.2, 9.2.2 punktuose, planuose. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tai iš esmės atitinka ieškovės kreipimosi į teismą tikslą – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, peržengė ieškinio ribas.

Pažymėtina, kad nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu ir ilgesnio termino atliekoms sutvarkyti nustatymas, nes teismas turi teisę savo nuožiūra apspręsti sutarties įvykdymo natūra tvarką ir atitinkamai nustatyti įvykdymo terminą (CPK 270-284 straipsniai).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje civilinėje byloje egzistuoja ir viešasis interesas. Ieškovė yra dėl bankroto likviduojama bendrovė, kuriai bankroto byla iškelta 2010 m. kovo 22 d., o likvidavimo procedūra pradėta 2011 m. sausio 11 d. Bankroto procesas tęsiasi daugiau nei 16 metų ir iki šiol negali būti baigtas vien dėl to, kad atsakovė tinkamai nesutvarkė atliekų. Todėl, net jeigu tai būtų laikoma ieškinio reikalavimų ribų peržengimu, viešasis interesas šioje byloje sudarytų pagrindą šias ribas peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovė atliekų nesutvarkė pilna apimtimi.

Apeliantės teigimu, į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė Sutartį yra įvykdžiusi pilna apimtimi, tačiau teismas šiais įrodymais nesirėmė (t. y. „ATLIEKŲ TVARKYMO 2015 M.-2017 M. APSKAITOS ATASKAITOS“ įrašai; fotonuotraukos; apskaitos ataskaitos).

Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Skundžiame sprendime išsamiai ir pagrįstai nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje konstatavo, kad nei atsakovės pateiktos nuotraukos, nei atsakovės Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos nėra pakankami įrodymai paneigti 2019 m. Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, nes iš jų nėra galimybės padaryti objektyvios išvados, kad Teritorijoje kaupuose Nr. 1–4 esančios atliekos nėra ieškovės nesutvarkytos Atliekos. Atsakovė šioje civilinėje byloje pateikia tas pačias Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, nuotraukas, kurias ji teikė Administracinėje byloje ir dėl kurių jau yra pasisakyta teismų sprendimuose.

Pirmosios instancijos teismas vertino pateiktus įrodymus ir sprendė, kad atsakovės fotonuotraukos ir atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos kelia abejones, neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijų, nes iš atsakoves pateiktų fotonuotraukų neaišku, kada ir kurioje vietoje jos yra padarytos, o atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas pildo pati atsakovė ir, kaip nurodė aplinkos apsaugos institucijos atstovai, niekas netikrina įsose ataskaitose nurodytų faktų, tad jose galima nurodyti kokius tik nori. Be to, kaip konstatuota skundžiamame teismo sprendime, nors didžiojoje dalyje atsakovės į bylą pateiktų važtaraščių iš (duomenys neskelbtini), išvežtų pagamintų medžiagų kiekis yra apibrėžiamas tonomis, byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad šie kiekiai buvo nustatyti objektyviai, tokį kiekį pasvėrus ant svarstyklių, ar kitu objektyviu ir/ ar leistinu būdu (Skundžiamo sprendimo 31 l.).

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodymų, paneigiančių 2019 m. Patikrinimo akte kaip oficialiame rašytiniame įrodyme nustatytas aplinkybes, atsakovė nepateikė ir šioje byloje, nors teismas, įvertinęs laiką, praėjusį nuo 2019 m. Patikrinimo akto sudarymo, sudarė galimybes atsakovei tokius įrodymus į bylą teikti.

Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 210 straipsniu, paskyrė šioje byloje ginčo objektu esančių Atliekų Sklype apžiūrą. Ši apžiūra įvyko 2024 m. lapkričio 12 d., jos rezultatai buvo fiksuoti protokole-garso įraše, fotonuotraukose (b. l. 32, 33-140, t. 31). Vietos apžiūros metu buvo vizualiai apžiūrėta Teritorija, kurioje 2014 m. Patikrinimo akte, 2019 m. Patikrinimo akte buvo fiksuoti Atliekų kaupai Nr. 1, 2, 3, 4. Apžiūros metu vizualiai buvo galima identifikuoti 2019 m. Patikrinimo akte nurodytus kaip esančius Atliekų kaupus Nr. 1, 2, tačiau vizualiai identifikuoti 2019 m. Patikrinimo akte nurodytas Atliekų kaupų Nr. 3, 4 dalis – naujas krūveles Nr. 1-11, neturint tam specialių žinių, įvertinus tai, kad teritorija didelė, ji apžėlusi, apaugusi žole, joje yra daug iškilimų, kalvų ir kalvelių, nebuvo galimybės. Po teismo atliktos vietos apžiūros atsakovė teikė teismui prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, kurį teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino ir paskyrė ekspertizę Atliekų Teritorijoje pobūdžiui, kiekiui ir lokacijai nustatyti (b. l. 180-192, t. 31). 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi (b. l. 5-21, t. 33) teismas ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui E. L. ir teismo ekspertui G. K. bei įpareigojo atsakovę sumokėti 12 705 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, tačiau atsakovė šio avanso nesumokėjo, dėl ko byla išnagrinėta 2025 m. sausio 9 d. nutartimi paskirtos ekspertizės neatlikus. Jokių kitų įrodymų, kurių pakaktų paneigti 2019 m. Patikrinimo akte konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias su Atliekų, buvusių 2014 m. Patikrinimo akto surašymo metu kaupuose Nr. 1, 2, 3,4, (ne)pasikeitimu, jų kiekiu, pobūdžiu ir lokacija, byloje nėra.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliantė pakartotinai nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, kurie, kaip jau minėta buvo išsamiai aptarti, todėl, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybės, atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino apeliantės nurodytų įrodymų ir/ar dėl jų nepasisakė.

Vertindamas kitus apeliantės argumentus, susijusius su neteisingu pirmosios instancijos teismo sutarties turinio aiškinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodė apeliantė, skundžiamame sprendime išsamiai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat aktualia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, vertino ir aiškino ne tik atsižvelgdamas į sutartyje išdėstytų sąlygų formuluotes, tačiau ir į tikruosius šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas, šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, visiškai sutinka su išvada, kad byloje nustatytos aplinkybes leidžia spręsti, kad ieškovė, sutartimi parduodama atliekas atsakovei, žinojo ir siekė, kad būtų parduotos visos atliekos, atitinkamai atliekos būtų parduotos tik tam, kad jos būtų sutvarkytos (toks buvo esminis ieškovės tikslas sudarant sutartį), nes prieš sutarties sudarymą ieškovės atžvilgiu buvo surašytas 2014 m. Patikrinimo aktas, atitinkamai priimtas Vilniaus RAAD 2014 m. vasario 17 d. privalomasis nurodymas Nr. VR- 14.2-17 (toliau - 2014 m. Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovė buvo įpareigota perduoti atliekas jas tvarkančioms įmonėms (tokia būtent ir buvo atsakovė UAB „Eviteks“).

Apie tai, kad atitinkamos atliekos perduodamos atsakovei su tikslu ir atsakovės įsipareigojimu jas sutvarkyti patvirtina ir pačios atsakovės ieškovei prieš sutarties sudarymą pateiktas komercinis pasiūlymas - 2014 m. rugsėjo 22 d. atsakovės ieškovei pateiktame komerciniame pasiūlyme (b. l. 121, t. IV) atsakovė aiškiai nurodė pakartotinai įvertinusi tvarkytinas UAB PN „Lina" statybines atliekas, kurių sutvarkymo išlaidos sieks ne mažiau kaip 100 000 Lt, ir patvirtinusi, kad abipusiškai suderintomis sąlygomis sutinka perimti visas UAB PN „Lina" statybines atliekas ir su jomis susijusias teises, pareigas bei atsakomybę.

Aplinkybę, kad ieškovės vienintelis tikslas sudarant sutartį su atsakove buvo visiškai sutvarkyti atliekas patvirtina ir 2014 m. spalio 14 d. BUAB PN „Lina“ kreditorių komiteto sprendimas UAB PN „Lina“ veikloje susidariusios 92 453,773 kub. m atliekos parduoti mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi atliekų registre registruotai atliekų tvarkytojai atsakovei UAB „Eviteks“ pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomą nurodymą Nr. VR-14.2-79.

Apie BUAB PN „Lina“ iškeltą sąlygą ne tik dėl nuosavybės į atliekas, bet ir visų su parduodamomis atliekomis susijusių teisių, pareigų ir atsakomybes perdavimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti sutarties 4.1.3 punkte. Sutartimi atsakovė aiškiai patvirtino ir garantavo, kad yra susipažinusi ir visiškai supranta atliekų nuosavybės perėmimo teisines pasekmes, supranta, kad nuo sutarties pasirašymo dienos atsakovė bus laikoma atliekų savininke su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant, bet neapsiribojant atsakomybe už atliekų tvarkymą prieš kompetentingas valstybines institucijas, trečiuosius asmenis ir kita (Sutarties 4.2.2. punktas).

