Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, Bendrija, MB „(duomenys neskelbtini)“) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O., būdamas bendrovės vadovu, galimai žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui pagal VMI apskaitomas prievoles (laikotarpiu, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, bendrovė biudžetui buvo skolinga 136 089,38 Eur), galimai neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes, nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais (pateikta dalis atliktų mokėjimų pavyzdžių), t. y. 2025 m. rugpjūčio 25 d. pervedė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jonela“ 1 147,08 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 38 964,32 Eur); 2025 m. rugpjūčio 25 d. pervedė UAB „Istoc“ 355,74 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 38,964,32 Eur); 2025 m. rugpjūčio 25 d. pervedė sau 1 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 38 964,32 Eur); 2025 m. rugsėjo 8 d. pervedė UAB „Sanitex“ 949,63 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 227,11 Eur); 2025 m. rugsėjo 8 d. pervedė UAB „Sanitex“ 817 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 227,11 Eur); 2025 m. rugsėjo 8 d. pervedė UAB „Sanitex“ 1 163,29 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 227,11 Eur); 2025 m. rugsėjo 8 d. pervedė UAB „Sanitex“ 826,65 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 227,11 Eur); 2025 m. rugsėjo 9 d. pervedė UAB „Jonela“ 1 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 173,26 Eur); 2025 m. rugsėjo 9 d. pervedė UAB „Mažeikių mėsinė“ 1 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 173,26 Eur); 2025 m. rugsėjo 9 d. pervedė UAB „Balticdecor“ 1 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 173,26 Eur); 2025 m. rugsėjo 9 d. pervedė UAB „Balticdecor“ 1 487,15 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 60 173,26 Eur); 2025 m. rugsėjo 30 d. pervedė UAB „Mažeikių mėsinė“ 110 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 69 313,64 Eur); 2025 m. rugsėjo 30 d. pervedė UAB „Mažeikių mėsinė“ 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 69 313,64 Eur); 2025 m. rugsėjo 30 d. pervedė MB „Ager LT“ 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 69 313,64 Eur); 2025 m. spalio 20 d. pervedė UAB „Sanitex“ 646,81 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 62 829,82 Eur); 2025 m. spalio 20 d. pervedė sau 200 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 62 829,82 Eur); 2025 m. spalio 9 d. pervedė sau 2 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 64 038,09 Eur); 2025 m. spalio 9 d. pervedė sau 1 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 64 038,09 Eur); 2025 m. gruodžio 12 d. pervedė UAB „Sanitex“ 4 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 70 036,09 Eur); 2026 m. sausio 5 d. pervedė UAB „Sanitex“ 4 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 74 276,37 Eur); 2026 m. vasario 11 d. pervedė UAB „Sanitex“ 2 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 101 746,64 Eur); 2026 m. vasario 11 d. pervedė UAB „Sanitex“ 1 000 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 101 746,64 Eur); 2026 m. kovo 18 d. pervedė UAB „Sanitex“ 3 500 Eur (kai mokestinė nepriemoka VMI buvo 107 956,81 Eur). Dėl tokių pareiškime nurodytų veiksmų A. O. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: mokesčio už aplinkos teršimą (ATM) nepriemoka susidarė nuo 2026 m. vasario 17 d.; gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemoka susidarė nuo 2025 m. balandžio 30 d.; nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) nepriemoka susidarė 2026 m. vasario 17 d.; pelno mokesčio (PLN) avanso nepriemoka susidarė nuo 2025 m. kovo 17 d.; pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka susidarė nuo 2024 m. gruodžio 27 d. (pagal 2025 m. birželio 13 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2024 m. lapkričio mėn.). Pažymėta, kad VMI ir bendrovė 2025 m. gegužės 26 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-58940 dėl 15 590,50 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-81229 dėl 18 777,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Tačiau, bendrovė nevykdė minėtų sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytus grafikus, todėl VMI 2026 m. vasario 7 d. sprendimais Nr. (23.24-08) 327-10239 ir (23.24-08) 327-10191 minėtas mokestinės prievolės sutartis nutraukė. VMI atliko bendrovės operatyvųjį patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2026 m. gegužės 29 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr) FR1042-1649. VMI duomenimis, bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini) „Wise Europe SA“. Pareiškime išdėstyti duomenys, VMI vertinimu, pagrindžia faktą, kad A. O., būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie Bendrijos turimą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. kovo 18 d. neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo laikymosi. MB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2026 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis Bendrijos mokestinė nepriemoka sudarė 136 089,38 Eur. Dalis mokestinių prievolių buvo pradelsta nuo 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. Be to, Bendrija nevykdė su VMI sudarytų mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, todėl jos 2026 m. vasario 7 d. buvo nutrauktos. Nepaisydamas Bendrijos turimos mokestinės nepriemokos ir pareigos pirmiau atsiskaityti pagal aukštesnės eilės reikalavimus, A. O. iš Bendrijos banko sąskaitų vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, be kita ko, UAB „JONELA“, UAB „ISTOC“, UAB „SANITEX“, UAB „MAŽEIKIŲ MĖSINĖ“, UAB „BALTICDECOR“, MB „AGER LT“, taip pat atliko mokėjimus sau pačiam, nors tuo metu Bendrija turėjo pradelstą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Tokiais veiksmais A. O. suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui ir neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikymosi, dėl ko buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip Bendrijos kreditorės, teisės.