Taigi, priešingai nei teigia atsakovė UAB „Eviteks“, ji žinojo, kad ieškovė pagal sutartį jai parduoda atliekas konkrečiam tikslui – joms sutvarkyti. Atsakovė taip pat žinojo, kad ieškovės tikslas yra parduoti visas BUAB Prekybos namų „Lina“ veiklavietėje sukauptas atliekas, kad jos būtų sutvarkytos, nes priešingu atveju nebus galima užbaigti bankroto procedūrų ir išregistruoti bendrovės iš viešo registro.

Nepaisant to, kad sutartyje nurodytos atliekos, kurias atsakovė įsigijo iš ieškovės ir įsipareigojo visapusiškai jas sutvarkyti pagal 2014 m. Patikrinimo aktą, kuriame buvo fiksuotos visos atliekos, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame procese nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovė sutarties vykdymo metu būtų pranešusi ieškovei apie sutarties vykdymo sunkumus. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atliekų kaupe Nr. 2 yra ne mišrios statybines ir griovimo atliekos, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog sutarties objektu buvo nurodytos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, pati savaime nepaneigia, kad jų tvarkymo (rūšiavimo) metu gali atsirasti buitinių atliekų. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik UAB „VSA Vilnius“ raštas ieškovei, kuriame UAB „VSA Vilnius“ nurodo, kad buitines atliekos, likusios teritorijoje, yra susidarę rūšiuojant mišrias statybines ir griovimo atliekas, bet ir TIPK leidimas Nr. VR-4.7-V-02-196, kuriame nurodoma, kad rūšiuojant mišrias statybines ir griovimo atliekas gali atsirasti mišrių komunalinių atliekų.

Apeliantės skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog po sutartyje numatytų atliekų išvežimo ginčo žemes sklype (teritorijoje) galėjo atsirasti naujos atliekos, suvežtos trečiųjų asmenų, kurie vykdė veiklą toje teritorijoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o atsakovės vadovo subjektyvus ir niekuo nepagrįsti paaiškinimai nepatvirtina atitinkamų atsakovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Teismas nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė po Sutarties sudarymo būtų kada nors atliekas pardavusiai ieškovei reiškusi kokias nors pretenzijas dėl per didelio jai perduoto atliekų kiekio, atsisakiusi dalį atliekų priimti.

Kaip jau ne kartą minėta, įsiteisėjusiuose sprendimuose administracinėje byloje Nr. eA-2447-815/2021) konstatuotos aplinkybės leidžia patvirtinti faktą, jog 2019 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos yra tos pančios 2014 m. Patikrinimo akte užfiksuotos nesutvarkytos atliekos, kas paneigia atsakovės argumentus, jog 2019 m. Patikrinimo akte ir šiuo metu ginčo sklype vis dar esančios atliekos yra ne tos pašios 2014 m. Patikrinimo akte fiksuotos atliekos, be to, tai patvirtina atsakovės ginčijamas aplinkybes, kad ji nebuvo įvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nebuvo sutvarkiusi sutartyje nurodytų atliekų, todėl 2019 m. Patikrinimo akte fiksuotos atliekos yra likusios nesutvarkytos. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „VSA Vilnius“ atsakovei siūlymas dėl atliekų išvežimo tvarkos, kurioje yra pavaizduotas atliekų kaupas Nr. 1 (b. l. 161, t. 24). Šioje vietoje ne tik yra aiškiai pavaizduotos ieškovės veikloje susidariusios atliekos, bet ir nurodytas UAB „VSA Vilnius“ pageidavimas, kad atliekos būtų pradėtos tvarkyti būtent nuo šios atliekų kaupo Nr. 1 vietos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė iš karto po sutarties sudarymo, kai dar buvo siekiama pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su UAB „VSA Vilnius“, būtų nurodžiusi, kad šios atliekos nepatenka į atliekas, kurias ji įsigijo iš ieškovės. Teismas įvertino visus duomenis, kurie rodo tęstinį atsakovės neveikimą netvarkant atliekų. Teismas nurodė, kad po 2016 m. patikrinimo UAB „VSA Vilnius“ ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti likusias atliekas iš žemės sklypo. O būtent, 2016 m. balandžio 19 d. UAB „VSA Vilnius“ raštu Nr. 9791 ir 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 11014 (b. l. 116, 117, t. 25), kuriuose buvo nurodyta, kad nors dalis atliekų iš teritorijos išvežta, tačiau reikšminga jų dalis vis dar liko.