Iš Mokesčių mokėtojų registro išrašo apie Bendrijos (juridinio asmens) vadovą matyti, kad nuo 2022 m. birželio 30 d. MB (duomenys neskelbtini) vadovas yra A. O..

Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 25 d. pradžioje buvo 1 405,61 Eur, o dienos pabaigoje – 5 658,77 Eur. Tą dieną, be kitų operacijų, iš sąskaitos UAB „Jonela“ pervesta 1 147,08 Eur, UAB „ISTOC“ – 355,74 Eur, A. O. – 1 500 Eur, taip pat išmokėta 300 Eur darbo užmokesčio J. O. ir 500 Eur darbo užmokesčio dalis A. R. 2025 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos pradinis likutis buvo 1 015,42 Eur, galutinis – 8 745,75 Eur. Tą dieną VMI buvo pervesta 38,80 Eur, o UAB „SANITEX“ atlikti 949,63 Eur, 817 Eur, 1 163,29 Eur ir 826,65 Eur mokėjimai. 2025 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos pradinis likutis buvo 8 745,75 Eur, galutinis – 2 341,29 Eur. Tą dieną VMI atlikti 1 575,74 Eur ir 669,13 Eur mokėjimai, UAB „Jonela“ – 1 000 Eur, UAB „Mažeikių mėsinė“ – 1 000 Eur, UAB „Balticdecor“ – 1 000 Eur ir 1 487,15 Eur mokėjimai. 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos pradinis likutis buvo 5 579,15 Eur, galutinis – 935,56 Eur. Tą dieną VMI pervesta 1 920,12 Eur, VSDFV – 3 601,94 Eur, UAB „Mažeikių mėsinė“ – 110 Eur ir 500 Eur, MB „AGER LT“ – 500 Eur. 2025 m. spalio 20 d. sąskaitos pradinis likutis buvo 507,86 Eur, galutinis – 244,62 Eur. Tą dieną A. O. pervesta 200 Eur, o UAB „SANITEX“ – 646,81 Eur.