Svarbu paminėti ir tai, kad byloje buvo nustatyta, kad pati atsakovė po sutarties sudarymo neteisėtai vežė atliekas iš kitų objektų į ginčo teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus RAAD 2016 m. Patikrinimo aktas, kur nurodyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), vykdydama statybinių atliekų apdorojimo veiklą 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 18 d. papildomai priiminėjo iš kitų objektų surinktas mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurias sandėliavo minėtoje teritorijoje, ir jų nefiksavo atliekos apskaitos žurnale už 2015 metus, 2016 metų sausio-balandžio mėnesius, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintas Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles. Akte nurodyta, jog atliekas vežė MB „Kiemo aplinka“, kuri pateikė važtaraštį, kuriame nurodomas krovinio vežėjas MB „Kiemo aplinka“, o siuntėjas/ gavėjas – atsakovė (Patikrinimo akto 1, 2 punktai). Atitinkamai 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus RAAD surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, kuriuo įpareigojo atsakovę nutraukti naujų statybinių ir griovimo atliekų priėmimą ir saugojimą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, t. 1). Dėl to, net jeigu ir būtų konstatuota, kad atsakovės nesutvarkytų atliekų kiekis padidėjo, tai neatleidžia atsakovės dėl prisiimtų įsipareigojimų visiško įvykdymo.

Nepagrįsti ir kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su sutarties negaliojimu. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nesprendė klausimo dėl sutarties pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, nes atsakovė neturėjo teisės tvarkyti atliekų - negalėjo įsigyti sutartyje nurodytų atliekų ir jų tvarkyti atliekų buvimo vietoje, dėl ko šalių sudaryta sutartis yra niekine, o jeigu sutartis yra niekine, jai negali kilti jokių pareigų pagal sutartį.

Nesutikdama sus šiais argumentais, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad apeliantė nurodydama šiuos negrumentus, apsiribojo tik CK nuostatų citavimu, tačiau detaliau dėl to nepasisako (Apeliacinio skundo 59-62 punktai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami (CK 1.78 straipsnis). Tam, jog teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje dėl teismo pareigos ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).

Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Be to, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.

Ginčo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad 2014 m. spalio 21 d. tarp ieškovės UAB „Eviteks“ ir atsakovės BUAB PN „Lina“ sudaryta mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajai tvarkai, gerai moralei, kaip tai nurodo atsakovė, ir atitinkamai yra akivaizdžiai niekinė. Paminėtina ir tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė konkrečių jos teiginius patvirtinančių įrodymų apie sudarytos sutarties neabejotiną negaliojimą, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė patvirtino ir garantavo, kad ji turi visus reikiamus leidimus, sprendimus ir kitus šiai sutarčiai sudaryti ir vykdyti būtinus dokumentus bei šiai sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises (Sutarties 4.2.4 punktas). Dėl to, atsiradus sutarties vykdymo sunkumams, privalėjo imtis priemonių šias kliūtis pašalinti - pasitelkiant kitus kompetentingus juridinius asmenis ir pan. (CK 6.38. 6.57, 6.156 straipsniai). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia ir/ar taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius, o, remiantis byloje konstatuotomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neegzistuoja akivaizdus pagrindas šalių sudarytą sutartį teismo iniciatyva pripažinti niekinėmis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, nenustačius akivaizdžių niekinio sandorio aplinkybių, pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo savo iniciatyva pripažinti sutartį negaliojančia.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ieškovės BUAB Prekybos namai „Lina“ apeliacinio skundo