Apklausiamas teismo posėdžio metu, A. O. paaiškino, kad įmonė buvo susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau veiklos nenutraukė. Jo tikslas buvo išsaugoti įmonę, išlaikyti darbuotojus, užtikrinti būtinų prekių ir paslaugų tiekimą, mokėti mokesčius bei palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais. Vėliau teismas pripažino įmonę gyvybinga ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. A. O. pripažino, kad žinojo apie įmonės mokestinę nepriemoką. Nurodė, kad mokesčiai buvo mokami, tačiau dėl finansinės padėties nebuvo galimybės visiškai atsiskaityti su VMI. 2026 m. kovo ir balandžio mėnesiais VMI ir „Sodrai“ buvo pervesta ir išieškota apie 58 000 Eur. A. O. paaiškino, kad mokėjimai kitiems kreditoriams buvo atliekami siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Buvo atsiskaitoma su tiekėjais už picų gamybai būtinas žaliavas, pakuotes ir paslaugas. Mokėjimų prioritetą lėmė konkreti situacija – kai tiekėjas įspėdavo, kad nesumokėjus prekės nebebus tiekiamos, atsiskaitydavo su juo, nes priešingu atveju įmonė nebūtų galėjusi tęsti veiklos. Dalis išlaidų buvo apmokama ir A. O. asmeninėmis lėšomis, kurias vėliau kompensuodavo įmonė. Dėl atskirų mokėjimų A. O. nurodė, kad dėl praėjusio laiko ne visų jų paskirties tiksliai prisimena, tačiau jie buvo susiję su tiekėjais, prekėmis ir įmonės veiklai būtinomis paslaugomis. Taip pat paaiškino, kad įmonė turėjo „Luminor“ banko sąskaitą, apie kurią VMI žinojo. A. O. pripažino supratęs, kad mokėjimais kitiems kreditoriams galėjo būti pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir, kad VMI reikalavimams turėjo būti teikiamas prioritetas. Tačiau nurodė, kad tai darė siekdamas išsaugoti įmonės veiklą, kad ši galėtų generuoti pajamas ir ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais. Pabrėžė, kad nesiekė slėpti lėšų ar išvengti mokestinių prievolių. A. O. prašė vertinti ne tik skolos ir mokėjimų faktą, bet ir konkrečias kiekvieno mokėjimo aplinkybes bei jo kaltę. A. O. prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nustačius pažeidimą – individualizuoti atsakomybę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

A. O. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (toliau – ir CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023). Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ginčo laikotarpiu atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, nors mokestinės prievolės nebuvo visiškai įvykdytos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mokėjimai buvo atliekami tiek iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, tiek iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Wise Europe SA“.

Iš „Swedbank“ sąskaitos 2025 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Jonela“ buvo pervesta 1 147,08 Eur, UAB „Istoc“ – 355,74 Eur, A. O. – 1 500 Eur, tuo metu mokestinei nepriemokai sudarant 38 964,32 Eur. 2025 m. rugsėjo 8 d. UAB „Sanitex“ atlikti keturi mokėjimai – 949,63 Eur, 817 Eur, 1 163,29 Eur ir 826,65 Eur, kai pradelsta pagal mokestinės paskolos sutartį suma sudarė 4 740,17 Eur, o mokestinė nepriemoka – 60 227,11 Eur. 2025 m. rugsėjo 9 d. UAB „Jonela“ pervesta 1 000 Eur, UAB „Mažeikių mėsinė“ – 1 000 Eur, UAB „Balticdecor“ – 1 000 Eur ir 1 487,15 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 60 173,26 Eur. 2025 m. rugsėjo 30 d. UAB „Mažeikių mėsinė“ pervesta 110 Eur ir 500 Eur, MB „Ager LT“ – 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 69 313,64 Eur. 2025 m. spalio 20 d. UAB „Sanitex“ pervesta 646,81 Eur, A. O. – 200 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 62 829,82 Eur.

Iš „Wise Europe. SA“ sąskaitos 2025 m. spalio 9 d. A. O. buvo pervesta 2 000 Eur ir 1 500 Eur, kai pradelsta pagal mokestinės paskolos sutartį suma sudarė 3 377,93 Eur, o mokestinė nepriemoka – 64 038,09 Eur. 2025 m. gruodžio 15 d. UAB „Sanitex“ pervesta 4 000 Eur, kai pradelsta mokestinė prievolė sudarė 6 746,34 Eur, o mokestinė nepriemoka – 70 036,09 Eur. 2026 m. sausio 5 d. UAB „Sanitex“ pervesta 4 500 Eur, kai pradelsta mokestinė prievolė sudarė 10 135,84 Eur, o mokestinė nepriemoka – 74 276,37 Eur. 2026 m. vasario 11 d. UAB „Sanitex“ atlikti 2 500 Eur ir 1 000 Eur mokėjimai, kai mokestinė nepriemoka sudarė 101 746,64 Eur. 2026 m. kovo 18 d. UAB „Sanitex“ pervesta 3 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 107 956,81 Eur.

Taigi byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kai Bendrovė turėjo reikšmingą ir didėjančią mokestinę nepriemoką, buvo sistemingai atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Nurodyti mokėjimai nebuvo vienkartiniai ar atsitiktiniai – jie buvo atliekami skirtingais laikotarpiais, iš dviejų Bendrovės naudojamų banko sąskaitų, o mokestinės nepriemokos dydis tuo metu siekė nuo 38 964,32 Eur iki 107 956,81 Eur.

Teismo posėdžio metu A. O. nurodė, kad įmonė buvo susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau veiklos nenutraukė. Jo teigimu, pagrindinis tikslas buvo išsaugoti įmonę, užtikrinti jos veiklos tęstinumą, išlaikyti darbuotojus, atsiskaityti už būtinas prekes ir paslaugas, mokėti mokesčius bei palaipsniui dengti susidariusias skolas. A. O. nurodė, kad vėliau teismas pripažino įmonę gyvybinga ir vietoje bankroto bylos iškėlė restruktūrizavimo bylą. A. O. pripažino žinojęs apie įmonės mokestinę nepriemoką ginčo laikotarpiu. Jis nurodė, kad mokesčiai buvo mokami, tačiau dėl įmonės finansinės padėties nebuvo galimybės visiškai atsiskaityti su VMI. Taip pat pažymėjo, kad 2026 m. kovo–balandžio mėnesiais VMI ir „Sodrai“ buvo pervesta ir išieškota apie 58 000 Eur. A. O. teigimu, tai patvirtina, kad jis nevengė vykdyti mokestinių prievolių ir nesiekė slėpti įmonės lėšų. Aiškindamas mokėjimus kitiems kreditoriams, A. O. nurodė, kad jie buvo būtini įmonės veiklai užtikrinti. Bendrovė vykdė picų gamybos ir pardavimo veiklą, todėl, jo teigimu, buvo būtina atsiskaityti su tiekėjais už žaliavas, pakuotes ir kitas paslaugas. Jis paaiškino, kad tais atvejais, kai tiekėjas įspėdavo, jog nesumokėjus už prekes jų nebebus tiekiama, mokėjimą atlikdavo tam, kad įmonė galėtų toliau veikti, gaminti ir parduoti produkciją bei generuoti pajamas. A. O. taip pat nurodė, kad dalį įmonės veiklai būtinų išlaidų apmokėdavo savo asmeninėmis lėšomis, kurias vėliau kompensuodavo įmonė. Dėl konkrečių mokėjimų A. O. paaiškino, kad ne visų jų paskirtį šiuo metu gali tiksliai prisiminti dėl praėjusio laiko, tačiau nurodė, jog mokėjimai buvo susiję su tiekėjais, prekėmis ir įmonės veiklai būtinomis paslaugomis. Dėl sau pačiam atliktų mokėjimų jis nurodė, kad tuo laikotarpiu iš savo asmeninių lėšų apmokėjo dalį tiekėjų išlaidų, kurias vėliau kompensuodavo įmonė. Taip pat nurodė, kad kai kuriais atvejais su tiekėjais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.

Teismas šiuos A. O. paaiškinimus vertina kritiškai. Nors įmonės veiklos išsaugojimas ir siekis užtikrinti jos finansinį gyvybingumą gali būti vertinami kaip asmens veiksmų motyvą apibūdinančios aplinkybės, jos nepaneigia objektyviai nustatyto atsiskaitymų fakto ir atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pats A. O. pripažino, kad žinojo apie mokestinę nepriemoką ir suprato, jog VMI reikalavimams turėjo būti teikiamas prioritetas, tačiau sąmoningai pasirinko atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams. A. O. argumentas, kad mokėjimai tiekėjams buvo būtini siekiant išlaikyti įmonės veiklą, taip pat nepaneigia nustatytų aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mokėjimai buvo atliekami ne tik už būtiniausias įmonės veiklai prekes ar paslaugas, bet ir pačiam A. O., be to, tokie mokėjimai buvo atliekami pakartotinai, skirtingais laikotarpiais ir esant reikšmingai mokestinei nepriemokai. Vien aplinkybė, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų patenkinimas galėjo būti naudingas įmonės veiklos tęstinumui, nesuteikė teisės nepaisyti įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Pažymėtina, kad Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo reikšmingo dydžio ir susidarė ne vien nagrinėjamų mokėjimų laikotarpiu. VMI prie FM 2026 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių biudžetams sudarė 136 089,38 Eur, iš jų 124 966,45 Eur mokesčių, 6 276,04 Eur delspinigių ir 4 846,89 Eur pelno mokesčio avanso. Didžiausią skolos dalį sudarė 88 777,24 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 41 064,46 Eur gyventojų pajamų mokesčio skolos. Reikšminga ir tai, kad dalis mokestinių prievolių buvo susidariusi dar iki nagrinėjamų mokėjimų: PVM nepriemoka susidarė nuo 2024 m. gruodžio 27 d., GPM nepriemoka – nuo 2025 m. balandžio 30 d., o pelno mokesčio avanso nepriemoka – nuo 2025 m. kovo 17 d. Be to, VMI prie FM buvo sudariusi su Bendrija dvi mokestinės paskolos sutartis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrija nustatytų įmokų pagal mokėjimo grafikus nemokėjo. Dėl šių įsipareigojimų nevykdymo 2026 m. vasario 7 d. VMI prie FM sprendimais abi mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos. Taigi Bendrijos mokestinė nepriemoka nebuvo laikina ar atsitiktinė – ji buvo susidariusi anksčiau, buvo reikšmingo dydžio ir jos padengimui taikytos priemonės nebuvo tinkamai vykdomos.