Ieškovė LUAB Prekybos namai „Lina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomą sprendimą, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. pripažinus, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 550,00 Eur, atsakovės naudai iš ieškovės nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai visas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (įskaitant UAB „Fegda grupė“) bylinėjimosi išlaidas bei su procesinių dokumentų siuntimu susijusias valstybės išlaidas priteisiant tik iš atsakovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė šioje byloje patyrė 2 550, 00 Eur advokatės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą jiems (b. l. 39-41, 129-131, t. 4, b. l. 151-156, t. 30, b. l. 104-109, t. 34). Trečiasis asmuo UAB „Bankroto administratorių biuras“ patyrė 453,75 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 140-143, t. 4, b. l. 95-98, t. 25). Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ patyrė 7 773,33 Eur (be PVM) advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas dėl bylos, atstovavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą jiems, įrodymų rinkimą (b. l. 110-129, t. 34). Trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė“ patyrė 3 191,38 Eur advokatės pagalbos išlaidų byloje už procesinių dokumentų parengimą, konsultacijas dėl bylos (b. l. 57-65, t. 34).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime nurodė, kad ieškinys yra patenkintas ½ dalimi. Todėl būtent pagal šią proporciją paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai iš dalies tenkinamas ieškinys, svarbu įvertinti šiam klausimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

EŽTT yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18, par. 46; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, par. 76). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo ir kt. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107).

Taigi, iš pirmiau paminėtos EŽTT praktikos taip pat matyti, kad, aptariamame kontekste vertinant teisės kreiptis į teismą ribojimo proporcingumo klausimą, analizuotinos įvairios aplinkybės: pareiškėjo elgesys (pavyzdžiui, ar buvo pareikšti aiškiai nepagrįsti reikalavimai ir pan.), bylos pobūdis, jos reikšmė pareiškėjui (ar byloje sprendžiamas civilinis ginčas tarp privačių asmenų, ar byla susijusi su valstybės pareiga atlyginti už jos institucijų, pareigūnų padarytą žalą arba dėl privataus asmens padarytos žalos asmens sveikatai atlyginimo ir pan.), klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo, atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Eviteks“ įvykdyti sutartį natūra, t. y. 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, per 30 kalendorinių dienų sutvarkant šia Sutartimi perimtas 92 453,773 kub. m mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), esančias adresu (duomenys neskelbtini), sukauptas ieškovės veiklos metu, bei pateikti sutvarkymo faktą patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Eviteks“ įvykdyti 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, per 90 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sutvarkant šia sutartimi perimtas atliekas, kurių buvimo vieta yra nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte.

Taigi, ieškovės reikalavimas dėl sutarties įvykdymo buvo patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį esminį ieškovės reikalavimą, nustatydamas ilgesnį nei ieškovė prašė procedūrinį terminą (vietoje 30 dienų – 90 dienų) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, taip pat techniškai tiksliau identifikavo atliekų buvimo vietą, kurias turi sutvarkyti atsakovė pagal sutartį, t. y. teismas pateikė nurodą į sutartyje nurodytų atliekų lokaciją (buvimo vietą). Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas nepriteisė visų ieškovės ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptarta EŽTT praktika, tiek ir kiti pirmiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti individuliai konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos rezultatas – pripažinimas, jog atsakovė privalo visiškai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, – leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas. Nors formaliai ieškinys nebuvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitiko ieškovės kreipimosi į teismą tikslą – įpareigoti atsakovę tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir dalį trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovės. Atsižvelgiant į byloje reiškiamo reikalavimo specifiką, CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CPK 93 straipsnio 4 dalį, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: priteisti ieškovei iš atsakovės visas jos patirtas atstovavimo išlaidas – 2 550,00 Eur, o visas ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (įskaitant UAB „Fegda grupė“), bylinėjimosi išlaidas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisti tik iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, pakeičiant tik papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė LUAB PN „Lina“ pateikė prašymą (DOK 56444) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 000,00 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis asmuo UAB „Fegda grupė“ pateikė prašymą (DOK 95702) priteisti 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ pateikė prašymą (DOK 95755) priteisti 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei ir tretiesiems asmenims priteisiamos iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsakovės UAB „Eviteks“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Tenkinti ieškovės LUAB PN „Lina“ apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei LUAB PN „Lina“ iš atsakovės UAB „Eviteks“ 2 550, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Fegda grupė“ naudai iš atsakovės UAB „Eviteks“ 3 191,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Bankroto administratorių biuras“ naudai iš atsakovės UAB „Eviteks“ 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „VSA Vilnius“, naudai iš atsakovės UAB „Eviteks“ 7 773,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Eviteks“ 2.193,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu“.

Priteisti ieškovei LUAB PN „Lina“ iš atsakovės UAB „Eviteks“ 3 000, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fegda grupė“ iš atsakovės UAB „Eviteks“ 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „VSA Vilnius“ iš atsakovės UAB „Eviteks“ 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.