Reikšminga ir tai, kad mokėjimai kitiems kreditoriams buvo atliekami tuo metu, kai mokestinė nepriemoka ne tik egzistavo, bet atskirais laikotarpiais didėjo. Pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūčio 25 d. ji sudarė 38 964,32 Eur, 2025 m. rugsėjo mėnesį siekė daugiau kaip 60 000 Eur, 2025 m. gruodžio mėnesį – 70 036,09 Eur, o 2026 m. vasario–kovo mėnesiais viršijo 100 000 Eur. Todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimai kitiems kreditoriams buvo atliekami sąmoningai priimant sprendimą jų naudai atsiskaityti, nors A. O. žinojo apie įmonės mokestinę nepriemoką.

Tai, kad A. O. siekė išsaugoti įmonę, vėliau buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, taip pat tai, kad 2026 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo sumokėta ar išieškota apie 58 000 Eur VMI ir „Sodrai“, nepaneigia ankstesnių atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos individualizuojant atsakomybę ir sprendžiant dėl skirtinos nuobaudos dydžio, tačiau savaime nepašalina atsakomybės už jau padarytą pažeidimą.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. O. pats pripažino supratęs, jog atsiskaitydamas su kitais kreditoriais pažeidžia kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Todėl jo paaiškinimai patvirtina ne tik jo nurodomą mokėjimų tikslą, bet ir tai, kad jis suvokė egzistuojančią mokestinę skolą bei prioritetą VMI reikalavimams, tačiau vis tiek priėmė sprendimus atsiskaityti su kitais kreditoriais. Aplinkybė, kad jo tikslas nebuvo išvengti mokesčių ar paslėpti lėšas, savaime nepaneigia kaltės formos ir padaryto pažeidimo.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad A. O. paaiškinimai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nebuvo. Jo nurodomos aplinkybės vertintinos sprendžiant dėl atsakomybės individualizavimo, tačiau jos nėra pakankamos administracinio nusižengimo teisenai nutraukti ar visiškai atleisti A. O. nuo atsakomybės.

Dėl A. O. skirtinos nuobaudos

Spręsdamas dėl A. O. skirtinos administracinės nuobaudos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus bei jų individualizavimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pagal ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalis administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgiant į konkretaus administracinio nusižengimo sudėtį ir sankciją. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas įstatyme nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios 1 400 Eur ir maksimalios 3 000 Eur baudos vidurkis sudaro 2 200 Eur. Šis dydis yra atskaitos taškas individualizuojant baudą, tačiau konkreti bauda nustatoma ne mechaniškai, o įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir jų visumą. Todėl sprendžiant, ar yra pagrindas skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, būtina įvertinti tiek pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tiek pažeidėjo kaltės formą, asmenybę ir jo padėtį apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad A. O., būdamas atsakingas už Bendrijos veiklą, žinojo apie jos mokestinę nepriemoką ir, nepaisydamas mokestinių įsipareigojimų, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Taip buvo pažeistas įstatyme nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir valstybės, kaip kreditoriaus, turtiniai interesai. Pažeidimas nebuvo vienkartinis – mokėjimai buvo atliekami skirtingais laikotarpiais ir skirtingiems kreditoriams, tuo metu Bendrijos mokestinei nepriemokai esant reikšmingo dydžio. Šios aplinkybės apibūdina padaryto nusižengimo pavojingumą ir negali būti ignoruojamos individualizuojant baudą. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į A. O. kaltės pobūdį bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad A. O. būtų siekęs pasisavinti Bendrijos lėšas, praturtėti valstybės ar kitų kreditorių sąskaita ar tyčia išvengti mokestinių prievolių. Jo nurodytas tikslas buvo išsaugoti Bendrijos veiklą, darbuotojų darbo vietas, užtikrinti veiklos tęstinumą ir atsiskaityti už veiklai būtinas prekes bei paslaugas. Nors tokie motyvai nepateisina įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, jie reikšmingi vertinant kaltės pobūdį ir sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vėliau buvo sumokėta ir išieškota dalis mokestinės nepriemokos. Nors vėlesnis mokestinių prievolių vykdymas nepanaikina padaryto administracinio nusižengimo ir savaime nepateisina ankstesnių mokėjimų kitiems kreditoriams, ši aplinkybė gali būti įvertinta pažeidėjo naudai individualizuojant administracinę nuobaudą. Tai patvirtina, kad A. O. elgesys nebuvo nukreiptas į visišką mokestinių prievolių nevykdymą ar jų išvengimą.

Teismas taip pat pažymi, kad neigiami padariniai, susiję su padarytu teisės pažeidimu, ir už jį taikytina administracinė nuobauda yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė. Asmenys apie tokias pasekmes yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jų padarymą konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, prioritetą teikia visuomenės interesui ir saugumui, o ne teisės pažeidimą padariusio asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Todėl vien aplinkybė, kad paskirta nuobauda asmeniui sukelia neigiamų padarinių, savaime negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Vertindamas nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas baudą nustatyti mažesnę už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Nors padarytas pažeidimas nebuvo vienkartinis, mokėjimai buvo atliekami žinant apie reikšmingo dydžio mokestinę nepriemoką ir taip buvo pažeisti valstybės, kaip kreditoriaus, interesai, nustatant konkretų baudos dydį taip pat reikšmingos aplinkybės, kad A. O. nesiekė pasisavinti Bendrijos lėšų ar visiškai išvengti mokestinių prievolių, jo veiksmus lėmė siekis išsaugoti Bendrijos veiklą ir jos tęstinumą, o dalis mokestinės nepriemokos vėliau buvo sumokėta ir išieškota. Be to, byloje nustatytas vienas administracinis nusižengimas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. O. skirti 2 200 Eur ar didesnę baudą, nes tokio dydžio bauda, atsižvelgiant į visas individualias bylos aplinkybes, būtų neproporcinga jo kaltės pobūdžiui ir asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, jų pobūdį ir reikšmingumą, teismas sprendžia, kad A. O. skirtina sankcijoje numatyta minimali 1 400 Eur bauda. Tokia nuobauda atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

A. O. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali baudą. Šis prašymas netenkintinas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba apskritai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokios aplinkybės gali būti, be kita ko, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos išimtinės aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020).

Nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių aplinkybių visuma nenustatyta. A. O. nurodomas siekis išsaugoti Bendrijos veiklą, darbuotojų darbo vietas, atsiskaityti su tiekėjais ir užtikrinti veiklai būtinų prekių bei paslaugų įsigijimą savaime nepaneigia padaryto pažeidimo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo veika buvo mažiau pavojinga, nei įprastai tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai. Priešingai, mokėjimai kitiems kreditoriams buvo atliekami žinant apie mokestinę nepriemoką, o tokie veiksmai buvo ne vienkartiniai. Vėlesnis dalies mokestinės nepriemokos sumokėjimas ir išieškojimas, taip pat Bendrijos restruktūrizavimo procesas nepanaikina anksčiau padaryto administracinio nusižengimo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodytos aplinkybės yra įvertintos individualizuojant administracinės nuobaudos dydį, tačiau jos nesudaro pagrindo pripažinti, kad sankcijoje nustatytos minimalios baudos skyrimas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ar proporcingumo principams. Priešingai, įvertinus tiek pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tiek A. O. asmenybę ir jo nurodytas aplinkybes, minimali sankcijoje nustatyta bauda laikytina tinkama ir proporcinga poveikio priemone. Atsižvelgiant į tai, A. O. prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį netenkintinas, o jam skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali 1 400 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A-1500-1285/2026. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.